- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-10-16
- Bylos Nr.
- II-107-899/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 4-70-3-00745-2017-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Bronius Vinciūnas
- Pareiškėjas
- P. M.
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs P. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono Policijos komisariato Pirmojo veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo R. Š. 2017 m. rugpjūčio 18 d. nutarimo nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
2017 m. rugpjūčio 6 d. P. M. pareiškimu kreipėsi į Šiaulių apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą dėl to, kad 2017-08-06 apie 19.00 val. atėjęs prie savo automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurį 16.00 val. buvo palikęs prie kavinės „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), pamatė, kad apgadintos automobilio kairės pusės priekinės durelės, apgadinimas būdingas atidarant kito automobilio dureles.
2017 m. rugpjūčio 18 d. Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono PK Pirmojo veiklos skyriaus vyriausiasis tyrėjas R. Š. priėmė nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną, nesant administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK), sudėties požymių
Šalies argumentai
P. M. su skundu kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą dėl minėto nutarimo panaikinimo. Skunde paaiškino, kad 2017 m. rugpjūčio 18 d. nutarimu yra pažeidžiama ANK paskirtis ginti žmogaus teises ir laisves, visuomenės ir valstybės interesus, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, skatinti taikų valstybės ir žmogaus, visuomenės narių sugyvenimą. Nutarimas priimtas neišsiaiškinus visų reikšmingų tokiam sprendimui būtinų aplinkybių, bei kuriuo yra pažeidžiamos pareiškėjo, kaip nuo neteisėtų veiksmų nukentėjusio asmens, teisės, todėl toks nutarimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu. Bylą nagrinėjęs pareigūnas byloje esančius duomenis ištyrė neobjektyviai, nevisapusiškai, nesiėmė visų leistinų priemonių siekiant nustatyti asmenį, apgadinusį pareiškėjo turtą, taip pat nustatydamas pažeidėjo kaltės formą, netinkamai taikė įstatymo nuostatas. Iš skundžiamo nutarimo turinio matyti, kad transporto priemonės „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) savininkui E. D. nepateikus duomenų apie tai, kas vairavo minėtą automobilį pareiškėjo turto apgadinimo metu, vyriausiasis tyrėjas nesiėmė jokių priemonių šiai aplinkybei nustatyti, tuo akivaizdžiai pažeisdamas (duomenys neskelbtini) str. 1 d., 567 str. 1 d. bei Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 str. 2 d. nuostatas. Pareigūnas, ištyręs pareiškėjo pateiktą vaizdo įrašą, konstatavo, jog automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) buvo tikėtinai apgadintas netyčinės asmens veikos metu. Šią dviprasmišką išvadą pareigūnas padarė neturėdamas ne tik jokių objektyvių duomenų tokiam sprendimui priimti, bet ir remdamasis jokiais įrodymais neparemtomis prielaidomis. Pareigūnas, spręsdamas apie pažeidimą padariusio asmens tyčią, nevertino ir neatsižvelgė į tai, kad kaltininkas, apgadinęs transporto priemonę ir akivaizdžiai supratęs, kad padarė žalos kito asmens turtui (pagal automobilio durelių apgadinimo mastą to nepastebėti buvo neįmanoma), neatliko jokių veiksmų, siekdamas atlyginti padarytą žalą. Priešingai - iš įvykio vietos pasišalino, vėliau pradėjus tyrimą dėl turto apgadinimo, automobilio savininkas vengė nurodyti automobilį vairavusį asmenį, tokiu būdu tik patvirtinant, jog yra siekiama išvengti atsakomybės už sugadintą turtą. Be to, aplinkybę, jog turtas buvo apgadintas tyčia, patvirtina ir tai, kad asmuo, palikdamas itin vėjuotą dieną praviras automobilio dureles, kuomet šalia stovėjo kitas automobilis, elgėsi ypač aplaidžiai ir neatsakingai. Akivaizdu, kad automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairavęs asmuo, padarydamas žalos pareiškėjo turtui, veikė netiesiogine tyčia, kadangi pagal veiksmų pobūdį aiškiai galėjo suvokti, jog, palikdamas praviras automobilio dureles, gali apgadinti šalia stovintį automobilį, tačiau nesiėmė jokių veiksmų, kad tokios žalos būtų išvengta. Todėl bylą nagrinėjęs pareigūnas visiškai nepagrįstai nutraukė administracinio nusižengimo bylos teiseną ANK 115 straipsnio pagrindu. Mano, kad vyriausiasis tyrėjas, nutraukdamas administracinio nusižengimo teiseną nesant administracinio nusižengimo sudėties, nesiėmė visų priemonių kaltininkui nustatyti, taip pat padarydamas išvadą apie kaltininko tyčią, neįvertino ir nenustatė visų reikšmingų bylai aplinkybių, nepagrįstai netaikė ANK 8 str. 3 d. nuostatų, to pasekoje priėmė neteisėtą, nepagrįstą bei nemotyvuotą nutarimą. Nurodytas žalos dydis yra tik preliminarus ir bylos eigoje atlikus apgadinto automobilio darbus gali žymiai padidėti.
Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono PK Pirmojo veiklos skyrius nesutinka su pareiškėjo skundu. Savo nesutikimą grindė tokiais motyvais: administracinio nusižengimo teisenos nutraukimas nesant asmens veikoje tyčios, nukreiptos į turto sunaikinimą, yra pagrįstas ir įrodymais laikytini - išanalizuotas vaizdo įrašas bei atliktos apklausos, pareigūnų tarnybiniai pranešimai. Medžiagos duomenys patvirtina, jog veiksmai nebuvo nukreipti į turto gadinimą. Administracinio nusižengimo sudėtis - tai įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina veiką, kaip tam tikrą administracinį nusižengimą, visuma. Jeigu nėra bent vieno iš minėtų požymių, nėra ir administracinio nusižengimo sudėties. Asmens nenurodymas arba nežinojimas kas tuo metu disponavo jo transporto priemonę nepanaikina materialinės transporto priemonės savininko atsakomybės už su šia transporto priemone padarytą žalą. Transporto priemonės savininkui geranoriškai nesutinkant atlyginti žalą, nukentėjęs asmuo turi teisę kreiptis dėl žalos atlyginimo į teismą civilinio proceso tvarka.
Šalies argumentai
Pareiškėjas teismo posėdyje papildomai paaiškino, kad jis kreipėsi dėl asmens, padariusio žalą, nustatymo, jis nenustatytas. Mano, kad tam nebuvo naudotos pakankamos priemonės. Jei vaizdo įrašo neužtenka nustatyti asmens, padariusio žalą, mano, kad reikia daryti ekspertizę, kad jį nustatyti. Argumentų nustatyti, kad pažeidimas netyčinis, nepakanka. Nesako, kad jis tyčinis, tiesiog duomenys neobjektyvūs. Su sprendimu nesutinka. Žala padaryta įmonei ir jam, kaip fiziniam asmeniui. Automobilio savininkas - bankas. Asmeninė žala yra frančizė, kurią jis turi kompensuoti įmonei, kaip padarytą žalą. Transporto priemonė nesuremontuota, draudimo įvykis neužbaigtas, įmonė negavo sąskaitos, jis žalos dar neatlygino. Jam žala padaryta, kaip įmonės transporto naudotojui. Įmonei brangsta draudimas, reikalinga kito automobilio nuoma automobilio remonto metu, tai yra žala įmonei. Su kavinės savininke nesikalbėjo, nes tai tyrėjų darbas.
Institucijos atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad skundžiamame nutarime pagal ANK 115 str. dėl turto sugadinimo nebuvo nustatyta tyčinė asmens veika, nukreipta į turto tyčinį sugadinimą. Byloje būtų galima remtis liudytojų parodymais ir kita surinkta medžiaga. Šiuo atveju rėmėsi vaizdo įrašu, kad tai nėra tyčinė veika. Nemano, kad tai, jog asmuo turėjo numatyti galimus veiksmus, turėtų būti kriterijus traukiant asmenį atsakomybėn už administracinį nusižengimą. Tokiu atveju asmuo turėtų numatyti vėją, saulę, tokius veiksnius, kurie nuo jo tiesiogiai nepriklauso. Tai yra žalos klausimas, kuris turi būti sprendžiamas civiline tvarka. Mano, kad asmuo, patikėjęs transporto priemonę, turi atsakyti už padarytą žalą, kad ir nevairavo tuo metu, bet buvo naudojamasi jo transporto priemone. Kiekvienas pareigūnas, priimdamas nutarimą, vadovaujasi sąmoningumo ir protingumo kriterijais. Vaizdo įraše nematyti, kad tas asmuo buvo specialiai durelėmis gadinęs kitą transporto priemonę. Keršto motyvas buvo svarstytas, tačiau atmestas, nes kad ir būtų buvęs kerštas, asmuo negali numatyti, kad tuo metu pakils vėjas. Tyrėjui O. B. buvo pavesti veiksmai dėl liudytojų nustatymo, dėl vaizdo įrašo. Kiek jam žinoma, galimi liudytojai buvo nustatinėjami. Asmenys, įlipantys į automobilį, buvo panašūs į asmenis, kurie teisėtai valdo automobilį. Tačiau apklausos metu asmuo neigė vairavęs transporto priemonę, buvo apklaustas ir jo tėvas, kuris taip pat neigė vairavęs transporto priemonę. Vaizdo įrašo nepakako identifikuoti asmenį, kuris sėdasi į automobilį, ir apklaustuosius.
Liudytojas E. D. teismo posėdyje parodė, jog žino, kad yra kviestas dėl automobilio. Kaip suprato iš filmuotos medžiagos, kurią rodė pareigūnai, aikštelėje įvyko įvykis. Automobilis registruotas jo vardu, bet jis juo nesinaudojo. Jis registruotas jo vardu kokius tris metus. Dabar susitvarkė dokumentus ir nuėmė nuo įskaitos - rugpjūčio 22 dieną. Automobiliu nesinaudojo. Draugas buvo paprašęs. Draugas – S. K., jo jau nėra gyvo. Jis buvo (duomenys neskelbtini) gimimo. Draugas buvo registruotas (duomenys neskelbtini), bet gyveno (duomenys neskelbtini). Jis žinojo, kad S. K. jam nepakenks, todėl jam padėjo. Pareigūnų buvo apklaustas vieną kartą rugpjūčio mėnesį. Kavinėje „(duomenys neskelbtini)“ nėra buvęs. Gyvena (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kartais lankosi. Jis automobilį priregistravo (duomenys neskelbtini), apdraudė pirmą kartą ir daugiau automobilio nėra matęs. Tėvas tuo automobiliu nesinaudojo. Tėvas gyvena (duomenys neskelbtini), jis S. K. yra matęs, bet nieko apie automobilį nežinojo. Jis neseniai turi automobilį savo vardu. Ankščiau naudojosi automobiliais „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, jie buvo registruoti draugės vardu. Tėvas turi „(duomenys neskelbtini)“. Nežino, gal tėvas pravažiuodamas yra buvęs toje kavinėje. Vaizdo įrašą matė, ten nėra nei vieno: nei jo, nei tėvo. Draugas mirė 2016 metais per Kalėdas. Kas naudojosi tuo automobiliu po to, jis nežino, jam neįdomu. Rugpjūčio 6 d. buvo Prancūzijoje, jis dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonė yra prie (duomenys neskelbtini). Įmonėje dirba gal tris mėnesius. Pas pareigūnus atvykęs tai nurodė. Tėvas turi invalidumą, niekur nedirba.
Liudytojas J. D. teismo posėdyje parodė, kad jį pareigūnai buvo iškvietę dėl mašinos nubrėžimo. Mašina registruota sūnaus vardu, kurios jis nėra matęs. Nežino, kas ja naudojosi, jis nesinaudojo. Jis vairuoja įprastą transporto priemonę. (duomenys neskelbtini) apsilanko. Kavinėje „(duomenys neskelbtini)“ nėra buvęs. Sūnus važiuoja su automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, jis priklauso sugyventinei. Kas naudojosi ir draudė tą automobilį, jis nežino. Vaizdo įrašą matė, jame savęs neatpažįsta. Rugpjūčio 5 d. buvo tremtinių sąskrydyje. Turi ir nuotrauką. Pirmą kartą mato ir tą mašiną, ir asmenis.
Liudytojas O. B. teismo posėdyje parodė, kad iki 2017 m. rugpjūčio 6 d. pareiškėjas ir liudytojai jam buvo nepažįstami, santykiai su jais neutralūs. Buvo gautas pareiškimas, kad prie kavinės „(duomenys neskelbtini)“ apgadintas automobilis. Peržiūrėjus vaizdo medžiagą, buvo matyti, kad prie kavinės stovi automobilis „(duomenys neskelbtini)“, šalia jo automobilis „(duomenys neskelbtini)“. Vaizdo įraše matyti, kad prie automobilio „(duomenys neskelbtini)“ stovi žmogus, pastovėjęs kurį laiką, gal pusę minutės, bando įlipti į automobilį, sėda į automobilį ir vėjo gūsis dureles atplėšia, paskui ranką iškišęs dureles užsidaro. Reikia suprasti, kad kliudė džipą. Po kelių sekundžių ateina dar du vyrai, sėda į automobilį, apsisuka ir išvažiuoja. Buvo nustatyta, kad automobilis „(duomenys neskelbtini)“ oficialiai priklauso E. D., kuris nurodė, kad automobilį tik registravo savo vardu. Jis draugu pasitikėjo, sakė „aš automobilį užregistravau, sumokėjau pirminį draudimą, automobilio nebemačiau“. Sakė, kad draugas yra miręs. Vaizdo medžiaga buvo parodyta, bet jam tie asmenys buvo nepažįstami. Vėliau kilo mintis, kad tai gali būti jo tėvas, nes asmuo vizualiai panašus. Žmonės, buvę automobilyje, nepažįstami. Kad ten gali būti sūnus, minčių nekilo, nes ne toks sudėjimas. Kavinėje nuvažiavus pasakė, kad vaizdo medžiagos iš kavinės gauti nėra galimybės.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
ANK 5 str. 1 d. numato, jog administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Taigi, administracinio nusižengimo sudėtis yra būtinas pagrindas juridiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį nusižengimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn. Administracinio nusižengimo sudėtis – tai įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina veiką, kaip tam tikrą administracinį nusižengimą, visuma. Jeigu nėra bent vieno iš minėtų požymių, nėra ir administracinio nusižengimo sudėties.
Administracinių nusižengimų teisenos paskirtis yra greitai ir objektyviai, visapusiškai ir išsamiai ištirti administracinius nusižengimus, tinkamai taikyti įstatymus, patraukti kaltuosius asmenis administracinėn atsakomybėn sumažinant valstybės prievartos priemonių naudojimą, užtikrinti, kad paskirtos administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės būtų laiku įvykdytos (ANK 563 str.). ANK 567 str. 1 d. numatyta, kad pagal šį kodeksą įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Vadovaujantis ANK 591 str. 1 p., administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių.
ANK 115 straipsnis numato atsakomybę tam, kas tyčia sunaikino ar sugadino svetimą turtą, kai nukentėjusiajam padaryta žala neviršija vieno bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio. Svetimo turto sugadinimo subjektyvioji pusė pasireiškia tiesiogine arba netiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia savo veikos pavojingumą, numato, kad bus sunaikintas ar sugadintas svetimas turtas ir šių pasekmių nori ar jeigu ir nenori, sąmoningai leidžia pasekmėms atsirasti.
Iš administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų matyti, kad siekiant nustatyti galimai padaryto administracinio nusižengimo aplinkybes bei nustatyti atsakingą asmenį, buvo imtasi pakankamų priemonių, t. y. buvo atlikta kavinės „(duomenys neskelbtini)“ automobilių stovėjimo aikštelės vaizdo medžiagos peržiūra, buvo apklausti kavinėje „(duomenys neskelbtini)“ įvykio dieną dirbę darbuotojai, gauti pareigūnų tarnybiniai pranešimai, buvo nustatytas automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) savininkas E. D., kuris negalėjo suteikti informatyvių duomenų, kas įvykio dieną vairavo minėtą automobilį, bei buvo gauti duomenys, patvirtinantys, kad pats automobilio savininkas E. D. įvykio dieną, t. y. 2017 m. rugpjūčio 6 d., buvo išvykęs į komandiruotę (dirbo užsienyje), taip pat policijoje apklaustas ir E. D. tėvas. Akivaizdu, kad tyrimo metu nebuvo galimybės nustatyti įvykio subjekto, t. y. nerastas įvykio kaltininkas. Nenustačius galimai padaryto nusižengimo subjekto – nėra ir nusižengimo visos sudėties. Tuo pačiu teismas pažymi, kad įrodinėjimo procesas negali trukti iki begalybės, akivaizdžiai trūkstant įrodomosios medžiagos, kitų tolimesnių procesinių veiksmų (ekspertizė ar pan.) atlikimas procesiškai būtų visiškai nepateisinamas.
Be to, nenustačius asmens, kuris galimai padarė administracinį nusižengimą, negalima pagrįstai teigti, kad asmuo, kuris matomas vaizdo įraše, tikrai veikė tyčia. Juolab, kad tyrimo metu surinkti ir byloje esantys duomenys taip pat nepatvirtina, kad įvykio subjektas veikė tyčia (ANK 8 str.), siekdamas apgadinti pareiškėjo automobilį. Iš byloje esančios vaizdo medžiagos matyti, kad automobilio apgadinimas galėjo būti įtakotas ir kitų veiksnių, t. y. vėjo gūsio, asmens neapdairumo ir kt. Nenustačius asmens veikoje subjektyvaus požymio – kaltės, ir dėl šios priežasties nėra nusižengimo, numatyto ANK 115 straipsnyje, sudėties, kas eliminuoja administracinės atsakomybės taikymą.
Nepagrįstu laikytinas pareiškėjo P. M. skundo argumentas, kad transporto priemonės „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) savininkui E. D. nepateikus duomenų apie tai, kas vairavo minėtą automobilį pareiškėjo turto apgadinimo metu, vyriausiasis tyrėjas nesiėmė jokių priemonių šiai aplinkybei nustatyti, tuo akivaizdžiai pažeisdamas (duomenys neskelbtini) str. 1 d., 567 str. 1 d. bei Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 str. 2 d. nuostatas. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2017 m. rugpjūčio 18 d. automobilio „(duomenys neskelbtini)“ savininko E. D. atžvilgiu buvo pradėta administracinio nusižengimo teisena pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalį. 2017 m. rugsėjo 26 d. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini) ir automobilio savininkas E. D. buvo nubaustas pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalį, sumokėjo jam paskirtą 75 Eur baudą. Nors automobilio savininkas buvo nubaustas po to, kai pareiškėjas pateikė teismui skundą, tačiau, akivaizdu, kad priešingai nei nurodo pareiškėjas P. M., buvo imtasi pakankamų priemonių siekiant nustatyti, kas vairavo E. D. priklausantį automobilį „Rover“ pareiškėjo turto apgadinimo metu.
Įvertinus surinktų įrodymų visumą, darytina išvada, kad Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono PK Pirmojo veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2017 m. rugpjūčio 18 d. priimtas nutarimas dėl teisenos nutraukimo pagal ANK 115 str. iš esmės yra teisėtas ir pagrįstas. Nėra teisinio pagrindo jį naikinti pareiškėjo skunde nurodytais motyvais.
Taip pat pažymėtina, kad ateityje klausimas dėl žalos atlyginimo galėtų būti spręstinas civilinio proceso tvarka.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
P. M. skundo netenkinti.
Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono Policijos komisariato Pirmojo veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo R. Š. 2017 m. rugpjūčio 18 d. nutarimą, kuriuo buvo nutraukta administracinio nusižengimo bylos teisena pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 115 straipsnį, palikti nepakeistą.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismą.