- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-01-27
- Bylos Nr.
- e2-1073-910/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-16684-2016-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Ribokaitė
- Ieškovas
- Vilniaus miesto savivaldybės, Vilniaus savivaldybės
- Atsakovas
- UAB „Ignika“
- Kategorijos
- 2.1.1.3.10Teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai
- 2.6.16.8Žemės nuoma
- 3.1.7.8Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Laima Ribokaitė, sekretoriaujant Rasai Švėgždienei, dalyvaujant ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės atstovui M. K., atsakovo UAB „Ignika“ atstovui V. A., išvadą byloje teikiančios institucijos Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atstovei S. N.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo Vilniaus savivaldybės ieškinį atsakovui UAB „Ignika“ dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio priteisimo, kurioje trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų atsakovo pusėje, – BUAB „Degris“, išvadą byloje teikianti institucija – Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo 1953,12 Eur valstybinės žemės nuomos mokesčio skolos, 129,37 Eur kompensacinių palūkanų, 5 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Ieškovas nurodė, kad, vadovaujantis Vilniaus apskrities viršininko 2002-10-15 įsakymu Nr. 4222-01, atsakovui UAB „Ignika“ 2002-10-15 Valstybinės žemės nuomos sutartimi Nr. 527 N01/12002-26045 (toliau – 2002-10-15 Sutartis) išnuomota 1147 kv. m ploto žemės sklypo dalis, esanti 50 280 kv. m ploto žemės sklype (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)). Šioje Sutartyje nustatyta, kad valstybinė žemė išnuomojama iki 2098-05-20. Valstybinės žemės nuomininkai žemės nuomos mokestį privalo mokėti į savivaldybės, kurios teritorijoje yra valstybinė žemė, biudžetą iki kalendorinių metų lapkričio 15 d. (Vyriausybės 2002-11-19 nutarimo Nr. 1798 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę“ 1.6 punktas). Ieškovo teigimu, atsakovas netinkamai vykdė 2002-10-15 Sutarties 9 punkte įtvirtintą įsipareigojimą laiku mokėti Vyriausybės nustatyta tvarka. Ieškinyje pažymėta, kad, prieš kreipdamasi į teismą, ieškovas siuntė atsakovui priminimus sumokėti nuomos mokesčio nepriemoką, tačiau atsakovas skolos nesumokėjo. Tik po to, kai ieškovas kreipėsi į teismą, atsakovas sumokėjo skolos dalį – 1312,91 Eur (mokėjimai atlikti 2016-03-22, 2016-03-31, 2016-04-01). Atsakovo skola už 2014-2015 m. laikotarpį: 1953,12 Eur nesumokėto nuomos mokesčio, 129,37 Eur kompensacinių palūkanų, iš viso – 2082,49 Eur. Ieškinyje pažymėta, kad valstybinės žemės nuomos mokestis apskaičiuojamas Valstybinės žemės nuomos sutarties 8 punkte nurodytą Žemės sklypo dalies nominalią kainą 18 648,54 Eur (64 389,71 Lt) x 1,6 koef. = 29 837 Eur (103 024 Lt) indeksuota kaina. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2009-06-03 sprendimu Nr. 1-1048 patvirtintų Valstybinės žemės nuomos mokesčių tarifų ir administravimo taisyklių (2014-05-14 redakcija) 6.1 punkte nustatyta, kad, jeigu valstybinės žemės nuomos sutartis sudaryta iki 2008-12-31, mokestis apskaičiuojamas pagal žemės sklypo vertę, nustatytą pagal Vyriausybės 1999-02-24 nutarimu Nr. 205 patvirtintą Žemės įvertinimo metodiką, padauginus iš mokesčio tarifo, nustatyto Taisyklių 9 punkte. Taisyklių 9 ir 9.1 punktuose nustatyta, kad fiziniams ir juridiniams asmenims, tapusiems valstybinės žemės naudotojais iki 2008-12-31, nustatomas 1,5 proc. tarifas. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2014-05-14 sprendimu Nr. I-1792 patvirtintų Valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifų ir administravimo taisyklių 9.2 punkte nustatyta, kad pelno siekiantiems juridiniams asmenims, kurių naudojama valstybinė žemė ar /ir nuomojami valstybinės žemės sklypai ar jų dalys yra Senamiesčio ir Naujamiesčio teritorijoje pagal schemą, tarifas yra – 4 proc. Šio Sprendimo 2 punkte nurodyta, kad patvirtinti tarifai ir taisyklės taikomi nuo 2014 metų mokestinio laikotarpio. Ieškinyje pažymėta, kad pagal Taisyklių 5 punktą valstybinės žemės nuomos mokesčio deklaracijas patys pildo ir Vilniaus miesto savivaldybei teikia valstybinės žemės nuomos mokesčio mokėtojai iki einamųjų metų lapkričio 1 d. Pasak ieškovo, atsakovas ne tik piktybiškai nemokėjo nuomos mokesčio (pagal 1,5 proc. tarifą, o nuo 2014 m. mokestinio laikotarpio – 4 proc. tarifą), bet ir teikė neteisingas žemės nuomos mokesčio mokėtojo deklaracijas, nes atsakovui priklausančios patalpos (duomenys neskelbtini), patenka į Naujamiesčio teritoriją, kurioje taikomas 4 proc. dydžio tarifas (Vyriausybės 2003-11-10 nutarimo Nr. 1387 „Dėl žemės nuomos mokesčio už valstybinės žemės sklypų naudojimą“ 6 punkte įtvirtinta, kad juridiniai asmenys, naudojantys valstybinės žemės sklypus, pagal pateiktus kadastro duomenis patys apskaičiuoja žemės nuomos mokesčio dydį). Pagal Vyriausybės 1999-02-24 nutarimu Nr. 205 patvirtintą Žemės įvertinimo metodiką atsakovui iki 2014 m. mokestinio laikotarpio buvo taikomas 1,5 proc. dydžio tarifas, o nuo 2014 m. mokestinio laikotarpio – 4 proc. dydžio. Atsakovui 2002-10-15 Sutartimi yra išnuomotas 0,1147 ha žemės sklypo plotas, Sutarties 8 punkte nurodyta šios sklypo dalies vertė mokesčiui apskaičiuoti – 29 837,81 Eur (103 024 Lt), todėl atsakovo iki 2014 m. mokestinio laikotarpio mokėtinas nuomos mokestis yra 447,57 Eur už mokestinius metus (29 837,81 Eur x 1,5 proc.), o nuo 2014 m. mokestinio laikotarpio – 1193,51 Eur už mokestinius metus (29 837,81 Eur x 4 proc.). Ieškovas, remdamasis CK 6.210 straipsnio nuostatomis, prašo priteisti iš atsakovo priteisti 5 proc. dydžio metines palūkanas už prievolės sumokėti valstybinės žemės nuomos mokestį termino pažeidimą.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „Ignika“ atsiliepime į ieškinį nurodė, kad nekvestionuoja savo prievolės mokėti valstybinės žemės nuomos mokestį, tačiau nesutinka su ieškovo reikalaujamu šio mokesčio skolos dydžiu. Atsiliepime pažymėta, kad realiai UAB „Ignika“ nuomojasi mažesnį valstybinės žemės sklypo plotą, nei reikalauja sumokėti ieškovas. 2002-10-15 Valstybinės žemės nuomos sutartimi UAB „Ignika“ išnuomota 1147 kv. m ploto žemės dalis, esanti 50 280 kv. m ploto žemės sklype (duomenys neskelbtini), nes ši sklypo dalis buvo reikalinga UAB „Ignika“ nuosavybės teise turimo pastato daliai eksploatuoti. Tačiau 2005-01-12 Nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartimi UAB „Ignika“ turimų patalpų dalį (838,11 kv. m) pardavė UAB „Motostilius“ (lizingo davėjas – VB lizingas“); šio Sutarties 2.1.2 punkte pardavėjas UAB „Ignika“ atsisakė nuomos teisių į valstybinės žemės sklypo dalį, esančia po parduota pastato dalimi ir šalia jos, pirkėjo UAB „Motostilius“ naudai. UAB „Motostilius“ įsigytų iš UAB „Ignika“ patalpų dalį (226,51 kv. m) 2008-01-08 pardavė UAB „Degris“. Vilniaus apskrities viršininko įsakymo Nr. 5118-101 pagrindu 2008-04-30 Valstybinės žemės nuomos sutartimi UAB „Degris“ išnuomota 229 kv. m ploto žemės 50 280 kv. m ploto žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)); ši nuomos sutartis įregistruota viešajame registre. Atsakovo teigimu, esant tokioms aplinkybėms, ieškovas nepagrįstai reikalauja iš atsakovo žemės nuomos mokesčio už 1147 kv. m ploto žemės sklypo plotą, nes šio ploto dalis – 229 kv. m – nuo 2008-04-30 išnuomota UAB „Degris“, kuris ir turi mokėti valstybinės žemės nuomos mokestį už šią žemės sklypo dalį. Pasak atsakovo, nuo 2009 m. UAB Ignika“ yra skaičiuojamas 447,57 Eur metinis valstybinės žemės nuomos mokestis už visus 1147 kv. m, nors turėtų būti skaičiuojama tik už 918 kv. m, t. y. atėmus UAB „Degris“ nuomojamus 229 kv. m, kurie UAB „Degris“ išnuomoti nuosavybės teise turimai pastato daliai eksploatuoti. Nuo 2014 m. UAB „Ignika“ skaičiuojama po 1193,51 Eur (taikant 4 proc. tarifą), nors turėtų būti skaičiuojama 955,23 Eur. Nuo 2009 m. UAB Ignika“ turėjo sumokėti 3701,51 Eur valstybinės žemės nuomos mokesčio, o UAB „Degris“ – 923,43 Eur. UAB Ignika“ yra sumokėjusi 2639,49 Eur valstybinės žemės nuomos mokesčio. Pagal atsiliepime į ieškinį pateiktus skaičiavimus atsakovas teigia, kad, atskaičius nuomos UAB „Degris“ mokėtiną valstybinės žemės nuomos mokesčio dalį, įvertinus atsakovo UAB „Ignika“ sumokėtą valstybinės žemės nuomos mokesčio sumą, atsakovas yra nesumokėjęs 1061,90 Eur valstybinės žemės nuomos mokesčio, ir šią sumą sutinka sumokėti. Atsiliepime pažymėta, kad Vilniaus apygardos teismo 2013-05-10 nutartimi UAB „Degris“ iškelta bankroto byla, Vilniaus miesto savivaldybė dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio nepriemokos yra pateikusi 274,50 Eur (947,81 Lt) kreditorinį reikalavimą, kuris patvirtintas. Iš pateikto kreditorinio reikalavimo matyti, kad UAB „Degris“ už 229 kv. m, reikalingus jo turimai pastato daliai eksploatuoti, mokėjo po 89,36 Eur (308,53 Lt). UAB „Ignika“ už UAB „Degris“ nuo 2009 iki 2011 metų sumokėjo 268,05 Eur, tačiau nustojo mokėti, kai sužinojo, kad UAB „Degris“ yra sudariusi savarankišką valstybinės žemės nuomos sutartį. Atsakovo teigimu, už UAB „Degris“ nuomojamą valstybinės žemės dalį mokėjo ir UAB „Degris“, ir UAB „Ignika“. Atsakovo nuomone, UAB „Ignika“ už UAB „Degris“ sumokėta valstybinės žemės nuomos mokesčio suma turi būti įskaityta į UAB „Ignika“ mokėtino žemės nuomos mokesčio sumą.
Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, BUAB „Degris“ atsiliepime į ieškinį nurodė, kad UAB „Degris“ iš UAB „Motostilius“ 2008-01-08 pirkimo-pardavimo sutartimi įsigijo 226,51 kv. m ploto negyvenamąją patalpą (duomenys neskelbtini); šios patalpos, prieš jas įsigyjant UAB „Motostilius“, priklausė UAB „Ignika“. Tam, kad UAB „Degris“ galėtų tinkamai eksploatuoti iš UAB „Motostilius“ įsigyto pastato dalį, kreipėsi į Vilniaus apskrities viršininko administraciją, ir 2008-04-30 įsakymo Nr. 5118-101 pagrindu UAB „Degris“ ne aukciono tvarka buvo išnuomota 229 kv. m valstybinės žemės, esančios 50 280 kv. m ploto žemės sklype, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Už valstybinės žemės nuomą UAB „Degris“ buvo skaičiuojamas valstybinės žemės nuomos mokestis. Vilniaus apygardos teismo 2013-05-10 nutartimi UAB „Degris“ iškelta bankroto byla, joje Vilniaus miesto savivaldybė pareiškė 274,50 Eur dydžio reikalavimą, kuris Vilniaus apygardos teismo 2016-11-14 nutartimi padidintas iki 335,17 Eur. Atsiliepime pažymėta, kad, turimais duomenimis, UAB „Degris“ buvo išsinuomojusi dalį tos pačios žemės, kurią prieš tai nuomojo UAB „Ignika“.
Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos pateiktose išvadose nurodyta, kad, įvertinus Žemės sklypo tvarkymo byloje esančius dokumentus, nustatyta, jog Vilniaus apskrities viršininko administracija (teisių perėmėja – Nacionalinė žemės tarnyba), sudarydama 2008-06-02 Valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį Nr. N01/200-02 su UAB „Degris“, neturėjo informacijos, kad UAB „Degris“ įgijo dalį atsakovo UAB „Ignika“ nuosavybės teise turėtų patalpų, todėl UAB „Degris“ išnuomojo idealią 229 kv. m ploto Žemės sklypo dalį, kuri, manytina, pateko į atsakovo UAB „Ignika“ nuomojamą 1147 kv. m ploto Žemės sklypo dalį. Kartu išvadoje pažymėta, kad, UAB „Degris“ išsinuomojus 229 kv. m ploto Žemės sklypo dalį, Žemės sklypas nebuvo išnuomotas nuomininkams visa apimtimi.
Šalies argumentai
Teismo posėdyje ieškovo atstovas palaikė ieškinyje išdėstytus argumentus ir prašė ieškinį tenkinti visiškai.
Teismo posėdyje atsakovo atstovas nurodė, kad su ieškinio dalimi nesutinka, nes ieškovas nepagrįstai reikalauja mokėti ir už tą žemės sklypo ploto dalį, kuri yra išnuomota UAB „Degris“.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies
Byloje nustatyta, kad Vilniaus apskrities viršininko 2002-10-15 įsakymu Nr. 4222-01 nuspręsta ne aukciono tvarka iki 2098-05-20 išnuomoti UAB „Ignika“ 1147 kv. m ploto valstybinės žemės sklypo dalį (duomenys neskelbtini), kurio ribos žemės sklypo plane M1:1000 pažymėtos 1-9.
Šio įsakymo pagrindu 2002-10-15 sudaryta Valstybinės žemės nuomos sutartimi Nr. 527 N01/12002-26045 atsakovui UAB „Ignika“ iki 2098-05-20 išnuomota 1147 kv. m žemės 50 280 kv. m ploto valstybinės žemės sklype (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), nurodant paskirtį – administracinių ir gamybinių statinių kompleksui eksploatuoti. Sutarties 9 punkte įtvirtinta atsakovo, kaip Nuomininko, pareiga laiku mokėti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka apskaičiuotą nuomos mokestį.
Nekilnojamojo turto registro duomenimis, atsakovui UAB „Ignika“ nuo 2002-08-06 iki 2005-02-09 priklausė negyvenamoji patalpa – autoservisas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Ši patalpa buvo padalinta į dvi savarankiškas patalpas – negyvenamąją patalpą – administracines patalpas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir negyvenamąją patalpą – autoserviso patalpas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).
2005-02-17 pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. RJ-1024 negyvenamąją patalpą – autoserviso patalpas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) atsakovas UAB „Ignika“ pardavė AB „SEB lizingas“. Ši patalpa pagal 2005-02-11 Lizingo (finansinės nuomos) sutartį Nr. 2004-120326 perduota UAB „Motostilius“.
Negyvenamoji patalpa – autoserviso patalpos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo padalinta į negyvenamąją patalpą – sandėlį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir negyvenamąją patalpą – autoserviso patalpas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).
Negyvenamąsias patalpas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) 2008-01-08 Nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 111 UAB „Motostilius“ pardavė UAB „Degris“.
Vilniaus apskrities viršininkas 2008-04-30 įsakymu Nr. 2.3-5118-(01) nusprendė išnuomoti UAB „Degris“, proporcingai turimų patalpų plotui, 229 kv. m ploto valstybinės žemės sklypo dalį.
UAB „Degris“ įsigytoms patalpoms eksploatuoti sudarė 2008-06-02 Valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį dėl 0,0229 ha valstybinės žemės sklypo dalies, esančios 50 280 kv. m ploto žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini).
Bylos duomenimis, trečiajam asmeniui UAB „Degris“ 2008-2014 m. buvo teikiami mokėjimo pranešimai dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio mokėjimo – po 89,36 Eur už metus. Vilniaus miesto savivaldybės sudarytoje Mokesčių mokėtojo kortelėje (2016-09-29) 211445480 pateiktais duomenimis, 2008-2014 m. laikotarpiu UAB „Degris“ sumokėjo 439,53 Eur valstybinės žemės nuomos mokesčio, skola – 334,92 Eur.
Vilniaus apygardos teismo 2013-05-10 nutartimi UAB „Degris“ iškelta bankroto byla, joje Vilniaus miesto savivaldybė iš pradžių pareiškė 274,50 Eur dydžio reikalavimą, tačiau Vilniaus apygardos teismo 2016-11-14 nutartimi šis kreditorinis reikalavimas padidintas iki 335,17 Eur (334,92 Eur valstybinės žemės nuomos mokesčio skola ir 0,25 Eur delspinigių).
Vilniaus miesto savivaldybė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo UAB „Ignika“ valstybinės žemės nuomos mokesčio skolą, kuri, ieškovui 2016-10-27 patikslinus skaičiavimus, yra 1953,12 Eur, be to, prašoma priteisti 129,37 Eur kompensacinių palūkanų už piniginių prievolių įvykdymo terminų pažeidimą.
Bylos nagrinėjimo metu ieškovas padidino ieškinio reikalavimus, nurodydamas, kad nuo 2014 m. valstybinės žemės nuomos mokestis atsakovui turėjo būti skaičiuojamas taikant ne 1,5 proc., bet 4 proc. tarifą, t. y. už 2014 ir 2015 m. ieškovas už 1147 kv. m ploto valstybinės žemės nuomą turėjo mokėti ne 447,56 Eur, bet 1193,51 Eur dydžio valstybinės žemės nuomos mokestį.
Pagal ieškovo parengtą Mokesčių mokėtojo kortelę (2016-10-24) 123938697 laikotarpiu nuo 2009-11-16 iki 2015-11-16 atsakovui apskaičiuota mokėti 4624,82 Eur valstybinės žemės nuomos mokesčio, atsakovo šiuo laikotarpiu sumokėta 2719,49 Eur, nurodyta nepriemoka – 1953,12 Eur (teismo pastaba: iš atsakovo sumokėtos 2719,49 Eur sumos 47,78 Eur 2011-08-01 įskaityta delspinigiams dengti, todėl valstybinės žemės mokesčio nepriemoka (skola) ne 1905,33 Eur, bet 1953,12 Eur).
Atsakovas nekvestionuoja savo pareigos mokėti valstybinės žemės nuomos mokestį, neginčija tarifų, pagal kuriuos ieškovas apskaičiavo mokesčio skolą, tačiau teigia, kad, atsižvelgiant į tai, jog trečiajam asmeniui UAB „Degris“ 2008-06-02 Valstybinės žemės nuomos sutartimi buvo išnuomota 229 kv. m žemės dalis iš UAB „Ignika“ pagal 2002-10-15 Valstybinės žemės nuomos sutartį išnuomoto 1147 kv. m žemės sklypo dalies, nuo 2009 m. UAB „Ignika“ valstybinės žemės nuomos mokestis turėtų būti skaičiuojamas ne už 1147 kv. m, bet už 918 kv. m valstybinės žemės, t. y. minusavus UAB „Degris“ išnuomotą 229 kv. m šios žemės plotą. Pagal atsiliepime į patikslintą ieškinį atsakovo UAB „Ignika“ atliktus skaičiavimus, atsakovo teigimu, UAB „Ignika“ valstybinės žemės nuomos mokesčio skola – 1061,90 Eur.
Ieškovas, nesutikdamas su tokia atsakovo pozicija, nurodo, kad 2002-10-15 Valstybinės žemės nuomos sutartis, pagal kurią UAB „Ignika“ išnuomota 1147 kv. m ploto valstybinės žemės sklypo dalis, nepakeista, iš byloje esančių duomenų neaišku, ar UAB „Degris“ išnuomota dalis žemės iš UAB „Ignikai“ išnuomotos 1147 kv. m valstybinės žemės sklypo dalies, todėl atsakovas, kol 2002-10-15 Valstybinės žemės nuomos sutartis nepakeista, turi mokėti nuomos mokestį už visą 1147 kv. m žemės sklypo plotą.
Dėl žemės sklypo dalies ploto, už kurį atsakovas UAB „Ignika“ privalo mokėti valstybinės žemės nuomos mokestį
Bylos duomenimis, atsakovas UAB „Ignika“, sudarydamas 2002-10-15 Valstybinės žemės nuomos sutartį, turėjo nuosavybės teise 1286,26 kv. m ploto patalpas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini). Būtent šioms patalpoms eksploatuoti buvo sudaryta 2002-10-15 Valstybinės žemės nuomos sutartis, kuria atsakovui išnuomota 1147 kv. m ploto žemės sklypo dalis bendrame 50 280 kv. m ploto valstybinės žemės sklype. Jau nurodyta, kad atsakovo turėta nuosavybės teise negyvenamoji patalpa (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo padalinta į du objektus (negyvenamąją patalpą – administracines patalpas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir negyvenamąją patalpą – autoserviso patalpas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). 2005-02-17 pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. RJ-1024 negyvenamoji patalpa (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) parduota AB „SEB lizingas“, o 2005-02-11 Lizingo (finansinės nuomos) sutartimi Nr. 2004-120326 perduota lizingo gavėjui UAB „Motostilius“. Šią negyvenamąją patalpą padalijus į negyvenamąją patalpą – sandėlį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir negyvenamąją patalpą – autoserviso patalpas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 2008-01-08 Nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 111 negyvenamoji patalpa (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) parduota UAB „Degris“. Aptartų bylos duomenų analizė teikia pagrindą daryti išvadą, kad trečiasis asmuo UAB „Degris“ 2008-01-08 pirkimo-pardavimo sutartimi įsigijo dalį patalpų, kurios priklausė nuosavybės teise atsakovui UAB „Ignika“ 2002-10-15 Valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo metu. Trečiajam asmeniui UAB „Degris“ įsigijus pirmiau nurodytų patalpų dalį, su šiuo trečiuoju asmeniu sudaryta 2008-06-02 Valstybinės žemės nuomos sutartis dėl 229 kv. m valstybinės žemės.
Pabrėžtina, kad pagal nustatytą teisinį reglamentavimą valstybinė žemė ne aukciono tvarka išnuomojama asmenų nuosavybės teise turimiems ar nuomojamiems statiniams eksploatuoti, t. y. išnuomojama būtent ta valstybinės žemės sklypo dalis, kuri būtina statinio naudojimui pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jo tiesioginę paskirtį užtikrinti (Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktas, Vyriausybės 1999-06-02 nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.2 punktas, Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 28 punktas). Dėl to nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo manyti, kad trečiajam asmeniui UAB „Degris“, įsigijusiam patalpas, kurios anksčiau nuosavybės teise priklausė UAB „Ignika“, išnuomota kita valstybinės žemės sklypo dalis, o ne ta, kuri yra prie nuosavybėn įsigytų patalpų ir reikalinga šioms eksploatuoti. Kitokia išvada prieštarautų tiek valstybinės žemės nuomos ne aukciono tvarka teisiniam reglamentavimui, tiek logikos dėsniams, nes nesuprantama, kaip asmuo, turintis nuosavybės teise patalpas, esančias dideliame valstybinės žemės sklype, gali nuomotis žemės sklypo dalį ne prie jo turimų patalpų, o kitoje sklypo vietoje.
Išvadą byloje teikianti institucija Nacionalinė žemės tarnyba, teikdama papildomą išvadą, nurodė, kad Vilniaus apskrities viršininko administracija, sudarydama 2008-06-02 Valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį Nr. N01/200-02 su UAB „Degris“, neturėjo informacijos, jog UAB „Degris“ įgijo dalį atsakovo UAB „Ignika“ nuosavybės teise turėtų patalpų, todėl UAB „Degris“ išnuomojo idealią 229 kv. m ploto Žemės sklypo dalį, kuri, manytina, pateko į atsakovo UAB „Ignika“ nuomojamą 1147 kv. m ploto Žemės sklypo dalį.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad 5,0280 ha ploto valstybinės žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio dalis – 1447 kv. m – buvo 2002-10-15 išnuomota atsakovui UAB „Ignika“, Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2015-12-03 sprendimu Nr. 49SK-2129-(14.49.109) padalintas į 7 žemės sklypus.
Nacionalinės žemės tarnybos pateiktoje išvadoje nurodyta, kad vienas iš septynių po padalijimo suformuotų sklypų – 0,2513 ha ploto žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), yra išnuomotas taip: 0,0229 ha išnuomota UAB „Degris“ pagal 2008-06-02 Valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį, 0,0826 ha – išnuomota UAB „Vizevus“ pagal 2005-01-27 Valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį, 0,0523 ha išnuomota viešajai įstaigai pagal 2002-04-16 Valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį, 0,1147 ha išnuomota UAB „Ignika“ pagal 2002-10-15 Valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį. Pabrėžtina, kad, sudėjus išvardytiems nuomininkams pagal sutartis išnuomotus žemės plotus, susidaro 0,2725 ha žemės, t. y. 0,0212 ha daugiau, nei 2015-12-03 suformuotas 0,2513 ha valstybinės žemės sklypas. Tokie duomenys, vertinant juos kitų nagrinėjamoje byloje nustatytų aplinkybių kontekste, leidžia teigti, kad 2008-06-02 Valstybinės žemės sklypo nuomos sutartimi UAB „Degris“ nuosavybės teise įsigytoms patalpoms eksploatuoti buvo išnuomota valstybinės žemės sklypo dalis, kuri pagal 2002-10-15 Valstybinės žemės nuomos sutartį buvo išnuomota atsakovui UAB „Ignika“, kaip tuomečiam patalpų, kurias 2008 m. įsigijo UAB „Degris“, savininkui.
Darytina išvada, kad paaiškėjus aplinkybei, jog su trečiuoju asmeniu UAB „Degris“ 2008-06-02 sudaryta Valstybinės žemės nuomos sutartis toms patalpoms, kurios 2002-10-15 Valstybinės žemės nuomos sutarties su atsakovu UAB „Ignika“ sudarymo metu buvo atsakovo nuosavybė, eksploatuoti, ieškovas neturi pagrindo reikalauti valstybinės žemės nuomos mokesčio už tą pačią valstybinės žemės dalį iš dviejų asmenų – iš buvusio patalpų savininko, kuris, pardavęs patalpas, nesikreipė dėl 2002-10-15 Valstybinės žemės nuomos sutarties pakeitimo, ir iš dabartinio savininko, kuris yra sudaręs 2008-06-02 Valstybinės žemės nuomos sutartį dėl valstybinės žemės dalies, reikalingos nuosavybės teise valdomoms patalpoms eksploatuoti. Tokia situacija reikštų ieškovo nepagrįstą praturtėjimą. Nors ieškovas teisingai pažymi, kad atsakovas UAB „Ignika“, 2005 m. pardavęs nuosavybės teise valdytų patalpų dalį, turėjo inicijuoti 2002-10-15 Valstybinės žemės nuomos sutarties pakeitimą, tačiau neapdairus ir nerūpestingas atsakovo elgesys negali būti pateisinamas pagrindas ieškovui reikalauti iš atsakovo skolos už tą pačią valstybinės žemės sklypo dalį, dėl kurios sudaryta 2008-04-30 Valstybinės žemės nuomos sutartis su trečiuoju asmeniu, kuris realiai ir naudojosi nurodyta žeme. Teismo vertinimu, savivaldybės institucija, įgyvendindama savo teises ir pareigas, neturėtų veikti vadovaudamasi vien formaliais pagrindais ir argumentais, bet turėtų atsižvelgti ir į konkrečią faktinę situaciją, remtis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnio 1 dalis).
Byloje surinkti duomenys patvirtina, kad trečiasis asmuo UAB „Degris“ nuo 2008 m. mokėjo valstybinės žemės nuomos mokestį už 229 kv. m valstybinės žemės. Iškėlus šiam asmeniui bankroto bylą, Vilniaus miesto savivaldybė pareiškė kreditorinį reikalavimą dėl nesumokėto valstybinės žemės nuomos mokesčio skolos. Esant tokioms aplinkybėms, sutiktina su atsakovo UAB „Ignika“ pozicija, kad atsakovas yra permokėjęs valstybinės žemės nuomos mokestį, todėl permokėta suma turi būti sumažinta ieškovo prašoma priteisti skola.
Tačiau teismas, išanalizavęs byloje surinktų duomenų visumą, negali visiškai sutikti su atsakovo UAB „Ignika“ argumentais, kad jam nuomos mokesčio skola, atsižvelgiant į 2008-06-02 UAB „Degris“ sudarytą Valstybinės žemės nuomos sutartį, turi būti skaičiuojama už 229 kv. m mažesnį valstybinės žemės plotą, nes būtent tiek išnuomota UAB „Degris“.
Pažymėtina, kad atsakovas UAB „Ignika“ turi mokėti valstybinės žemės nuomos mokestį už jo nuosavybės teise turimoms patalpoms eksploatuoti būtiną valstybinės žemės plotą, o ne griežtai vadovaujantis UAB „Degris“ 2008-06-02 išnuomotu valstybinės žemės plotu, juolab kad 2008-02-02 Valstybinės žemės nuomos sutartis su UAB „Degris“ sudaryta neturint duomenų apie atsakovo UAB „Ignika“ 2002-10-15 Valstybinės žemės nuomos sutartį, sudarytą, be kita ko, ir UAB „Degris“ 2008 m. įsigytų patalpų daliai eksploatuoti.
Nagrinėjamu atveju atsižvelgtina į tai, kad atsakovas UAB „Ignika“ 2016-02-23 prašymu kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą dėl 2002-10-15 Valstybinės žemės nuomos sutarties pakeitimo, prašydamas sumažinti nuomojamą plotą nuo 1147 kv. m iki 547 kv. m. Prie atsiliepimo į ieškinį atsakovas pateikė faktinę pastato po juo esančios žemės plano kopiją, kurioje nurodyta, kokios žemės sklypo dalys tenka asmenų turimoms patalpoms eksploatuoti: UAB „Ignika“ – 547 kv. m, UAB „Motostilius“ – 388 kv. m, UAB „Degris“ – 229 kv. m. Be to, atsakovas pateikė į bylą ir Žemės sklypo, kurio plotas 2513 kv. m, planą, parengtą 2016-04-07, kuriame nurodytos tokios pačios žemės sklypo dalys, reikalingos UAB „Ignika“, UAB „Motostilius“, UAB „Degris“ patalpoms eksploatuoti (el. bylos popierinio priedo b. l. 27).
Teismo proceso metu atsakovo UAB „Ignika“ atstovas nurodė, kad, atsižvelgiant į tai, jog po patalpų dalies perleidimo UAB „Motostilius“, ši nesudarė valstybinės žemės nuomos sutarties dėl įsigytai patalpų daliai eksploatuoti reikalingos valstybinės žemės, UAB „Ignika“ moka nuomos mokestį ir už UAB „Motostilius“ patalpų daliai eksploatuoti reikalingą valstybinę žemę. Pažymėtina, kad, sudėjus plane nurodytus UAB „Ignika“ ir UAB „Motostilius“ patalpoms eksploatuoti reikalingus žemės plotus, susidaro 935 kv. m žemės. Įvertinus Nacionalinės žemės tarnybos išvadoje nurodytą aplinkybę, kad Vilniaus apskrities viršininko administracija, sudarydama 2008-06-02 Valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį Nr. N01/200-02 su UAB „Degris“, neturėjo informacijos, jog UAB „Degris“ įgijo dalį atsakovo UAB „Ignika“ nuosavybės teise turėtų patalpų, todėl UAB „Degris“ išnuomojo idealią 229 kv. m ploto Žemės sklypo dalį, teigtina, kad šiuo konkrečiu atveju valstybinės žemės plotas, už kurį nuomos mokestį turi mokėti atsakovas UAB „Ignika“, po patalpų dalies perleidimo nepasirūpinęs 2002-10-15 Valstybinės žemės nuomos sutarties pakeitimu, nustatytinas vertinant prie 2016-02-23 UAB „Ignika“ prašymo pridėtoje schemoje nurodytą plotą, reikalingą UAB „Ignika“ ir UAB „Motostilius“ patalpoms eksploatuoti – 935 kv. m.
Tokią išvadą, be kita ko, patvirtina ir aplinkybė, kad, Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2015-12-03 sprendimu Nr. 49SK-2129-(14.49.109) padalijus 50 280 kv. m ploto valstybinės žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio dalis (1147 kv. m) 2002-10-15 buvo išnuomota UAB „Ignika“, ir suformavus 0,2513 ha valstybinės žemės sklypą, sudėjus šio sklypo nuomininkams pagal sutartis išnuomotus žemės plotus susidaro perteklinis 0,0212 ha, be ne 0,0229 ha žemės plotas. Vadinasi, dubliuojasi 212 kv. m, o ne 229 kv. m nuoma.
Aptartų bylos duomenų pagrindu darytina išvada, kad po to, kai UAB „Degris“ sudarė 2008-06-02 Valstybinės žemės nuomos sutartį įsigytų patalpų daliai eksploatuoti, atsakovas UAB „Ignika“ turėjo mokėti valstybinės žemės nuomos mokestį už valstybinės žemės plotą, reikalingą UAB „Ignika“ ir UAB „Motostilius“ patalpoms eksploatuoti, t. y. už 935 kv. m (547 kv. m + 388 kv. m). Pabrėžtina, kad toks (935 kv. m) valstybinės žemės plotas už 2002-10-15 atsakovui UAB „Ignika“ išnuomotą 1147 kv. m plotą yra mažesnis 212 kv. m, t. y. būtent tiek, kiek apskaičiuota perteklinio, vadinasi besidubliuojančio, ploto, sudėjus visų naujai suformuoto 0,2513 ha valstybinės žemės sklypo nuomininkų pagal sutartis išsinuomotas valstybinės žemės dalis.
Vadovaujantis išdėstytais motyvais, atsakovo UAB „Ignika“ 2009-2015 m. laikotarpiu mokėtinas valstybinės žemės nuomos mokestis skaičiuotinas ne pagal jo nurodytą 918 kv. m plotą, bet pagal 935 kv. m plotą.
Dėl iš UAB „Ignika“ priteistinos valstybinės žemės nuomos mokesčio skolos dydžio
Bylos duomenimis, už 1147 kv. m ploto valstybinės žemės sklypą atsakovui UAB „Ignika“ 2009-2013 m. laikotarpiu buvo skaičiuojamas 447,56 Eur dydžio metinis valstybinės žemės nuomos mokestis (taikant 1,5 proc. tarifą), o 2014-2015 m. – 1193,51 Eur dydžio metinis valstybinės žemės nuomos mokestis (taikant 4 proc. tarifą). Taigi už 935 kv. m valstybinės žemės plotą atsakovas 2009-2013 m. laikotarpiu turėjo mokėti 364,84 Eur dydžio metinį valstybinės žemės nuomos mokestį (taikant 1,5 proc. tarifą), o 2014-2015 m. – 972,91 Eur dydžio metinį valstybinės žemės nuomos mokestį (taikant 4 proc. tarifą). Vadinasi, 2009-2015 m. laikotarpiu atsakovas UAB „Ignika“ turėjo sumokėti 3770,02 Eur valstybinės žemės nuomos mokesčio. Ieškovo pateiktais į bylą duomenimis (Mokesčių mokėtojo kortelė (2016-10-24), atsakovas už nurodytą laikotarpį yra sumokėjęs iš viso 2719,49 Eur. Taigi nesumokėta 1050,53 Eur priklausančio sumokėti valstybinės žemės nuomos mokesčio.
Kartu pažymėtina tai, kad iš Mokesčių mokėtojo kortelės (2016-10-24) matyti, jog už pavėluotą valstybinės žemės nuomos mokesčio mokėjimą 2009-11-16 pranešime buvo apskaičiuota 31,67 Eur delspinigių, 2010-11-15 pranešime – 16,11 Eur delspinigių. Iš pirmiau nurodytos atsakovo sumokėtos 2719,49 Eur sumos 47,78 Eur 2011-08-01 įskaityta delspinigiams dengti. Kadangi ši delspinigių suma įskaityta ieškovo dar 2011 m., atsakovas delspinigių neginčijo, teismas neperžiūri sumokėtų delspinigių sumos (47,78 Eur), ir šia įskaitytų delspinigių suma didina pirmiau apskaičiuotą priklausančio sumokėti už 935 kv. m žemės valstybinės žemės nuomos mokesčio skolą nuo 1050,53 Eur iki 1098,31 Eur (1050,53 Eur + 47,78 Eur).
Taigi bendra šiuo teismo sprendimu iš atsakovo priteistina valstybinės žemės nuomos mokesčio skola už 2009-2015 m. laikotarpį – 1098,31 Eur.
Dėl kompensacinių ir procesinių palūkanų
Ieškovui iš atsakovo taip pat priteistinos kompensacinės palūkanos už laiku nesumokėtą valstybinės žemės nuomos mokesčio sumą (CK 6.210 straipsnis). Už patikslinus ieškinį apskaičiuotą 1953,12 Eur skolą ieškovas prašė priteisti 129,37 Eur palūkanų. Šiuo teismo sprendimu nustačius, kad skola – 1098,31 Eur, ieškovui iš atsakovo priteistina 72,75 Eur kompensacinių palūkanų.
Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsniu, ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą bendrą 1171,06 Eur sumą nuo bylos iškėlimo 2016-05-12 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Teismo proceso matu valstybė patyrė 3,94 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis). Patenkinus ieškinio dalį, atsakovui tenkanti sumokėti šių išlaidų dalis yra mažesnė už 3 Eur, todėl, vadovaujantis CPK 92 straipsniu, 96 straipsnio 6 dalimi, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, iš atsakovo valstybei šiuo atveju nepriteisiamos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96, 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas
nutarė:
patenkinti ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės (juridinio asmens kodas 111109233) ieškinio dalį.
Priteisti iš atsakovo UAB „Ignika“ (juridinio asmens kodas 123938697) ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės (juridinio asmens kodas 111109233) naudai 1098,31 Eur valstybinės žemės nuomos mokesčio skolos, 72,75 Eur kompensacinių palūkanų, iš viso – 1171,06 Eur, taip pat 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą 1171,06 Eur sumą nuo bylos iškėlimo 2016-05-12 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.