Marijampolės apylinkės teismo nutartis

Vilkaviškio rajono apylinkės teismo teisėjas Vitalijus Krivičius, sekretoriaujant Gitanai Būbnienei, dalyvaujant prokurorui Kęstučiui Gaubiui, kaltinamajam V. J., jo gynėjai advokatei Reginai Atkočaitienei, nukentėjusiajai V. G. I., viešame teismo posėdyje ištyrus įrodymus baudžiamojoje byloje, nagrinėjamoje pagal prokuroro pareiškimą dėl baudžiamosios bylos, kurioje V. J. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d., nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016-02-23 Vilkaviškio rajono teisme nagrinėjimui gautas Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro Kęstučio Gaubio pareiškimas dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka ir baudžiamoji byla Nr. 1-69-831/2016 (ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-08593-16), kurioje V. J. kaltinamas pagal LR BK 140 str. 2 d.

V. J. kaltinamas tuo, kad 2016-02-21, apie 16.00 val., namuose, (duomenys neskelbtini), smurtavo prieš savo motiną Valę G. I., gim. (duomenys neskelbtini), stumdė ją, dėl ko ji atsitrenkė į sieną, po to spyrė į koją, tuo padarė jai nežymų sveikatos sutrikdymą.

Minėtas kaltinimas grindžiamas nukentėjusiosios bei liudytojų parodymais, specialisto išvada apie tai, kad nukentėjusiajai nustatytas nesukus sveikatos sutrikdymas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 426 str. 1 d. nurodyta, kad, jeigu nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės yra aiškios, o baudžiamoji byla dėl tos veikos padarymo turi būti nagrinėjama apylinkės teisme, prokuroras ikiteisminio tyrimo pradžios dieną arba ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo ikiteisminio tyrimo pradžios dienos gali kreiptis į teismą, kuriam ta byla teisminga, su pareiškimu dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka. Taigi, BPK normos, reglamentuojančios pagreitintą procesą taikomos tik tada, kai yra šių sąlygų visuma: 1) nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės yra aiškios, 2) baudžiamoji byla teisminga apylinkės teismui, 3) prokuroras ikiteisminio tyrimo pradžios dieną arba ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo ikiteisminio tyrimo pradžios dienos kreipiasi į teismą, kuriam ta byla teisminga, su pareiškimu dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka (BPK 426 straipsnio 1 dalis).

Iš baudžiamosios bylos matyti, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas 2016-02-21 (b.l. 1), pati baudžiamoji byla pagal prokuroro pareiškime aprašytą nusikalstamą veiką (BK 140 str. 2 d.) yra teisminga Vilkaviškio rajono apylinkės teismui, taigi nagrinėjamu atveju prokuroro kreipimasis su pareiškimu į teismą dėl baudžiamosios bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka atitinka šias dvi minėtame įstatyme numatytas sąlygas. Prokuroro pareiškime taip pat konstatuojama ir tai, kad byloje tiriamos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės yra aiškios, tačiau su šiuo teiginiu po to, kai byloje buvo ištirti visi byloje surinkti įrodymai, sutikti negalima, dėl ko konstatuotina, kad šios įstatyme numatytos sąlygos nebuvo, o prokuroras kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl baudžiamosios bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka nesant šioje byloje nustatytų aiškių nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių.

Pažymėtina, kad pagal BPK 426 str. 2 d. nuostatų prasmę ikiteisminio tyrimo veiksmai prieš kreipiantis prokurorui į teismą su pareiškimu dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka iš viso gali būti neatliekami, tačiau minėtos nuostatos nereiškia, kad tokie veiksmai neturi būti atliekami, kai nusikalstamos veikos, dėl kurios pradėtas tyrimas aplinkybės nėra aiškios. Sisteminė šių nuostatų ir BPK 426 str. 1 d., BPK 1 str. 1 d., BPK 2 str. įtvirtintų nuostatų analizė leidžia pagrįstai teigti, kad tokiais atvejais prokuroras privalo atlikti visus būtinus ikiteisminio tyrimo veiksmus arba organizuoti tokių veiksmų atlikimą ikiteisminio tyrimo įstaigoje, kad visos nusikalstamos veikos aplinkybės būtų nustatytos aiškiai ir tik tuomet nuspręsti ar yra pagrindas bei įstatyme numatytos sąlygos kreiptis į teismą dėl tokios bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka.

Teismų praktikoje taip pat kategoriškai teigiama, kad ir anksčiau, ir šiuo metu galiojantys įstatymai prokurorui suteikia teisę su pareiškimu užbaigti baudžiamąją bylą pagreitinto proceso tvarka į teismą kreiptis tik byloje, kurioje nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės yra aiškios. Taip pat pripažįstama, kad tiek prokuroras, tokiais atvejais perduodamas bylą su pareiškimu dėl jos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka, o ne organizuodamas ikiteisminio tyrimo atlikimą bendra tvarka ir BPK 219-220 straipsnių pagrindu nesurašydamas kaltinamojo akto, tiek ir teismas, jeigu tokiais atvejais negrąžina bylos prokurorui ikiteisminio tyrimo atlikimui bendra tvarka ir kaltinamojo akto surašymui, o išnagrinėja ją iš esmės ir priima sprendimą, iš esmės ir grubiai pažeidžia įstatymą (žiūrėti pavyzdžiui Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2013 m. gruodžio 13 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 1A-545-120-2013).

Pažymėtina ir tai, kad įtariamojo (kaltinamojo) prisipažinimas ar neprisipažinimas padarius nusikalstamą veiką ir jo parodymai apie nusikalstamos veikos aplinkybes yra tik vienas iš duomenų, pagal kuriuos sprendžiama, ar nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės yra aiškios, šaltinių. Taigi įtariamojo (kaltinamojo) vienokia ar kitokia pozicija pati savaime taip pat nereiškia, kad nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės yra ar nėra aiškios. Bylos aplinkybės nėra pakankamai aiškios, kai teisiamajame posėdyje apklausus kaltinamąjį, nukentėjusiuosius, liudytojus, išnagrinėjus kitus prokuroro pateiktus duomenis, nenustatomos svarbios nusikalstamos veikos aplinkybės (veikos padarymo vieta, laikas, būdas ir pan.), ir šias aplinkybes galima nustatyti tik atliekant ikiteisminį tyrimą. (žiūrėti pavyzdžiui Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2007 m. vasario 13 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-116/2007).

Šioje baudžiamojoje byloje kaltinamasis V. J. kaltės nepripažino, nukentėjusiosios teismo posėdžio metu duotų parodymų, susijusių su įvykio aplinkybėmis nepatvirtino jos nurodyti asmenys, kurie buvo apklausti liudytojais teismo posėdžio metu. Šie liudytojai pareiškė, kad įvykio aplinkybes galimai gali paaiškinti kiti asmenys.

Taigi, vadovaujantis minėta praktika bei išaiškinimais, nagrinėjamu atveju, negalima teigti, kad nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės yra aiškios. Kaip matyti, nagrinėjamas atvejis dėl nusikalstamos veikos pobūdžio, inkriminuojamų aplinkybių, ir dėl to, kad nėra surinkti visi reikalingi bylos duomenys, taip pat laiko, reikalingo šių duomenų surinkimui bei ištyrimui, tam pasitelkiant galimai ir specialistus ar ekspertus, negalima priskirti prie tų tipinių atvejų, kai paprastai nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės laikomos aiškiomis visais atvejais.

Siekiant tinkamai išspręsti priežastinio ryšio klausimą tarp konstatuotų sužalojimų bei jų susidarymo mechanizmo, bei aplinkybių, kuriomis šie sužalojimai buvo padaryti, būtina atlikti papildomus didelės apimties veiksmus – nustatyti galimus įvykio liudytojus, vietoje patikrinti nukentėjusiosios duotų parodymų objektyvumą ir kt. Tačiau laikantis jau minėtos BPK 426 str. 1 d. numatytų sąlygų visumos, atsižvelgiant į viso baudžiamojo proceso paskirtį (BPK 1 str. 1 d.) bei tai, kad pareigą atskleisti nusikalstamas veikas pagal kompetencija turi prokuroras bei ikiteisminio tyrimo įtaiga (BPK 2 str.), tai buvo privaloma padaryti dar ikiteisminio tyrimo metu iki bylą perduodant teismui.

Nagrinėjamu atveju šio reikalavimo nebuvo paisoma ir baudžiamoji byla jau antrą dieną po to, kai buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, neišsiaiškinus visų nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, buvo perduota teismui su prokuroro pareiškimu dėl jos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka. Atsižvelgiant į tai galima teigti, kad nagrinėjamoje byloje pagreitinto proceso galimybe dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių aiškumo buvo pasinaudota neteisėtai.

Šiuo gi atveju teisiamajame posėdyje ištyrus įrodymus sužalojimų nukentėjusiajai padarymo aplinkybės taip ir liko neaiškios, kadangi kaltinamasis parodė, kad nukentėjusiosios nemušė, o pateiktoje specialisto išvadoje nurodoma, kad sužalojimus nukentėjusioji galėjo pasidaryti ir pati.

Kaip matyti iš prokuroro pareiškimo ir jame nurodytų duomenų, kuriais grindžiamas kaltinimas, kaltinamojo kaltė dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo padarymo yra įrodinėjama ir grindžiama faktiškai tik nusikalstamų padarinių pagal BK 140 str. 2 d. atsiradimu. Faktiškai kaltinamojo kaltė nagrinėjamu atveju prokuroro pareiškime grindžiama vien tik ta aplinkybe, kad nukentėjusiajai buvo konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas. Tačiau teismų praktikoje pripažįstama, kad kilę padariniai patys savaime nesuponuoja nusikalstamos veikos buvimo, o dėl to ir pavojingos veikos BK prasme bei kaltinamojo kaltės dėl tokios veikos padarymo konstatavimo. Minėta, kad tokiam konstatavimui būtina nustatyti ir vertinti tokias aplinkybes, kurios leistų spręsti, ar kaltinamasis atliko kažkokius veiksmus, lėmusius atsiradusius padarinius. Tokiu aplinkybių nenustačius, kaip ir yra nagrinėjamu atveju, galima objektyvaus pakaltinimo situacija, kai asmens kaltė būtų konstatuojama vien tik dėl to, kad yra konstatuoti sužalojimai, o kaltinamasis tuo metu buvo namuose su nukentėjusiąja, kas yra negalima taikant baudžiamąją atsakomybę.

Todėl teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju tik tinkamai nustačius ir užfiksavus nukentėjusiosios, kaltinamojo, o galimai ir nustatytų liudytojų parodymus atlikus asmens apžiūrą, pasitelkiant specialistus nustačius tikslius sužalojimus, įvykio eigą, sąlygas ir kiekvieno ir įvykyje dalyvavusių asmenų tikslius veiksmus, būtų galima konstatuoti, kad surinkta pakankamai duomenų, reikšmingų ir dėl to būtinai reikalingų sprendžiant dėl būtinos padarinių kilimo sąlygos. Tai leistų pagrįstai tvirtinti, kad baudžiamojoje byloje tiriamos nusikalstamos veikos aplinkybės yra visos ištirtos ir aiškios bei nustatytos ir pakankamos pagrįstai nuspręsti, kad nusikalstama veika buvo arba nebuvo padaryta. Nagrinėjamu atveju nustatytos aplinkybės to tvirtinti neleidžia, dėl ko baudžiamosios bylos išnagrinėjimas iš esmės pagreitinto proceso tvarka yra negalimas.

Todėl konstatuotina, kad minėtais aspektais prokuroro perduotoje baudžiamojoje byloje ją nagrinėti pagreitinto proceso tvarka aukščiau paminėtos kaltinamajam V. J. inkriminuoto nusikaltimo padarymo aplinkybės yra iš viso neaiškios (faktiškai net nenustatinėtos), dėl ko prokuroras net negalėjo kreiptis į teismą su pareiškimu dėl baudžiamosios bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka, o bylą gavęs teismas jos faktiškai negali ir išnagrinėti, nes tai reikštų aiškiai netinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą.

Taip pat nagrinėjamu atveju būtina pažymėti, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004-09-17 nutarimo Nr. 48 ,,Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias bylų supaprastintą procesą“ 22 p. išaiškinta, jog bylos nagrinėjimas teisme pagreitinto proceso tvarka vyksta laikantis BPK V dalyje nustatytų taisyklių, tačiau pagreitinto proceso pobūdis lemia tai, kad nagrinėjimo teisme pertraukos (BPK 243 str.), kaltinimo pakeitimas teisme (BPK 256 str.), proceso veiksmų atlikimas teismo iniciatyva (BPK 287 str.), papildomų įrodymų pateikimas (BPK 288 str.) ir pan. gali būti taikomi tik išimtiniais atvejais, kai bylos aplinkybės yra pakankamai aiškios.

Nagrinėjamu atveju, esant byloje neaiškioms nusikalstamos veikos aplinkybėms, bylą nagrinėjantis teismas negali savo iniciatyva imtis kokių nors priemonių (atlikti papildomus tyrimo veiksmus ar pavesti jų atlikimą prokurorui, paskirti ekspertizę ir pan.), kad nustatyti iki dabar nenustatytas ir svarbias baudžiamajai bylai išnagrinėti aplinkybes ar neginčytinai išsiaiškinti iki dabar neaiškias ir abejotinas aplinkybes. Tai aiškiai prieštarautų jau minėtam Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimui, o tuo pačiu ir jau minėtai viso pagreitinto proceso esmei bei viso baudžiamojo proceso, kurio viena iš supaprastintų formų ir yra pagreitintas procesas, paskirčiai (BPK 1 str.) bei teisėtumo principui.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai prokuroro pareiškimas dėl baudžiamosios bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka atmestinas, nes nusikalstamos veikos, kuri inkriminuojama kaltinamajam V. J., aplinkybės nėra aiškios, ir baudžiamoji byla perduotina prokurorui tolimesnio ikiteisminio tyrimo organizavimui bendra tvarka (BPK 426 str. 1 d., 428 str. 2 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 426 str. 1 d., 428 str. 2 d., 3 p., 3 d.,

nutarė:

prokuroro pareiškimą dėl baudžiamosios bylos Nr. 1-69-831/2016 (ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-08593-16), kurioje V. J. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d., nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka atmesti ir bylą perduoti prokurorui tolimesniam ikiteisminiam tyrimui bendra tvarka atlikti.

Nutartis neskundžiama.