Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėjas Vygintas Mažuika, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 142 straipsnio ketvirtąja dalimi, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Panevėžio miesto savivaldybės ieškinį atsakovei I. B., trečiajam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atlikus formalų byloje esančių įrodymų tyrimą (netiriant įrodymų turinio ir vertinant tik teisinį, bet ne faktinį jų pagrįstumą), teismas įsitikino, kad pasitvirtinus byloje esančių įrodymų turiniui būtų pagrindas ieškinį tenkinti (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas. Priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovė yra 5/100 dalies ūkinio pastato, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), savininkė. Nors nuomos sutartis dėl valstybinės žemės nuomos nėra sudaryta, atsakovė naudojasi 0,0044 ha valstybinės žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), todėl privalo mokėti valstybinės žemės mokestį.

Atsakovė laikotarpiu nuo 2005 m. iki 2015 m. nesumokėjo 41,78 Eur valstybinės žemės nuomos mokesčio. Nustatytais terminais nesumokėjus mokesčių, atsakovei paskaičiuoti delspinigiai, kurie sudaro 3,22 Eur.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.552 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybinės žemės, nuomojamos ne aukciono būdu, nuomos mokesčio dydis nustatomas teisės aktų nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos Žemės įstatymo 9 straipsnio 12 dalyje nustatyta, kad Vyriausybė nustato valstybinės žemės, išnuomotos ne aukciono būdu, nuomos mokesčio dydžio nustatymo ir mokėjimo tvarką. Lietuvos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. 1798 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę ir valstybinio vidaus vandenų fondo vandens telkinius“ 1.4 punkte nustatyta, kad konkretų nuomos mokesčio už valstybinę žemę, išnuomotą ne aukciono būdu, tarifą, nustato savivaldybės, kurios teritorijoje yra išnuomojama valstybinė žemė, taryba. To paties nutarimo 1.6 punkte nustatyta, kad valstybinės žemės nuomininkai valstybinės žemės nuomos mokestį sumoka į savivaldybės, kurios teritorijoje yra nuomojama valstybinė žemė, biudžetą iki kalendorinių metų lapkričio 15 dienos.

Panevėžio miesto savivaldybės taryba 2004 m. vasario 19 d. sprendimu Nr. 1-13-2 nustatė už valstybinę žemę, išnuomotą ne aukciono būdu, už privačių namų valdų žemės sklypus, jeigu nesudarytos žemės nuomos sutartys, nustatė 2 proc. žemės vertės metinį tarifą.

Panevėžio miesto savivaldybės taryba 2009 m. rugpjūčio 27 d. sprendimu Nr. 1-37-2 nustatė valstybinės žemės naudotojams už gyvenamųjų teritorijų žemę 0,19 proc. žemės vertės metinį tarifą.

Panevėžio miesto savivaldybės tarybos 2014 m. gegužės 29 d. sprendimu Nr. 1-145 asmenims, kurie naudojasi valstybinės žemės sklypais (nėra sudarę valstybinės žemės nuomos sutarčių), už gyvenamosios ir visuomeninės paskirties teritorijų žemę nustatytas 0,4 proc. žemės vertės metinis tarifas.

Panevėžio miesto savivaldybės tarybos 2012 m. birželio 21 d. sprendimu Nr. 1-163 patvirtintas Valstybinės žemės nuomos mokesčio administravimo Panevėžyje tvarkos aprašas, kurio 43 punkte numatyta, kad laiku nesumokėjus žemės nuomos mokesčio, mokėtojams skaičiuojami delspinigiai 0,04 proc. už kiekvieną pavėluotą mokėti dieną nuo nesumokėtos mokesčio sumos, todėl ieškovė atsakovei paskaičiavo delspinigius.

Vadovaujantis minėtais įstatymais ir poįstatyminiais aktais, Panevėžio miesto savivaldybės tarybos sprendimais bei ieškovės į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais darytina išvada, kad žemės nuomos mokestį ieškovė paskaičiavo teisingai ir pagrįstai. Atsakovė nepateikė prieštaravimų ar įrodymų, kad savo prievolę ieškovei visiškai įvykdė, todėl ieškovės reikalavimas priteisti 41,78 Eur valstybinės žemės nuomos mokestį ir 3,22 Eur delspinigius tenkintinas.

CK 6.38 straipsnio 1 dalyje reglamentuotas prievolių vykdymo principas nurodo, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Šiuo atveju, įvertinus visus byloje esančius rašytinius įrodymus, darytina išvada, kad atsakovė iki šiol nėra įvykdžiusi prievolės atsiskaityti su ieškove, todėl ieškinys dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio, delspinigių, ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkintinas (CK 6.37, 6.38, 6.59, 6.71, 6.210, 6.545, 6.551, 6.552 straipsniai). Iš atsakovės priteistina 41,78 Eur skola, 3,22 Eur delspinigiai ir bylinėjimosi išlaidos (CPK 79, 80, 93 straipsniai).

CPK 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovės į valstybės biudžetą proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai. Kadangi ieškinys tenkinamas visiškai, iš atsakovės priteistinas 15,00 Eur žyminis mokestis valstybei ir 1,00 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos (CPK 79, 80, 96 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 259, 262 straipsnio 2 dalimi, 285, 286 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovės I. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 41,78 Eur (keturiasdešimt vieno euro 78 ct) skolą, 3,22 Eur (trijų eurų 22 ct) delspinigius – ieškovės Panevėžio miesto savivaldybės, kodas 288724610, naudai.

Priteisti iš atsakovės I. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 16,00 Eur (šešiolikos eurų) bylinėjimosi išlaidas valstybei (įmokos kodas 5660).

Atsakovė, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau turi teisę per dvidešimt dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio miesto apylinkės teismą.