- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2020-08-13
- Bylos Nr.
- A5.-632-749/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-08-3-00291-2020-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą.
- Teisėjas
- Vytautas Krikščiūnas (pirm.)
- Pažeidėjas
- A. K.
- Institucija
- LR valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio teritorinis skyrius
- Kategorijos
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėjas Vytautas Krikščiūnas, sekretoriaujant R. Š., dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam A. K., jo atstovui advokatui A. K., Institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą – Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovui R. T., teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs
A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), lietuvio, Lietuvos Respublikos piliečio, dirbančio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą,
Aprašomoji dalis
n u statė:
1. A. K. administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 95 straipsnio 1 dalį surašytas už tai, kad jis, būdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, neužtikrino, kad UAB dirbtų trečiųjų šalių piliečiai, kurie būtų įdarbinti laikantis norminių teisės aktų nustatytos tvarkos, t. y. dirbtų legaliai Valstybinės darbo inspekcijos Panevėžio teritorinio skyriaus vyriausieji darbo inspektoriai E. Č. ir A. M. laikotarpį nuo 2020 m. gegužės 18 d. iki 2020 m. birželio 18 d. atliko tyrimą dėl nelegalaus darbo UAB (duomenys neskelbtini) (registruota (duomenys neskelbtini) ir 2020 m. birželio 18 d. surašė Nelegalaus darbo tyrimo aktą Nr. NDA 0359-0404. Nustatyta, kad trečiųjų šalių (Ukrainos) piliečiai V. B., gim. (duomenys neskelbtini), Z. C., gim. (duomenys neskelbtini), M. K., gim. (duomenys neskelbtini), laikotarpiuose nuo 2019 m. gegužės 3 d. iki 2019 m. gruodžio 15 d. ir nuo 2020 m. gegužės 10 d. iki 2020 m. gegužės 20 d. dirbo UAB (duomenys neskelbtini) neteisėtai (Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau - UTPĮ) 64 straipsnio 1 punktas), nes šiais laikotarpiais minėti asmenys Lietuvoje buvo neteisėtai (UTPĮ 23 straipsnio 1, 6 punktai, 39 straipsnio 1 punktas), t. y. tuo metu buvo Lietuvos Respublikoje laikotarpį, viršijantį UTPĮ 11 straipsnio 2, 5 dalyse užsieniečiams nustatytą buvimo Lietuvoje laiką (90 dienų per 180 dienų laikotarpį), neturėdami leidimų gyventi Lietuvos Respublikoje ar nacionalinių (D) vizos, ar kito dokumento, suteikiančio teisę būti ar gyventi Lietuvoje. V. B. pagal 2018 m. birželio 26 d. sudarytą darbo sutartį Nr. 254 laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 3 d. iki 2019 m. gruodžio 15 d. dirbo suvirintojų, pagal 2020 m. vasario 10 d. sudarytą darbo sutartį Nr. 292 laikotarpiu nuo 2020 m. gegužės 10 d. iki 2020 m. gegužės 20 d. dirbo taip pat suvirintojų. Z. C. pagal 2018 m. birželio 27 d. sudarytą darbo sutartį Nr. 252 laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 3 d. iki 2019 m. gruodžio 15 d. dirbo suvirintojų, pagal 2020 m. vasario 10 d. sudarytą darbo sutartį Nr. 293 laikotarpiu nuo 2020 m. gegužės 10 d. iki 2020 m. gegužės 20 d. dirbo suvirintojų. M. K. pagal 2018 m. birželio 27 d. sudarytą darbo sutartį Nr. 255 laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 3 d. iki 2019 m. gruodžio 15 d. dirbo betonuotoju, pagal 2020 m. vasario 10 d. sudarytą darbo sutartį Nr. 291 laikotarpiu nuo 2020 m. gegužės 10 d. iki 2020 m. gegužės 20 d. dirbo plytų mūrininku. Minėtų asmenų darbą UAB (duomenys neskelbtini) visais minėtais laikotarpiais pavaldžiai šiam darbdaviui ir jo naudai įrodo sudarytos darbo sutartys, darbdavio pildyti darbo laiko apskaitos žiniaraščiai, priskaičiuotas ir mokėtas darbo užmokestis, informacijos apie šių asmenų įdarbinimą teikimas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai.
2. Institucijos atstovas R. T. teismo posėdžio metu palaikė administracinį kaltinimą ir prašė A. K. nubausti pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį. Nurodė, kad buvo pažeistas Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 23 straipsnio 1, 6 punktai, 39 straipsnio 1 punktas ir 64 straipsnio 1 punktas, dėl ko buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriui A. K..
Žemesnės instancijos teismas
3. Teismo posėdžio metu A. K. paaiškino, kad sutinka su administracinio nusižengimo padarymu. Nurodė, jog administracinis pažeidimas padarytas nežinant visų įstatymų ir nepiktybiškai, kadangi apie visus darbuotojus buvo pranešta reikiamoms institucijoms, kurios žinojo apie jų įmonėje dirbančius asmenis. Teigė, jog UAB (duomenys neskelbtini) buvo atliekami patikrinimai, kurių metu pažeidimų nustatyta nebuvo, todėl jie buvo įsitikinę, kad jų bendrovėje dirba legalūs darbuotojai. Prašė atsižvelgti, kad situacija įvyko esant paskelbtam karantinui, kai buvo ribojamas užsieniečių judėjimas per sieną bei vizų išdavimas. Prašė skirti kuo mažesnę baudą.
4. Administracinėn atsakomybėn traukiamo A. K. atstovas advokatas A. K. teismo posėdžio metu paaiškino, jog administracinio nusižengimo protokole minimi trečiųjų valstybių piliečiai į Lietuvos Respubliką atvyko teisėtai ir tam tikrą laiko tarpą jie dirbo teisėtai, turėdami leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Administracinio nusižengimo protokolas surašytas laikotarpiu, kada asmenys neturėjo leidimo laikinai Lietuvoje. Atkreipė teismo dėmesį į tai, kad Lietuvoje buvo paskelbta ekstremali situacija, įvestas karantinas. Su minėtais darbuotojais buvo sudarytos darbo sutartys ir jie buvo pradėję dirbti Lietuvoje legaliai, tačiau karantino laikotarpiu pasibaigė jų teisė gyventi Lietuvoje, žmonių judėjimas buvo draudžiamas. Šiuo konkrečiu atveju buvo įvertinta tai, kad tokiame laikotarpyje svarbiau buvo išlaikyti darbo vietas ir mokėti žmonėms atlyginimą, nei palikti asmenis be darbo ir be pragyvenimo šaltinio, kadangi išvykimas iš Lietuvos teritorijos buvo negalimas, įmonė pasirinko iš kelių blogybių vieną blogybę ir paliko asmenis dirbti. Palikti asmenis be pragyvenimo šaltinio būtų buvę labai nelogišką ir nehumaniška. Kaltę dėl kitu laikotarpiu padarytą nusižengimą pripažino, paaiškino, jog migracijos departamentas nuolat reikalavo dokumentų apie šių asmenų įdarbinimą, jiems netiko mokinio pažymėjimas, reikėjo pateikti duomenis apie tai, jog įmonėje buvo reikalingi šios srities darbuotojai. Pripažino, kad viso šio susirašinėjimo metu minėtus darbuotojus reikėjo atleisti iš darbo nes jie Lietuvoje buvo nelegaliai, nurodė, jog šiuo laikotarpiu darbo sutarys buvo sudarytos. Dėl šiuo laikotarpiu padaryto administracinio nusižengimo padarymo kaltę pripažino, dėl jo padarymo nuoširdžiai gailėjosi. Nurodė, kad A. K. turi mažametį vaiką, taip pat turi įsipareigojimų bankui, todėl prašė skirti baudą, kurios dydis artimas minimaliam. Atkreipė dėmesį, kad šiuo atveju administracinė atsakomybė pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį gali būti taikoma tiek juridiniam asmeniui, tiek ir įgaliotiems (atsakingiems) asmenims. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 56 straipsnio 1 dalies 2 punktu 2020 m. liepos 22 d. nutarimu Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo byloje, juridiniam asmeniui UAB „Ranga“ buvo skirta 2604,00 eurų bauda, todėl prašė spręsti klausimą dėl tam pačiam asmeniui taikomos atsakomybės už tą patį pažeidimą. Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 10 dalyje numatyta, kad šio straipsnio 4 dalies 3 punkte, 5 dalies 4 punkte ir 7 dalyje nurodyta bauda skiriama, jeigu padaryta veika neužtraukia atsakomybės fiziniam ar juridiniam asmeniui pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą ar Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą, kadangi jau yra surašytas nutarimas nubausti juridinį asmenį už tą patį pažeidimą, pagal Užimtumo įstatymą negalima administracinė nuobauda fiziniam ar juridiniam asmeniu. Manė, kad šiuo atveju juridinis asmuo už minėtus pažeidimus jau yra nubaustas, todėl antrą kartą atsakomybės taikyti negalima. Protokolo surašymas A. K. dėl administracinio nusižengimo buvo negalimas, kadangi 2020 m. liepos 22 d. nutarimu UAB (duomenys neskelbtini) jau buvo nubausta. Atsižvelgiant į tai, prašė bylą nutraukti nesant pažeidimo sudėties arba taikyti kiek įmanomą švelnesnę atsakomybę.
Motyvuojamoji dalis
5. Teismas išnagrinėjęs bylos duomenis, nustatė, jog Institucijos kaltinimas, jog A. K. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje, pareikštas pagrįstai. Iš teismo posėdžio metu ištirtų įrodymų matyti, kad:
Žemesnės instancijos teismas
5.1. 2020 m. liepos 8 d. surašant administracinio nusižengimo protokolą, A. K. dalyvavo, jam buvo paaiškintos visos jo teisės. Jis dėl padaryto nusižengimo kaltės nepripažino, tačiau 2020 m. rugpjūčio 3 d. teismo posėdyje kaltę pripažino visiškai ir prašė taikyti ANK 34 str. 6 d. nuostatas bei skirti švelnesnę nuobaudą nei numato įstatymas, arba neskirti nuobaudos, nes pažeidimas padarytas šalies mastu paskelbto karantino metu, kai trečiųjų šalių piliečiai turėjo karantinuotis, taip pat jiems buvo taikomi kiti gyvenimo bei veiklos apribojimai, sutrukdę laiku susitvarkyti reikiamus dokumentus dėl buvimo Lietuvoje termino pratęsimo, nes jie buvo įdarbinti teisėtai, dirbo legaliai, SODRA buvo savalaikiai informuota. Be to, pateikė duomenis apie savo gaunamą atlyginimą, įsiskolinimą bankui, šeimyninę situaciją.
5.2. Iš Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išrašo matyti, jog A. K. yra uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) direktorius nuo 2012-12-18.
Žemesnės instancijos teismas
5.3. Iš 2020-06-15 paaiškinimo bei pridėtų pranešimų SODRAI apie dirbančius užsieniečius matyti, kad iš esmės pripažįstama, jog apie kiekvieną įdarbintą užsienio pilietį yra privaloma informuoti Užimtumo tarnybą ir Valstybinę darbo inspekciją. Pateikė formas už praėjusį laikotarpį.
5.4. Iš 2020-06-18 Nelegalaus darbo tyrimo akto matyti, jog Valstybinės darbo inspekcijos Panevėžio teritorinis skyrius 2020-05-14 gavo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Panevėžio skyriaus pranešimą apie UAB (duomenys neskelbtini) dirbančius užsieniečius (Ukrainos piliečius), kurie neturi užsieniečio teisės būti ar gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinančio dokumento. Tyrimo rezultatai – rasta dirbančių asmenų, nesudarius darbo sutarties arba nepranešus VSDFV, arba nustatyta tvarka neįregistravus individualios veiklos – 3. Iš jų dirbantys pagal darbo sutartis – 3. Neturinčių leidimų dirbti ir gyventi, kai būtina turėti – 3, iš jų užsieniečių – 3.
Žemesnės instancijos teismas
5.5. Iš VSDFV informacinės sistemos išrašo matyti, jog B. V., C. Z., K. M. draudimo pabaiga 2020-05-20.
5.6. Iš darbo sutarčių kopijų matyti, jog užsienio piliečiai galėjo pradėti dirbti tik nuo visos gavimo dienos.
5.7. Iš darbo grafiko ir apskaitos žiniaraščių, atlyginimų žiniaraščių matyti, jog ANK protokole nurodyti asmenys iš tiesų dirbo, ko neginčija ir A. K..
5.8. Iš 2020-07-22 nutarimo Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo byloje juridiniam asmeniui matyti, jog už Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 str. 5 d. pažeidimą uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini) skirta 2604.00 eurų bauda.
6. ANK 95 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio iki penkių tūkstančių eurų. Iš bylos duomenų matyti, jog A. K. yra uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) direktorius, todėl jam administracinio nusižengimo protokolas surašytas pagrįstai. Tai, jog A. K. yra nubausto juridinio asmens akcininkas, nereiškia, kad pakartotinai traukiamas asmuo už tapačią veiką, nes uždarosios akcinės bendrovės turtas ir įsipareigojimai nesutampa su fizinio asmens (direktoriaus) turtinėmis teisėmis bei pareigomis.
7. Sprendžiant dėl nuobaudos dydžio, teismas vertina visas bylos aplinkybes, taip pat situaciją, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ su vėlesniais pakeitimais nustatė griežtą Lietuvos Respublikos sienų kontrolę, taip pat V. B. gautą atsakymą iš Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Imigracijos skyriaus dėl atsisakymo išduoti nacionalinę vizą Ukrainos piliečiui V. B., kas įrodo, jog iš tiesų teisėtai Lietuvos Respublikoje gyvenę ir dirbę uždarojoje akcinėje bendrovėje (duomenys neskelbtini) užsienio valstybės piliečiai neturėjo kitos išeities, kai pasilikti Lietuvoje ir siekiant apsirūpinti būtiniausius gyvybinius poreikius, dirbti bei gauti atlyginimą, taip pat vertinant atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jog A. K. kaltę pripažino visiškai bei gailėjosi (ANK 35 str. 1 d. 1 p.), turi šeimą, esminius kreditorinius įsipareigojimus, mažamečių vaikų, todėl yra pagrindas atsižvelgiant į padaryto nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, pasivadovauti teisingumo ir protingumo kriterijais bei skirti švelnesnę baudą, nei sankcijoje numatyta minimali.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 d. 1 d., 636 straipsniu, 646 straipsnio 2 dalimi,
nutaria
A. K. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, skirti 200 (dviejų šimtų) eurų baudą.
Išaiškinti, jog paskirta bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 (keturiasdešimt) kalendorinių dienų nuo nutarimo paskirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 (keturiasdešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos, į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų vieną iš surenkamųjų sąskaitų: Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“ AB, arba Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Šiaulių bankas“, arba Nr. (duomenys neskelbtini), esančią UAB „Medicinos bankas“, įmokos kodas 1001. Mokėjimo pavedime (unikalaus mokėjimo kodo laukelyje) nurodyti administracinį nusižengimą identifikuojantį numerį ROIK: (duomenys neskelbtini).
Nesumokėjus baudos, ji išieškoma priverstinai (duomenys neskelbtini) straipsnio nustatyta tvarka.
Išaiškinti pažeidėjui, kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka ((duomenys neskelbtini) straipsnis).
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo administracinio nusižengimo byloje išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teisme.