- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-04-03
- Bylos Nr.
- e2S-169-618/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-23594-2024-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Larisa Šimanskienė
- Pareiškėjas
- J. Š.
Klaipėdos apygardos teismo, veikiančio Vilniaus apygardos teismo vardu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 62³ straipsnis), Civilinių bylų skyriaus teisėja Larisa Šimanskienė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo J. Š. skundą dėl notarės veiksmų.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas pateikė skundą, kurį patikslino, prašydamas pripažinti notarės J. Š. veiksmus neteisėtais, pripažinti neteisėtu ir panaikinti 2024 m. spalio 22 d. išduotą vykdomąjį įrašą Nr. (duomenys neskelbtini).
2. Nurodė, kad notarė neturėjo teisės atlikti vykdomojo įrašo, kadangi kredito sutarties tarp jo ir UAB „Kreedex“ nutraukimas teismo jau yra pripažintas neteisėtu ir negaliojančiu, kai Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. rugpjūčio 16 d. sprendimu už akių tenkino jo ieškinį. Šis teismo sprendimas iki šiol nėra įvykdytas, kadangi UAB „Kreedex“ nevykdo jokių teismo įpareigojimų, nevykdo antstolio reikalavimų, o teismo priteistų baudų iš fiktyvių vadovų išieškoti neįmanoma. Notarė J. Š. yra ne vieną kartą informuota apie UAB .,Kreedex“ neteisėtus veiksmus, bet nekreipia jokio dėmesio į gautus pranešimus ir toliau tvirtina neteisėtus sandorius pagal asmenų, neturinčių teisės atstovauti UAB „Kreedex“, ir S. A. prašymus. Taip pat nurodė, kad 2023 m. spalio 5 d. nutartimi teismas jau nustatė, kad prašymus notarei ir reikalavimo perleidimo sutartį pasirašė asmenys, kurie neturėjo teisės to daryti, kadangi jų įgaliojimai nebuvo įregistruoti įstatymo nustatyta tvarka, todėl pasikartojantys notarės veiksmai, išduodant vykdomuosius įrašus pagal tuos pačius dokumentus, negali būti pripažinti teisėtais ir turi būti panaikinti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. gruodžio 10 d. nutartimi pareiškėjo J. Š. skundą laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Pareiškėjui pasiūlė kreiptis dėl profesionalios teisinės pagalbos. Pagrindiniai nutarties motyvai:
3.1. Teismas 2024 m. spalio 22 d. nutartimi pareiškėjui nustatė 14 dienų terminą pareiškimo trūkumams pašalinti – patikslinti faktines aplinkybes ir pateikti šias aplinkybes pagrindžiančius rašytinius įrodymus, taip pat į bylos nagrinėjimą įtraukti visus suinteresuotus asmenis. Pareiškėjas į bylos nagrinėjimą įtraukė suinteresuotus asmenis, tačiau kitų trūkumų neištaisė.
3.2. Pareiškėjas skunde nenurodo chronologine tvarka įvykių, dėl kurių pareiškėjui pateikti reikalavimai. Pareiškėjas skunde nukopijavo tam tikrų 2021–2023 m. procesinių dokumentų ištraukas bei teisės normas, kurias sudėjus išeina minčių kratinys. Tokiu atveju teismas savarankiškai turėtų dėlioti iš pateiktų priedų įvykių seką ir ieškoti notaro neteisėtų veiksmų. Toks procesinis dokumentas neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 111, 113 ir 114 straipsnių, 443 straipsnio 1 dalies bendrųjų procesinių dokumentų formai ir turiniui keliamų reikalavimų, todėl teismas konstatuoja, kad pareiškėjas nepašalino pareiškimo trūkumų.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
4. Atskiruoju skundu pareiškėjas (toliau – ir apeliantas) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 10 d. nutarti? ir klausimą dėl skundo priėmimo spręsti iš naujo. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:
4.1. Teismas, atsisakydamas priimti skundą dėl notarės veiksmų, pažeidė jo teises, numatytas (duomenys neskelbtini) ir 512 straipsniuose, nes skundo padavimo terminas yra tik 20 dienų. Teismo atliekamas įrodymų vertinimas ypatingosios teisenos bylose turi atitikti šių bylų specifiką, kuri lemia aktyvų teismo vaidmenį.
4.2. Notarui atlikus notarinį veiksmą ir suinteresuotam asmeniui apskundus tokį veiksmą teismui, teismas turi patikrinti, ar pagrįstai notaras atliko notarinį veiksmą, įvertindamas įstatymu suteiktas notarui funkcijas bei kompetenciją.
4.3. Teismas, atsisakydami priimti nagrinėti teisme skundą dėl notarės veiksmų, pažeidė CPK 5 straipsnio l dalį, neatsižvelgė į kasacinio teismo formuojamą praktiką dėl skundo dėl notaro veiksmų nagrinėjimo teisme tvarkos, todėl nutartis dėl atsisakymo priimti šį skundą nagrinėti teisme turi būti panaikinta ir šis klausimas perduotas spręsti iš naujo.
4.4. Neturi finansinių galimybių samdytis advokato, o Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos skyrimas yra ribotas, jam atsisakoma teikti teisinę pagalbą kiekvieną kartą, kai notarė neteisėtai patvirtina eilinį vykdomąjį įrašą, kuris prieš tai jau buvo panaikintas, nes analogiški notarės veiksmai jau buvo pripažinti neteisėtais.
4.5. Nesutinka, kad visa įrodinėjimo našta vėl būtų skirta tik jam, kaip tai vyksta visose nagrinėtose bylose, susijusiose su paskolos sutartimi.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
atskirasis skundas tenkintinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės
5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
6. CPK 322 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.
Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo
7. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą dėl notaro veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
8. Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti skundą motyvuodamas tuo, kad pareiškėjas neištaisė visų nustatytų skundo trūkumų, tai yra skunde nenurodo chronologine tvarka įvykių, dėl kurių pareiškėjui pateikti reikalavimai, pareiškėjas skunde nukopijavo tam tikrų 2021– 2023 m. procesinių dokumentų ištraukas bei teisės normas, kurios išdėstytos nenuosekliai, todėl teismas savarankiškai turėtų dėlioti iš pateiktų priedų įvykių seką ir ieškoti notaro neteisėtų veiksmų.
9. Apeliantas su skundžiama nutartimi nesutinka, teigia, kad teismas, atsisakydamas priimti nagrinėti teisme skundą dėl notarės veiksmų (dėl neteisėtai išduoto vykdomojo įrašo), pažeidė CPK 5 straipsnio l dalį, neatsižvelgė į kasacinio teismo formuojamą praktiką dėl skundo dėl notaro veiksmų nagrinėjimo teisme tvarkos. Apelianto argumentai pagrįsti.
10. Teisė kreiptis į teismą teisinės gynybos – kiekvieno suinteresuoto asmens teisė ir vienas pagrindinių civilinio proceso teisės principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 straipsnyje, CPK 5 straipsnio 1 dalyje, taip pat tarptautiniuose teisės aktuose (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6, 13 straipsniuose). Šią teisę suinteresuotas asmuo įgyvendina pareikšdamas ieškinį ir jame suformuluodamas materialiojo teisinio pobūdžio reikalavimą – ieškinio dalyką ((duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies 4 punktas), t. y. išdėstydamas aiškų ir konkretų prašymą, kaip turėtų būti apgintos, besikreipiančio suinteresuoto asmens supratimu ir požiūriu, jo pažeistos teisės. Ieškinyje suformuluotas reikalavimas (ieškinio dalykas) apibrėžia civilinės bylos nagrinėjimo ribas.
11. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. CPK 443 straipsnyje nurodytas bylų, nagrinėtinų ypatingosios teisenos tvarka, sąrašas, tarp jų šio straipsnio 6 punkte nurodytos ir bylos dėl notarų veiksmų apskundimo. Pažymėtina, kad ypatingosios teisenos bylos yra nedispozityvios, šiose bylose teismas turi būti aktyvus ((duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje A. M. v. notarė J. Š., M. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-76/2009; 2005 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje K. J. v. G. J., antstolis A. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-18/2005). CPK 443 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad teismas turi imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės. Taigi, nagrinėdamas pareiškimą dėl notaro veiksmų, teismas privalo būti aktyvus ir, siekdamas visapusiškai išsiaiškinti bylos aplinkybes, rinkti ir tirti (duomenys neskelbtini) 220 straipsniuose nustatyta tvarka visus įrodymus, turinčius reikšmės bylos aplinkybių nustatymui.
12. Kaip byloje nustatyta, pareiškėjas su skundu kreipėsi į teismą prašydamas pripažinti notarės J. Š. veiksmus neteisėtais; pripažinti neteisėtu ir panaikinti 2024 m. spalio 22 d. išduotą vykdomąjį įrašą Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad notarė neturėjo teisės atlikti vykdomojo įrašo, kadangi kredito sutarties tarp jo ir UAB „Kreedex“ nutraukimas teismo jau yra pripažintas neteisėtu ir negaliojančiu, kai Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. rugpjūčio 16 d. sprendimu už akių jo ieškinį tenkino. Pareiškėjas skunde taip pat nurodė, kad notarė J. Š. yra ne vieną kartą informuota apie UAB .,Kreedex“ neteisėtus veiksmus, bet nekreipia jokio dėmesio į gautus pranešimus ir toliau tvirtina neteisėtus sandorius pagal asmenų, neturinčių teisės atstovauti UAB „Kreedex“, ir S. A. prašymus. Prašymus notarei ir reikalavimo perleidimo sutartį pasirašė asmenys, kurie neturėjo teisės to daryti, kadangi įgaliojimai nebuvo įregistruoti įstatymo nustatyta tvarka, todėl pasikartojantys notarės veiksmai išduodant vykdomuosius įrašus pagal tuos pačiu dokumentus negali būti pripažinti teisėtais ir turi būti panaikinti. Pirmosios instancijos teismas 2024 m. lapkričio 21 d. nutartimi nustatė pareiškėjo skundo trūkumus, nurodė patikslinti faktines aplinkybes ir pateikti šias aplinkybes pagrindžiančius rašytinius įrodymus. Minėtoje nutartyje pirmosios instancijos teismas, be kita ko, nurodo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas skundžia notarės 2024 m. spalio 22 d. išduotą vykdomąjį įrašą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo siūloma priverstinai išieškoti hipoteka užtikrinto skolinio įsipareigojimo sumą arba nesumokėtos skolos dalį su priklausančiomis palūkanomis, taip pat netesybas bei nuostolius iš pareiškėjo hipotekos turėtojos S. A. naudai pagal notarės 2015 m. rugsėjo 11 d. patvirtintą sutartinės hipotekos sandorį. Savo nesutikimą su notarės atliktais veiksmais pareiškėjas grindžia aplinkybėmis, kad 2024 m. spalio 22 d. išduodama vykdomąjį įrašą notarė kartoja anksčiau teismo neteisėtais pripažintus veiksmus, kredito sutarties su UAB „Kreedex“ nutraukimas teismo jau buvo pripažintas neteisėtu, UAB „Kreedex“ perleido naujam kreditoriui daugiau skolos, negu pareiškėjas yra skolingas, prašymai notarei ir reikalavimo teisių perleidimo sutartis pasirašyta asmenų, kurie neturi teisės to daryti. Taigi pareiškėjas nurodė, ką skundžia ir kokiomis aplinkybėmis grindžia savo nesutikimą su notarės atliktais veiksmais. Tai, kad pareiškėjas skunde nenurodo chronologine tvarka įvykių, dėl kurių pareiškėjui pateikti reikalavimai, ir nukopijavo tam tikrų 2021–2023 m. procesinių dokumentų ištraukas bei teisės normas, kurios nėra nuosekliai išdėstytos, nėra pagrindas atsisakyti priimti pareiškėjo skundą konstatuojant, kad pareiškėjas neištaisė nutartimi konstatuotų skundo trūkumų.
13. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad ieškinio trūkumų šalinimo institutas tiek dėl ieškinio pagrindo, tiek dėl ieškinio dalyko gali būti taikomas tik tada, kai iš ieškinio neaišku, kokių faktinių aplinkybių pagrindu kreipiamasi į teismą ir kokio materialinio teisinio rezultato reikalaujama iš atsakovo pareiškus ieškinį teisme arba kokios teisminės gynybos prašoma teismo. Jeigu ieškinio dalykas ir pagrindas yra aiškūs, nors ir nesuformuluoti tiksliai, ieškinio trūkumų šalinimo institutas negali būti taikomas, nes tokiu atveju būtų nepagrįstai suvaržoma asmens teisė kreiptis į teismą ir pažeidžiamas teisminės gynybos prieinamumo principas (Ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje apžvalga). Pažymėtina ir tai, kad priklausomai nuo bylos aplinkybių, nustatęs, kad bylos aplinkybės nėra aiškios, teismas gali skirti bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka ((duomenys neskelbtini) straipsnio 5 dalis).
14. Dėl nurodytų aplinkybių ir teisinio reglamentavimo apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog pareiškėjo skundas neatitinka skundui keliamų reikalavimų, todėl nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą.
15. Apeliantas teigia, kad neturi finansinių galimybių samdytis advokato, o Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos skyrimas yra ribotas, jam atsisakoma teikti teisinę pagalbą kiekvieną kartą, kai notarė neteisėtai patvirtina eilinį vykdomąjį įrašą, kuris prieš tai jau buvo panaikintas, nes analogiški notarės veiksmai jau buvo pripažinti neteisėtais.
16. CPK 51 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys gali vesti savo bylas teisme patys arba per atstovus. Taigi išaiškintina apeliantui, kad bylą vesti per atstovą yra pareiškėjo teisė, bet ne pareiga. Todėl jeigu apeliantas mano, kad gali savo teises ginti be atstovo, jis neturi pareigos kreiptis į advokatą ir patirti papildomų išlaidų.
Dėl kitų atskirojo skundo argumentų
17. Kadangi į esminius bylos teisinius ir faktinius aspektus yra atsakyta, o kiti apeliantės atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės vertinant skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir nelemia kitokios šios bylos procesinės baigties, apeliacinės instancijos teismas šių argumentų nevertina ir dėl jų išsamiau nepasisako.
Dėl bylos procesinės baigties
18. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino ieškinio trūkumų šalinimo institutą reglamentuojančias teisės normas, todėl skundžiama nutartis panaikintina, skundo priėmimo kausimas perduotinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 10 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo J. Š. skundo priėmimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.