Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse teisėja Rasa Balsevičienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro Giedriaus Šalaševičiaus skundą dėl Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. sausio 28 d. nutarimo Nr. LK-N-48 taikyti nuteistajam L. P. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ajame kalėjime laisvės atėmimo bausmę atlieka L. P., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Kauno apygardos teismo 2022 m. kovo 16 d. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį, 261 straipsnį, 63 straipsnio 1, 2 dalis, 5 dalies 1 punktą – galutinė bausmė 4 metai laisvės atėmimo.

Bausmės pradžia – 2023 m. kovo 3 d., bausmės pabaiga – 2027 m. kovo 2 d.

Anksčiau teistas.

Lygtinio paleidimo komisija (toliau – ir Komisija) 2025 m. sausio 28 d. priėmė nutarimą Nr. LK-N-48 taikyti nuteistajam L. P. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Komisijos nutarimas motyvuotas tuo, jog atlikus pakartotinio nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tačiau stebimas akivaizdus rizikos mažėjimas, kadangi asmuo deda pastangas ir rodo motyvaciją iš esmės keisti savo netinkamą elgesį, įvykdė visas Komisijos rekomendacijas, neturi įsiskolinimų, turi stiprų apsauginį veiksnį - motiną, kuri rūpinasi ir priims sūnų gyventi pas save, neturi priklausomybės nuo alkoholio ir narkotikų, kas galėtų sąlygoti naujų nusikaltimų padarymą, stebimas nuteistojo prosocialus elgesys visos bausmės atlikimo metu, neturi nuobaudų, skatintas, stebimos kryptingos nuteistojo pastangos atsiriboti nuo neigiamos aplinkos bei neigiamai charakterizuojamų asmenų, atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis geba nurodyti savo kriminogeninius poreikius ir apsauginius veiksnius ir siekia juos valdyti, įsitraukia į resocializacijos procesu, suvokia taikytų priemonių naudą, pagal galimybes dalyvauja užimtumo priemonėse, baigė AA/AN užsiėmimų ciklą, paremtą 12 žingsnių programa, bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, Lygtinio paleidimo iš įkalinimo vietos komisijos rekomendacijas įvykdė, motyvuotai užsiima darbine veikla, šiuo metu stebimas akivaizdus rizikos sumažėjimas ir pažanga siekiant valdyti kriminogeninius veiksnius bei mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Atsižvelgiant į socialinio tyrimo išvadoje įvardytas nuteistojo psichikos sveikatos problemas, kalėjimo aplinka nėra tinkama šio asmens resocializacijai, nuteistajam bus lengviau adaptuotis visuomenėje, jeigu jis toliau bausmę atlikinės neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas Lietuvos probacijos tarnybos.

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro Giedriaus Šalaševičiaus skundas tenkinamas.

Motyvuojamoji dalis

BVK 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Taigi, iš šių įstatyminių nuostatų aiškiai matyti, jog BVK yra nustatyti formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistam asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką padarymas. Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos, mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė, ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos BVK 82 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema. Nuteistas asmuo lygtinai paleidžiamas tik tada, kai išimtinai teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių visuma, akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.

Nagrinėjamo skundo kontekste matyti, kad formalusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui nuteistajam L. P., šiuo metu jau egzistuoja, tai yra nuteistasis jau yra atlikęs BVK 82 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą privalomai atliktiną laisvės atėmimo bausmės dalį. Vis tik, kaip jau aukščiau aptarta, vien šio pagrindo egzistavimas nesudaro pagrindo lygtinio paleidimo taikymui, kadangi reikalinga įvertinti ir nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką arba pastangas tokią riziką mažinant.

Lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos BVK 82 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema. Kaip jau minėta aukščiau, teismas privalo įvertinti visas teigiamai bei neigiamai nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, kurios sudarytų pagrindą spręsti, jog nuteistojo nusikalstamo elgesio pokytis yra tiek pozityvus, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti taikant lygtinį paleidimą.

Sutinkama su Komisijos nutarime nurodytomis aplinkybėmis, jog nuteistasis turi deklaruotą gyvenamąją vietą, į kurią galės grįžti lygtinio paleidimo atveju, šiuo metu ten grįžta trumpalaikių išvykų metu, iš kurių grįžta laiku, jokių pažeidimų nefiksuota, dirba, nuteistasis nurodo, kad turi darbo vietą lygtinio paleidimo atveju, bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo sąlygomis, palaiko draugiškus santykius su artimaisiais (mama, broliu), baigė AA/AN užsiėmimų ciklą, paremtą 12 žingsnių programa, įkalinimo įstaigoje apsvaigimo nuo psichotropinių medžiagų nefiksuota. Bausmės atlikimo metu laisvu nuo darbo metu pagal galimybes įsitraukia į pozityvaus užimtumo renginius, laisvės atėmimo metu įsitraukė į resocializacijos procesą, dalyvavo Smurtinio elgesio prevencijos paskaitoje, sėkmingai išklausė prevencinę paskaitą ir atliko smurtinio elgesio prevencinę užduotį, dalyvavo Pykčio valdymo prevencinėje paskaitoje, sėkmingai jos išklausė ir buvo aktyvus dalyvis, nuteistasis šiuo metu emociškai stabilus, yra linkęs ir geba ieškoti kompromisų įvairiose situacijose. Bausmės atlikimo metu vidaus tvarkos taisyklių nėra pažeidęs vidaus tvarkos taisyklių, nebaustas drausmine tvarka, 2024 m. vasario 29 d. skatintas už gerą elgesį ir sąžiningą darbą. Bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje. Teismo vertinimu, toks nuteistojo elgesys nėra išskirtinis sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, kadangi nuteistasis šiuo metu elgiasi taip kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Pažymėtina, kad pozityvus nuteistojo elgesys jau buvo įvertintas laisvės atėmimo vietų įstaigos administracijos – nuteistasis bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, išleidžiamas į trumpalaikes išvykas. Teismas plačiau nei Komisija skundžiamame nutarime, įvertinęs visus bylos duomenis, konstatuoja, kad dabartinėje pataisos stadijoje, lygtinis paleidimas nuteistajam dar negali būti taikomas.

Socialinio tyrimo išvados duomenimis nustatyta, kad atlikus pakartotinį nuteistojo L. P. nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, taikant „OASys“ metodiką, nustatyta vidutinė rizika. Atlikto vertinimo metu nustatyta, kad nuteistojo elgesyje nustatyta nemažai dinaminių kriminogeninių veiksnių: ankstesnis piktnaudžiavimas narkotikais; būdingas impulsyvus elgesys; negeba atpažinti problemų; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių. Šie kriminogeniniai veiksniai pataisos proceso metu ne tik, kad dar gali, bet ir privalo būti koreguojami siekiant išskirtinai pozityvaus pokyčio nusikalstamą elgesį kreipiant teigiamos dinamikos link. Teismas atkreipia dėmesį, kad du kartus buvo atliktas nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas (2023 m. gegužės 25 d., 2024 m. sausio 29 d.) ir abu kartus nustatyta vidutinė nusikalstamo elgesio rizika. Todėl nors nuteistojo elgesyje egzistuoja teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių, tačiau vyraujančių dinaminių kriminogeninių veiksnių kontekste, nuteistojo daroma pažanga nėra tokia akivaizdi ir teismą įtikinanti, jog nuteistojo pataisos procesas gali būti tęsiamas neizoliuotam nuo visuomenės, kadangi, kaip jau minėta, šiuo metu nuteistasis elgiasi būtent taip kaip privalo elgtis bet kuris laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Akivaizdu, kad nuteistojo mąstymas ir elgesys vis dar reikalauja tęstinių, tikslingų nuteistojo veiksmų, siekiant kurti tolesnes prielaidas nusikalstamo elgesio rizikos valdymo / mažinimo procese. Pažymėtina, kad nuteistojo vertinimo metu buvo nustatyti apsauginiai veiksniai (stabili, nuolatinė gyvenamoji vieta; palaikantys ryšiai su artimaisiais; teigiama darbinė motyvacija), tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad nuteistasis ir nusikaltimo padarymo metu turėjo gyvenamąją vietą, palaikė ryšius su artimaisiais ir dirbo, tačiau gyvenamoji vieta, darbas ir ryšiai su artimaisiasi nuteistojo nesulaikė nuo nusikalstamos veiklos padarymo, o nusikaltimai yra finansinio pobūdžio, todėl šie apsauginiai veiksniai nelaikytini itin išimtinai nuteistąjį sulaikantys nuo pakartotinio nusikalstamumo. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad minėti kriminogeniniai veiksniai nustatyti ne tik analizuojant praeityje buvusį nusikalstamą nuteistojo elgesį, bet ir jo elgesio pokyčius laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. Aptarti duomenys teismui neleidžia spręsti, kad nestebimas asmens nusikalstamo elgesio pokytis, jau leistų daryti išvadą, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs sėkmingai reintegracijai visuomenėje.

Iš socialinio tyrimo duomenų matyti, kad nuteistasis teistas tris kartus, šiuo metu pirmą kartą atlieka realią laisvės atėmimo bausmę, anksčiau buvo taikomos švelnesnės poveikio priemonės nesuteikė siekiamo rezultato. Nusikaltimai modelio dalis, sunkėjantys, teismo pripažintas recidyvistu. Vertinimo metu nuteistasis nurodo, jog vartodavo tik „žolę“, visuomet tik laisvalaikio metu, kaip priemonę atsipalaiduoti, numalšinti nerimą. Pirmą vartojimą nurodė 2012 m. su klasioku, kuris vis pasiūlydavo „parūkyti“, nurodo, jog „gavosi pripratimas“. Pokalbio metu asmuo neigia psichotropinių medžiagų vartojimą darbo metu, įvardina tai, kaip atsipalaidavimo būdą savaitgaliais, atostogų ar laisvalaikio metu. Analizuodamas savo gyvenimo situaciją nuteistasis, išlieka paviršutiniškas bei stokojantis atviro bei gilesnio savo situacijos analizavimo, savo gyvenimiškoje situacijoje nėra linkęs įvardinti probleminių sričių - įvardina faktą, jog esant nerimui ar depresiniams jausmams vartodavo marihuaną. Kalbėdamas apie įvykdytus nusikaltimus yra linkęs minimalizuoti žalas, stebimas teisės pažeidėjo orientavimasis į savo asmeninių poreikių patenkinimą neatsižvelgiant į teisės aktus. Nuteistasis mano, jog nebesusiduria su psichotropinių medžiagų vartojimo problemomis, kadangi yra įkalinimo įstaigoje, nesiekia psichotropinių medžiagų vartojimo. Nusikaltimai susiję su narkotinėmis medžiagomis sudaro itin didelį pavojų visuomenei, jos saugumui, nusikaltimai, susiję su neteisėtu disponavimu psichotropinėmis medžiagomis, kelia didelį pavojų žmonių sveikatai, gyvybei, padeda plisti narkomanijai. L. P. bausmę atlieka už sunkaus ir labai sunkaus nusikaltimų padarymą. Sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą svarbu atkreipti dėmesį ir į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir sunkumą. Nors nusikalstamų veikų sunkumas ir pobūdis neabejotinai jau buvo įvertintas teismo nagrinėjant baudžiamąją bylą ir negali būti laikoma pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, tačiau, kita vertus, įvertinti, ar nuteistojo taisymosi progresas yra pakankamas, neįmanoma neatsižvelgiant į tai, už kokio pobūdžio ir kokio pavojingumo laipsnio nusikalstamos veikos padarymą nuteistasis atlieka bausmę. Šios aplinkybės sudaro pagrindą abejoti, jog L. P. jau turi pakankamai motyvacijos savarankiškai koreguoti savo elgesį laisvėje tinkama linkme ir gebės gyventi laikantis visuomenėje nustatytų taisyklių.

Teismas pažymi, kad nuteistojo L. P. neatliktos bausmės dalis – kitų nutartyje aptartų aplinkybių visumoje, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas pataisos įstaigoje jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti. Visuomenės interesas reikalauja, kad nusikalstamas veikas padaręs asmuo atliktų jo padarytoms nusikalstamoms veikoms adekvačią bausmę, kuri paveiktų nuteistąjį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, o tuo pačiu būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Nuteistasis atlikdamas jau paskirtą bausmę turi patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Teismo skiriama bausmė nėra savitikslė, ja siekiama ir paveikti asmenį, kad pastarasis savo elgesį koreguotų išimtinai teigiamai, eliminuojant galimas pakartotinio nusikalstamo elgesio apraiškas, tokiu būdu ir atliekamos bausmės laikas neabejotinai prisideda prie šio proceso. Pažymėtina ir tai, kad lygtinio paleidimo taikymas yra išimtinė teisė, kuri nėra taikoma visiems be išimties nuteistiesiems, kadangi tai yra valstybės pasitikėjimo nuteistuoju išraiška, kad paleistas lygtinai jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Tuo tarpu toks pasitikėjimas galimas tik tuo atveju, kai nuteistojo elgesys laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpiu, atsižvelgiant į tai, koks nuteistojo elgesys buvo laisvėje, buvo koreguojamas išimtinai teigiamai ir leidžia spręsti, kad nuteistasis yra pasiruošęs savo tikslų siekti išimtinai teisėtais būdais, ko nagrinėjamu atveju, aukščiau aptartų duomenų kontekste, konstatuoti nėra pagrindo.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistasis L. P. nors ir stengiasi savo elgesį koreguoti teigiama linkme, tačiau šios pastangos dar nėra tokios, jog leistų daryti išvadą, jog nuteistasis jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Todėl prokuroro skundas tenkintinas ir Lygtinio paleidimo komisijos nutarimas keistinas, netaikant nuteistajam L. P. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 3 punktu, 5 dalimi, teismas

nutaria:

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro Giedriaus Šalaševičiaus skundą tenkinti.

Pakeisti Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. sausio 28 d. nutarimą Nr. LK-N-48 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam ir nuteistajam L. P. netaikyti lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus Kaišiadoryse.