Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arvydo Daugėlos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Eduardo Maškevičiaus ir Remigijaus Preikšaičio,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės E. N. gynėjo advokato Aliaus Galmino apeliacinį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 9 d. nuosprendžio, kuriuo E. N. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir nutraukta baudžiamoji byla dėl nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje, padarymo. BK 40 straipsnio pagrindu nuspręsta taikyti laidavimą su 600 Eur užstatu, perduodant E. N. A. N., g. (duomenys neskelbtini), atsakomybei.

Laidavimo terminas nustatytas 2 (dveji) metai.

Pritaikytos baudžiamojo poveikio priemonės: uždraudimas naudotis specialiąja teise – teise vairuoti transporto priemones – 1 metų 6 mėnesių laikotarpiui ir turto – 1690 Eur piniginių lėšų – konfiskavimas.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – palikta galioti iki įsiteisės nuosprendis.

Kretingos rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 20 d. nutartimi ištaisytas Kretingos rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 5 d. nuosprendis dėl E. N. nuteisimo ir patikslinta, kad nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinamos ikiteisminio tyrimo metu taikytos abi kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumento – vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) paėmimas, kuris, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduodamas vykdyti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. N. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą su užstatu už tai, kad vairavo kelių transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, t. y: 2017 m. kovo 25 d. apie 20.57 val. (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) k., E. N. vairavo automobilį „Chrysler Cruiser“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, jo kraujyje buvo nustatyta mažiausia koncentracija – 1,99 promilės etilo alkoholio. E. N. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281 straipsnio 7 dalį.

Apeliaciniame skunde nurodoma, jog E. N. nuo nusikaltimo padarymo prisipažino kaltu bei nuoširdžiai gailisi, yra neteistas ir gerai charakterizuojamas, jo gynėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas galėjo paskirti minimalų vienerių metų laidavimo terminą be piniginio užstato. Bylos medžiagoje yra pateikti rašytiniai įrodymai, patvirtinantys, kad E. N. finansinė būklė nėra gera, jis turi pasiėmęs didelę paskolą būstui įsigyti, kurios dar nėra grąžinęs. Be to, E. N. turi nepilnametį vaiką, kurį reikia išlaikyti, jis ir jo sutuoktinė piniginių santaupų neturi, todėl E. N. būtų priverstas skolintis pinigų, kad galėtų sumokėti paskirtą užstatą, o tai dar labiau pasunkintų jo materialinę padėtį.

Gynėjo nuomone, Kretingos rajono apylinkės teismas galėjo paskirti trumpesnį vienerių metų teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, kadangi E. N. nėra teistas, nėra baustas administracine tvarka, prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi, puikiai charakterizuojamas. E. N. dirba UAB „B.“ apsaugos darbuotoju (duomenys neskelbtini) mieste, o gyvena su šeima (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) rajone. Šiuo metu E. N. patiria didžiulius nepatogumus vykdamas į darbą, kadangi neturi vairuotojo pažymėjimo, o viešasis transportas iš (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) r., į (duomenys neskelbtini) nevažiuoja. E. N. turi prašyti pažįstamų žmonių, kad jie kiekvieną rytą nuvežtų į darbą bei po darbo parvežtų namo. Taigi vienerių metų teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas E. N. būtų pakankamas.

Kretingos rajono apylinkės teismas taip pat nusprendė taikyti turto – automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos – konfiskavimą. Gynėjo nuomone, teismas nepagrįstai nustatė per didelę konfiskuotino automobilio vertę – 1690 Eur. Nesutikdamas su teismo nustatyta automobilio rinkos verte, E. N. gynėjas 2017 m. spalio 19 d. kreipėsi į UAB „P.“ nepriklausomą turto vertintoją D. G., kuris, apžiūrėjęs automobilį „Chrysler Cruiser“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nustatė šio automobilio rinkos vertę – 1275 Eur. Taigi iš E. N. konfiskuotina pinigų suma, atitinkanti transporto priemonės vertę, turėtų būti sumažinta iki 1275 Eur.

Posėdžio metu prokuroras prašė apeliacinio skundo netenkinti.

Atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės E. N. gynėjas advokatas Alius Galminas prašė apeliacinį skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniame skunde nėra ginčijama atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės E. N. kaltė ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas, todėl šie klausimai išsamiau nevertinami. Šiuo atveju E. N. gynėjas nesutinka tik su jam individualizuota bausme, t. y. sutinka, kad E. N. atleido nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tačiau nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytu laidavimo terminu ir paskirtu užstatu, nesutinka su nustatytu uždraudimo naudotis specialia teise terminu, taip pat, pasak gynėjo, teismas nepagrįstai taikė BK 72 straipsnio nuostatas ir iš E. N. nusprendė išieškoti per didelę konfiskuotino automobilio „Chrysler Cruiser“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą.

Dėl uždraudimo naudotis specialia teise termino sutrumpinimo (BK 68 straipsnis)

Remdamasis BK 68 straipsnio 1 dalies nuostatomis teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Uždraudimo naudotis specialiomis teisėmis terminas yra nuo vienerių iki trejų metų (BK 68 straipsnio 2 dalis). Apylinkės teismas, įvertinęs tai, kad BK 281 straipsnio 7 dalyje numatyta nusikalstama veika buvo padaryta naudojantis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, uždraudė atleistajam nuo baudžiamosios atsakomybės E. N. šia teise naudotis ir nustatė vienerių metų šešių mėnesių terminą. E. N. gynėjas nesutinka su paskirtu baudžiamojo poveikio priemonės terminu ir mano, kad buvo galima paskirti minimalų jos taikymo terminą. Su tokia pozicija teisėjų kolegija visiškai nesutinka.

Bylos medžiagoje nustatyta, kad BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikaltimą E. N. padarė, kai jam nustatytas 1,99 promilės neblaivumas. Padarytą nusikaltimą galima vertinti kaip pavojingą ir konstatuoti, kad E. N. šiurkščiai pažeidė Kelių eismo taisykles, nes jo veiksmai kėlė pavojų ne tik pačiam, bet ir kitiems eismo dalyviams, E. N. rizikavo ne tik savo, bet ir aplinkinių sveikata ir gyvybe, buvo abejingas bet kokioms gresiančioms pasekmėms. Šiuo atveju atleistasis nuo baudžiamosios atsakomybės veikė tiesiogine tyčia, nes žinojo, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad E. N. nėra teistas, nebaustas administracine tvarka, prisipažino įvykdęs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi, charakterizuojamas puikiai, nepaneigia anksčiau aptartų išvadų. E. N. patiriami sunkumai vykstant į darbą ir grįžtant iš jo taip pat nesudaro pagrindo netaikyti šios baudžiamojo poveikio priemonės ar sutrumpinti paskirtą uždraudimo naudotis specialia teise terminą. Nusikaltimą E. N. padarė, kai nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis, todėl teigti, kad toks nusikaltimas padarytas atsitiktinai, nėra pagrindo. Dėl nurodytų priežasčių netaikyti šios baudžiamojo poveikio priemonės nėra jokio pagrindo. Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai E. N. skyrė šią baudžiamojo poveikio priemonę.

Remiantis tais pačiais argumentais, nesutiktina ir su tuo, kad nustatytas uždraudimo naudotis specialia teise terminas yra per ilgas. Apygardos teismo teisėjų kolegija mano, kad tiek paskiriant aptariamą baudžiamojo poveikio priemonę, tiek ir nustatant jos trukmę, pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino visas reikšmingas bylos aplinkybes: padaryto Kelių eismo taisyklių pažeidimo pavojingumą (nustatytas girtumo laipsnis – 1,99 promilės), asmenybę (galiojančių administracinių nuobaudų neturi, prisipažino padaręs nusikaltimą), tai, kad veika jokių pasekmių nesukėlė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismo nustatytas 1 metų 6 mėnesių draudimo naudotis specialia teise terminas, neviršijantis BK 68 straipsnio 2 dalyje nustatyto šios baudžiamosios poveikio priemonės taikymo trukmės vidurkio, yra proporcingas ir adekvatus kaltininko asmenybei, jo padarytai nusikalstamai veikai. Kolegija, atsižvelgusi į tai, kad E. N. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir dėl to jam nebuvo paskirta bausmė, taikytą baudžiamojo poveikio priemonės terminą vertinti kaip aiškiai per ilgą, neturi pagrindo. Objektyvių duomenų, kurie rodytų akivaizdų baudžiamojo poveikio priemonės taikymo termino neproporcingumą, nėra. Darbinė veikla, jos pobūdis ir dėl pasunkėjusio susisiekimo su darbo vieta patiriami nepatogumai nelaikytini pakankamu pagrindu neskirti ar trumpinti teismo nustatytą uždraudimo naudotis specialia teise terminą.

Dėl paskirto laidavimo termino ir nustatyto užstato (BK 40 straipsnis)

BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad yra visos BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos, nusprendė E. N. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir ši nuosprendžio dalis nėra ginčijama. Tačiau, pasak jo gynėjo, teismas nepagrįstai laidavimą taikė kartu su užstatu, neatsižvelgęs į aplinkybę, kad užstato našta atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės ir laiduotojos šeimai yra didelė.

Teisėjų kolegija mano, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog šiuo atveju E. N. atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą galimas tik su užstatu. BK 40 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Iš paminėto spręstina, kad dėl užstato taikymo ar jo netaikymo kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia bylą nagrinėjantis teismas, įvertinęs byloje surinktus duomenis, kurie yra reikšmingi sprendžiant klausimą dėl BK 40 straipsnyje įtvirtinto instituto prevencinio poveikio nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atleistam asmeniui. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje teisingai nurodė, kad padarytą nusikalstamą veiką, ją padariusį asmenį ir laiduotoją apibūdinančių aplinkybių visuma šiuo konkrečiu atveju sąlygoja išvadą, kad laidavimas galimas su užstatu. Su tokia išvada nesutikti apygardos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo. Pirmosios instancijos teismo teisingai buvo įvertintas ne tik padaryto nusikaltimo pobūdis ir pavojingumas, kaltės forma, bet ir tai, kad E. N. su sutuoktine augina nepilnametį vaiką, yra pasiėmę paskolą iš banko gyvenamajam būstui įsigyti, t. y. pirmosios instancijos teismas, skirdamas užstatą ir nustatydamas jo dydį, jau įvertino šeimos finansinę padėtį. Būtina atsižvelgti ir į tai, kad E. N. nusikaltimą padarė šalia esant sutuoktinei A. N., t. y. transporto priemonę būdamas neblaivus E. N. vairavo laiduotojai, jo sutuoktinei A. N., sėdint šalia – važiuojant ta pačia transporto priemone kaip keleivei. Ši aplinkybė pirmosios instancijos teismo nelaikyta kliūtimi taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tačiau taip pat pagrįstai ji, kartu su kitomis paminėtomis aplinkybėmis, apygardos teismo vertinimu, pripažintina pakankamu pagrindu išvadai, kad atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato neatitiktų teisingumo ir proporcingumo principų.

Įvertinusi paminėtų aplinkybių visumą kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, atleisdamas E. N. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą su užstatu, BK 40 straipsnio nuostatas pritaikė tinkamai. Apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės nuosprendyje padarytų išvadų teisingumo nepaneigia ir nesudaro pagrindo manyti, kad užstato suma, kuri šiuo atveju yra 600 Eur, būtų neproporcingai didelė ar turėtų itin neigiamą ir šioje byloje nustatytų aplinkybių kontekste nepateisinamą poveikį užstato davėjui. Atsižvelgiant į tai, keisti šią nuosprendžio dalį nėra teisinio pagrindo.

Teisėjų kolegija pastebi, kad pirmosios instancijos teismas įvertino E. N. asmenybę ir faktą, kad jis teisiamas pirmą kartą bei tenkino prašymą jam nepriimti apkaltinamojo nuosprendžio. Teismas pastarąjį atleido nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 straipsnis). Taigi, E. N. nepatyrė iš apkaltinamojo nuosprendžio kylančių griežtesnių suvaržymų (jam nebuvo skirta bausmė ir jis neturi teistumo). Pirmosios instancijos teismo nustatytą dvejų metų laidavimo terminą teisėjų kolegija laiko pagrįstu ir atitinkančiu visas nustatytas reikšmingas bylos aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas laidavimo terminą nustatė lygų termino vidurkiui, numatytam BK 40 straipsnio 4 dalyje. Apygardos teismo vertinimu, nėra pagrindo, dėl kurio numatytasis laidavimo terminas galėtų būti laikomas nepagrįstai ilgu. E. N. padarė tyčinį šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,99 promilės girtumas. Nors E. N. anksčiau yra neteistas ir nebaustas administracine tvarka, tačiau dvejų metų terminas yra pakankamas, kad asmuo padarytų tinkamas išvadas, įrodytų supratęs savo elgesio pavojingumą ir neteisėtumą, taip pat, jog galima būtų vertinti, kad laiduotoja, E. N. sutuoktinė A. N., išties daro jam teigiamą įtaką, skatina laikytis įstatymuose numatytų reikalavimų ir nepažeisti draudimų bei ateityje nedaryti naujų nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų. Atsižvelgiant į aplinkybę, jog pirmosios instancijos teismas uždraudė naudotis teise vairuoti transporto priemones vieneriems metams šešiems mėnesiams, o apygardos teismas šios nuosprendžio dalies nekeičia, E. N. laidavimą taikant dvejus metus, bus galima daryti išvadas, ar, atgavęs specialiąją teisę, atleistasis nuo baudžiamosios atsakomybės laikosi įstatymų numatytų reikalavimų ir nedaro naujų šiurkščių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, ypač susijusių su vairavimu esant neblaiviam. Taigi apygardos teismas daro išvadą, jog trumpinti paskirto laidavimo termino nėra pagrindo.

Dėl konfiskuotinos nusikaltimo padarymo priemonės vertės išieškojimo

BK 72 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK 72 straipsnio 3 dalyje apibrėžiama, kad būtent kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Galiausiai minėto straipsnio 5 dalyje yra numatyta, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Apygardos teismas pažymi, jog prokurorė pirmosios instancijos teisme, atsižvelgdama į tai, kad pagal VĮ „R.“ duomenis automobilio „Chrysler Cruiser“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas yra ne E. N., o jo sutuoktinė A. N., prašė taikyti būtent BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas – t. y. iš E. N. išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (t. 1, b. l. 161). Pirmosios instancijos teismas 2017 m. spalio 9 d. nuosprendyje konstatavo, jog pagal VĮ „R.“ duomenis automobilio savininkas yra ne kaltininkas, o jo žmona A. N., kuri pagal nustatytas aplinkybes nežinojo, kad E. N. vairuoja neblaivus. Automobilis naudojamas šeimos reikmėms, todėl turto konfiskavimas modifikuotinas į jo piniginę vertę, iš E. N. konfiskuojant automobilio „Chrysler Cruiser“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertės (1690 Eur) dydžio pinigų sumą.

Šiame kontekste apygardos teismas pažymi, jog nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusiais BK 281 straipsnio pakeitimais (2016 m. kovo 25 d. įstatymu Nr. XII-2277 (TAR, 2016, Nr. 2016-06428)), už vairavimą kelių transporto priemonės arba mokymą praktinio vairavimo apsvaigus nuo alkoholio, kai vairuojančio ar vairuoti mokančio asmens kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, buvo nustatyta baudžiamoji atsakomybė, taip siekiant didinti eismo saugumą, užkirsti kelią neblaivių vairuotojų daromiems Kelių eismo taisyklių pažeidimams, keliantiems itin didelį pavojų kitiems eismo dalyviams, ypač siekiant išvengti eismo įvykių, kuriuose žūsta ar sužalojami žmonės. Šių tikslų įgyvendinimas netaikant transporto priemonės, kurią vairuojant ir buvo padaryta nagrinėjama nusikalstama veika, konfiskavimo, daugeliu atvejų nėra įmanomas. Priešingu atveju susidarytų tokia situacija, kai asmuo, padaręs BK 281 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką, turimą turtą – automobilį, galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Tokia situacija ne tik formuotų asmens nebaudžiamumo nuotaikas bei nepagarbą baudžiamajam įstatymui, bet ir sudarytų sąlygas pakartotiniam tokio asmens nusikalstamumui, taip neužtikrinant ir prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių, taip pat ir turto konfiskavimo, pobūdžio. Pagal teismų praktiką, padarius ne BK 281 straipsnio 7 dalyje, o kitose šio straipsnio dalyse numatytą nusikalstamą veiką, transporto priemonė paprastai nėra konfiskuojama, tačiau tokiais atvejais padaromas neatsargus nusikaltimas, o nusikaltimas, numatytas BK 281 straipsnio 7 dalyje, gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia, kai asmuo suvokia nusikalstamos veikos pavojingą pobūdį ir nori taip veikti. Sąmoningas transporto priemonės panaudojimas darant šioje teisės normoje numatytą tyčinę nusikalstamą veiką yra įtrauktas į BK 287 straipsnio 7 dalyje aprašytą nusikaltimo sudėtį kaip būtinasis požymis, tačiau tai transporto priemonės kaip nusikalstamos veikos priemonės statuso nekeičia, nes būtent ją naudojant ir yra sudaromos sąlygos įvykdyti tokio pobūdžio nusikalstamą veiką. Taigi, transporto priemonės panaudojimas yra ir nusikaltimo padarymo priemonė ir būtina sąlyga, be kurios neįmanoma padaryti BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytos veikos (lot. conditio sine qua non).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad E. N. neblaivus vairavo automobilį „Chrysler Cruiser“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė, pasak prokuroro, yra 1690 Eur su PVM (t. 1, b. l. 55). Apygardos teismas pastebi, kad ikiteisminio tyrimo metu prokuroras šio automobilio vertę nustatė remdamasis VšĮ „E.“ transporto priemonių kainų informacine sistema (t. 1, b. l. 55). Viešai skelbiamoje informacijoje apie šią sistemą nurodoma, jog joje „vidutinės kainos nustatomos, įvertinant kainas internetiniuose skelbimuose, laikraščiuose ir automobilių pardavimo vietose. Kainos yra orientacinės ir negali būti juridinių pretenzijų objektu“ (žr. (duomenys neskelbtini)). Taigi, pagal šios sistemos duomenis pateikta vidutinė analogiško automobilio „Chrysler Cruiser“ kaina nebūtinai yra tokia pati, kiek realiai vertas E. N. vairuotas automobilis „Chrysler Cruiser“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Kartu su apeliaciniu skundu E. N. gynėjas pateikė ir UAB „P.“ vertintojo D. G. transporto priemonės „Chrysler Cruiser“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertinimo pažymą Nr. 20171019-1 (t. 2, b. l. 3–11). Pažymoje transporto priemonė „Chrysler Cruiser“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), įvertinta 1275 Eur suma. Vertinimo pažymoje nurodyta, kad rinkos vertės nustatymas atliktas lyginamosios vertės metodu, kurio esmė vertinamo turto palyginimas su analogišku arba panašiu turtu, kurių sandorių kainos yra žinomos turto vertintojui. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymu, Kelių transporto priemonių vertinimo instrukcijos 5 punktu, Turto ir verslo vertinimo metodikos 61 punktu, kuriame sakoma, kad jeigu nėra informacijos apie šios Metodikos 58.1 punkte nustatytų sandorių kainas, naudojama informacija apie analogiško arba panašaus turto pasiūlos kainas, turto vertinimo ataskaitoje nurodant naudojamos informacijos šaltinius. Tai yra atlikus rinkos stebėjimus ir analizę, išanalizavus internetiniuose tinklalapiuose bei kituose informaciniuose šaltiniuose esančią informaciją, taip pat išanalizavus duomenis, pateiktus kituose „Kelių transporto priemonių vertinimo instrukcijoje“ numatytuose informaciniuose šaltiniuose. Vertintojo nuomone, šis metodas objektyviausiai parodo tokio turto vidutinę vertę rinkoje.

Transporto priemonės rinkos vertė apskaičiuota taikant „Kelių transporto priemonių vertinimo instrukcijos“ III skyriuje „Kelių transporto priemonių rinkos vertės nustatymas“ reglamentuotą metodiką. Esant siaurai šios transporto priemonės rinkai Lietuvoje, vertinimo pažymoje be Lietuvoje skelbiamos informacijos pateikti ir objektai iš kaimyninių rinkų, kurie laikantis pakeitimo kitu turtu bei alternatyvaus turto panaudojimo principų, labiausiai atitinka ir yra panašūs į vertinamą objektą. Išvedus palyginamųjų objektų verčių aritmetinį vidurkį, gauta labiausiai tikėtina vidutinė vertinamos transporto priemonės rinkos vertė (t. 2, b. l. 9). Vertintojas pažymoje padarė prielaidą, kad vertinamos transporto priemonės ir galimi palyginamųjų objektų funkciniai, techniniai, konstruktyviniai, markės ir kiti skirtumai yra nežymūs ir verčių neįtakoja. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs viešai skelbiamus duomenis apie analogiškų automobilių kainas nustatė, kad šiuo metu tokių automobilių kainos svyruoja nuo 750 iki 1700 Eur. Byloje yra duomenų, kad automobilio techninė apžiūra galiojo iki 2017 m. liepos 23 d., tačiau vertinimo pažymoje nurodyta, kad techninė apžiūra galioja iki 2019 m. liepos 23 d., 2017 m. spalio 19 d. automobilio rida siekė 165 730 km.

Papildomai pažymėtina, kad pagal 2017 m. rugpjūčio 22 d. VšĮ „E.“ transporto priemonių kainų informacinės sistemos duomenis 2002 m. „Chrysler Cruiser“ transporto priemonės su PVM vertė yra 1690 Eur (t. 1, b. l. 55), prie apeliacinio skundo pridėta 2017 m. spalio 24 d. informacija iš tos pačios sistemos, patikslinus kai kuriuos duomenis apie transporto priemonę, jos vertė su PVM nurodoma jau šiek tiek mažesnė – 1660 Eur (t. 2, b. l. 17). Taigi akivaizdu, jog VšĮ „E.“ transporto priemonių kainų informacinėje sistemoje duomenys apie transporto priemonių kainas rinkoje yra tik apytikriai, tuo tarpu UAB „P.“ vertintojo D. G. pateiktoje transporto priemonės „Chrysler Cruiser“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertinimo pažymoje įvertintos ne tik analogiškų transporto priemonių kainos rinkoje, bet taip pat atsižvelgta į individualius automobilio „Chrysler Cruiser“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), požymius ir technines savybes, pavyzdžiui, ridą. Taigi netikėti vertintojo pažymoje nurodyta galima 1275 Eur verte nėra pagrindo, todėl apygardos teismas ja remiasi konstatuodamas, kad kaltinimas ikiteisminio tyrimo metu nustatytos transporto priemonės vertės (1690 Eur) neįrodė. Visų šių aplinkybių visuma leidžia apeliacinės instancijos teismui teigti, kad 1275 Eur automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas, turint omenyje ir pirmosios instancijos teismo paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, jokiu būdu nereikštų neproporcingai griežtos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo.

Atsižvelgdama į aptartų aplinkybių visumą ir įvertinusi E. N. gynėjo apeliaciniame skunde ir bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu pateiktus prašymus, vadovaudamasi teisingumo, protingumo principais, taip pat reikalavimu visas abejones vertinti nuteistojo, šiuo atveju atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės, naudai, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas konfiskuotino turto vertę, įvertino ne visus šiam klausimui spręsti reikšmingus duomenis ir nustatė per didelę iš E. N. išieškotiną pinigų sumą. Taigi minėta nuosprendžio dalis keistina – iš E. N. konfiskuotina automobilio „Chrysler Cruiser“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkanti 1275 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų septyniasdešimt penkių eurų) dydžio piniginė suma.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

nutaria:

Kretingos rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 9 d. nuosprendį pakeisti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, išieškoti iš E. N. konfiskuotino turto – automobilio „Chrysler Cruiser“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), – vertę atitinkančią pinigų sumą – 1275 Eur (vieną tūkstantį du šimtus septyniasdešimt penkis eurus).

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.