Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo teisėjo Žano Kubecko, kolegijos narių teisėjų Jarūnės Sedalienės ir Laisvutės Kartanaitės,

dalyvaujant atsakovų Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus ir Mažeikių rajono savivaldybės administracijos atstovui Nerijui Rapšiui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. B. skundą ir patikslintą skundą dėl Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus sprendimo panaikinimo ir kitų reikalavimų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja kreipėsi su skundu (2-3 b.l.), kurį patikslino (16-18 b.l.) į Šiaulių apygardos administracinį teismą prašydama panaikinti Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2014-11-05 sprendimą Nr. 17331 ir įpareigoti Mažeikių rajono savivaldybės administraciją įgyvendinti išmokų įstatymą ir išmokėti pareiškėjai vienkartinę vaiko gimimo išmoką. Skunde nurodė, bei teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2014-09-30 pareiškėjai gimė vaikas A. G. B., kuris 2014-10-04 mirė. Pareiškėja kreipėsi į Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrių dėl išmokos gimus vaikui, tačiau gavo atsakymą, kad vaikas nebuvo įrašytas į Lietuvos Respublikos gyventojų registrą, todėl Socialinės paramos skyrius 2014-11-05 priėmė sprendimą Nr. 17331 neskirti vienkartinės išmokos vaikui (gimimo). Pareiškėja su tokiu sprendimu nesutinka, nurodo, jog vaikas gimė gyvas, tačiau nebuvo įrašytas į gyventojų registrą, nes pareiškėja neturėjo galimybių to padaryti, o be to teisės aktais nustatytas terminas deklaruoti vaiko gyvenamąją vietą nebuvo pasibaigęs. Pareiškėja jokių terminų nepažeidė. Prašo skundą ir patikslintą skundą patenkinti.

Atsakovai Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius bei Mažeikių rajono savivaldybės administracija pateiktame atsiliepime (35-36 b.l.) nurodė, bei jų atstovas Nerijus Rapšys teismo posėdžio metu paaiškino, kad su pareiškėjos skundu sutinka. Nurodė, jog situacija, kad teko priimti sprendimą nemokėti pareiškėjai vaiko gimimo išmokos susiklostė dėl netobulo įstatymo, kuriuo atsakovui ir trečiajam suinteresuotam asmeniui teko vadovautis. Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo (toliau – išmokų įstatymas) 1 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vienkartinė išmoka vaikui skiriama, jeigu nors vienas iš vaiko tėvų ir vaikas yra Lietuvos Respublikoje nuolat gyvenantys asmenys. Išmoka vaikui skiriama, jeigu šio straipsnio 2 dalies 1, 3 ar 4 punktų nuostatas atitinka nors vienas iš vaiko tėvų ir vaikas nuolat gyvena ar turi leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Išmokų įstatymo 2 straipsnio 5 punktas nurodo, kad Lietuvos Respublikoje nuolat gyvenantys asmenys – Lietuvos Respublikos piliečiai ir Lietuvos Respublikoje nuolat gyvenantys užsieniečiai, kurių duomenys apie gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, o neturinčių gyvenamosios vietos – apie savivaldybę, kurios teritorijoje jie gyvena, yra įrašyti į Lietuvos Respublikos gyventojų registrą. Pareiškėjos vaiko duomenys apie gyvenamąją vietą nebuvo įrašyti į Lietuvos Respublikos gyventojų registrą, todėl ir buvo laikyta, kad situacija neatitiko įstatymų nuostatų. Be to, kilo klausimų ir dėl kai kurių aplinkybių neapibrėžtumo įstatymuose, t.y. kad teisės aktais nėra apibrėžti konkretūs terminai, kuriais turėjo būti įvykdyta tėvams keliama sąlyga deklaruoti kūdikio gyvenamąją vietą. O nukreipimų į kitus teisės aktus dėl situacijos aiškinimo nėra, todėl buvo formaliai laikytasi išmokų įstatymo nuostatų. Buvo padaryta išvada, kad reikia vadovautis aplinkybe, kad vaikas nebuvo įrašytas į Lietuvos Respublikos gyventojų registrą, todėl Socialinės paramos skyrius 2014-11-05 priėmė sprendimą Nr. 17331 neskirti vienkartinės išmokos vaikui (gimimo). Sutinka su pareiškėjos teiginiu, kad teismui suteikta teisė aiškinti įstatymų nuostatas ir jei teismas išnagrinėjęs bylą, priimtų sprendimą, kad atsakovas klydo, nedelsiant būtų panaikintas 2014-11-05 sprendimas Nr. 17331 ir įgyvendintas Išmokų įstatymas ir išmokėta pareiškėjai vienkartinė vaiko gimimo išmoka.

Pareiškėjos V. B. skundas tenkintinas visiškai.

Iš bylos medžiagos matyti, kad joje yra nustatytos šios bylai reikšmingos faktinės aplinkybės:

Pareiškėjai V. B. 2014-09-30 gimė sūnus A. G. B., kuris 2014-10-04 mirė, jo gyvenimo trukmė buvo keturios paros (8, 46-50 b.l.). 2014-10-07 pareiškėja kreipėsi į Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Tirkšlių seniūniją dėl vienkartinės išmokos vaikui skyrimo (39-41 b.l.). Pareiškėja pateiktame prašyme nurodė, jog jos deklaruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini). Šią aplinkybę patvirtina ir byloje esantį pažyma apie pareiškėjos deklaruotą gyvenamąją vietą (10 b.l.). Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius 2014-11-05 sprendimu Nr. 17331 nusprendė neskirti vienkartinės išmokos vaikui (gimimo), nurodant neskyrimo priežastį Išmokų vaikams įstatymo 1 straipsnio 3 dalis, 2 straipsnio 5 punktas (toliau – skundžiamas aktas) 19, 38 b.l.).

Išmokų įstatymo 1 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad vienkartinė išmoka vaikui skiriama, jeigu nors vienas iš vaiko tėvų (įtėvių), globėjų (rūpintojų) ir vaikas yra Lietuvos Respublikoje nuolat gyvenantys asmenys. Išmoka vaikui skiriama, jeigu šio straipsnio 2 dalies 1, 3 ar 4 punktų nuostatas atitinka nors vienas iš vaiko tėvų (įtėvių), globėjų (rūpintojų) ir vaikas nuolat gyvena ar turi leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje arba jeigu šio straipsnio 2 dalies 5 punkto nuostatą atitinka nors vienas iš vaiko tėvų (įtėvių), globėjų (rūpintojų) ir vaikas gyvena Europos Sąjungos valstybėje narėje ar Europos ekonominės erdvės valstybėje, ar Šveicarijos Konfederacijoje. Išmoka privalomosios pradinės karo tarnybos kario vaikui skiriama, jeigu nors vienas iš vaiko tėvų (įtėvių) ir vaikas yra Lietuvos Respublikoje nuolat gyvenantys asmenys. Vienkartinė išmoka įsikurti skiriama tik Lietuvos Respublikoje nuolat gyvenantiems asmenims. To paties įstatymo 2 straipsnio 5 punkte numatyta, kad Lietuvos Respublikoje nuolat gyvenantys asmenys – Lietuvos Respublikos piliečiai ir Lietuvos Respublikoje nuolat gyvenantys užsieniečiai, kurių duomenys apie gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, o neturinčių gyvenamosios vietos – apie savivaldybę, kurios teritorijoje jie gyvena, yra įrašyti į Lietuvos Respublikos gyventojų registrą.

Atsakovas vienkartinės išmokos neskyrimo priežastį nurodo tai, kad pareiškėjos vaiko gyvenamoji vieta nebuvo deklaruota gyventojų registre, todėl vaikas neatitinka Išmokų įstatymo 2 straipsnio 5 punkte numatytos nuolatinio gyventojo sąvokos. Teismas nesutinka su tokiu atsakovo teisės normų traktavimu. Kaip matyti iš teismo nustatytų faktinių aplinkybių, pareiškėjos vaikas nuo gimimo iki mirties gyveno 4 paras. Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo (Žin., 1998, Nr. 66-1910) 10 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asmenys privalantys deklaruoti gyvenamąją vietą, ją deklaruoja per 7 darbo dienas nuo pareigos deklaruoti gyvenamąją vietą atsiradimo. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (Žin., 2000, Nr. 74-2262) (toliau – CK) 3.291 straipsnio 1 dalį apie vaiko gimimą turi būti pareikšta ir vaiko gimimas turi būti įregistruotas per tris mėnesius nuo jo gimimo dienos, o jeigu vaikas gimė negyvas, – per tris paras nuo gimimo laiko. Iš šių teisės normų matyti, kad pareiškėja jokių terminų dėl vaiko gyvenamosios vietos deklaravimo nepažeidė.

Išmokų įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kiekvienam gimusiam vaikui skiriama 11 bazinių socialinių išmokų dydžio vienkartinė išmoka. To paties straipsnio 4 dalyje numatyta, kad išmoka gimusiam vaikui neskiriama, jei vaikas gimė negyvas, arba kreipimosi metu yra išlaikomas valstybės ar savivaldybės finansuojamoje įstaigoje. Kadangi pareiškėjos vaikas gimė gyvas, todėl pareiškėja pagal išmokų 5 straipsnį turi teisę gauti vienkartinę išmoką vaikui, tačiau išmokų įstatyme nėra numatyta situacija, kai vaikas gimė gyvas, vienas iš tėvų (šiuo atveju pareiškėja) atitinka išmokų įstatymo 2 straipsnio 1 dalis 1 punktą (nuolat gyvena Lietuvos Respublikoje), tačiau nesuėjus terminui per kurį turėjo būti vaiko deklaruota gyvenamoji vieta, vaikas mirė. Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 6 dalyje numatyta: jeigu nėra įstatymo, reglamentuojančio ginčo santykį, teismas taiko įstatymą, reglamentuojantį panašius santykius, o jei ir tokio įstatymo nėra, – vadovaujasi bendraisiais įstatymų pradmenimis ir jų prasme, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. CK 2.14 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nepilnamečių fizinių asmenų nuolatine gyvenamąja vieta laikoma jų tėvų ar globėjų (rūpintojų) nuolatinė gyvenamoji vieta. Atsižvelgiant į šią nuostatą, laikytina, kad pareiškėjos 2014-09-30 gimusio vaiko A. G. B. nuolatinė gyvenamoji vieta iki jo mirties (2014-10-04) buvo jo mamos (šiuo atveju pareiškėjos) gyvenamoji vieta. Todėl atsižvelgiant į šias aplinkybes konstatuotina, kad pareiškėja atitinka išmokų įstatymo 1 straipsnio 3 dalį, todėl jai turi būti skiriama vienkartinė išmoka vaikui, todėl skundžiamas aktas naikintinas ir atsakovas Mažeikių rajono savivaldybės administracija įpareigotina įgyvendinti Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą ir išmokėti pareiškėjai vienkartinę vaiko gimimo išmoką.

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjos V. B. skundą patenkinti visiškai.

Panaikinti Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2014-11-05 sprendimą Nr. 17331, įpareigoti Mažeikių rajono savivaldybės administraciją įgyvendinti Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą ir išmokėti pareiškėjai V. B. vienkartinę vaiko gimimo išmoką.

Sprendimas per 14 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismą.