Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų sprendimas, eI3-3375-342/2021

Teismas: Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2021-04-20
Bylos Nr.: eI3-3375-342/2021
Teisminio proceso Nr.: 3-63-3-00004-2021-4
Bylos rūšis: administracinė byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Skundas (prašymas) atmestas

Teisėjai: Aušrelė Mažrimienė (pirm.), Remigijus Arminas, Eglė Kiaurakytė
Pareiškėjas: I. Š.
Trečiasis asmuo: A.Š., E. Š.
Atsakovas: Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos
Advokatai: Simas Šuminas, Vilma Gečaitė Leonienė

Kategorijos

Administracinė byla Nr. eI3-3375-342/2021Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00004-2021-4Procesinio sprendimo kategorijos: 17.3.4; 17.5; 17.6; 17.7; 55.1.1; 55.1.3; 57.4; (S)

REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. balandžio 20 d.Klaipėda

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino, Eglės Kiaurakytės ir Aušrelės Mažrimienės (pirmininkaujanti ir pranešėja),

sekretoriaujant Jurgitai Žvilauskienei,

teismo posėdyje vaizdo konferencijos būdu dalyvaujant pareiškėjos atstovei advokatei Vilmai Gečaitei Leonienei,

atsakovės atstovei Loretai Bankovskei,trečiųjų suinteresuotų asmenų atstovui advokatui Simui Šuminui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos I. Š. skundą atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims A.Š., E. Š. dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja I. Š. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama:

1) panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija, atsakovė) Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento (toliau – ir Departamentas) 2020-12-02 sprendimą Nr. 2D-17594 (toliau – ir ginčijamas sprendimas);

2) įpareigoti atsakovę tinkamai išnagrinėti pareiškėjos 2020-10-05 skundą dėl vykdomų statybų teisėtumo žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini);

3) priteisti iš atsakovės pareiškėjos naudai atstovavimo išlaidas.

Nurodo, kad asmeninės nuosavybės teise valdo žemės sklypą su statiniais, registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sklypas): Žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); Pastatas-Gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); Pastatas-Garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); Pastatas-Ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Teigia, kad nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas ribojasi su kitu kaimyniniu žemės sklypu (savininkai/tretieji asmenys – A. Š. ir E.Š. unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), kuriame šiuo metu yra vykdomi statybų darbai. Argumentuoja, kad statybos darbai yra vykdomi pažeidžiant teisės aktų reikalavimus – nesilaikant statybą leidžiančių dokumentų reikalavimų, statybos vykdomos nesilaikant norminio atstumo iki gretimo - pareiškėjai priklausančio - žemės sklypo ribos. Pažymi, kad siekdama apginti pažeistas teises, 2020-10-05 su skundu dėl galimai vykdomų neteisėtų statybų kreipėsi į atsakovę, kuri 2020-12-02 pateikė ginčijamą sprendimą.

Pažymi, kad statytojo įgyvendinamas privatus interesas turi atitikti viešuosius tikslus, nepažeisti kitų asmenų teisių ir interesų. Reikalavimas nepažeisti kitų asmenų teisių ir interesų reiškia, kad statinys turi būti statomas taip, jog statybos metu ir naudojant statinį būtų išsaugotos kitų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygos, o jeigu pakeistos – tai laikantis statybos techninių ir specialiųjų reikalavimų, normatyvinių dokumentų nuostatų (Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 6 str. 4 d.). Statybos techniniame reglamente STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai” 9 priedo 4 p. dėl namų sklypų užstatymo ir tvarkymo reikalavimuose nurodyta, jog minimalus atstumas nuo atskirai statomo namo ir jo priklausinių iki kaimyninio žemės sklypo ribos turi būti ne mažesnis kaip 3 metrai. Nurodo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) praktiką (civilinė byla Nr. 3K-7-230/2010).

Atkreipia dėmesį, kad ginčijamame sprendime Inspekcija pažymi, kad ,,Taigi įvertinti, ar pastato rekonstravimo projektas, pagal kurį išduotas SLD, atitinka teisės aktų reikalavimus, tame tarpe įvertinti, ar projekte suprojektuoto pastato norminiai atstumai nepažeidė SLD išdavimo metu galiojusių teisės aktų reikalavimų, ar minėto SLD gavimui buvo pridėti visi privalomi dokumentai, turi būti atliekamas SLD išdavimo teisėtumo patikrinimas”. Nurodo, jog Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 8 str. 1 d. nustatyta, kad statybos valstybinę priežiūrą atlieka Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, o šio straipsnio 2 dalyje nurodytas statybos valstybinės priežiūros funkcijų sąrašas. Nurodo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą poziciją (administracinė byla Nr. eA-1956-520/2020). Teigia, kad Inspekcijos pareigos apima valstybinę statybų priežiūrą bei kontrolę. Pažymi, jog kreipdamasi su skundu į atsakovę nurodė, kad statybos, vykdomos adresu (duomenys neskelbtini), yra neteisėtos ir prieštarauja Statybos techniniame reglamente STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai” 9 priedo 4 p. įtvirtintiems reikalavimams (t.y. nėra išlaikytas 3 metrų atstumas). Tvirtina, kad priešingai, negu numato nurodytas Statybos techninis reglamentas, statybos darbai, adresu (duomenys neskelbtini), yra vykdomi prieštaraujant reglamente įtvirtintam 3 metrų atstumo tarp statomo objekto ir sklypo ribos reikalavimui. Teigia, kad atsakovė iš esmės tinkamai neišnagrinėjo skundo, kadangi kaip matyti iš ginčijamo sprendimo, nustatytas faktinis atstumas tarp statomo objekto ir gretimo sklypo ribos neatitinka įstatyme numatyto minimalaus leistino atstumo (Statybos techniniame reglamente STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai” 9 priedo 4 p.). Daro išvadą, jog atsakovė neįvykdė savo įstatyminių pareigų, neįvertino statybos dalyvių veiksmų atitikties statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams, be pagrindo nevertino ir nepasisakė dėl faktinės vykdomų statybų teisėtumo atitikties Statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai” 9 priedo 4 punkto reikalavimams. Mano, kad atsakovė neatliko įstatymu pavestų funkcijų ir tinkamai neišnagrinėjo skundo, kadangi nepasisakė dėl esminio skunde iškelto klausimo dėl vykdomų statybų (adresu (duomenys neskelbtini)) teisėtumo Statybos techniniu reglamentu STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai” 9 priede 4 p. nustatyto reglamentavimo prasme.

Nesutinka su ginčijamame sprendime padarytomis išvadomis, kad ,,Įvertinus tai, kad pastato rekonstravimo darbams atlikti SLD buvo išduotas anksčiau kaip prieš 3 metus (SLD išduotas 2002 m. spalio 18 d.), taip pat Departamentas neturi duomenų apie teisėsaugos institucijos atliekamą SLD teisėtumo tyrimą, nėra viešojo intereso pažeidimo požymių, todėl vadovaujantis Priežiūros įstatymo 25 straipsnio 4 dalimi SLD teisėtumas nebus nagrinėjamas”. Mano, jog nėra pagrindo teigti, jog statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai” įsigaliojimo dieną šis statybos leidimas buvo galiojantis, bei kad galioja iki šiol. Mano, kad atsakovė nepagrįstai 2002-10-18 išduotą SLD vertino kaip galiojantį dokumentą, nevertinant ir nepateikiant tai pagrindžiančių įrodymų. Teigia, kad nesant objektyvių duomenų apie galiojantį SLD nėra pagrindo sutikti su nurodytomis Statybos inspekcijos išvadomis, jog SLD yra galiojantis. Atkreipia dėmesį, jog ginčijamame sprendime nurodyta, kad ,, <...> kad buvusio sklypo savininko vardu Šiaulių rajono savivaldybės administracija 2002 m. spalio 18 d. išdavė statybą leidžiantį dokumentą, Nr. 95 (toliau – SLD), vykdyti pastato rekonstravimo darbus”. Pažymi, kad Statybų įstatymo 2 str. 87 str. numato, jog statybą leidžiantis dokumentas – dokumentas, kuriuo kompetentinga institucija suteikia statytojui (užsakovui) teisę įgyvendinti statinio projektą. Nurodo, kad kaip nurodė atsakovė, SLD yra išduotas pirminiam sklypo savininkui, o ne dabartiniams sklypo savininkams, vykdantiems neteisėtas statybas žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini). Teigia, kad toks SLD yra negaliojantis, nes SLD suteikiama teisė ne objektui, tačiau konkrečiam statytojui (užsakovui) įgyvendinti statinio projektą. Konstatuoja, jog atsakovė neteisėtai ir visiškai formaliai atsisakė tirti SLD teisėtumą pirmiausia neišnagrinėjus aplinkybių dėl SLD teisėtumo, sietino su galiojimo terminu bei asmeniu (statytojui/užsakovui), kuriam SLD buvo suteikta teisė įgyvendinti statinio projektą.

Apibendrina, kad anksčiau nurodyti skundo argumentai sudaro pagrindą teigti, kad ginčijamas sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas.

Šalies argumentai

Pareiškėjos atstovė teismo posėdžio metu prašė skundo reikalavimus tenkinti iš esmės jame išdėstytų motyvų ir argumentų pagrindu.

Atsiliepimas

Atsakovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu nesutinka su pareiškėjos skundu, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad Departamentas 2020-10-06 gavo pareiškėjos skundą, kuriame buvo pranešama apie galimai neteisėtai vykdomus žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), statybos darbus, neišlaikant norminio atstumo iki gretimo žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), ribos. Pažymi, jog reaguojant į pareiškėjos 2020-10-05 pateiktą skundą, Inspekcijos darbuotojas atliko patikrinimą bei 2020-11-06 surašė statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą, aktą (kontrolinį klausimyną) Nr. BIPA-30-201106-00077, kuriame buvo konstatuoti pažeidimai. Nurodo 2020-11-06 patikrinimo akte konstatuotus pažeidimus ir pažymi, kad dėl jų 2020-11-16 surašė privalomąjį nurodymą pašalinti pažeidimus Nr. PN-1549 (toliau – ir privalomasis nurodymas). Privalomojo nurodymo terminas – 2021-03-16. Teigia, kad Departamentas 2020-12-02 raštu Nr. 2D-17594 „Dėl Jūsų skundo” pareiškėjai pateikė atsakymą dėl skundo nagrinėjimo.

Nurodo Statybos įstatymo 2 straipsnio 87 dalį, 46 dalį. Pažymi, jog ginčo statinio rekonstrukcijai Šiaulių rajono savivaldybė 2002-10-18 yra išdavusi Statybos leidimą Nr. 95, kurio galiojimas buvo iki 2012-10-18. Argumentuoja, kad pagal Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 45 punktą, jei išduotas statybos leidimas buvo galiojantis 2010-10-01, jis galioja neterminuotai, o statybos darbus galima vykdyti pagal statinio projektą, kurio pagrindu buvo išduotas minėtas statybos leidimas. Tvirtina, kad atsižvelgiant į šią aplinkybę, tirdama pareiškėjos 2020-10-05 skundą, Šiaulių rajono savivaldybės 2002-10-18 išduotą Statybos leidimą Nr. 95, laikė galiojančiu.

Argumentuoja, kad kaip matyti iš 2020-10-05 Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo Nr. 44/2194047 nuosavybės teise į ginčo pastatą statytoja įgijo 2019-10-09 pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 3248 pagrindu. Nurodo Statybos įstatymo 27 straipsnio 15 dalį ir teigia, kad pasikeitus statytojui ir turint galiojantį statybą leidžiantį dokumentą, nenukrypstant nuo galiojančio statybą leidžiančio dokumento sprendinių yra galimybė vykdyti pastato rekonstravimo darbus.

Pažymi, kad įvertinti, ar pastato rekonstravimo projektas, pagal kurį išduotas statybą leidžiantis dokumentas, atitinka teisės aktų reikalavimus, tame tarpe įvertinti, ar projekte suprojektuoto pastato norminiai atstumai nepažeidė statybą leidžiančio dokumento išdavimo metu galiojusių teisės aktų reikalavimų, ar minėto statybą leidžiančio dokumento gavimui buvo pridėti visi privalomi dokumentai, turi būti atliekamas statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo patikrinimas.

Nurodo Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – ir Priežiūros įstatymas) 8 straipsnio 1, 2 dalis. Pažymi, kad vadovaujantis Priežiūros įstatymas 8 straipsnio 2 dalies 2 punktu, Inspekcija atlieka statybą leidžiančių dokumentų teisėtumo tikrinimą. Atkreipia dėmesį, jog ginčo statinio rekonstrukcijai Šiaulių rajono savivaldybė 2002-10-18 yra išdavusi Statybos leidimą Nr. 95. Nurodo Priežiūros įstatymo 25 straipsnio 4 dalies 1 punktą ir pažymi, jog atsižvelgiant į tai, kad pastato rekonstravimo darbams atlikti statybos leidimas buvo išduotas anksčiau kaip prieš 3 metus (statybos leidimas išduotas 2002-10-18), taip pat Inspekcija neturėjo duomenų apie teisėsaugos institucijos atliekamą statybą leidžiančio dokumento teisėtumo tyrimą bei nebuvo viešojo intereso pažeidimo požymių, todėl vadovaujantis Priežiūros įstatymo 25 straipsnio 4 dalies 1 punktu, statybą leidžiančio dokumento teisėtumas Inspekcijoje nebuvo nagrinėjamas.

Taip pat pažymi, kad pastato projekte, kuriam išduotas statybą leidžiantis dokumentas, nėra numatyti norminiai atstumai nuo rekonstruojamo pastato iki gretimo sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), ribos, todėl patikrinti nustatytų faktinių atstumų atitiktį šiam projekto sprendiniui Inspekcijos pareigūnai negalėjo, o kadangi Inspekcija negalėjo atlikti statybą leidžiančio dokumento teisėtumo patikrinimo suėjus senaties terminui, atstumai buvo tik užfiksuoti, bet nevertinti.

Nurodo, kad teismo praktikoje yra išaiškinta, kad, sprendžiant statybos ir statybą leidžiančio dokumento teisėtumo klausimus, taikytinas grįžimo į buvusią padėtį modelis, reiškiantis, kad turi būti tiriama ir vertinama ta faktinė situacija, kuri buvo statybos pradžios ar statybą leidžiančio dokumento išdavimo momentais, taikomi tie teisės aktai, kurie galiojo būtent pirmiau įvardytais momentais. Kitoks aiškinimas suponuotų lex retro non agit (įstatymas neturi grįžtamosios galios) principo pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/2018). Atkreipia dėmesį, kad dauguma teisinių santykių yra tęstiniai, todėl, nors teisinis santykis ir yra atsiradęs iki įsigaliojant konkrečiam įstatymui, teisėms, pareigoms ar faktams, atsirandantiems galiojant naujam įstatymui, turi būti taikomos tų teisių, pareigų ar faktų atsiradimo metu galiojančio įstatymo nuostatos.

Pažymi, kad pareiškėjos minimas Statybos techninis reglamentas STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai” šioje byloje negali būti taikomas, kadangi statybą leidžiantis dokumentas išduotas 2002-10-18, o minėtas reglamentas įsigaliojo 2006-01-01. Mano, kad šiuo atveju taikytini statybą leidžiančio dokumento išdavimo laikotarpiu galiojantys teisės aktai, todėl skunde pareiškėja netinkamai taiko teisės normas laike.

Nurodo, kad Inspekcijos darbuotojas, atlikdamas patikrinimą bei 2020-11-06 surašęs statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą, aktą (kontrolinį klausimyną) Nr. BIPA-30-201106-00077, užfiksavo, kad statybos darbai buvo atliekami 2019 metais pagal 2002-10-18 statybos leidimą Nr. 95. Pamini SLD išdavimo metu galiojusio statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas” (galiojo nuo 2002-07-01 iki 2010-10-01) 15 punktą. Daro išvadą, kad vadovaujantis nurodytame teisės akte reglamentuota statybos leidimų išdavimo tvarka, gretimų žemės sklypų savininkų rašytinių sutikimų privalomumas su prašymu išduoti statybos leidimą, nebuvo reglamentuotas. Taip pat, pamini, kad 2020-11-06 surašant statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą, aktą (kontrolinį klausimyną) Nr. BIPA-30-201106-00077SLD, teisėtumo patikrinimo procedūra nebuvo atliekama dėl aukščiau nurodytų aplinkybių, todėl atskiros statybą leidžiančio dokumento sudedamosios dalys – sutikimai, taip pat vertinti nebuvo.

Mano, kad pareiškėjos 2020-10-05 skundas buvo išnagrinėtas visapusiškai ir išsamiai Inspekcijos kompetencijos ribose, todėl nėra pagrindo panaikinti ginčijamo sprendimo.

Atsiliepimas

Atsakovės atstovė teismo posėdžio su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti atsiliepime nurodytų motyvų ir argumentų pagrindu.

Tretieji suinteresuoti asmenys A. Š., E. Š. atsiliepimu su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, pareiškėjos skundo dalies dėl 2002-10-18 statybą leidžiančio dokumento teisėtumo klausimo nenagrinėti, ir priteisti iš pareiškėjos jų naudai atstovavimo išlaidas.

Nurodo, kad jiems nuosavybės teise priklauso žemės sklypas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), bei pastatas – parduotuvė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Pažymi, kad nurodytą nekilnojamąjį turtą (kartu su visomis šių nekilnojamojo turto objektų valdytojo teisėmis) įgijo 2019-10-09 pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu iš buvusio turto savininko M.D. Atkreipia dėmesį, kad žemės sklype unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) yra vykdomi rekonstrukcijos darbai. Paaiškina, jog pareiškėja yra greta esančio nekilnojamojo savininkė.

Pažymi, kad nagrinėjamu atveju Šiaulių rajono savivaldybėje aptariamas Statybos darbų leidimas Nr. 95 buvo išduotas 2002-10-18, kuriame nenurodytas reikalavimas, jog minimalus atstumas nuo atskirai statomo namo ir jo priklausinių iki kaimyninio žemės sklypo ribos turi būti ne mažesnis kaip 3 metrai. Atkreipia dėmesį, kad statybos techninis reglamentas STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai” Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-338 buvo priimtas 2005-07-01, o įsigaliojo nuo 2006-01-01.

Teigia, kad kadangi Šiaulių rajono savivaldybė Statybą leidžiantį dokumentą išdavė 2002-10-18, po šios datos, nurodytas Statybos leidimas Nr. 95 nebuvo pripažintas negaliojančiu, taigi šis iki 2010-10-01 išduotas Statybos leidimas, atsižvelgiant į Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas” 45 punktą, tapo neterminuotu. Pažymi, kad 2019-07-17 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi administracinėje byloje Nr. eP-44-525/2019 palikta galioti Kauno apygardos administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. E1-513-423/2017. Nurodo minėtos nutarties turinį. Daro išvadą, kad pareiškėjos argumentai, kad nėra duomenų, patvirtinančių Statybos leidimo Nr. 95 galiojimo faktą, yra nepagrįsti, šiam leidimui tapus neterminuotu. Priešingai, pareiškėja nepateikė jokių objektyvių duomenų, pagrindžiančių teiginį, kad 2002-10-18 išduotas Statybos leidimas Nr. 95 yra negaliojantis.

Pažymi, jog statytojo teisių įgyvendinimas yra susijęs su turtinėmis teisėmis, būtent su daiktinėmis teisėmis į žemę, statinius, todėl šiuo atveju yra galimas teisių perėmimas. Statytojo teisių įgyvendinimas nėra neatsiejamai susijęs su asmeniu (CK 5.1 str. 3 d.). Galimybę perimti statytojo teises ir pareigas netiesiogiai patvirtina ir Statybos įstatymo 39 straipsnis. Pritaria ginčijamo sprendimo daliai, kuria priimtas sprendimas netirti statybą leidžiančių dokumentų teisėtumo tikrinimo, nes yra suėję įstatymų nustatyti senaties terminai.

Pažymi, kad pareiškėja skundu iš dalies kvestionuoja ne tik 2020-12-02 sprendimą, tačiau iš dalies savo argumentais kvestionuoja paties Statybos leidimo Nr. 95 teisėtumą, ir šiuo aspektu skundas neturėtų būti nagrinėjamas. Mano, kad pareiškėjos skundas iš dalies yra susijęs su siekiu teisme nagrinėti Statybos leidimo Nr. 95 teisėtumo klausimą, patvirtina ir pareiškėjos prašomi išreikalauti dokumentai. Tvirtina, kad kaip matyti iš teisės aktų reguliavimo bei teismų praktikos, klausimas dėl statybą leidžiančio dokumento pripažinimo negaliojančiu šioje administracinėje byloje neturėtų būti apskritai nagrinėjamas.

Trečiųjų suinteresuotų asmenų atstovas teismo posėdyje su pareiškėjos skundo reikalavimais nesutiko iš esmės atsiliepime išdėstytų motyvų ir argumentų pagrindu.

Pareiškėja I.Š., tretieji suinteresuoti asmenys A.Š., E. Š., kuriuos teismo posėdyje atstovavo jo atstovai, į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą, būdą ir laiką pranešta tinkamai. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 77 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilęs dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento 2020-12-02 sprendimo Nr. 2D-17594 „Dėl Jūsų skundo” teisėtumo ir pagrįstumo. Panaikinus ginčijamą sprendimą, pareiškėja prašo įpareigoti atsakovę tinkamai išnagrinėti 2020-10-05 skundą dėl vykdomų statybų teisėtumo žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini).

Nustatyta, kad pareiškėja asmeninės nuosavybės teise valdo žemės sklypą su statiniais, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir jame esančius statinius: pastatą-gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodytas žemės sklypas ribojasi su tretiesiems suinteresuotiems asmenims A.Š., E. Š. nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), kuriame yra pastatas – parduotuvė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Bylos duomenys patvirtina, jog nurodytą žemės sklypą su pastatu tretieji suinteresuoti asmenys įgijo 2019-10-09 pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu.

Tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad žemės sklype unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) tretieji suinteresuoti asmenys vykdo rekonstrukcijos darbus. Pareiškėja 2020-10-05 skundu dėl galimai neteisėtai vykdomų žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), statybos darbų, neišlaikant norminio atstumo iki gretimo žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), ribos kreipėsi į atsakovę.

Nustatyta, jog tikrinant pareiškėjos 2020-10-05 skunde nurodytus galimus pažeidimus, Inspekcija atliko patikrinimą vietoje ir 2020-11-06 surašė statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą, aktą (kontrolinį klausimyną) Nr. BIPA-30-201106-00077, kuriame buvo konstatuoti pažeidimai: 1) pagal statytojos E.Š. pateikto 2002 m. rengto statinio techninio projekto ir pateiktos geodezinės išpildomosios nuotraukos (parengta 2020-02-22) duomenis, atstumas nuo statinio projekte suprojektuotas 1 metro atstumas nuo rekonstruojamo pastato iki gretimo žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), ribos, sumažėjo iki 0,16 m.; tokiems pakitusiems statinio projekto sprendiniams, vadovaujantis statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė” 41 ir 48 punktų nuostatomis, turėjo būti parengta nauja statinio projekto laida; 2) patikrinimo metu vizualiai apžiūrėjus nebaigtame rekonstruoti pastato viduje esančias konstrukcijas bei įvertinus statytojos pateikto statinio techninio projekto sprendinius, nustatyta, kad patalpų Nr. 2 ir Nr. 3 centruose užfiksuota po vieną naują laikančiąją konstrukciją – metalinę apie 0,12x0,12 m ir apie 3,81 m aukščio metalinę koloną, į kurias remiasi apie 0,20 m aukščio metalinė sija, laikanti vienšlaitę stogo konstrukciją virš patalpų Nr. 2 ir Nr. 3; tokių metalinių kolonų įrengimas statinio techniniame projekte nebuvo numatytas; 3) nebaigtas rekonstruoti pastatas yra apie 21,34 m ilgio, apie 9,06 m pločio ir apie 6,03 m aukščio; nustatyta, kad vienšlaitės stogo konstrukcijos konfigūracija neatitinka statinio projekto sprendinių t.y. projekto brėžinyje pavaizduota vientisa laikanti konstrukcija gegnė, o patikrinimo metu nustatyta, kad ties pastato viduriu vietoje projektuotos vienos gegnės matomas dviejų gegnių jungimas ir pastatas ties ta vieta paaukštėja apie 60 cm.; toks pastato stogo konstrukcijos, virš patalpos Nr. 1, statinio projekto sprendinių pakeitimas statinio techniniame projekte nebuvo numatytas; 4) pagal statytojos pateikto statinio techninio projekto ir pateiktos geodezinės išpildomosios nuotraukos duomenis, atstumas nuo statinio projekte suprojektuotas 1 metro atstumas nuo rekonstruojamo pastato iki gretimo žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), ribos, sumažėjo iki 0,16 m.; projektiniai / norminiai atstumai, m: 1 m, faktiniai atstumai, m: 0,16 m; 5) patikrinimo metu vizualiai apžiūrėjus žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad dalis statybvietės, patenkančios į tarp (duomenys neskelbtini)ir (duomenys neskelbtini) esančio pravažiuojamo kelio važiuojamąją dalį, aptverta laikina ir kilnojama apie 24 m ilgio ir apie 2,40 m aukščio užtvara; vizualiai apžiūrėjus, žemės sklypo ribas, ties pirmiau nurodytu pravažiavimu, įrengtų riboženklių neužfiksuota; nustatyta, kad galimai aptverta apie 1 m pločio ir apie 24 m ilgio teritorijos dalis už žemės sklypo adresu, (duomenys neskelbtini), ribos.

Inspekcija dėl anksčiau nurodymų 2020-11-06 patikrinimo akte užfiksuotų pažeidimų priėmė 2020-11-16 privalomąjį nurodymą pašalinti pažeidimus Nr. PN-1549, kuriame statytoją įpareigojo pateikti projektuotojos 2002 m. rengto statinio techninio projekto, statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė” 48 punkte nustatyta tvarka, naujos laidos, įformintos vadovaujantis Lietuvos standarto LST 1516:2015 „Statinio projektas. Bendrieji įforminimo reikalavimai“ reikalavimais ir kurioje būtų suprojektuoti 2020-11-06 statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą, akte (kontroliniame klausimyne) Nr. BIPA-30-201106-00077 Versijos nr. 2 užfiksuoti 2002 m. rengto statinio techninio projekto esminiai sprendinių pakeitimai, kurie buvo atlikti vykdant nebaigto rekonstruoti pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini), statybos darbus, kopiją, arba rekonstruojamame pastate (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame, adresu (duomenys neskelbtini), statytojai atlikti statybos darbus, kurie atitiktų projektuotojos 2002 m. rengto statinio techninio projekto, kurio pagrindu Šiaulių rajono savivaldybė 2002-10-08 išdavė statybos leidimą Nr. 95 pastato rekonstravimui, adresu (duomenys neskelbtini), sprendinius ir sutvarkyti statybvietę. Privalomojo nurodymo terminas – 2021-03-16.

Išnagrinėjus pareiškėjos 2020-10-05 skundą, atsakovė priėmė ginčijamą sprendimą.

Iš nagrinėjamos administracinės bylos duomenų nustatyta, kad Šiaulių rajono savivaldybė 2002-10-18 išdavė Statybos leidimą Nr. 95 pastato rekonstravimui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini). Aptariamo Statybos leidimo Nr. 95 galiojimas nustatytas - iki 2012-10-18. Pareiškėja skunde argumentuoja, jog atsakovė nepagrįstai 2002-10-18 išduotą statybos leidimą vertino kaip galiojantį dokumentą, nevertinant ir nepateikiant tai pagrindžiančių įrodymų. Teisėjų kolegija su nurodytais pareiškėjos argumentais sutikti negali, palaiko atsakovės, trečiųjų suinteresuotų asmenų poziciją, ir pažymi, jog Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai” 45 punkte numatyta, kad iki 2010-10-01 išduotų galiojančių statybos leidimų galiojimo terminas automatiškai pratęsiamas neribotam terminui neatliekant papildomų procedūrų. Taigi iš nurodyto teisinio reguliavimo matyti, jog iki 2010-10-01 išduotų galiojančių statybos leidimų galiojimo terminas automatiškai pratęsiamas neribotam terminui neatliekant papildomų procedūrų, esant dvejoms sąlygoms: pirma, statybą leidžiantis dokumentas turi būti galiojantis, antra, jis turi būti išduotas iki 2010-10-01. Bylos duomenys aiškiai patvirtina, to neneigia nei pareiškėja, kad 2002-10-18 išduoto leidimo galiojimas turėjo baigtis 2012-10-18, t. y. Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai” 45 punkto įsigaliojimo metu 2002-10-18 statybos leidimas buvo galiojantis ir jis buvo išduotas iki 2010-10-01, todėl pareiškėjos argumentas, kad statybos leidimas nėra galiojantis nėra teisingas, nes šiam statybos leidimui turėjo būti taikytas Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 45 punktas.

Pareiškėja taip pat argumentuoja, jog atsakovė iš esmės tinkamai neišnagrinėjo skundo, kadangi kaip matyti iš ginčijamo sprendimo, nustatytas faktinis atstumas tarp statomo objekto ir gretimo sklypo ribos neatitinka įstatyme numatyto minimalaus leistino atstumo. Pareiškėja nurodytą poziciją tiek skunde teismui, tiek 2020-10-05 skunde atsakovei grindžia Statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai” 9 priedo 4 punktu. Kaip jau buvo minėta, pastato rekonstravimui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), Šiaulių rajono savivaldybės Statybos leidimas Nr. 95 išduotas 2002-10-18. Taigi, šiuo atveju 2002-10-18 statybos leidimui taikytinos teisės aktų nuostatas, galiojusios jo išdavimo metu. Statybos techninis reglamentas STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai” Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-338 priimtas 2005-07-01, įsigaliojo nuo 2006-01-01, todėl jis netaikytinas vertinant nagrinėjamą situaciją. Administracinėje byloje nėra ginčo, kad Šiaulių rajono savivaldybės 2002-10-18 Statybos darbų leidime Nr. 95 turinio nėra nurodytas reikalavimas, kad minimalus atstumas nuo rekonstruojamo objekto iki kaimyninio žemės sklypo ribos turi būti ne mažesnis kaip 3 metrai. Be kita ko, pažymėtina, kad Šiaulių rajono savivaldybės 2002-10-18 Statybos darbų leidimo Nr. 95 išdavimo metu galiojusio statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas” 15 punkte buvo nurodyti dokumentai, kuriuos statytojas turėjo pateikti savivaldybės merui arba administracijos subjektui kartu su prašymu išduoti statybos leidimą tam, kad gautų statybos (išskyrus griovimą) leidimą. Įvertinus nurodytą teisės akto nuostatą, teisėjų kolegija sprendžia, kad nurodytame statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas” 15 punkte nebuvo įtvirtinta statytojo pareiga kartu su prašymu išduoti statybos leidimą pateikti gretimų žemės sklypų savininkų rašytinius sutikimus. Taigi, pareiškėjos argumentai dėl to, kad nustatytas faktinis atstumas tarp statomo objekto ir gretimo sklypo ribos neatitinka įstatyme numatyto minimalaus leistino atstumo, negali būti laikomas pagrįstu, nes Šiaulių rajono savivaldybės 2002-10-18 Statybos darbų leidimo Nr. 95 išdavimo metu Statybos techninis reglamentas STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai” nebuvo galiojantis.

Pareiškėja skunde, be kita ko nurodo, jog 2002-10-18 Statybos darbų leidimas Nr. 95 išduotas ne tretiesiems suinteresuotiems asmenims, todėl toks statybos darbų leidimas yra negaliojantis, nes juo suteikiama teisė ne objektui, tačiau konkrečiam statytojui (užsakovui) įgyvendinti statinio projektą. Teisėjų kolegija su šiais pareiškėjos argumentais nesutinka ir pažymi, kad kaip teisingai nurodė atsakovė, Statybos įstatymo 27 straipsnio 15 dalyje nustatyta galimybė pasikeitus statytojui (užsakovui), statybos darbus ir statybos užbaigimo procedūras vykdyti pagal tą patį statybą leidžiantį dokumentą. Taigi, iš nurodytos teisės aktų nuostatos matyti, kad pagal 2017-01-01 įsigaliojusį teisinį reguliavimą, pasikeitus statinio statytojui (užsakovui), statybos darbai ir statybos užbaigimo procedūros gali būti vykdomi pagal tą patį statybą leidžiantį dokumentą, jei jis yra galiojantis nebaigtos statybos atveju ar dar galiojo statinį baigiant statyti. Šiuo atveju, kaip anksčiau buvo minėta, Šiaulių rajono savivaldybės 2002-10-18 Statybos leidimo Nr. 95 galiojimo terminas, vadovaujantis Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai” 45 punktu, automatiškai prasitęsė neribotam terminui neatliekant papildomų procedūrų, žemės sklypą su statiniais, adresu (duomenys neskelbtini), tretieji suinteresuoti asmenys įgijo 2019-10-09 pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu. Taigi, tretieji suinteresuoti asmenys 2019-10-09 pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu įsigiję statinį, kuriam buvo išduotas pirkimo – pardavimo metu galiojęs 2002-10-18 Statybos leidimas Nr. 95, turi teisę statinio rekonstrukcijos darbus vykdyti pagal tą patį 2002-10-18 Statybos leidimą Nr. 95 (Statybos įstatymo 27 straipsnio 15 dalis).

Taip pat pažymėtina, kad nors pareiškėja teigia, kad rekonstrukcijos darbai buvo pradėti tik 2019 metais, tačiau nurodyti 2020-10-23 paaiškinimai ir 2019-11-04 sutartis negali būti laikomi įrodymais, kurie neginčijamai patvirtintų pareiškėjos nurodytas aplinkybes. Iš esmės sutiktina su trečiųjų suinteresuotų asmenų pozicija, jog pareiškėja jokių kitų konkrečių įrodymų, iš kurių teismas galėtų daryti pagrįstą išvadą, kad 2002 m. rekonstrukcija nebuvo pradėta ir (ar) iki 2019 m jokie rekonstrukcijos darbai nebuvo vykdyti, nepateikė. Priešingai, trečiųjų suinteresuotų asmenų į bylą pateikti duomenys patvirtina, jog 1995 m. buvo pastatytas 11,89 kv. m ploto prekybinis kioskas, 2002 m. kiosko rekonstrukcijos į parduotuvę projekte numatytas statinio plotas turėjo būti 179,94 kv. m, o 2019-10-09 pirkimo – pardavimo sutartyje parduotuvės plotas 32,28 kv. Pareiškėjai nepateikus kitų įrodymų, trečiųjų suinteresuotų asmenų pateikti įrodymai dėl statinio ploto pagrįstai leidžia abejoti pareiškėjos teiginiais, jog rekonstrukcijos darbai buvo pradėti tik 2019 metais. Apibendrinus darytina išvada, kad pareiškėja įrodymų, pagrindžiančių, jog rekonstrukcijos darbai buvo pradėti tik 2019 metais, nepateikė (Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnis).

Be kita ko, atkreiptinas dėmesys į tai, jog nagrinėjamos administracinės bylos dalykas yra ginčijamo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas, o ne Šiaulių rajono savivaldybės 2002-10-18 Statybos darbų leidimo Nr. 95 teisėtumas ir pagrįstumas. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 25 straipsnio 4 dalies 1 punkte nustatyta, jog skundai ar pranešimai dėl viešojo administravimo subjekto išduoto statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo nenagrinėjami, apie tai raštu informuojant skundą ar pranešimą pateikusį asmenį, jeigu nuo statybos pradžios praėjo daugiau kaip vieni metai ar statybą leidžiantis dokumentas išduotas anksčiau kaip prieš 3 metus, išskyrus atvejus, kai dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo teisėsaugos institucijos atlieka tyrimą arba yra įtarimų, kad yra pažeistas viešasis interesas. Anksčiau minėta, jog Statybos leidimas Nr. 95, išduotas 2002-10-18, todėl Inspekcija, vadovaudamasi Statybos įstatymo 25 straipsnio 4 dalies 1 punktu, atsižvelgusi į tai, jog nebuvo duomenų apie teisėsaugos institucijos atliekamą statybą leidžiančio dokumento teisėtumo tyrimą, nebuvo viešojo intereso pažeidimo požymių, teisėtai ir pagrįstai nenagrinėjo statybą leidžiančio dokumento teisėtumo.

Jokių kitų konkrečių administracinio teisinio pobūdžio argumentų, susijusių su netinkamu viešojo administravimo procedūrų vykdymu, ginčijamo sprendimo neatitikimu Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) normoms, pareiškėja nenurodė. Išdėstytų argumentų ir motyvų pagrindu teisėjų kolegija pripažįsta, kad ginčijamas sprendimas priimtas nepažeidžiant galiojančių teisės aktų nuostatų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad VAĮ 8 straipsnio nuostata reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą, o motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., LVAT 2010-08-24 nutartį administracinėje byloje Nr. A756-450/2010, 2010-11-15 nutartį administracinėje byloje Nr. A556-15/2010 ir kt.). LVAT ne kartą akcentavo, kad VAĮ 8 straipsnio 1 dalimi iš esmės yra siekiama užtikrinti, jog asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai bei motyvai. Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas (žr., pvz., LVAT 2016-09-01 nutartį administracinėje byloje eA1922-662/2016, 2016-04-26 nutartį administracinėje byloje eA509-756/2016 ir kt.). Nagrinėjamu atveju, įvertinusi ginčijamo akto turinį, teisėjų kolegija konstatuoja, jog jis yra pakankamai motyvuotas VAĮ 8 straipsnio 1 dalies prasme, jį priėmė kompetentingas administravimo subjektas, priimant jį nebuvo pažeistos pagrindinės procedūros, todėl ginčijamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

Nagrinėjamoje byloje konstatavus, kad ginčijamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas bei nenustačius, jog atsakovė neatliko savo veiksmų pagal kompetenciją, vilkino ar atsisakė juos atlikti, pareiškėjos reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus - įpareigoti atsakovę išnagrinėti iš naujo pareiškėjos 2020-10-05 skundą dėl vykdomų statybų teisėtumo žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) - atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).

Pareiškėja ir tretieji suinteresuoti asmenys prašo priteisti jų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagal ABTĮ 41 straipsnio 1 dalį dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Aptariamo straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, jog kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi tokias pačias teises į išlaidų atlyginimą, kaip ir proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Atsižvelgus į tai, jog pareiškėjos skundas atmetamas, bylinėjimosi išlaidos jai nepriteistinos. Kadangi yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindas priteisti iš pareiškėjos jiems bylinėjimosi išlaidas.

ABTĮ 40 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, o kitų atstovų pagal pavedimą pagalbai apmokėti patirtos išlaidos atlyginamos, jeigu teismas pripažįsta, kad jos buvo būtinos ir pagrįstos ir jos nėra susijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso šaliai; atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

CPK 93 straipsnio 2 dalis numato, kad išlaidos priteisiamos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip numatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Minėtas dydis nustatytas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (taikoma įsakymo redakcija, įsigaliojusi nuo 2015-03-20; TAR, 2015, Nr. 2015-03968; toliau – ir Rekomendacijos).

Pabrėžtina, kad LVAT yra pažymėjęs, jog teismas spręsdamas klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atitinkamoje byloje turi kompleksiškai įvertinti pareiškėjo patenkintų reikalavimų dalį, ar bylinėjimosi išlaidos buvo pagrįstos, būtinos, realios, priteisdamas atstovavimo išlaidas turi atsižvelgti į Rekomendacijose numatytus maksimalius dydžius, Rekomendacijų 2 punkte nurodytus kriterijus, įvertinti šalių patirtas išlaidas bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas, taip pat turi būti atsižvelgiama į tai, ar proceso šalys savo procesinėmis teisėmis naudojosi sąžiningai, ar proceso šalies išlaidavimas nebuvo perteklinis. Be to, teismas turi atsižvelgti į tai, kad priteistinoms bylinėjimosi išlaidoms taikomi ir bendrieji teisės principai – jos turi atitikti teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, reikalaujančius, be kita ko, kad asmenys, reikalaujantys jų atlyginimo, elgtųsi apdairiai, rūpestingai. Nei vienas iš šių nurodytų kriterijų neturi lemiamos reikšmės sprendžiant bylinėjimosi išlaidų priteisimo atitinkamai šaliai klausimą. Priešingai, bylą nagrinėjantis teismas turi įvertinti šių kriterijų visumą bei spręsti, ar yra pagrindas iš bylą pralaimėjusios šalies priteisti bylinėjimosi išlaidas ir kokio dydžio išlaidos turėtų būti priteisiamos (žr., pvz., LVAT 2013-05-02 nutartį administracinėje byloje Nr. A858-215/2013).

Tretieji suinteresuoti asmenys prašo atlyginti išlaidas už advokato pagalbą. Pagal bylos duomenis trečiųjų suinteresuotų asmenų atsiliepimą surašė, teismui pateikė, jų interesus teismo posėdyje atstovavo jų atstovas advokatas Simas Šuminas. Iš pateiktų įrodymų (mokėjimo nurodymo, PVM sąskaitos faktūros) spręstina, jog už atsiliepimo į skundą parengimą byloje Nr. eI3-3375-342/2021 ir atstovavimą bylos nagrinėjimo metu tretieji suinteresuoti asmenys sumokėjo prašyme nurodytus 1512,50 Eur.

Pagal Rekomendacijų 8.19 punktą už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandą, rekomenduojama priteisti 0,1 maksimalaus užmokesčio dydžio. Pagal Rekomendacijų 9 punktą, teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis, o minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinimas taip: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda. Atstovavimo teisme laikas skaičiuojamas nuo faktinio bylos nagrinėjimo pradžios iki pabaigos, neįskaitant pertraukų, ir vienoje byloje sumuojamas (10 punktas). Iš Regionų apygardos administracinio teismo 2021-03-30 posėdžio informacinės pažymos matyti, jog teismo posėdžio metu trečiųjų suinteresuotų asmenų interesus atstovavo advokatas, posėdžio pradžia – 09:31 val., pabaiga – 10:56 val., trukmė – 87 min, vadinasi, pagal Rekomendacijų 9 punktą apvalinama iki 1 val. Kadangi Rekomendacijų 8.19 punkte nurodytas maksimalus advokato užmokesčio dydis už atstovavimą teisme yra 0,1, o posėdis vyko 2021 I ketvirtį, tai imamas 2020 III ketvirčio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje rodiklis, kuris tuo metu buvo 1454,80 Eur. Taigi maksimali priteistina suma už atstovavimą teismo posėdyje gali būti 145,80 Eur (1454,80 * 0,1 * 1). Rekomendacijų 8.2 punktas numato, jog rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis už dokumentų parengimą (atsiliepimo surašymą) yra 2,5 Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių). Kadangi procesiniai veiksmai - atsiliepimo surašymas - buvo atliekami 2021 m. I ketvirtyje, pagrindu imami 2020 m. III ketvirčio rodikliai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktais duomenimis (www.socmin.lt), vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) nurodytą ketvirtį buvo 1454,80 Eur, todėl maksimali priteistina suma už atsiliepimo surašymą yra 3637,00 Eur (1454,80 * 2,5). Apibendrinus tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog prašoma priteisti suma neviršija Rekomendacijose nustatytų rekomenduojamų priteisti maksimalių užmokesčio dydžių.

Pažymėtina, jog atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos reikšti reikalavimai teismo sprendimu atmesti visa apimtimi, todėl iš pareiškėjos priteisiamos visos pagrįstos trečiųjų suinteresuotų asmenų turėtos bylinėjimosi išlaidos. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu, teisėjų kolegija trečiųjų suinteresuotų asmenų prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tenkina ir jiems iš pareiškėjos priteisia 1512,50 Eur už atsiliepimo surašymą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjos I.Š. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Priteisti iš pareiškėjos I. Š. tretiesiems suinteresuotiems asmenims A. Š., E. Š.1512,50 Eur (vienas tūkstantis penki šimtai dvylika eurų ir 50 euro centų), išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.

Teisėjai Remigijus ArminasEglė KiaurakytėAušrelė Mažrimienė