Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Alsa“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. gegužės 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Intergas“ ieškinį atsakovui UAB „Alsa“ dėl netesybų priteisimo, ir pagal atsakovo UAB „Alsa“ priešieškinį ieškovui UAB „Intergas“ dėl sutarties sąlygų pakeitimo, tretieji asmenys atsakovo pusėje P. L. ir V. U.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus m. 2 apylinkės teismas 2010-05-17 sprendimu ieškinį patenkino, priešieškinį pilnai atmetė; priteisė ieškovui iš atsakovo 8 834,80 Lt netesybų, 644,27 Lt palūkanų ir 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Teismas nustatė, kad 2007-09-12 ieškovas ir atsakovas pasirašė Vartotojo gamtinių dujų sistemos prijungimo prie UAB „Intergas“ dujų sistemos sutartį Nr. NB/P-07/1 (b.l. 9-17); teismas padarė išvadą, kad šalys sudarė sutartį laisva valia. Sutartis buvo sudaryta tarp juridinių asmenų, siekiančių pelno; kokie buvo atsakovo ir trečiojo asmens V. U. verslo planai, yra jų susitarimo reikalas. Teismas atmetė atsakovo atsikirtimo argumentą, kad ieškovas buvo sutikęs pakeisti sutartyje numatytą dujų vartotoją perkeliant atsakovo prisiimtus sutartinius įsipareigojimus patalpų savininkams, kaip neįrodytą. Sutarties 19 p. nurodytos netesybos yra sąžiningos ir nepažeidžia šalių sutarties teisių ir pareigų pusiausvyros, kadangi jos yra skirtos kompensuoti ieškovo neišvengiamai atsirandančius nuostolius – prarastas įstatymo numatytas ekonomiškai pagrįstas investicijas į dujų sistemos plėtrą, jeigu atsakovas nepriima sutartyje nurodyto metinių dujų kiekio. Dėl nurodytų motyvų teismas atmetė atsakovo priešieškinį ir patenkino ieškinį; teismas pažymėjo, kad ginčo sutartis yra komercinis sandoris, todėl ieškovas pagrįstai prašo 644,27 Lt palūkanų Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius vėlavimo prevencijos įstatymo 2 str. 3 p. pagrindu.

Tretysis asmuo V. U. 2010-08-02 pareiškimu prisidėjo prie atsakovo apeliacinio skundo (b.l. 172-176).

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas iš dalies tenkinamas.

Teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai aiškino ir taikė atskiras šalių 2007-09-12 sutarties nuostatas, kas sudaro pagrindą iš dalies pakeisti skundžiamą teismo sprendimą (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

Byloje nustatyta, kad 2007-09-12 šalys pasirašė sutartį Nr. NB/P-07/01 (b.l.9-13); šios sutarties dalykas – prijungti vartotojo sistemą prie UAB „Intergas“ gamtinių dujų skirstymo sistemos sutarties priede Nr. 1 nurodytame taške ir dujofikuoti UAB „Alsa“ nuomojamas patalpas, Gamyklos g. 33A, Mažeikiai. Sutarties 3 p. pažymi, kad detalus šalių santykių reglamentavimas dujų skirstymo ir/ar perdavimo srityje bus nustatytas atskira šalių sudaryta gamtinių dujų skirstymo ir/arba perdavimo sutartimi, tačiau vartotojo įsipareigojimas šioje sutartyje numatytu terminu pradėti priimti gamtinių dujų kiekį ir užsakyti vartotojo galią, nurodytus sutarties priede Nr. 2, atsiranda nuo šios sutarties pasirašymo momento. Vartotojas įsipareigojo per 15 dienų nuo sutarties pasirašymo sumokėti 3455,04 Lt įmoką už šiuos sutarties 8.1, 8.2, 8.3 ir 8.4 p. nurodytus darbus bei prijungimo įmoką pagal sutarties priedą Nr. 3. Byloje nustatyta, kad ieškovas savo įsipareigojimus pagal sutarties 8.3 ir 8.4 įvykdė – nutiesė atsakovui sutarties priede Nr. 1 nurodytą dujotiekio įvadą, atsakovas taip pat savo įsipareigojimus pagal sutarties 9.1 p. įvykdė ir atsiskaitė už nurodytus darbus; ginčo dėl šių bylos aplinkybių tarp šalių nėra. Sutarties 9.2, 9.3, 9.4 ir 9.5 p. atsakovas įsipareigojo iki 2007-12-01 savo lėšomis įsirengti vartotojo sistemą ir paruošti ją prijungimui prie ieškovo sistemos, pasirašyti su Dujų įmone gamtinių dujų skirstymo ir/ar perdavimo sutartį ir užsakyti (nupirkti) ne mažesnę, nei numatyta sutarties priede Nr. 2 galią, pasirašyti su dujų tiekimo įmone gamtinių dujų pirkimo-pardavimo sutartį šios sutarties priede Nr. 2 nurodytiems dujų kiekiams ir pradėti vartoti šios sutarties priede Nr. 2 nustatytą gamtinių dujų kiekį.

Šalių sutarties 19 p. šalys susitarė, kad jeigu vartotojas (atsakovas) ne dėl dujų įmonės kaltės priima per metus mažesnį dujų kiekį ir/ar dujų skirstymo ir/arba perdavimo sutartyje užsisako mažesnę galią, nei numatyta šios sutarties priede Nr. 2, vartotojas sumoka dujų įmonei netesybas; sutarties 19 p. taip pat aprašyta netesybų apskaičiavimo tvarka. Sutarties priede Nr. 2 įtvirtintas atsakovo įsipareigojimas 2007 m. suvartoti 500 kub. metrų dujų, nuo 2008 m. iki 2016 m. kiekvienais metais po 5 000 kub. metrų dujų, taip pat nustatyta numatyta užsakyti galia (b.l. 16).

Atsakovas savo atsikirtimuose ieškiniui nurodė, kad Prijungimo sutarties 3 p. įtvirtintas atsakovo įsipareigojimas prijungimo sutartyje nurodytais terminais pradėti priimti gamtinių dujų kiekius ir užsakyti vartotojo galią, nurodytą prijungimo sutarties priede; prijungimo sutarties priedas yra preliminarus šalių susitarimas sudaryti atskirą gamtinių dujų skirstymo ir/ar perdavimo sutartį, kurioje numatyti kasmet priimti ne mažesnį dujų kiekį, ir užsakyti ne mažesnę galią, nei numatytieji prijungimo sutartyje (prijungimo sutarties 9.3-9.5 p.). Atsakovo civilinė atsakomybė dėl prijungimo sutartyje įtvirtinto preliminaraus susitarimo dėl dujų skirstimo ir/ar perdavimo sutarties pasirašymo ir vykdymo užtikrinta sutarties 19 p. numatytomis netesybomis.

Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su atsikirtimo apeliaciniam skundui argumentais dėl sutarties sąlygų, numatytų prijungimo sutarties 9.3-9.5 p. vertinimo. CK 6.165 str. numato, kad preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame sutartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą, pagrindinę sutartį. Šalių sutarties 9.3-9.5 punktai įtvirtina šalių valią ateityje, 2007-12-01 sudaryti gamtinių dujų skirstymo ir/ar perdavimo sutartį, pasirašyti su dujų tiekimo įmone gamtinių dujų pirkimo-pardavimo sutartį sutarties priede Nr. 2 nurodytomis sąlygomis, įsirengti vartotojų sistemą ir pradėti vartoti sutartą dujų kiekį, t. y. sutarties 9.3-9.5 p. yra šalių preliminarus susitarimas. Pagrindinė sutartis turi būti sudaryta per preliminariojoje sutartyje nurodytą terminą; jeigu šalys per preliminariojoje sutartyje nurodytą terminą pagrindinės sutarties nesudaro, prievolė sudaryti šią sutartį pasibaigia; jeigu preliminariąją sutartį sudariusi šalis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, ji privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius (CK 6.165 str. 4, 5 d.). Vienai iš preliminaraus susitarimo šalių atsisakius sudaryti pagrindinę sutartį, pagrindinė sutartis negali būti sudaryta, nes vertimas sudaryti sutartį prieštarautų sutarties šalių laisvės principui; pareiga sudaryti sutartį negali tęstis neprotingai ilgą laiką; nagrinėjamoje byloje šalys nurodė konkretų pagrindinių sutarčių sudarymo terminą – 2007-12-01, šis terminas galėjo būti pratęstas tik šalių susitarimu, tačiau tokių duomenų byloje nėra, taigi 2007-09-12 susitarime numatyta šalių prievolė sudaryti pagrindinę sutartį pasibaigė.

Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto ir trečiojo asmens V. U., prisidėjusio prie apeliacinio skundo argumentu, kad teismas be pagrindo pripažino atsakovo – bendrovės UAB „Alsa“ kaltę dėl pagrindinių sutarčių nesudarymo. Teisėjų kolegijos vertinimu, teismo padarytos išvados neprieštarauja byloje surinktų įrodymų visetui, o teismo motyvų lakoniškumas nesudaro pagrindo daryti išvadai, jog teismo sprendimas surašytas be motyvų (CPK 328 str.).

Rašytinių įrodymų apie tai, kad pasirašant ginčo sutartį, tikroji šalių valia buvo nukreipta į laikinosios sutarties sudarymą tam tikslui, kad bendrovė galėtų apmokėti už vartotojo sistemos įsirengimo darbus bei kad tarp šalių buvo susitarimas perkelti sutartinius įsipareigojimus patalpų savininkams, byloje nėra; trečiųjų asmenų P. L. ir V. U. žodiniai paaiškinimai apie tokio turinio žodinio susitarimo egzistavimą nepaneigia šalių 2007-09-12 sutarties nuostatų, kuriose nėra įtvirtinta tokių ieškovo įsipareigojimų. Ieškovo atstovas taip pat nepatvirtino tokio žodinio susitarimo buvimo fakto. Taigi ieškovas nebuvo įsipareigojęs atsakovui pakeisti šalių sutarties sąlygas, todėl ta aplinkybė, jog ieškovas iki 2009 m. gegužės mėnesio nebesutiko keisti sutarties vartotojo, neįrodo ieškovo kaltės dėl pagrindinių sutarčių nesudarymo. Teismas pagrįstai atmetė atsakovo argumentus, kad šalių sutartiniams santykiams turi reikšmės tai, jog atsakovas neturėjo patirties sudarant tokias sutartis, kad sutarties pasirašymo metu negalėjo įvertinti, jog sutarties sąlygos įtvirtina esminę šalių nelygybę, ir pan. Atsakovas yra akcinė bendrovė, pelno siekiantis ūkio subjektas; nors atsakovas įvardintas sutartyje kaip vartotojas, tačiau sutartis sudaryta ne buitinio vartojimo tikslais – pastatas Gamyklos g. 33A, Mažeikiuose, yra gamybinės paskirties. Atsakovui, kaip verslininkui keliami aukštesnio standarto atidumo reikalavimai. Atmetami taip pat argumentai, jog atsakovas – akcinė bendrovė pasirašė sutartį dėl pastato dujofikavimo be patalpų savininkų sutikimo; patalpų savininkai P. L. ir V. U. yra vieninteliai UAB „Alsa“ akcininkai, P. L. yra ir šios bendrovės direktorius, pasirašęs ginčo susitarimą bendrovės vardu, taigi apelianto teiginys, jog savininkai nieko nežinojo apie UAB „Alsa“ pasirašytą susitarimą atmetamas kaip neįrodytas. Pažymėtina, kad atsiliepime į atsakovo priešieškinį V. U. nurodė, kad dėl šiuo metu pasikeitusių ekonominių sąlygų atsakovui net nebereiktų nei sutartyje numatytų dujų kiekių, nei tokios dujų galios (b.l. 128). Dėl išdėstyto kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog būtent atsakovas atsisakė pasirašyti pagrindines sutartis preliminariojoje sutartyje numatytomis sąlygomis, t. y. šalių 2007-09-12 susitarimo nuostatos dėl pagrindinių sutarčių pasirašymo nebuvo įvykdytos dėl atsakovo kaltės; atsakovas, kaip atsisakiusi nuo prievolės sudaryti pagrindinius susitarimus šalys privalo atlyginti ieškovo nuostolius (CK 6.165 str. 4, 5 d.).

Šalys preliminariojoje sutartyje gali numatyti netesybas, kurios bus išieškomos iš nepagrįstai atsisakiusios nuo sutarties šalies, tačiau teisėjų kolegija nesutinka su ieškovo atsikirtimo apeliaciniam skundui argumentu, kad atsakovo civilinė atsakomybė dėl prijungimo sutartyje įtvirtinto preliminaraus susitarimo dėl dujų skirstymo ir/ar perdavimo sutarties pasirašymo ir vykdymo užtikrinta sutarties 19 p. numatytomis netesybomis, todėl teismas priteisė jas pagrįstai. Sutarties 19 p. šalys susitarė kad jeigu vartotojas ne dėl dujų įmonės kaltės priima per metus mažesnį dujų kiekį ir/ar dujų skirstymo ir/arba perdavimo sutartyje užsisako mažesnę galią, nei numatyta šios sutarties priede Nr. 2, vartotojas sumoka dujų įmonei netesybas, kurios apskaičiuojamos pagal formulę atsižvelgiant į vartotojo nepriimtą dujų kiekį bei realiai užsakytą galią; sutarties priede Nr. 2 įtvirtinti dujų vartotojo įsipareigojimai nuo 2008 m. iki 2016 m. užsakinėti po 5 000 kub. metrų dujų per metus. Aiškinant šalių susitarimo 19 p. nuostatas lingvistikai, darytina išvada, kad šiuo susitarimo punktu atsakovas įsipareigojo po pagrindinių sutarčių pasirašymo aštuonerius metus nemažinti užsakomų gamtinių dujų kiekio ir galios, t. y. šalys įtvirtino būsimų pagrindinių sutarčių dėl dujų skirstymo ir perdavimo bei dujų pirkimo-pardavimo (sutarties 9.3-9.5 p.) sąlygas bei netesybas pagrindinių sutarčių sąlygų pažeidimo atveju. Sutarties bendrųjų sąlygų 3 p. šalys susitarė, kad dujų vartotojo įsipareigojimas sutartyje numatytu terminu pradėti priimti gamtinių dujų kiekį ir užsisakyti vartotojo galią, nurodytus sutarties priede Nr. 2, atsiranda nuo sutarties pasirašymo dienos, tačiau įsipareigojimo „sutartyje numatytu terminu pradėti priimti gamtinių dujų kiekį ir užsisakyti vartotojo galią, nurodytus sutarties priede Nr. 2“ sutartyje nėra; sutartyje įtvirtinta pareiga užsakyti ne mažesnę, nei numatyta sutarties priede gamtinių dujų kiekį, yra įsipareigojimo pasirašyti sutartį dėl gamtinių dujų skirstymo ir/ar perdavimo dalis (sutarties 9.3 p.). Prievolė pasirašyti sutartį ir užsakyti preliminarioje sutartyje aptartą gamtinių dujų kiekį negali egzistuoti neprotingai ilgą laiką, tai prieštarautų CK 6.165 str. 5 d. nuostatoms, todėl netesybos, apskaičiuotos preliminaraus 2007-09-12 susitarimo 3, 19 punktų bei sutarties priedo Nr. 2 numatytomis sąlygomis, atsisakymo nuo sutarties atveju negalėjo būti taikomas; teismo sprendimo dalis dėl netesybų priteisimo šalių sutarties 19 p. pagrindu panaikinamas; ieškininio reikalavimas dėl jų priteisimo atmetamas. Ieškovo reikalavimas priteisti palūkanas pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 str. 3 d. nuostatas yra išvestinis; pripažinus, kad sutarties 19 p. sąlyga atsisakymo nuo sutarties atveju šalių santykiams netaikoma, teisėjų kolegija panaikina ir teismo sprendimo dalį dėl palūkanų priteisimo. Teisėjų kolegijos išvada neužkerta ieškovui kelio reikalauti iš atsakovo nuostolių atlyginimo CK 6.165 str. 4 d. numatytais pagrindais; negalima sutikti su ieškovo atsikirtimo apeliaciniam skundui teiginiu, jog atsakovo sumokėta prijungimo įmoka padengė tik ekonomiškai neatsiperkančią ieškovo išlaidų naujam vartotojui prijungti dalį, kitos (ekonomiškai atsiperkančios dalies) grąžai užtikrinti numatyti atsakovo įsipareigojimai kasmet priimti gamtinių dujų kiekius ir užsisakyti vartojimo galią, nurodytus prijungimo sutarties priede, reikalaujamos netesybos savo esme ieškovo padidėjusias neatsiperkančias išlaidas (nuostolius) dėl atsakovės kaltės per 2008 metus nepriimto dujų kiekio. Atsakovo prievolė sudaryti su ieškovu dujų skirstymo ir perdavimo sutartį, bei užsakyti ir vartoti ne mažesnį, nei sutarties priede Nr. 2, dujų kiekį pagal CK 6.165 str. prasmę negali tęstis nuo 2007 m. iki 2016 m., kaip numatyta sutarties priede Nr. 2, šalių santykiai dėl nuostolių atlyginimo taip pat negali būti tęsiami iki 2016 m. Apeliacinio skundo argumentai dėl CK 6.228 str. taikymo atmetami. Apeliantai nurodo, kad šalių sutarties 19 p. numatytos netesybos įtvirtina esminę šalių nelygybę, kad už kitos sutarties šalies įsipareigojimų nevykdymą sutartyje nenumatyta jokių netesybų, kad sutartis atsakovui buvo „įbrukta“, atsakovas neturėjo tokių sutarčių pasirašymo patirties, nežinojo, jog bus reikalingas pastatų savininkų sutikimas pastatų dujofikavimui; apeliantas teigia, kad jeigu jis būtų labiau informuotas, apdairus ir turėtų daugiau tokių sutarčių sudarymo patirties, jis tokios sutarties niekada nebūtų pasirašęs. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog jokių įrodymų, kad atsakovas būtų verčiamas pasirašyti 2007-09-12 sutartį, byloje nėra. Bylos duomenimis prašymas dėl gamtinių dujų vartotojo prijungimo atsakovo direktoriaus P. L. buvo paduotas ieškovui 2007-03-15 (b.l. 8), t. y. atsakovas turėjo pakankamai laiko informuoti patalpų savininkus bei pasikonsultuoti dėl būsimos sutarties sąlygų. Atsakovui, kaip verslo subjektui, keliami aukštesni apdairumo reikalavimai, jam priklauso sudarytų sandorių verslo rizika. Be to, teisėjų kolegijai pripažinus, kad šalių sutarties 9.3 ir 9.5 p. yra preliminarūs susitarimai, o 19 p. nustato vieną iš būsimų susitarimų sąlygų (netesybų mokėjimo tvarką), reikalavimas pripažinti negaliojančia būsimų susitarimų sąlygą dėl netesybų negalimas. Patenkinus iš dalies atsakovo priešieškinį ir atmetus ieškinį, teisėjų kolegija palieka patirtas pirmosios instancijos teisme išlaidas kiekvienai iš šalių (CPK 93 str. 4 d.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme paskirstymo.

Bylos duomenimis atsakovas sumokėjo 2 000 Lt už advokato atstovavimą apeliacinės instancijos teisme; atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas patenkintas iš dalies, iš ieškovo atsakovui priteisiama dalis advokato atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 str. 1, 4 d.). Atsakovas sumokėjo 284 Lt žyminio mokesčio už apeliacinio skundo padavimą (b.l. 167), patenkinus atsakovo apeliacinio skundo turtinio pobūdžio reikalavimą, žyminis mokestis priteisiamas iš ieškovo atsakovo naudai (CPK 93 str. 1, 3 d.). Iš ieškovo valstybei taip pat priteisiamos dokumentų siuntimo išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme (b.l. 184) (CPK 79, 88 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 – 330 str., teismas

nutarė:

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. gegužės 17 d. sprendimą iš dalies pakeisti: panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria UAB „Intergas“ ieškinys atsakovui UAB „Alsa“ dėl netesybų bei palūkanų priteisimo buvo visiškai patenkintas ir priimti naują sprendimą-ieškinį atmesti. Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo UAB„Intergas“, atsakovui UAB „Alsa“ 284 Lt žyminio mokesčio už apeliacinio skundo padavimą ir 500 Lt advokato atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme, iš viso 784 Lt (septynis šimtus aštuoniasdešimt keturis litus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovo UAB „Intergas“ 12,55 Lt (dvylika litų, 75 centus) pašto išlaidų apeliacinės instancijos teisme lygiomis dalimis valstybės biudžetui, sumokamų banke į Surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).