- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2020-01-06
- Bylos Nr.
- 1-510-1035/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-26463-2019-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Valerij Lauš
- Kaltinamasis
- I. M.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Valerij Lauš rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokurorės Marinos Jelizarovos pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, kurioje I. M., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), pradinio išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, teistas:
1) Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2006 m. kovo 31 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 1 dalį (dvi veikos) areštu 50 parų;
2) Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2007 m. kovo 21 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 4 dalį areštu 15 parų;
3) Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2007 m. birželio 29 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį areštu 15 parų;
4) Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2007 m. liepos 18 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį 8 MGL (1 040 Lt) dydžio bauda;
5) Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2008 m. sausio 30 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dvi veikos) laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams ir 7 (septyniems) mėnesiams; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2007 m. liepos 18 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams ir 7 (septyniems) mėnesiams bei 8 MGL (1 040 Lt) dydžio bauda;
6) Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008 m. spalio 1 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams; vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2008 m. sausio 30 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams bei 8 MGL (1 040 Lt) dydžio bauda;
7) Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. liepos 13 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį 6 MGL (780 Lt) dydžio bauda;
8) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 15 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 8 (aštuoniems) mėnesiams;
9) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 24 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams,
kaltinamas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir 140 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. M. 2019 m. birželio 23 d., apie 20.00 val., bute (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ranka sudavė L. B. ne mažiau kaip vieną smūgį į kairią ranką, dėl ko ji pargriuvo ant grindų, savo veiksmais padarydamas jai kairiojo alkūnkaulio diafizės lūžį – nesunkų sveikatos sutrikdymą ir sukeldamas jai fizinį skausmą. Šiais veiksmais I. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.
Be to, I. M. 2019 m. birželio 30 d., apie 06.30 val. bute (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 3,03 promilių girtumo laipsnis), mušė ir kitaip smurtavo prieš savo šeimos narę – sutuoktinę G. V. M., t. y. suėmęs rankomis suspaudė jos kaklą ir ranka sudavė jai du kartus į veidą, savo veiksmais sukeldamas jai fizinį skausmą. Šiais veiksmais I. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. birželio 24 d. įtariamuoju apklaustas I. M. kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2019 m. birželio 23 d., apie 16.00 val., kartu su savo mama O. V. nuėjo pas kaimynę L., pas kurią dar buvo jos vyras J.. Visi keturiese pradėjo gerti alkoholinius gėrimus. Jis išgėrė labai daug, gėrė ir degtinę, ir alų. Tarp jo ir J. įvyko žodinis konfliktas, kambaryje pradėjo stumdytis. L. atsistojo prie jų ir pradėjo ginti J. nuo jo. Besistumdydami atsidūrė koridoriuje, kur jis pastūmė rankomis L. ir ji nukrito ant žemės. Jis iš karto išėjo į namus. Po kiek laiko grįžo ir sužinojo, kad L. skauda ranką, ji gulėjo lovoje. Jis atsiprašė jos už tai, ką padarė. Ji sakė, kad jai skauda ranką. Vėliau jam žmona papasakojo, kad L. išvažiavo į ligoninę dėl rankos. Dėl padaryto labai gailisi. Kalbėjo su nukentėjusiąja, jos atsiprašė. Papildomos apklausos metu parodė, kad nepamena tiksliai kaip tarp jų pasimaišė L. B., gal norėjo juos išskirti, todėl jis ją norėdamas patraukti trenkė jai vieną kartą ranka į kairę ranką, ji po smūgio nugriuvo. Dėl įvykio labai gailisi, kaimynės atsiprašė (b. l. 87, 111).
Ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. birželio 30 d. įtariamuoju apklaustas I. M. kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad apie 9 metus gyvena kartu su žmona G. V. M., augina du mažamečius vaikus. Šiuo meta gyvena dviejų kambarių bute (duomenys neskelbtini). 2019 m. birželio 29 d. nuo 10.00 val. būdamas pas motiną O. V. (duomenys neskelbtini), išgėrė 2 litrus alaus. Apie 18.00 val. kartu su motina nuvažiavo pas save į namus, kur buvo jo žmona G. V. ir du jų vaikai. Kambaryje vienas gėrė degtinę, nes nei žmona, nei motina degtinės nevartoja. Visi nuėjo miegoti. Kai 2019 m. birželio 30 d. apie 02.00-03.00 val. nakties pabudo, nuėjo į kambarį, kur tuo metu miegojo žmona su vaikais. Kadangi jam buvo liūdna, pažadino žmoną. Kas įvyko toliau, neatsimena (dėl girtumo), bet neatmeta galimybės, kad galėjo suduoti savo žmonai į veidą ir smaugti. Jeigu žmona taip nurodė, tai taip buvo. Dėl įvykdyto labai gailisi. Papildomos apklausos metu parodė, kad būnant namuose apie 06.30 val. tarp jo ir žmonos G. V. M. kilo konfliktas. Dėl ko, jis jau nebepamena, nes buvo smarkiai neblaivus. Konflikto metu jis jai du kartus ranka trenkė į veidą, o ar jis laikė ją suspaudęs už kaklo, tiksliai nepamena, nes buvo neblaivus ir visko gerai nepamena. Bet neneigia, kad taip galėjo būti. Dėl šio įvykio taip pat labai gailisi, su žmona susitaikė, gyvena taikiai. Po šių įvykių praėjo prevencinius kursus dėl smurto artimoje aplinkoje, todėl jokie panašūs įvykiai nebesikartoja (b. l. 100–101, 111).
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo I. M. kaltę padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, be jo paties prisipažinimo, patvirtina ir kita ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga.
Apklausta nukentėjusioji L. B. parodė, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini). Bute Nr. (duomenys neskelbtini) gyvena kaimynas vardu I., kuris su savo motina A. 2019 m. birželio 23 d., apie 12.00 val., neblaivus atėjo pas ją į svečius. Jie atsinešė butelį degtinės, ilgai sėdėjo. Vakare, apie 20.00 val., jis dėl neaiškių priežasčių pradėjo konfliktuoti. Žodžiais pradėjo jį raminti, tačiau jis ranka trenkė jai į jos kairią ranką ne mažiau trijų kartų. Po jo suduotų smūgių ji nukrito ant grindų ir pajautė labai stiprų fizinį skausmą rankoje. Ji pradėjo verkti ir garsiai rėkti nuo skausmo. Jis su motina išėjo, o ji iškvietė greitąją pagalbą. Kol laukė greitosios pagalbos, jis buvo sugrįžęs į jos namus ir atsiprašinėjo, siūlė kartu važiuoti į ligoninę. Greitoji pagalba nuvežė ją į Lazdynų ligoninę, kur jai nustatė kairiojo alkūnkaulio lūžį. Po įvykio kaimynas jos atsiprašė (b. l. 20–21, 26).
Apklausta nukentėjusioji G. V. M. parodė, kad 2019 m. birželio 30 d., apie 06.30 val., jų namuose (duomenys neskelbtini), miegamajame jos sutuoktinis I. M., būdamas neblaivus, atėjo prie jos ir dešinės rankos delnu du kartus trenkė į dešinės pusės skruostą, dešinės rankos kumščiu trenkė į nosį ir pradėjo ją smaugti. Tokiais savo veiksmais sukėlė fizinį skausmą. Sutuoktinis vartojo necenzūrinius žodžius, tokius kaip: „šalava, achuiešvaja“. Medicininės pagalbos jai nereikėjo. Jos vyras ir anksčiau buvo smurtavęs prieš ją. Miegamajame taip pat buvo sutuoktinio motina O. V., kuri ją apgynė nuo sutuoktinio. Kitame kambaryje buvo jų vaikai. Papildomos apklausos metu parodė, kad ji šiuo metu gyvena su savo vyru I. M. ir dar dviem vaikais. Po įvykio ji jam atleido, bando taikytis. Ji sėdėjo kambaryje, prie jos priėjo jos vyras I., pradėjo plūsti ją necenzūriniais žodžiais, tarp jų nebuvo jokio žodinio konflikto, jis iškart pradėjo ją smaugti, tada bandė jai trenkti, bet ji jį sustabdė, jai nepataikė. Tada dar kartą užsimojo jai ir trenkė į kairįjį skruostą. Dar vieną smūgį trenkė į nosį, bet nestipriai, šiek tiek juto fizinį skausmą, bet nesmarkiai, labiau buvo išsigandusi. Tada prie jos priėjo I. mama O.. Pastaroji ją apgynė nuo I. ir ji tada išbėgo į lauką, išsikvietė policiją. Namuose įvykio metu buvo jų du mažamečiai vaikai, bet įvykio nematė, buvo kitame kambaryje. Į teismo medicinos ekspertizę nesikreips (b. l. 42–43, 51).
Iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų matyti, kad 2019 m. birželio 30 d. 06.43 val. užregistruotas įvykis, kad (duomenys neskelbtini), neblaivus sutuoktinis puola muštis, konfliktuoja, namuose du mažamečiai vaikai, GMP nereikia, prašo paskubėti (b. l. 10).
Iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų matyti, kad 2019 m. birželio 24 d. 02.57 val. užregistruotas įvykis, kad RVUL Skubios pagalbos skyriaus bendrosios praktikos slaugytoja A. pranešė, kad 2019 m. birželio 23 d., apie 21.32 val., GMP brigada į ligoninę pristatė L. B., kuriai diagnozuotas kairiojo alkūnkaulio lūžimas. Medicinos personalui paaiškino, kad 2019 m. birželio 23 d., apie 20.30 val., namuose sumušė kaimynas. Suteikus medicininę pagalbą išleista gydytis ambulatoriškai (b. l. 12).
Iš L. B. protokolo-pareiškimo matyti, kad 2019 m. birželio 23 d., apie 20.00 val., bute (duomenys neskelbtini), neblaivus kaimynas I., gyvenantis bute Nr. (duomenys neskelbtini), ranka trenkė jai ne mažiau trijų kartų į jos kairiąją ranką, tuo sukėlė jai stiprų fizinį skausmą. Respublikinėje Vilniaus universiteto ligoninėje jai diagnozuotas kairiojo alkūnkaulio lūžis (b. l. 17).
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G 2756/2019 (01) matyti, kad L. B. yra padarytas kairiojo alkūnkaulio diafizės lūžis kieto buko riboto daikto poveikyje, vienu tiesioginiu trauminiu poveikiu, iki kreipimosi į ligoninę 2019 m. birželio 23 d. 21.32 val., galimai užduotyje nurodytomis aplinkybėmis ir laiku (2019 m. birželio 23 d.). Alkūnkaulio lūžis vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl jo nukentėjusiosios sveikata sutriko ilgiau nei 10 dienų (b. l. 31–33).
Iš pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta (duomenys neskelbtini) (b. l. 37–38).
Iš patalpų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta (duomenys neskelbtini) (b. l. 56, 58–59).
Iš kitų objektų pažiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas garso įrašas iš BPC (b. l. 76).
Iš alkotesterio pažymos matyti, kad 2019 m. birželio 30 d. 08.06 val. I. M. nustatytas 3,03 promilių girtumo laipsnis (b. l. 136).
Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Minėti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys patvirtina, kad kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, kadangi jis ranka sudavė nukentėjusiajai L. B. ne mažiau kaip vieną smūgį į kairią ranką, dėl ko ji pargriuvo ant grindų, taip padarydamas jai kairiojo alkūnkaulio diafizės lūžį, padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą bei sukėlė fizinį skausmą.
Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Atsižvelgiant į ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis ir BK 248 straipsnio 1 dalį, kurioje pateiktas sąvokų „artimieji giminaičiai“ ir „šeimos nariai“ išaiškinimas, darytina išvada, kad kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, kadangi jis mušė bei kitaip smurtavo prieš savo sutuoktinę G. V. M., t. y. suėmęs rankomis suspaudė jos kaklą ir ranka sudavė jai du kartus į veidą, taip sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą.
Įtariamajam I. M. paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, I. M. nurodė suprantantis galimybę procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu, šio proceso tvarką ir pasekmes, bausmės, kurią jam siūlo skirti prokurorė, rūšį ir dydį, proceso užbaigimui baudžiamuoju įsakymu neprieštaravo (b. l. 149–150).
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą – padaryti tyčiniai (tiesiogine tyčia) du nesunkūs nusikaltimai, veikos baigtos, kaltinamojo asmenybę – nedirbantis (b. l. 137), registruotas Užimtumo tarnyboje (b. l. 131), teistas, taip pat už analogiškas nusikalstamas veikas (b. l. 117–122), baustas administracine tvarka (b. l. 123–129), kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, BK 59 str. 1 d. 2 p.), atsakomybę sunkinančias aplinkybes (veikas padarė asmuo, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui, BK 60 str. 1 d. 9 p., bei veiką padarė recidyvistas, BK 60 str. 1 d. 13 p.; pagal BK 27 straipsnio 1 dalį nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų, toks asmuo yra recidyvistas).
Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytas nusikalstamas veikas paskyrus įstatymo sankcijoje numatytas ir prokurorės siūlomas bausmes, būtent: už nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, paskyrus 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę; už nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, paskyrus 50 (penkiasdešimties) parų arešto bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bausmės dalinio sudėjimo būdu subendrinamos ir I. M. skirtina subendrinta 75 (septyniasdešimt penkių) parų arešto bausmė. Teismo vertinimu, tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į minėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju yra optimali, todėl ją didinti ar mažinti nėra pagrindo.
Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis I. M. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Ikiteisminio tyrimo metu I. M. paskirtos kardomosios priemonės – rašytiniai pasižadėjimai neišvykti (b. l. 89, 105), paliktinos galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.
Iš bylos medžiagos matyti, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka I. M. buvo laikinai sulaikytas nuo 2019 m. birželio 24 d. 04.50 val. (b. l. 82) iki 2019 m. birželio 25 d. 11.27 val. (b. l. 91), nuo 2019 m. birželio 30 d. 07.10 val. (b. l. 94) iki 2019 m. liepos 1 d. 14.24 val. (b. l. 107), todėl šis laikinajame sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į kaltinamajam skiriamą bausmę (BK 66 str.).
Ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 93,50 Eur turtinės žalos atlyginimo (b. l. 70). Iš pinigų pervedimo kvito matyti, kad I. M. 2019 m. gruodžio 16 d. atlygino Vilniaus teritorinei ligonių kasai 93,50 Eur turtinę žalą (b. l. 148). Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu patenkino Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikštą civilinį ieškinį ir pateikė teismui tai patvirtinančius įrodymus, šis ieškinys atmestinas (BPK 115 str. 1 d.).
Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vokas, kuriame yra CD-R diskas, prisegtas prie bylos viršelio, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, paliktinas byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
I. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.
I. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 50 (penkiasdešimties) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimi, bausmes iš dalies sudėti ir I. M. skirti subendrintą bausmę – 75 (septyniasdešimt penkių) parų areštą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir I. M. skirti galutinę bausmę – 50 (penkiasdešimties) parų areštą.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio bausmės atlikimo pradžios.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti I. M. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. birželio 24 d. 04.50 val. iki 2019 m. birželio 25 d. 11.27 val. (dvi dienas), nuo 2019 m. birželio 30 d. 07.10 val. iki 2019 m. liepos 1 d. 14.24 val. (dvi dienas), vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant vienai arešto parai.
I. M. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinius pasižadėjimus neišvykti palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.
Civilinės ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį dėl 93,50 Eur žalos atlyginimo atmesti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – voką, kuriame yra CD-R diskas, prisegtą prie bylos viršelio, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, palikti byloje.
1. Nuteistasis ne vėliau kaip per septynias dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo privalo atvykti atlikti arešto bausmės į Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus (Kaunas, Technikos g. 34).
2. Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo raštu arba elektroniniu paštu apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.
3. Nuteistajam per septynias dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo neatvykus atlikti arešto bausmės ir nepranešus pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, pataisos įstaiga per penkias darbo dienas privalo kreiptis į teritorinį policijos padalinį dėl paieškos paskelbimo.
4. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
5. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios.
6. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
7. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
8. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.