Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2023-02-14 · Baudžiamoji byla Nr. e1-1016-716/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2023-02-14
Bylos Nr.
e1-1016-716/2023
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Mindaugas Striaukas
Kaltinamasis
M. K.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-1016-716/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-1-03746-2023-0Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.6.2.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. vasario 14 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Striaukas,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo elektroninę baudžiamąją bylą, kurioje M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), (gyvenamą vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), nedirbantis, teistas:

1) Vilniaus apygardos teismo 2004 m. birželio 16 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 180 straipsnio 2 dalį, 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimu; taikant BK 92 straipsnį bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, paskiriant 12 mėnesių elgesio apribojimą;

2) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 9 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį - 5 MGL (650 Lt) dydžio bauda;

3) Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. liepos 19 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį - 40 MGL (2 000 Eur) dydžio bauda,

bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

M. K. mušdamas ir kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą šeimos nariams, o būtent, jis, 2023 m. sausio 29 d., apie 14.25 val. bute, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,13 promilės girtumo laipsnis) žodinio konflikto metu tyčia dešine ranka į veidą sudavė savo močiutei L. Š., praskeldamas pastarajai apatinę lūpą, po ko ji pajuto fizinį skausmą. Tęsdamas nusikalstamą veiką, jis dešinės rankos kumščiu tyčia trenkė į durų pertvarą ir durimis pataikė motinai B. K. į veidą, po ko ji pajuto fizinį skausmą.

II. Byloje surinkti duomenys

M. K. tyrimo metu kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2023 m. sausio 29 d. gėrė alkoholį ne namie, o viešoje vietoje, gėrė degtinę (0,5 l). Buvo kartu su broliu V. K., brolis alkoholio nevartojo. Nepamena tiksliai kelintą valandą grįžo namo, į (duomenys neskelbtini). Butas priklauso močiutei L. Š.. Ten yra jo deklaruota gyvenamoji vieta. Ten gyvena kažkur dvi savaites. Šiaip gyvena (duomenys neskelbtini). Grįžęs namo buvo išgėręs alkoholio. Konkrečios priežasties, dėl ko susipyko, nebuvo, tiesiog apsižodžiavo. Išgėręs norėjo išeiti iš namų, o močiutė L. ir mama B. nenorėjo jo išleisti. Nenorėdamas sužeisti, jis pastūmė močiutę, netyčia sudavė močiutei per veidą, galimai praskeldamas lūpą. Vyko susistumdymas, neturėjo tikslo sukelti fizinio skausmo. Tuomet norėdamas išeiti pastūmė duris, kurios atsitrenkė į jo mamą B. Jai taip pat neturėjo tikslo sukelti fizinio skausmo. Buvo išgėręs, koordinacija prasta, iki galo nevaldė savo veiksmų. Tikrai gailisi, nes nenorėjo išgąsdinti ir sužeisti savo šeimos narių. Kas iškvietė policijos pareigūnus jis nežino. Atvažiavus pareigūnams, jie davė jam alkoholio matuoklį patikrinti neblaivumą ir sulaikė jį. Konflikto metu, kiek prisimena, brolio namie nebuvo. Šiuo metu nedirba, bet šių metų vasario 20 d. planuoja išvažiuoti dirbti į Olandiją.

Papildomai tyrimo metu M. K. parodė, kad nori patikslinti savo parodymus. Grįžęs namo apie 14.25 val., adresu (duomenys neskelbtini), buvo apsvaigęs nuo alkoholio, jį mama B. K. ir močiutė L. Š. bandė laikyti, kad neišeitų iš namų. Bandydamas išsisukti ir praeiti, susistumdymo metu, tyčia dešine ranka į veidą sudavė savo močiutei L. Š., praskeldamas jai apatinę lūpą. Dėl savo šių veiksmų gailisi. Kai bus jam galimybė bendrauti su močiute, jos tikrai atsiprašys. Dabar laikosi jam paskirtos kardomosios priemonės. Vėliau jį dar bandė laikyti jo motina B. K.. Jis tyčia pastumdamas duris, norėdamas išeiti, pataikė jai durimis į veidą. Taip pat dėl to gailisi ir, kai turės galimybę, atsiprašys ir mamos. Tai buvo pirmas kartas ir tikrai paskutinis. Daugiau nenori konfliktuoti su savo šeimos nariais.

Nukentėjusioji B. K. tyrimo metu parodė, kad 2023 m. sausio 29 d., apie 14.30 val. namo grįžo jos sūnus M. K., kuris buvo neblaivus. Jis užėjęs į koridorių atsisėdo ant nedidelės komodos. Tuo metu kitas jos sūnus V. K. išėjo iš buto savo reikalais. M. K. nusirengė koridoriuje ir prie jo priėjo jos mama L. Š., paprašė jo nueiti į kambarį ir atsigulti į lovą. Ji buvo kitame kambaryje, už kelių metrų ir girdėjo, kaip jie bendrauja. M. K. pasakė jos mamai, kad neis. Tuo metu mama paėmė jį už rankos, o jis surėkė: „patrauk rankas“. Tada ji išėjo iš kambario ir pamatė, kaip jis su dešine ranka viena karta trenkė močiutei į veidą. Tuo metu mama jam atsakė: „pažiūrėk, ką tu padarei?“ ir nubėgo ar į vonią, ar į virtuvę (pasakyti negali, nes buvo šokiruota sūnaus elgesio). Po kelių minučių pamatė savo motiną, kuri laikė rankoje servetėlę, bet neverkė. Kraujo nematė, bet pastebėjo, kad jos apatinė lūpa yra sužeista. Sūnus M. K. pasakė močiutei: „neišsigalvok“ ir nuėjo pro ją į kambarį. Būdamas jau kambaryje jis priėjo prie balkono, o močiutė dar kartą paprašė jo atsigulti į lovą ir pailsėti. Jie vėl tarpusavyje vienas kitą pastūmė, o ji paėmė mobiliojo ryšio telefoną ir paskambino bendru pagalbos numeriu. M. K. išėjo iš buto, bet neužilgo grįžo pasiimti savo daiktų. Ji uždarė kambario duris, nes išsigando, kad gali būti muštynės, nes sūnus buvo agresyvus. Jis matė, kad ji uždarė duris ir užstojo jam kelią link kambario, tada jis su dešinės rankos kumščiu trenkė į durų pertvarą ir pataikė jai į veidą, ji patyrė fizinį skausmą. Ji iškart pasitraukė į šoną, nes bijojo, kad jis dar kartą pakels ranką. Greitosios pagalbos jai nereikėjo. Jos mama L. Š. bijo jo, todėl atsisako liudyti prieš jį.

Nukentėjusioji L. Š. tyrimo metu atsisakė duoti parodymus prieš savo anūką M. K..

Iš tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, kad 2023 m. sausio 29 d., apie 14.25 val. (duomenys neskelbtini), bute, neblaivus M. K. konflikto smurtavo ir sukėlė fizinį skausmą savo motinai B. K. ir savo močiutei L. Š., kuriai buvo praskelta apatinė lūpa.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo ir fotonuotraukų matyti tyrimo metu apžiūrėtas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Butas tvarkingas, daiktai ir baldai sustatyti tvarkingai. Jokių grumtynių, konflikto pėdsakų nėra.

Iš tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje matyti, kad pareigūnams atvykus į įvykio vietą buvo matyti, jog nukentėjusioji L. Š. akivaizdžiai turėjo sužalojimus ant veido, t. y. buvo praskelta apatinė lūpa, bet nufotografuoti sužalojimą ji atsisakė. Apie patirtą sužalojimą konflikto metu L. Š. papasakojo atvykus į įvykio vietą. „BODY 8007“ kamera jos paaiškinimą užfiksavo.

Iš alkotesterio kvito matyti, kad alkotesteriu „Alcotest 6810“ Nr. ARAA-0133 (patikros sertifikatas Nr. 1752082, galioja iki 2023 m. gegužės 20 d.) M. K. 2023 m. sausio 29 d. 16.06 val. nustatytas 2,13 promilės girtumas.

Motyvuojamoji dalis

III. Veikos kvalifikavimas

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Nurodyti veikų objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį baudžiamojo kodekso straipsnį.

Pagal BK 284 straipsnio 1 dalį artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.

Aukščiau minėtų įrodymų visuma, t. y. kaltinamojo M. K. prisipažinimas dėl nusikalstamos veikos padarymo, nukentėjusiosios B. K. parodymai apie tai, kad ji pajuto fizinį skausmą, taip pat byloje esantis tarnybinis pranešimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, alkotesterio kvitas ir policijos pareigūno tarnybinis pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje, iš kurio matyti, kad ant nukentėjusiosios L. Š. veido matėsi akivaizdūs sužalojimai atvykus į įvykio vietą policijos pareigūnams. Įvertinus tai, kad M. K. fizinį skausmą sukėlė savo mamai B. K. ir močiutei L. Š., teismas pripažįsta, kad byloje įrodyta, jog M. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Prokurorė siūlo baudžiamąją bylą užbaigti baudžiamojo įsakymo priėmimu.

Teismas nustatė, kad yra Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 418 straipsnio nustatytų sąlygų visuma ir baudžiamojo įsakymo priėmimas yra galimas: už kaltinamajam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymą baudžiamajame įstatyme gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvi bet kuri bausmė, bylos aplinkybės yra aiškios, M. K. inkriminuota nusikalstama veika yra įrodyta ir kvalifikuota teisingai. Proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamasis neprieštarauja, su siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu sutinka, nukentėjusiosios B. K. ir L. Š. tyrimo metu taip pat buvo informuotos apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, civilinio ieškinio nepareiškė.

M. K. baudžiamąją atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi dėl nusikalstamos veikos padarymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis teismas pripažįsta tai, kad nusikalstamą veiką M. K. padarė būdamas recidyvistu ir apsvaigęs nuo alkoholio, ką patvirtina ir byloje esantis alkotesterio kvitas, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 13 punktas).

Skirdamas kaltininkui bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, į nustatytą jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančias aplinkybes.

M. K. veikdamas tiesiogine tyčia padarė nesunkų nusikaltimą, praeityje teistas tris kartus, bausmės neatlikęs, teistumui neišnykus padarė naują nusikalstamą veiką, baustas administracine tvarka. M. K. yra (duomenys neskelbtini), nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas. Teismas nustatė vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir dvi atsakomybę sunkinančias aplinkybes. Duomenų apie asmens gydymą psichikos sveikatos įstaigose ar Vilniaus priklausomybės ligų centre byloje valstybinė kaltintoja nepateikė. Įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes teismas pripažįsta, kad bausmės tikslai bus pasiekti M. K. paskyrus prokurorės prašomą viešųjų darbų bausmę.

Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam M. K. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

V. Kiti klausimai

Vadovaujantis BPK 140 straipsniu M. K. buvo laikinai sulaikytas laikotarpiu nuo 2023 m. sausio 29 d. 14.50 val. iki 2023 m. sausio 30 d. 13.31 val. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, M. K. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į bausmę, vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant šešioms viešųjų darbų valandoms..

Kaltinamajam M. K. tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kaip tinkamai įgyvendinanti savo tikslus paliktina iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, po ko naikinta, kaip nebereikalinga.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu

nusprendė:

M. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir skirti 6 (šešis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant jį per mėnesį neatlygintinai dirbti po 30 (trisdešimt) valandų visuomenės labui

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu M. K. skirti galutinę bausmę – 4 (keturis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant per mėnesį neatlygintinai dirbti po 30 (trisdešimt) valandų visuomenės labui (viso 120 valandų).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 ir 66 straipsniais į bausmės laiką įskaityti sulaikymo laiką nuo 2023 m. sausio 29 d. iki 2023 m. sausio 30 d. (viena para), kaip atliktą 6 (šešių) valandų viešųjų darbų bausmę.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, po ko ją panaikinti.

Kaltinamasis, nesutikdamas su baudžiamuoju įsakymu, per 14 (keturiolika) dienų nuo įsakymo nuorašo įteikimo dienos turi teisę paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jeigu kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja, yra neskundžiamas ir vykdomas.

Teisėjas Mindaugas Striaukas