- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-06-02
- Bylos Nr.
- eA-1901-520/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01405-2020-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas panaikintas ir priimtas naujas sprendimas
- Teisėjai
- Dalia Višinskienė (pirm.), Artūras Drigotas (pirm.), Ramūnas Gadliauskas, Laimutis Alechnavičius
- Pareiškėjas
- UAB "Alnitransa"
- Atsakovas
- Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos geologijos tarnyba, Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Alnitransa“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. liepos 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Alnitransa“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos geologijos tarnyba) dėl sprendimo panaikinimo (pakeitimo).
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Alnitransa“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir atsakovas, Departamentas) 2020 m. kovo 16 d. sprendimą Nr. AS-44 „Dėl patikrinimo akto patvirtinimo“ (toliau – ir Sprendimas) arba atitinkamai jį pakeisti.
2. Pareiškėjas nurodė , kad Departamento Apskaitos ir mokesčių kontrolės departamento Vilniaus apskaitos ir mokesčių kontrolės skyrius (toliau – ir Kontrolės skyrius) atliko mokesčio už valstybinius gamtos išteklius planinį patikrinimą už 2016–2018 metus bei surašė 2019 m. gruodžio 19 d. patikrinimo aktą Nr. PA75-93 (toliau – ir Patikrinimo aktas). Patikrinimo akte nurodoma, kad: 1) žvyro telkinio „Liaukiškiai“ markšeideriniame plane už 2016 m. balandžio 6 d. – 2016 m. gruodžio 29 d. laikotarpį nustatyta, jog Bendrovė už 2013 m. sausio 9 d. leidimu Nr. 1p-13 Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir LGT, Tarnyba) suteikto kasybos sklypo ribų, konkrečiai į gylį už išteklių kontūro, neturėdama leidimo naudoti žemės išteklius ir ertmes toje sklypo dalyje, kur kasė, neteisėtai iškasė 3 161 kub. m žvyro; 2) smėlio ir žvyro telkinio „Šiauliai“ markšeideriniame plane už 2015 m. gruodžio 18 d. – 2016 m. gruodžio 29 d. laikotarpį nustatyta, jog Bendrovė už 2013 m. sausio 9 d. leidime Nr. 1p-13 LGT suteikto kasybos sklypo ribų, konkrečiai į gylį už išteklių kontūro, neturėdama leidimo naudoti žemės išteklius ir ertmes toje sklypo dalyje, kur kasė, neteisėtai iškasė 41 478 kub. m smėlio; 3) smėlio ir žvyro telkinio „Šiauliai“ markšeideriniame plane už 2016 m. gruodžio 29 d. – 2017 m. liepos 20 d. laikotarpį nustatyta, kad Bendrovė už 2013 m. sausio 9 d. leidime Nr. 1p-13 LGT suteikto kasybos sklypo ribų, konkrečiai į gylį už išteklių kontūro, neturėdama leidimo naudoti žemės išteklius ir ertmes toje sklypo dalyje, kur kasė, neteisėtai iškasė 5 151 kub. m smėlio; 4) smėlio ir žvyro telkinio „Šiauliai“ markšeideriniame plane už 2017 m. liepos 20 d. – 2018 m. kovo 21 d. laikotarpį nustatyta, jog Bendrovė už 2017 m. liepos 31 d. leidime Nr. KN-17-33p LGT suteikto kasybos sklypo ribų, konkrečiai į gylį už išteklių kontūro, neturėdama leidimo naudoti žemės išteklius ir ertmes toje sklypo dalyje, kur kasė, neteisėtai iškasė 10 743 kub. m smėlio. Bendrovei, vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo (toliau – ir MVGIĮ, Įstatymas) 6 straipsnio 2 dalimi ir 3 dalimi, apskaičiuotas mokestis didesniu tarifu (237 170 Eur) už be leidimo išgautą gamtos išteklių (žvyro ir smėlio) kiekį už 2016 metų IV ketvirtį žvyro telkinyje „Liaukiškiai“ ir smėlio ir žvyro telkinyje „Šiauliai“ bei už 2017 metų II ketvirtį bei 2018 metų I ketvirtį smėlio ir žvyro telkinyje „Šiauliai“. Pareiškėjas dėl Patikrinimo akto pateikė rašytinius paaiškinimus (rašytines pastabas), tačiau Departamentas 2020 m. kovo 16 d. sprendimu patvirtino 2019 m. gruodžio 19 d. Patikrinimo aktą.
3. Pareiškėjas paaiškino, kad Sprendimas yra nemotyvuotas, priimtas nesant tam pakankamo teisinio bei faktinio pagrindo, išvados grindžiamos prielaidomis, ignoruojant kitus svarbius faktinius duomenis, be to, paskirta sankcija yra akivaizdžiai neproporcinga ir neteisinga. Pareiškėjo teigimu, atsakovas, priimdamas Sprendimą, turėjo pareigą tiksliai ir aiškiai apibrėžti padarytus pažeidimus, eliminuoti bet kokias dviprasmybes, pagrįsti ir aiškiai išdėstyti nustatytus faktus bei teisingai taikyti norminių teisės aktų reikalavimus. Pareiškėjo teigimu, atsakovas turėjo atsižvelgti į kitas svarbias aplinkybes, sprendžiant klausimą dėl sankcijų taikymo (pvz., padaryto (jei jis realiai buvo padarytas) pažeidimo sunkumą, pobūdį, aplinkybes, turėjusias įtakos pažeidimo padarymui, kitas svarbias aplinkybes).
4. Pareiškėjas nurodo, kad Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 132 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog sprendimas dėl patikrinimo akto tvirtinimo priimamas atsižvelgiant į patikrinimo akto medžiagą ir į mokesčių mokėtojo pastabas dėl patikrinimo akto. Pareiškėjo nuomone, nagrinėjamu atveju atsakovas, priimdamas Sprendimą, neįgyvendino šių reikalavimų, neatliko išsamaus tyrimo, neįvertino visų pateiktų įrodymų, ignoravo reikšmingus, atsakovo išvadas paneigiančius duomenis. Departamentas, priimdamas Sprendimą, nesilaikė MAĮ bei Mokestinių patikrinimų atlikimo, jų rezultatų įforminimo ir patvirtinimo taisyklių nuostatų, kurios nustato pareigą priimant tokį sprendimą atsižvelgti į mokesčių mokėtojo pastabas dėl patikrinimo akto; taip pat nenurodytos motyvuotos priežastys, kodėl nebuvo atsižvelgta į rašytines pastabas. Pareiškėjo teigimu, Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų, todėl yra neteisėtas ir nepagrįstas. Sprendime klaidingai nurodoma, kad gamtos išteklių išgavimą Bendrovė vykdė neteisėtai, neturėdama leidimo naudoti žemės išteklius ir ertmes toje sklypo dalyje, priešingai, pareiškėjas darbus vykdė turėdamas LGT 2013 m. sausio 9 d. leidimą Nr. 1p-13 ir 2017 m. liepos 31 d. leidimą Nr. KN-17-33p naudoti smėlio ir žvyro išteklius; išteklių gavybą vykdė jam skirtų naudoti „Šiaulių“ smėlio ir žvyro bei „Liaukiškių“ žvyro telkinių kasybos ir žemės sklypų plotuose.
5. Pareiškėjas nurodė, kad Patikrinimo akte pagal MVGIĮ 6 straipsnio 2 dalį apskaičiuotas mokestis didesniu tarifu nėra skatinimas efektyviai naudoti valstybinius gamtos išteklius, o Bendrovė „Šiaulių“ smėlio ir žvyro ir „Liaukiškių“ žvyro telkiniuose išgaudama išteklius žemiau 1982 metais detalios žvalgybos metu nustatyto naudingojo klodo pado, nepažeidė Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo 15 straipsnio 2 dalies nuostatos, įpareigojančios žemės gelmių išteklius naudoti racionaliai ir kompleksiškai, tokiu būdu efektyviai panaudodama ekonomiškai vertingus valstybinius gamtos išteklius. Pareiškėjas paaiškino, kad visą išgautą gamtos išteklių (žvyro, smėlio) kiekį daug metų deklaruoja Tarnybai, taip pat deklaravo ir ginčo gamtos išteklius kaip telkinio išteklių prieaugį, o už visą deklaruotą išgautų gamtos išteklių kiekį sumokėjo privalomus mokesčius Valstybinei mokesčių inspekcijai (toliau – ir VMI).
6. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad ir Patikrinimo akte yra užfiksuota, jog nedeklaruoto per 2016–2018 metų mokestinius laikotarpius smėlio ir žvyro telkinyje „Šiauliai“ ir žvyro telkinyje „Liaukiškiai“ išgauto žvyro kiekio (Širvintų r. sav.) nenustatyta, o išgauto smėlio pareiškėjas deklaravo netgi 2 073 kub. m per daug, todėl už šį deklaruotą kiekį gali susigrąžinti sumokėtus mokesčius, t. y. Bendrovė savo veiksmais nesiekė išvengti mokestinės prievolės ir nepadarė žalos valstybei. Be to, nei Sprendime, nei Patikrinimo akte nėra užfiksuota, kad Bendrovė vykdyta veikla būtų padariusi žalos aplinkai ar gretimoms teritorijoms. Tarnyba daugelį metų rinko bei sistemino Bendrovės deklaruojamus duomenis, tikrino karjerus ir netaikė jokių sankcijų už išgautą išteklių kiekį žemiau detalios žvalgybos metu nustatyto pado. Pareiškėjas, siekdamas patenkinti smėlio ir žvyro poreikį bei racionaliai išnaudoti žemės gelmių išteklius, aptiktus „Šiaulių“ žvyro ir smėlio telkinio dugne, papildomai išgavo ekonomiškai vertingus smėlio išteklius (57 372 kub. m). Jeigu šie ištekliai, slūgsantys žemiau detalios žvalgybos metu nustatyto pado, tuo metu nebūtų buvę išgauti, jie būtų negrąžinamai prarasti rekultivuojant telkinį, užpilant karjero dugną dangos gruntu ir apsodinant mišku, taigi tokie veiksmai yra akivaizdžiai pateisinami ir visiškai atitinka Žemės gelmių įstatymo 15 straipsnio 2 dalį.
Šalies argumentai
7. Pareiškėjas paaiškino, kad eksploatuojant „Liaukiškių“ žvyro telkinį Bendrovė žemiau detalios žvalgybos metu nustatyto pado įsigilino dviejuose nedideliuose plotuose (0,14 ir 0,21 ha) vidutiniškai 0,6 ir 1,1 m gylyje. Pareiškėjas, siekdama racionaliai naudoti žemės gelmių išteklius, kasdamas „Liaukiškių“ telkinio žvyro klodą, kartu iškasė ir žemiau slūgsantį smėlį, kuris nebuvo įtrauktas į išteklius 2003 metais atliekant telkinio papildomą žvalgybą, tačiau šie papildomi ištekliai būtų negrįžtamai prarasti rekultivuojant ir sutvarkant telkinį. Bendrovė minėtuose telkinio plotuose papildomai išgavo 3 161 kub. m išteklių, kuriuos deklaravo kaip žvyro prieaugį ir sumokėjo privalomus mokesčius valstybei. „Liaukiškių“ žvyro telkinyje žemiau detalios žvalgybos metu nustatyto pado papildomai išgauti ištekliai sudarė vos 13 procentų nuo viso išgauto išteklių kiekio per ataskaitinį laikotarpį (nuo 2016 m. balandžio 6 d. iki 2016 m. gruodžio 29 d.) arba kiek daugiau nei 1 procentą nuo skirtų naudoti išteklių. Bendrovė visą išgautą išteklių kiekį yra deklaravusi ir sumokėjusi privalomus mokesčius valstybei, jokia reali žala nei valstybei, nei gamtai nėra padaryta, todėl Bendrovei nepagrįstai pritaikytos ypatingai didelės mokestinės sankcijos, neįvertinus visų svarbių aplinkybių.
8. Pareiškėjo vertinimu, priimant Sprendimą bei paliekant galioti Bendrovei skirtą itin didelę mokestinę sankciją, t. y. 237 170 Eur, nebuvo atsižvelgta į visas svarbias aplinkybes, visus duomenis, kurie sudaro pakankamą pagrindą konstatuoti, kad skirta mokestinė sankcija neatitinka proporcingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimų, sankcijos dydis nėra teisingas. Bendrovė negali ir ateityje negalės sumokėti tokio dydžio sankcijos. Šiuo atveju skirtos sankcijos dydis palyginus su Bendrovės biudžetu yra akivaizdžiai neproporcingas, o paskirta sankcija Bendrovė iš esmės įpareigojama už tuos pačius gamtinius išteklius sumokėti antrą kartą padidintu tarifu. Bendrovė dėl paskirtos didelės mokestinės sankcijos gali bankrutuoti, nes tokio dydžio sankcijos neturi jokių galimybių sumokėti.
Atsiliepimas
9. Atsakovas Departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
10. Atsakovas nurodė, kad Departamento Skyriaus pareigūnas 2019 m. gruodžio 19 d. atliko UAB „Alnitransa“ planinį teminį mokesčio už išgautus valstybinius gamtos išteklius apskaičiavimo teisingumo ir sumokėjimo patikrinimą už 2016–2018 metus ir surašė Patikrinimo aktą. Šiuo atveju pareiškėjui taikoma MVGIĮ 6 straipsnio 2 dalies nuostata, pagal kurią už be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį taikomas didesnio mokesčio tarifas. Vadovaujantis MVGIĮ 6 straipsnio 2 ir 3 dalimis, už nedeklaruotą išgautą gamtos išteklių kiekį patikrinimo metu apskaičiuotas privalomas sumokėti 237 170 Eur mokestis taikant didesnį tarifą.
11. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjo turimas 2013 m. sausio 19 d. Tarnybos išduotas leidimas Nr. lp-13 suteikia teisę pagal Leidimo sutartyje nustatytas sąlygas naudoti Vilniaus apskrities Širvintų rajono Liaukiškių telkinio žvyro, Šiaulių telkinio žvyro ir smėlio bei Ukmergės rajono Naceliškių telkinio žvyro ir smėlio išteklių dalį. Tačiau Bendrovės turimas 2017 m. liepos 31 d. Tarnybos išduotas leidimas Nr. KN-17-33p suteikia teisę pagal Leidimo sutartyje nustatytas sąlygas naudoti Vilniaus apskrities Širvintų rajono Liaukiškių telkinio žvyro išteklių dalį, Padvarių telkinio ir žvyro išteklius, Šiaulių bei Ukmergės rajono Naceliškių telkinių smėlio ir žvyro išteklių dalį. Žemės gelmių įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žemės gelmių išteklius ir ertmes galima naudoti tik nustatyta tvarka juos ištyrus, aprobavus ir įvertinus jų gavybos poveikį aplinkai. Taigi būtent šia nuostata yra aiškiai įtvirtintas imperatyvus reikalavimas, kad keičiant kasybos gylį turi būti tikslinama išteklių ir ertmių naudojimo sutartis bei nustatyta tvarka išduodamas pakartotinis leidimas naudoti žemės gelmių išteklius. Atsakovo teigimu, gaunant pakartotinį leidimą veiklos vykdytojas turi atlikti ir kitas privalomas teisės aktuose nustatytas procedūras: aprobuoti išteklius, atlikti jų gavybos poveikio aplinkai vertinimą ir kt. Teisės aktuose (Žemės gelmių įstatymo 12 straipsnio 1 dalis bei Leidimų naudoti žemės gelmių išteklius (išskyrus angliavandenilius) ir ertmes išdavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 198 „Dėl Leidimų naudoti žemės gelmių išteklius (išskyrus angliavandenilius) ir ertmes išdavimo taisyklių patvirtinimo ir įgaliojimų suteikimo“ (toliau – ir Leidimų išdavimo taisyklės, Taisyklės) 41 punktas) pareiga gauti leidimą (įskaitant ir pareigą kreiptis dėl leidimo išdavimo) yra numatyta pačiam ūkio subjektui. Šiuo atveju Bendrovė, keisdama kasybos gylį, nebuvo aktyvi ir nevykdė jai teisės aktuose numatytų pareigų bei pakartotinio leidimo nebuvo ir nėra išsiėmusi.
12. Atsakovas paaiškino, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija 2019 m. rugsėjo 3 d. raštu Nr. (56-l)-D8-2052 išaiškino, jog Žemės gelmių įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos žemės gelmių išteklius ir ertmes, išskyrus žemės gelmių šiluminę energiją, tradicinius ir išsklaidytuosius angliavandenilius, gali naudoti juridiniai ir fiziniai asmenys ir šių asmenų grupės, veikiančios pagal jungtinės veiklos sutartis, gavę Tarnybos išduotą leidimą ir sudarę su ja išteklių ar ertmių naudojimo sutartį. Siekdamas įgyti teisę naudoti žemės gelmių išteklius, asmuo privalo išpildyti visas Žemės gelmių įstatyme numatytas sąlygas, t. y. gauti leidimą naudoti žemės gelmių išteklius (išskyrus angliavandenilius) ir ertmes, sudaryti žemės gelmių išteklių (išskyrus angliavandenilius) ir ertmių naudojimo sutartį, nustatyta tvarka parengti žemės gelmių naudojimo planą ir įgyti teisę naudoti ar valdyti žemės sklypą, reikalingą išteklių naudojimui. Nei Žemės gelmių įstatymas, nei Leidimų išdavimo taisyklės nesieja pakartotinio leidimo išdavimo su konkrečiu dydžiu, kuriuo keičiasi žemės sklypo ir (arba) kasybos sklypo plotas ir (ar) ribos. Teisės aktų nuostatos nenumato žemės gelmių išteklių naudojimo už sutartyje nurodyto žemės sklypo ir (ar) kasybos sklypo ribų (nepriklausomai nuo ploto), o žemės sklypo ir (ar) kasybos sklypo ribų keitimo atveju numatytas pakartotinio leidimo išdavimas, nepriklausomai nuo to, kaip keičiasi žemės sklypo ir (ar) kasybos sklypo plotas.
13. Atsakovas nurodė, kad rėmėsi Patikrinimo aktu ir jame nurodytais duomenimis, veikė jam teisės aktais suteiktos kompetencijos ribose, neturėjo kitokios diskrecijos teisės ir privalėjo vykdyti MVGIĮ 6 straipsnio 2 dalies, įsakmiai nustatančios mokesčio tarifą pareiškėjui, reikalavimus, taip pat atsižvelgė į Aplinkos ministerijos 2019 m. rugsėjo 3 d. rašte Nr. (56-l)-D8-2052 nurodytą išaiškinimą. Nagrinėjamu atveju Departamentas neturėjo teisės neskaičiuoti mokesčio, kadangi MVGIĮ nenumato išimčių tokiais atvejais. Įstatymų leidėjas MVGIĮ 6 straipsnio 2 dalyje imperatyviai nustatė konkretų mokesčio už valstybinius gamtos išteklius tarifą be galimybės jį sumažinti, kadangi didesnis tarifas už valstybinius gamtos išteklius taikomas asmeniui, nedeklaravusiam ar deklaravusiam mažesnį nei išgautas gamtos išteklių kiekį ir (ar) be leidimo išgavusiam gamtos išteklius. Nurodyto mokesčio apskaičiavimo taikant didesnį tarifą atvejų sąrašas yra baigtinis ir dėl mokesčių dydžio nėra galimybės derėtis.
14. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos geologijos tarnyba atsiliepime į skundą prašė sprendimą šioje byloje priimti savo nuožiūra.
15. Tarnyba nurodė, kad telkinio detalios žvalgybos ataskaitoje pateikti duomenys bei jų pagrindu parengtas telkinio išteklių naudojimo projektas negali vienareikšmiškai perteikti faktinių pareiškėjai skirto naudoti telkinio naudingojo klodo pado slūgsojimo netolygumų, kadangi šie duomenys gaunami tik atlikus markšeiderinius matavimus tiesiogiai įvykdytų naudingojo sluoksnio gavybos darbų plote. Tuo atveju, kai atlikus markšeiderinius matavimus paaiškėja naudingojo klodo pado nesutapimai su nustatytais detalios žvalgybos ataskaitoje, nelieka prasmės kelti klausimo dėl Bendrovei išduoto leidimo ar skirtų išteklių naudojimo projektinės dokumentacijos duomenų koregavimo. Markšeiderinių matavimų duomenimis konstatuotas faktinis geologinių duomenų nesutapimas su projektiniais yra patikimai įvertinamas ir apskaitomas išteklių gavybos apskaitos dokumentuose.
16. Tarnyba paaiškino, kad kasybos metu gali būti aptinkami tiek naudingojo klodo pado pažemėjimai, tiek paaukštėjimai. Pastaruoju atveju neišgauti naudingojo sluoksnio ištekliai būna apskaitomi kaip karjero projektiniuose dokumentuose nenumatyti eksploataciniai naudingosios iškasenos nuostoliai. Pakartotinis leidimas Nr. KN-18-41p naudoti Liaukiškių telkinio žvyro, Padvarių, Šiaulių, Kazliškių ir Naceliškių telkinių smėlio ir žvyro bei Ukmergės telkinio molio išteklius pareiškėjui išduotas 2018 m. rugpjūčio 14 d. Bendrovės naudojamos Liaukiškių telkinio dalies išteklių naudojimo projektas parengtas 2005 metais, Šiaulių telkinio dalies – 1986, 2007 ir 2012 metais. Pareiškėjas sistemingai atlieka jo naudojamų telkinių markšeiderinius matavimus bei nustatyta tvarka teikia Tarnybai gavybos apskaitos duomenis.
17. Tarnyba nurodė, kad Sprendime nurodyta, kaip be leidimo išgauti iš Liaukiškių ir Šiaulių telkinių smėlio bei žvyro išteklių kiekiai atitinka Bendrovės teikiamose Tarnybai kasybos ataskaitose (forma 2KN) deklaruotą šiuose telkiniuose išgautų išteklių prieaugį. Širvintų rajono savivaldybės Liaukiškių telkinio naudingąjį sluoksnį sudaro 3,5–4 m storio žvyro klodas, kurį asloja moreninis priemolis, aleuritas bei nekondicinis smulkus smėlis. Pareiškėjas, eksploatuodamas žvyro telkinį, yra suinteresuotas nuolat stebėti, kad aslojančios nuogulos nepatektų į išgaunamą naudingąjį sluoksnį, kadangi jų priemaiša neišvengiamai pablogintų išgaunamos žaliavos kokybę. Tarnybos nuomone, markšeideriniu matavimu apskaityti plotuose tarp tiesioginio tyrimo taškų papildomai išgauti žvyro ištekliai yra tiesiogiai susiję su naudingojo klodo pado slūgsojimo netolygumais, kurie nebuvo nustatyti telkinio detaliosios žvalgybos metu. Širvintų rajono savivaldybės Šiaulių smėlio ir žvyro telkinys buvo detaliai išžvalgytas 1982 metais. Telkinio naudingąjį sluoksnį sudaro smėlio ir žvyro nuogulos, kurių slūgsojimo padas detalios žvalgybos gręžiniais daugeliu atveju nėra pasiektas. Žvalgant šį telkinį buvo nustatyti gana aukšti kokybės reikalavimai – į naudingąjį sluoksnį buvo įskaitomas žvyras, kuriame žvirgždo dalelių (stambesnių už 5 mm) kiekis sudarė ne mažiau kaip 10 procentų, ir smėlis, kurio stambumo modulis sudarė ne mažiau kaip 1 procentą. Šių reikalavimų neatitinkančios žemiau slūgsančios smėlio nuogulos buvo pripažintos kaip neturinčios praktinio pritaikymo.
18. Tarnyba paaiškino, kad Šiaulių telkinio geologiniame pjūvyje nėra aiškiai išreikšto kontakto tarp smėlio, priskirto naudingajam sluoksniui, ir smėlio, aslojančio šį sluoksnį. Dėl šios priežasties pareiškėjas, vykdydamas išteklių gavybą, įsigilino į aslojantį smėlio sluoksnį ir išgavo, apskaitė bei deklaravo dalį ten slūgsančių išteklių kaip naudingąją iškaseną. Tarnybos duomenimis, pastaruoju metu, siekdama teisiškai įteisinti žemiau naudingojo sluoksnio pado slūgsančio smėlio išteklių gavybą, Bendrovė inicijavo jai skirtoje naudoti Šiaulių telkinio dalyje papildomos geologinės žvalgybos darbus. Žemės gelmių įstatymo 15 straipsnio 2 dalis įpareigoja žemės gelmių išteklius naudoti racionaliai ir kompleksiškai. Tarnybos nuomone, UAB „Alnitransa“ veiksmai, išgaunant žvyro ir smėlio išteklius žemiau detalios žvalgybos metu nustatyto naudingojo sluoksnio slūgsojimo pado, atitinka šią Žemės gelmių įstatymo nuostatą.
19. Tarnyba nurodė, kad nesutinka su Patikrinimo akte išdėstytais argumentais, neva pagrindžiančiais, jog žemiau detalios žvalgybos metu nustatyto kontūro išgauti ištekliai yra išgauti be leidimo. Tarnybos nuomone, pareiškėjas išgavo, apskaitė ir deklaravo jam leidimu suteiktų naudoti telkinių išteklius. Skundžiamu Sprendimu pareiškėjui paskirta finansinė sankcija yra apskaičiuota remiantis vien Bendrovės pateiktais duomenimis apie jai skirtuose naudoti telkiniuose išgautų išteklių prieaugį, tačiau visiškai neanalizuojant to prieaugio susidarymo priežasčių ir aplinkybių.
II.
20. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. liepos 3 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Alnitransa“ skundą tenkino iš dalies, t. y. Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2020 m. kovo 16 d. sprendimu Nr. AS-44 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ patvirtintą Aplinkos apsaugos departamento Apskaitos ir mokesčių kontrolės departamento Vilniaus apskaitos ir mokesčių kontrolės skyriaus 2019 m. gruodžio 19 d. patikrinimo aktą Nr. PA75-93 ir juo priskaičiuotą mokestį už išgautą gamtos išteklių kiekį be leidimo pakeitė ir sumažino mokestį nuo 237 170 Eur iki 71 151 Eur, kitą skundo dalį atmetė.
21. Teismas nustatė, kad Tarnyba 2013 m. sausio 9 d. išdavė leidimą Nr. 1p-13, kuriuo leidžiama UAB „Alnitransa“ nuo 2013 m. sausio 16 d. naudoti Vilniaus apskrities Širvintų rajono Liaukiškių telkinio žvyro, Šiaulių telkinio žvyro ir smėlio bei Ukmergės rajono Naceliškių telkinio žvyro ir smėlio išteklių dalį pagal pridedamų naudojimo sutarčių sąlygas; tą pačią dieną buvo sudarytos atitinkamos išteklių dalių naudojimo sutartys. Taip pat Tarnyba 2017 m. liepos 31 d. išdavė leidimą Nr. KN-17-33p, kuriuo leidžiama UAB „Alnitransa“ naudoti Vilniaus apskrities Širvintų rajono Liaukiškių telkinio žvyro išteklių dalį, Padvarių telkinio smėlio ir žvyro išteklius, Šiaulių bei Ukmergės rajono Naceliškių telkinių smėlio ir žvyro išteklių dalį pagal pridedamų naudojimo sutarčių sąlygas; tą pačią dieną buvo sudarytos atitinkamos išteklių dalių naudojimo sutartys. Departamento Skyrius 2019 m. gruodžio 19 d. surašė Patikrinimo aktą, kuriame nurodyti duomenys, išdėstyti šios nutarties 2 punkte.
22. Teismas nurodė, kad UAB „Alnitransa“ 2020 m. vasario 17 d. pateikė Departamento Skyriui pastabas dėl Patikrinimo akto, kuriose nurodė, jog nesutinka su Patikrinimo akto išvadomis, kad ištekliai išgauti be leidimo ir už juos turi būti sumokėtas mokestis didesniu tarifu. Bendrovė teigė, kad išteklių gavybą žemiau detalios žvalgybos metu nustatyto pado vykdė jai skirtų naudoti „Šiaulių“ smėlio ir žvyro bei „Liaukiškių“ žvyro telkinių kasybos ir žemės sklypų plotuose; žemiau pado išgautą išteklių kiekį (57 372 kub. m smėlio ir 3 161 kub. m žvyro) Tarnybai deklaravo kaip telkinio išteklių prieaugį už kurį sumokėjo privalomus mokesčius VMI. Bendrovė, eksploatuodama išteklius žemiau detaliosios žvalgybos metu nustatyto pado, nepadarė žalos aplinkai ir valstybei, laiku deklaravo ir sumokėjo privalomus mokesčius valstybei, taip pat nepažeidė Žemės gelmių įstatymo 15 straipsnio 2 dalies nuostatos. Departamentas Sprendimu patvirtino.
23. Teismas aptarė MVGIĮ 1 straipsnio, 5 straipsnio 1 dalies, 6 straipsnio 1–2 dalių nuostatas ir nurodė, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog pareiškėja naudojo mokesčiu apmokestinamus valstybinius gamtos išteklius, todėl yra šio mokesčio mokėtoja, t. y. turėjo pareigą nustatyta tvarka jį mokėti. Už nedeklaruotą ar deklaruotą mažesnį negu išgautas gamtos išteklių kiekį ir (ar) be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį, mokėtojui turi būti taikomas 10 kartų didesnis mokesčio tarifas.
24. Teismas, remdamasis pareiškėjo skunde bei 2020 m. vasario 17 d. rašytinėse pastabose dėl patikrinimo akto nurodytais argumentais, nurodė, kad pareiškėjas pripažįsta, jog jis Patikrinimo akte nurodytus gamtos išteklių kiekius (57 372 kub. m smėlio ir 3 161 kub. m žvyro) išgavo „Šiaulių“ ir „Liaukiškių“ telkiniuose už detalios žvalgybos metu nustatyto pado, t. y. iš esmės už išteklių naudojimo ribos. Pareiškėjas šiuos papildomai išgautus išteklius deklaravo kaip prieaugį; šie duomenys atsispindi ir markšeideriniuose planuose, už išgautą išteklių prieaugį pareiškėjas sumokėjo mokesčius.
25. Teismas, vertindamas pareiškėjo skundo teiginius, kad papildomiems ištekliams išgauti Bendrovei turimų Tarnybos išduotų leidimų – 2013 m. sausio 9 d. leidimo Nr. 1p-13 ir 2017 m. liepos 31 d. leidimo Nr. KN-17-33p, aptarė Žemės gelmių įstatymo 11 straipsnio 1 dalies, 12 straipsnio 1, 4 dalių, 14 straipsnio 1 dalies ir 15 straipsnio 1 dalies nuostatas, Leidimų išdavimo taisyklių 34–35, 35.5, 20.2, 51, 53 ir 54 punktus ir nurodė, kad pareiškėjas, siekdamas išgauti gamtos išteklius už išteklių naudojimo ribos (t. y. žemiau už nustatyto naudingojo sluoksnio pado), kuri apibrėžta patvirtintame išteklių naudojimo projekte, kuris yra sudedamoji sutarties dėl išteklių naudojimo dalis, privalėjo tikslinti sudarytų sutarčių sąlygas dėl išteklių naudojimo ribos, t. y. turėjo gauti pakartotinį leidimą.
26. Teismas sprendė, kad pareiškėjas minėtus gamtos išteklius išgavo už išteklių naudojimo ribos be papildomų leidimų, todėl atsakovas visiškai pagrįstai konstatavo, jog šis prieaugis išgautas be leidimo ir pagrįstai Bendrovei apskaičiavo padidintą mokestį pagal Įstatymo 6 straipsnio 2 dalį.
27. Vertindamas pareiškėjo teiginius, kad išgaudamas išteklius žemiau naudingojo klodo pado jis nepažeidė Žemės gelmių įstatymo 15 straipsnio 2 dalies nuostatos, nes jeigu minėti ištekliai nebūtų tuo metu išgauti, tai jie būtų prarasti rekultivuojant telkinį, o atsakovas šių reikšmingų aplinkybių tinkamai neįvertino, teismas nurodė, jog šie pareiškėjo teiginiai iš esmės nedaro jokios įtakos išvadai, kad Bendrovė deklaruotą prieaugį išgavo neteisėtai, t. y. be leidimo. Be to, Žemės gelmių įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žemės gelmių ištekliai turi būti naudojami racionaliai ir kompleksiškai, apsaugant nenaudojamus žemės gelmių išteklius, esančius tame pačiame telkinyje arba jo įtakos zonoje. Teismas nurodė, kad jis neneigia šioje teisės normoje įtvirtintos nuostatos reikšmingumo, tačiau joje nustatyta pareiga turi būti įgyvendinama teisėtai, o ne bet kokiu būdu.
28. Teismas, vertindamas pareiškėjo argumentą, kad leidimus išdavusi institucija – Lietuvos geologijos tarnyba – jokių pretenzijų nereiškė, jog išteklių prieaugis buvo išgautas be leidimo, todėl atsakovas neturėjo jokio pagrindo minėto pažeidimo konstatuoti, nurodė, kad Žemės gelmių įstatymas, MVGIĮ, taip pat kiti teisės aktai apibrėžia tiek Tarnybos, tiek ir atsakovo kompetenciją minėtoje srityje. Atsakovui suteikta teisė kontroliuoti, ar teisingai apskaičiuojamas ir deklaruojamas mokestis už valstybinius gamtos išteklius, jis turi teisę atlikti mokestinius patikrinimus, surašyti aktus ir pan., todėl savo kompetencijos ribose atlikdamas jam pavestas funkcijas, taip pat ir apskaičiuojant mokėtinus mokesčius už išgautus gamtos išteklius, turi teisę konstatuoti, jog jie išgauti be leidimo ir pan. Tai, kad Tarnyba pagal savo kompetenciją nėra konstatavusi pareiškėjo padarytų pažeidimų, nedaro jokios įtakos atsakovo priimto Sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.
Žemesnės instancijos teismas
29. Teismas nesutiko su pareiškėjo skundo argumentais, kad Sprendimas neatitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų, jį priimant buvo pažeistos MAĮ 132 straipsnio 1 dalies nuostatos, nebuvo atsižvelgta į pareiškėjo rašytines pastabas, ir nurodė, jog Sprendimu, įvertinus mokestinio patikrinimo metu surinktus visus faktinius duomenis, atmetant pareiškėjo pareikštas pastabas, buvo patvirtintas Patikrinimo aktas. Nesant duomenų, kad pareiškėjo pateiktos pastabos dėl patikrinimo akto nebuvo visiškai vertintos (iš bylos duomenų akivaizdu, kad pareiškėjo pastabos buvo įvertintos, tačiau į jas nebuvo atsižvelgta), teismo vertinimu, nėra pagrindo teigti, kad buvo padarytas MAĮ 132 straipsnio 1 dalies pažeidimas, taip pat, jog Sprendimas neatitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies nuostatų.
30. Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjo skundo argumentų, susijusių su paskirtos sankcijos dydžiu, nurodė, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta, jog pareiškėjas tyčia siekė nuslėpti mokesčius ar klaidingai juos deklaruoti. Priešingai, pareiškėjas pats deklaravo visą išgautų gamtos išteklių kiekio prieaugį, už jį atitinkamai sumokėjo mokesčius VMI. Pareiškėjo neteisėti veiksmai, t. y. be leidimo išgavimas išteklių už jų naudojimo ribos, iš esmės buvo nulemti neteisingų teisės aktų nuostatų supratimu, prie kurio iš dalies prisidėjo ir kontroliuojančios institucijos – Tarnybos, veiksmai, kai ji, gaudama iš pareiškėjos atitinkamas deklaracijas ir planus, neteikė jai jokių pastabų dėl būtinumo gauti pakartotinį leidimą ir pan. Teismo vertinimu, pareiškėjo padaryto pažeidimo minėtos aplinkybės nepašalina, o teisės aktų reikalavimų nežinojimas ar netinkamas jų suvokimas neatleidžia asmens nuo atsakomybės.
31. Teismas nurodė, kad pareiškėjo padaryti pažeidimai nustatyti pirmą kartą, byloje nėra duomenų, jog Bendrovė anksčiau būtų padariusi panašaus pobūdžio pažeidimų ar pažeidimų, susijusių su mokesčių mokėjimu, byloje nenustatyta, kad dėl padaryto pažeidimo būtų kilusios labai sunkios neigiamos teisinės pasekmės, nes valstybės finansinis interesas galėjo būti užtikrintas mokesčių administratoriui prieinamos informacijos pagalba ir imantis kontrolės veiksmų. Be to, pareiškėjas iš atitinkamų institucijų negavo jokių įspėjimų dėl būtinumo gauti pakartotinį leidimą naudoti išteklius už jų naudojimo ribos. Teismas nurodė, kad vertinant taikytino didesnio mokesčio tarifo dydį ir jo proporcingumą padarytam pažeidimui, yra svarbi ir pareiškėjo turtinė padėtis. Bendrovės turtas 2019 metais, lyginant su 2018 metais, sumažėjo, Bendrovė 2019 metais turėjo 29 016 Eur nuostolių, todėl teismas sprendė, kad Bendrovės turtinė padėtis nėra labai gerai, kuri leistų lengvai sumokėti priskaičiuotą padidintą mokestį – 237 170 Eur ir nepatirti didesnių veiklos sutrikimų.
32. Teismas, įvertinęs byloje pateiktų įrodymų visumą, vadovaudamasis teismų praktika, proporcingumo ir teisingumo principais, sprendė, kad pareiškėjui pritaikyta sankcija taikant 10 kartų didesnį mokesčio tarifą yra pernelyg griežta ir neproporcinga, todėl Sprendime apskaičiuotą mokesčio už išgautus valstybinius gamtos išteklius dydį sumažino iki 71 151 Eur (23 717 Eur x 3) sumos.
33. Teismas, spręsdamas dėl pareiškėjo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas, nurodė, kad nors pareiškėjo skundas yra tenkintas iš dalies, ir tai reikštų, jog jam priklausytų dalis patirtų bylinėjimosi išlaidų (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis), tačiau atsižvelgdamas į tai, kad atsakovo Sprendimas iš esmės buvo pripažintas teisėtu ir pagrįstu, institucijai nenustatyta teisė pačiai sumažinti Bendrovei priskaičiuotą mokėtiną mokestį, tai padarė teismas, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 4 dalimi, taip pat protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, pareiškėjo prašymo netenkino.
III.
34. Pareiškėjas UAB „Alnitransa“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. liepos 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti visiškai.
35. Pareiškėjas nurodo, kad teismas, netinkamai ištirdamas ir įvertindamas bylos įrodymus, neatsižvelgdamas į visas svarbias bylos aplinkybes, susiklosčiusią situaciją, padarė neteisingas, nepagrįstas išvadas dėl Sprendimo tariamo pagrįstumo ir teisėtumo. Teismas neįsigilino ir netinkamai vertino bylos faktines aplinkybes, kad pareiškėjas, išgaudamas gamtos išteklių prieaugį, tinkamai įgyvendino Žemės gelmių įstatymo 15 straipsnio 2 dalies nuostatas, nes priešingu atveju (neišgavus šių gamtos išteklių) jie būtų prarasti. Pareiškėjas teigia, kad nors teismas ir sumažino paskirtą sankciją iki 3 kartų, tačiau nustatytas sankcijos dydis yra aiškiai per didelis, neproporcingas, Bendrovei neįveikiamas, o tai neabejotinai turės įtakos veiklos sustabdymui bei lems bankrotą. Pareiškėjo vertinimu, Departamento Sprendimas turi būti panaikintas visiškai arba dar labiau sumažinta paskirta neproporcinga ir neteisinga sankcija.
36. Pareiškėjas teigia, kad teismas sprendime nepagrįstai konstatavo, jog nagrinėjamu atveju Bendrovės veiklos tariamo neteisėtumo nepanaikina tinkamas Žemės gelmių įstatymo 15 straipsnio 2 dalies nuostatų taikymas susiklosčiusiomis ir bylos faktiniais duomenimis nustatytomis aplinkybėmis. Tokia teismo pozicija yra aiškiai nepagrįsta. Nagrinėjamu atveju, susiklosčiusiomis aplinkybėmis, sankcijos (neproporcingo mokesčio didesniu tarifu) taikymas nėra skatinimas efektyviai naudoti valstybinius gamtos išteklius, o priešingai – prieštarauja Žemės gelmių įstatymo 15 straipsnio 2 dalies nuostatai, įpareigojančiai žemės gelmių išteklius naudoti racionaliai ir kompleksiškai.
37. Pareiškėjas pažymi, kad visą išgautą gamtos išteklių kiekį visą laiką deklaruoja Tarnybai, kuri daugelį metų rinko, sistemino Bendrovės deklaruojamus duomenis, tikrino karjerus bei neteikė jokių pastabų ir netaikė jokių sankcijų už neva neteisėtai išgautą išteklių kiekį žemiau detaliosios žvalgybos metu nustatyto pado. Teismas ignoravo ir Tarnybos pateiktame atsiliepime į skundą išdėstytą poziciją, kad Bendrovės veiksmai susiklosčiusiomis aplinkybėmis yra pateisinami ir visiškai atitinka Žemės gelmių įstatymo 15 straipsnio 2 dalies nuostatas, pažymint, kad pareiškėjas išgavo, apskaitė ir deklaravo jam leidimu suteiktų naudoti telkinių išteklius, o finansinė sankcija skundžiamais sprendimais yra apskaičiuota remiantis vien pareiškėjo pateiktais duomenimis apie jam skirtuose naudoti telkiniuose išgautų išteklių prieaugį, tačiau visiškai neanalizuojant to prieaugio susidarymo priežasčių ir aplinkybių. Aplinkybės, kad Bendrovei nesiėmus veiksmų, atitinkančių Žemės gelmių įstatymo 15 straipsnio 2 dalies reikalavimus, paaiškėję gamtos ištekliai būtų prarasti, tinkamai neįvertino ir teismas priimdamas sprendimą bei nepagrįstai konstatuodamas neva neteisėtą pareiškėjo veikimą (elgesį).
38. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad nors teismas sumažino Bendrovei paskirtą sankciją iki 71 151 Eur, tačiau teismo nustatytas sankcijos dydis yra akivaizdžiai neteisingas, neadekvatus, neproporcingas, atsižvelgiant į susiklosčiusias aplinkybes bei pareiškėjo elgesį, jo turtinę padėtį. Bendrovė akcentuoja, kad turėjo leidimą vykdyti gamtos išteklių gavybą „Šiaulių“ ir „Liaukiškių“ telkiniuose, jos veiksmais nebuvo padaryta jokia reali žala nei valstybei, nei aplinkai, nei kitiems asmenims, Bendrovė apskaitė ir deklaravo visą išgautą išteklių kiekį, sumokėjo visus mokesčius; nesiekė sąmoningai nuslėpti išgautų išteklių kiekį ar mokėtiną mokestį bei sistemingai nepažeidinėjo įstatymų, ėmėsi veiksmų neatitikimams pašalinti, bendradarbiavo su valstybės pareigūnais, Bendrovei, kaip juridiniam asmeniui, ekonominė sankcija taikoma pirmą kartą. Bendrovės veiklą, išgautas naudingąsias gamtos iškasenas kontroliavusi Tarnyba ilgą laiką nenustatė jokių pažeidimų, neteikė rekomendacijų ar privalomų nurodymų dėl naujo leidimo gavimo ir pan. Bendrovei skiriama sankcija yra realiai neįveikiama, jos finansinė padėtis yra prasta.
Atsiliepimas
39. Atsakovas Departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.
40. Atsakovas nurodo, kad teismas tinkamai patikrino Departamento priimto Sprendimo teisėtumą, teisingai sprendė dėl taikytų materialiosios teisės normų, sprendime pasisakė dėl visų pareiškėjo skunde nurodytų argumentų, nepadarė proceso teisės normų pažeidimų, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.
Žemesnės instancijos teismas
41. Departamentas nesutinka su pareiškėjo apeliacinio skundo argumentais, kad teismas, priimdamas sprendimą, tinkamai neįsigilino ir neatsižvelgė į susiklosčiusią situaciją, pareiškėjo veiksmus, dėl to formaliai pritaikė teisės aktus bei nustatė aiškiai neteisingą ir neproporcingą sankciją. Teismas, tikrindamas skunde išdėstytų teiginių teisingumą, pakankamai detaliai išanalizavo bylos proceso šalių argumentus, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino byloje reikšmingas faktines aplinkybes, priimdamas sprendimą rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus.
Atsiliepimas
42. Atsakovo vertinimu, teismas sprendime pagrįstai nurodė, kad Žemės gelmių įstatymo nuostatose yra aiškiai įtvirtintas imperatyvus reikalavimas, jog keičiant kasybos gylį turi būti tikslinama išteklių ir ertmių naudojimo sutartis bei nustatyta tvarka išduodamas pakartotinis leidimas naudoti žemės gelmių išteklius. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad teismo posėdyje Tarnybos atstovas iš esmės nesutiko su skundu ir prašė jį atmesti.
43. Atsakovas nurodo, kad nesutinka su pareiškėjo apeliacinio skundo argumentais, jog teismas nepakankamai sumažino paskirtą sankciją, jos dydis yra aiškiai per didelis ir neproporcingas, kadangi teismas priimtame sprendime aiškiai nurodė motyvus ir argumentus, kodėl paskirtą sankciją sumažino nuo 10 iki 3 kartų. Bendrovė veikia 28 metus, pardavimų pajamos 2019 metais siekė 500 001–1 000 000 Eur be PVM. Nuo 2018 m. rugsėjo 25 d. iki 2020 m. balandžio 15 d. socialinio draudimo įsiskolinimų neturėjo, Bendrovė aktyviai dalyvauja viešųjų pirkimų konkursuose, 2018 ir 2019 metais įmonė laimėjo po 3 viešuosius pirkimus, 2020 metais laimėjo viename viešajame pirkime. Pareiškėjo interneto puslapyje nurodoma, kad įmonė teikia transporto paslaugas, kelių tiesimo paslaugas, technikos nuomos, statybinių atliekų tvarkymo, pastatų griovimo ir statybinio laužo išvežimo paslaugas, taip pat prekiauja įvairaus asortimento iškasenomis.
44. Atsakovo teigimu, teismas atsižvelgė į visas aplinkybes, byloje pateiktus įrodymus, pareiškėjo atstovų teiktus paaiškinimus teismo posėdyje, todėl pagrįstai apskaičiuotą mokesčio už išgautus valstybinius gamtos išteklius dydį pakeitė, sumažindamas jį nuo 237 170 Eur iki 71 151 Eur.
45. Trečiasis suinteresuotas asmuo Tarnyba atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo priimti sprendimą teismo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
46. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo pakeistas atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2020 m. kovo 16 d. sprendimas Nr. AS-442, kuriuo pareiškėjui UAB „Alnitransa“ apskaičiuotas mokestis už valstybinius gamtos išteklius padidintu tarifu (237 170 Eur) sumažintas iki 71 151 Eur, pagrįstumas ir teisėtumas.
47. Pareiškėjas apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo būtų patenkintas skundas – panaikintas Sprendimas. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė, kad pareiškėjas išgavo „Šiaulių“ ir „Liaukiškių“ telkiniuose išteklius, neturėdamas išduoto leidimo, ir dėl to jam (pareiškėjui) pagrįstai ir teisėtai Įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nustatytu pagrindu turi būti taikomas didesnis mokesčio tarifas. Pareiškėjas nurodo, kad jis išteklius, slūgstančius žemiau detaliosios žvalgybos metu nustatyto pado, išgavo, siekdamas racionaliai išnaudoti žemės gelmių išteklius. Pareiškėjas akcentuoja Tarnybos atsiliepime į skundą nurodytas aplinkybes bei tai, kad jis (pareiškėjas) išgavo, apskaitė ir deklaravo jam leidimu suteiktų naudoti telkinių išteklius, o finansinė sankcija Sprendimu apskaičiuota remiantis pareiškėjo pateiktais duomenimis apie jam skirtuose naudoti telkiniuose išgautų išteklių prieaugį, tačiau neanalizuojant to prieaugio susidarymo priežasčių ir aplinkybių.
48. Atsakovas, vadovaudamasis Žemės gelmių įstatymo 11 straipsnio 1 dalies, 12 straipsnio 1 ir 4 dalių, 15 straipsnio 1 dalies, Taisyklių 20.2 ir 35 punktų nuostatomis, atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, jog pirmosios instancijos teismo išvados, kad keičiant kasybos gylį turi būti tikslinama išteklių ir ertmių naudojimo sutartis bei nustatyta tvarka išduodamas pakartotinis leidimas naudoti žemės gelmių išteklius, yra pagrįstos, atkreipia dėmesį, jog Tarnybos atstovas teismo posėdyje iš esmės nesutiko su skundu ir prašė jį atmesti.
49. Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo ir atsakovo apeliacinės instancijos teismui išsakytus argumentus dėl ginčo esmės, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (ABTĮ 140 str. 1 d.), pirmiausia pažymi, kad Žemės gelmių įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog Lietuvos Respublikos žemės gelmių išteklius ir ertmes, išskyrus žemės gelmių šiluminę energiją, tradicinius ir išsklaidytuosius angliavandenilius, gali naudoti juridiniai ir fiziniai asmenys ir šių asmenų grupės, veikiančios pagal jungtinės veiklos sutartis, gavę Lietuvos geologijos tarnybos išduotą leidimą ir sudarę su ja išteklių ar ertmių naudojimo sutartį, o 4 dalyje įtvirtinta, kad leidimas naudoti žemės gelmių išteklius bei ertmes suteikia teisę leidime nustatytą laikotarpį išteklių ar ertmių naudojimo sutartyje nurodytame plote arba suteiktame kasybos sklype ir nustatytomis sąlygomis naudoti nurodytų rūšių žemės gelmių išteklius ar ertmes. Žemės gelmių įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes, išskyrus požeminį geriamąjį gėlą ir gamybinį vandenį, šiluminę energiją ir šio įstatymo 12 straipsnio 8 dalyje numatytus atvejus, galima tik pagal žemės gelmių naudojimo planą. Taisyklių 20.2 punkte yra nurodyta, jog pakartotinis leidimas išduodamas, jei patikslinama bent viena iš sutarties sąlygų, nurodytų Taisyklių 35.1, 35.4–35.6, 35.13 ir 35.15 punktuose. Taisyklių 35.5 punkte nurodyta, kad sutartyje nurodomos išteklių naudojimo ribos (skirtas, skiriamas kasybos sklypas, išteklių naudojimo gylis, eksploatacinis vandeningasis horizontas ir kita).
50. Įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad už nedeklaruotą ar deklaruotą mažesnį negu išgautas gamtos išteklių kiekį ir (ar) be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį taikomas didesnis mokesčio tarifas. Jis apskaičiuojamas šio įstatymo 1, 2 ir 3 prieduose nustatytus tarifus dauginant iš koeficiento 10.
Žemesnės instancijos teismas
51. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pagal žvyro telkinio „Liaukiškiai“ markšeiderinį planą už 2016 m. balandžio 6 d. – 2016 m. gruodžio 29 d. laikotarpį pareiškėjas už 2013 m. sausio 9 d. leidimu Nr. 1p-13 LGT suteikto kasybos sklypo ribų į gylį už išteklių kontūro, neturėdamas leidimo naudoti žemės išteklius ir ertmes toje sklypo dalyje, neteisėtai iškasė 3 161 kub. m žvyro; pagal smėlio ir žvyro telkinio „Šiauliai“ markšeiderinį planą už 2015 m. gruodžio 18 d. – 2016 m. gruodžio 29 d. laikotarpį pareiškėjas už 2013 m. sausio 9 d. leidime Nr. 1p-13 LGT suteikto kasybos sklypo ribų į gylį už išteklių kontūro, neturėdamas leidimo naudoti žemės išteklius ir ertmes toje sklypo dalyje, kur kasė, neteisėtai iškasė 41 478 kub. m smėlio; pagal smėlio ir žvyro telkinio „Šiauliai“ markšeiderinį planą už 2016 m. gruodžio 29 d. – 2017 m. liepos 20 d. laikotarpį pareiškėjas už 2013 m. sausio 9 d. leidime Nr. 1p-13 LGT suteikto kasybos sklypo ribų į gylį už išteklių kontūro, neturėdamas leidimo naudoti žemės išteklius ir ertmes toje sklypo dalyje, kur kasė, neteisėtai iškasė 5 151 kub. m smėlio; pagal smėlio ir žvyro telkinio „Šiauliai“ markšeiderinį planą už 2017 m. liepos 20 d. – 2018 m. kovo 21 d. laikotarpį pareiškėjas už 2017 m. liepos 31 d. leidime Nr. KN-17-33p LGT suteikto kasybos sklypo ribų į gylį už išteklių kontūro, neturėdamas leidimo naudoti žemės išteklius ir ertmes toje sklypo dalyje, kur kasė, neteisėtai iškasė 10 743 kub. m smėlio. Pirmosios instancijos teismas sutiko su atsakovo išvada, kad pareiškėjas pažeidė Žemės gelmių įstatymo 2, 12 ir 14 straipsnių, taip pat ir Įstatymo 6 straipsnio 2 dalies reikalavimus.
52. Tačiau kaip matyti iš bylos medžiagos šioje byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjas už išteklių kontūro į gylį išgavo 57 372 kub. m smėlio ir 3 161 kub. m žvyro, tačiau byloje yra kilęs ginčas, ar tam, kad būtų išgautas šis smėlio ir žvyro kiekis, buvo reikalingas pakartotinis leidimas ir ar pareiškėjas turėjo teisėtą pagrindą išgautą smėlį ir žvyrą apskaityti kaip telkinių išteklių prieaugį. Akcentuotina, kad byloje taip pat nėra ginčo, jog pareiškėjas išgautą smėlio ir žvyro kiekį apskaitė ir deklaravo, taip pat sumokėjo mokesčius.
53. Pareiškėjas teikė pastabas dėl Patikrinimo akto, kuriose nurodė, kad jis išteklių gavybą žemiau detaliosios žvalgybos metu nustatyto pado vykdė jam skirtų naudoti „Šiaulių“ smėlio ir žvyro bei „Liaukiškių“ žvyro telkinių kasybos ir žemės sklypų plotuose; žemiau pado išgautą išteklių kiekį (57 372 kub. m smėlio ir 3 161 kub. m žvyro) Tarnybai deklaravo kaip telkinio išteklių prieaugį, už kurį sumokėjo privalomus mokesčius VMI.
54. Tarnyba šioje byloje teiktame atsiliepime į skundą nurodė, kad pareiškėjas sistemingai atlieka jo naudojamų telkinių markšeiderinius matavimus bei nustatyta tvarka teikia Tarnybai gavybos apskaitos duomenis, Sprendime nurodyti kaip be leidimo išgauti iš „Liaukiškių“ ir „Šiaulių“ telkinių smėlio bei žvyro išteklių kiekiai atitinka pareiškėjo teikiamose Tarnybai kasybos ataskaitose (forma 2KN) deklaruotą šiuose telkiniuose išgautų išteklių prieaugį. Tarnyba taip pat nurodė „Liaukiškių“ ir „Šiaulių“ telkinių specifiką, tai, kad markšeideriniu matavimu apskaityti plotuose tarp tiesioginio tyrimo taškų papildomai išgauti žvyro ištekliai yra tiesiogiai susiję su naudingojo klodo pado slūgsojimo netolygumais, kurie nebuvo nustatyti telkinio detaliosios žvalgybos metu. Tarnybos vertinimu, pareiškėjo veiksmai, išgaunant žvyro ir smėlio išteklius žemiau detaliosios žvalgybos metu nustatyto naudingojo sluoksnio slūgsojimo pado, atitinka Žemės gelmių įstatymo 15 straipsnio 2 dalies nuostatą, Sprendimu pareiškėjui paskirta finansinė sankcija yra apskaičiuota remiantis vien pareiškėjo pateiktais duomenimis apie jam skirtuose naudoti telkiniuose išgautų išteklių prieaugį, tačiau visiškai neanalizuotos to prieaugio susidarymo priežastys ir aplinkybės.
55. Nagrinėjamos bylos kontekste, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas minėtus išteklius apskaitė kaip telkinių išteklių prieaugį, akcentuotina, kad Tarnybos direktoriaus 2003 m. sausio 10 d. įsakymu Nr. 1-01 patvirtintų Markšeiderinių darbų atlikimo kietųjų naudingųjų iškasenų telkiniuose laikinųjų taisyklių (toliau – ir Markšeiderinių darbų atlikimo taisyklės) (redakcija, galiojusi nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2020 m. sausio 1 d.) 24 punktas nustato, jog atskirai skaičiuojami naudingojo sluoksnio išteklių plotai ir kiekiai, išgauti apskaitomuoju laikotarpiu kasybos sklype, karjero šlaituose už kasybos sklypo bei už išteklių apskaičiavimo kontūro ribų, lokaliuose karjero pado pažemėjimuose, nenustatytuose telkinio detalios žvalgybos metu; karjero šlaituose ir dugne išgautas papildomas naudingosios iškasenos kiekis apskaitomas kaip telkinio išteklių prieaugis.
56. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo teiktas pastabas dėl Patikrinimo akto, Sprendimo turinį, Tarnybos atsiliepime į skundą nurodytas aplinkybes, susijusias su „Liaukiškių“ ir „Šiaulių“ telkinių specifika, ir išvadą, kad pareiškėjui nereikėjo pakartotinių leidimų tam, jog jis išgautų jo deklaruotus ir apskaitytus 57 372 kub. m smėlio ir 3 161 kub. m žvyro kaip telkinių prieaugį, daro išvadą, jog atsakovas neišnagrinėjo pareiškėjo argumentų, susijusių su tuo, kad pareiškėjas turėjo teisėtą pagrindą išgautą smėlio ir žvyro kiekį apskaityti kaip telkinių išteklių prieaugį, nevertino jokių aplinkybių, susijusių su minėtų telkinių sandara, prieaugio susidarymo priežastimis ir pan.
57. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas iš esmės tokias pat aplinkybes, kaip ir šioje byloje (ūkio subjektas papildomai išgautą žvyro išteklių kiekį nurodė markšeideriniame plane ir deklaravo; Tarnyba (institucija, kuri išduoda leidimus) nurodė, jog galimas papildomas išteklių prieaugis, susidarantis kasybos darbams suformuoti žemės sklypo plote dėl telkinio naudingojo sluoksnio slūgsojimo geologinių sąlygų netolygumo, naudojimo planu arba projektu nenustatomas, kad už kasybos sklypo kontūro, tačiau kasybos darbams suformuoto žemės sklypo plote išgauti ir įmonės gavybos duomenų apskaitoje deklaruoti papildomi ištekliai neturi būti apskaitomi kaip be leidimo išgauti ištekliai), nurodė, jog teisėkūros subjektas norminiame teisės akte (Markšeiderinių darbų atlikimo taisyklių 24 p.) įtvirtindamas, jog papildomas naudingosios iškasenos kiekis apskaitomas kaip telkinio išteklių prieaugis, iš esmės numatė, jog šioje nuostatoje minimų išteklių išgavimas nėra laikytinas viršijančiu išduotame leidime naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes (sutartyje) nurodytus išteklius, todėl ūkio subjektui nekilo pareiga kreiptis dėl naujo leidimo išdavimo (žr. 2021 m. balandžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1953-624/2021).
58. Nagrinėjamu atveju atsakovas Sprendime ir šioje byloje nenurodė jokių argumentų ir nepateikė įrodymų, susijusių su pareiškėjo ir kompetentingos institucijos (Tarnybos) teiginiais, jog ginčo ištekliai pagrįstai apskaityti kaip išteklių prieaugis (kuris patenka į Markšeiderinių darbų atlikimo taisyklių 24 punkto (redakcija, galiojanti nuo 2017 m. sausio 1 d.) taikymo sritį). Taip pat atsakovas nenagrinėjo ir aplinkybių, ar pareiškėjas teisėtai iki 2017 m. sausio 1 d. išgautus išteklius apskaitė kaip išteklių prieaugį.
59. Apibendrinant darytina išvada, jog Sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies (2014 m. lapkričio 11 d. įstatymo Nr. XII-1317 redakcija, galiojusi iki 2020 m. lapkričio 1 d.) reikalavimų, nes nėra išnagrinėti pareiškėjo argumentai, susiję su tuo, kad dėl išgauto ir deklaruoto telkinių išteklių prieaugio nebuvo reikalingas pakartotinis leidimas, kad pagrįstai buvo išgautas ir deklaruotas išteklių prieaugis ir dėl to nėra pagrindo taikyti Įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nurodytą sankciją.
60. Šiuo aspektu pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog tokio pobūdžio Departamento Sprendimas, kaip kad yra priimtas šioje byloje, yra individualus administracinis aktas, kuris turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos, t. y. atitikti Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies (2014 m. lapkričio 11 d. įstatymo Nr. XII-1317 redakcija) reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-106-624/2021; kt.)
61. Dėl pirmiau nurodytų šioje byloje nustatytų faktinių ir teisinių aplinkybių pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo Sprendimas panaikinamas ir atsakovas įpareigojamas iš naujo išnagrinėti Patikrinimo akto tvirtinimo klausimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Alnitransa“ apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. liepos 3 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.
Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Alnitransa“ skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2020 m. kovo 16 d. sprendimą Nr. AS-44 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ ir įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti 2019 m. gruodžio 19 d. patikrinimo akto Nr. PA75-93 tvirtinimo klausimą.
Sprendimas neskundžiamas.