- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-02-11
- Bylos Nr.
- II-143-121/2010
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Virgilijus Valančius, Antanas Ablingis (pran.)
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo D. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. vasario 5 d. nutarimo D. V. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija n ustatė:
I.
Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Molėtų rajono policijos komisariato (toliau – ir Institucija) pareigūnas D. V. 2009 m. spalio 21 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. P 484811 už tai, kad 2009 m. rugsėjo 29 d., apie 8.20 val., D. V. savo namų valdoje Molėtų r., Dubingių sen. Bijutiškio k., laikė palaidus šunis, kurie išlindo per blogą tvorą, apkandžiojo A. B. ožką, tuo padarydami jam 300 litų materialinės žalos. Tuo D. V. pažeidė Molėtų rajono savivaldybės tarybos 2008 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. B1-81 patvirtintų Šunų, kačių ir kitų gyvūnų laikymo Molėtų rajono savivaldybės teritorijoje taisyklių (toliau – ir Taisyklės) reikalavimus.
Institucijos pareigūnas D. V. 2009 m. spalio 21 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. P 484812 už tai, kad 2009 m. spalio 16 d., apie 10.00 val., D. V. savo namų valdoje Molėtų r., Dubingių sen. Bijutiškio k., laikė palaidus šunis, kurie išlindo per blogai aptvertą tvorą, sudraskė šešias M. M. vištas, tuo padarydami jai 200 litų materialinę žalą. Tuo D. V. pažeidė Taisyklių reikalavimus.
Administracinė komisija prie Molėtų rajono savivaldybės tarybos (toliau – ir Komisija), išnagrinėjusi administracinių teisės pažeidimų bylas pagal abu protokolus, 2009 m. lapkričio 4 d. nutarimu pripažino D. V. kalta padarius jai inkriminuojamas veikas ir už padarytus pažeidimus galutinai skyrė subendrintą 500 Lt baudą be gyvūnų konfiskavimo. Nutarime nurodyta, kad D. V. pažeidė Taisyklių 15.3 punkto reikalavimus.
II.
D. V. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti Komisijos nutarimą. Paaiškina, kad yra nubausta už netikrus faktus, pagal norinčių jai pakenkti kaimynų šmeižikiškus pareiškimus. Nors A. B. ją apkaltino tuo, kad jos šunys, išlindę pro blogai aptvertą tvorą, sužalojo jo ožkytę, bet veterinarijos gydytojas V. V. tvirtino, kad pas B. buvo iškviestas ne dėl ožkytės sužalojimo, bet sėklinti karvę. E. B. papasakojo, kaip šunys puolė jos ožkytę ir prašė surašyti pažymą dėl ožkytės sužalojimų. Tačiau, kai veterinarijos gydytojas pasakė, kad pirmiausiai įsegs numerį, paskui apžiūrės ožkytę ir surašys pažymą, B. atsisakė prašymo. Veterinarijos gydytojo tvirtinimu, ožkytė atrodė sveika.
Taip pat nurodė, jog dėl A. M. įvykdytų dviejų sveikatos sužalojimų ji yra kreipusis į teismą. Kaimynas buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Kadangi B. yra M. draugai, tą dieną, kai turėjo važiuoti į teismą, B. apkaltino jos šunis dėl ožkytės sužalojimo ir nuvažiavo į teismą. Sužinoję, kad šios aplinkybės nesusiję su teisme nagrinėjama byla, jie pasitraukė. Bet kitą dieną kreipėsi į policiją, kuri, esant visai sveikai ožkai, nurodė net 300 litų nuostolį. Už tokią sumą būtų galima nusipirkti dvi geras melžiamas ožkas. Be to, nuotraukoje ožkytė atrodo visiškai sveika, ranka prispausta prie žemės. M. M. surašytas skundas irgi yra visiškas melas, kerštas pareiškėjai. Nurodo, jog pareigūnas A. S. yra A. M. artimas kaimynas ir draugas. Dėl šališkų policininko veiksmų ji kreipėsi į Molėtų rajono policijos komisariatą, bet gavo atsakymą, kad A. S. šališkumu negalima apkaltinti, kadangi jis nutarimo nepriiminėjo, medžiagą persiuntė Komisijai. Komisija rėmėsi A. S. surašytu protokolu. Jos prašymas pasikviesti į bylos nagrinėjimą veterinarijos gydytoją ir seniūną, kuris jau yra apžiūrėjęs tvorą, buvo atmestas. Taip pat paaiškino, jog tą dieną jos šunys nebuvo niekur išėję už teritorijos ribų, nes oras buvo gražus, ji visą dieną buvo kieme, o šunys buvo šalia jos. Tvora tą dieną nebuvo praardyta. Kaimynai tai daro gana dažnai, norėdami jai pakenkti. Dėl ardomos tvoros jai dažnai tenka kreiptis į policiją, tačiau gauna atsakymus, kad kaltininkų nustatyti nepavyko. Kai paskutinius du kartus ji pati sugavo kaimynę ardančią tvorą, jai buvo atsakyta, kad liudininkų nėra, o jos kaltinimų neužtenka. Pas pareiškėją kieme vaikšto nepririštos ir ožkos, ir vištos, ir šunys. Tačiau šunys nieko nepjauna. M. M. nufotografuota višta yra žmogaus papjauta, nes jei šuo papjautų vištą, plunksnų būtų pilnas kiemas. Nuotraukoje višta papjauta per kaklą, nupeštas pilvas, plunksnos sudėtos tvarkingai iš abiejų pusių. Neaišku, kodėl nuotrauka yra vienos vištos, nors rašo, kad papjautos buvo šešios vištos. Nesupranta, kodėl ji nebuvo pakviesta į įvykio vietą, apie įvykį ji sužinojo tik po 5 dienų iškviesta į policijos komisariatą. Ji yra I grupės invalidė. Serga sunkia progresuojančia mirtina liga. Jai tenka ištverti sunkų gydymą, trūksta pinigų vaistams. Ji nuolat kenčia nuo kaimynų, kurie daugybę metų vogė jos malkas, šieną, o už tai, kad netylėjo, ją mušė, grasino su ja susidoroti rašydami skundus, dėl kurių jai teks mokėti baudas.
Pareiškėja, bylą nagrinėjant teisme, papildomai paaiškino, jog, tvora iš vidaus aptverta vieline užtvara, todėl joks šuo pralįsti negali, nebent kai kaimynai ją specialiai išardo, nes jie vagia iš jos kiemo malkas. M. ją yra 4 kartus sumušęs, yra iškeltos bylos, todėl jie piktuoju. Rugsėjo 29 dienos rytą šunys iš kiemo niekur nebuvo išbėgę, tą dieną lijo, o ožkos labai bijo drėgmės, tokiu oru joks šeimininkas ožkų į lauką neleidžia. Ji turi 5 šunis, visi jei laksto palaidi, nes jos sodybos kiemas patikimai aptvertas. Jai tos sužalotos ožkos nerodė, vėliau veterinaras aiškino, kad jis ožkos negydė nuo sužalojimų. Papjautų vištų irgi nematė.
Institucijos atstovas skundą prašė atmesti, paaiškino, kad pareiškėjos palaidų gyvulių ir šunų istorija tęsiasi apie 15 metų, prieš trejus metus tvoros iš viso nebuvo, ją pastatė iš skirtingų medžiagų gabalų, tvoros apačia nepritvirtinta, todėl per apačią arba per tarpus tvoroje šunys lengvai pralenda. Gyvena pačiame miestelio centre, prie pat mokyklos. Daug kam iš kaimo jos šunys yra įkandę, tačiau atsilygina pinigais ir jie nesiskundžia. Faktiškai ji gyvena daugiabučiame name pas sugyventinį, gyvuliai ir šunys po kelias dienas paliekami alkani, be priežiūros, laksto palaidi kur nori. Jos tvoros niekas nelaužo. Po ožkos sukandžiojimo B. pareigūną iškvietė lyg ir tą pačią dieną, ožkytė gulėjo sužalota tvarte, nepaėjo, ją B. ant rankų išnešė į kiemą. Fotografavo pareigūnas. Įkandimų buvo ne vienas. Dėl vištų M. irgi iškvietė telefonu. Vištos jau sudraskytos gulėjo pievoje, o šunis matė bėgančius per medinių vartelių apačią, kur pareigūnas rado jų iškastą duobę, ją vėliau pareiškėja užpylė mėšlu. Jis pats matė 4 papjautas vištas.
III.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. vasario 5 d. nutartimi pareiškėjos skundą tenkino iš dalies – Komisijos nutarimą pakeitė, D. V. skyrė 500 Lt baudą be gyvūnų konfiskavimo ir baudos sumokėjimą išdėstė 10 mėnesių. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis ATPK 260 straipsnio 1 dalimi ir 284 straipsnio 2 dalimi, pažymėjo, kad protokole nebuvo nurodytas Molėtų rajono savivaldybės tarybos 2008 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. B1-81 patvirtintų Šunų, kačių ir kitų gyvūnų laikymo Molėtų rajono savivaldybės teritorijoje taisyklių konkretus punktas, kurį pažeidė D. V., bet šis netikslumas ištaisytas Komisijai priimant nutarimą, kuriame nurodyta, kad D. V. pažeidė Taisyklių 15.3 punkto reikalavimus. Teismas, įvertinęs A. B. 2009 m. rugsėjo 29 d. pareiškimą, 2009 m. spalio 9 d. paaiškinimą, E. B. 2009 m. spalio 9 d. paaiškinimą, N. P. 2009 m. spalio 19 d. paaiškinimą, sužalotos ožkos nuotraukas, 2009 m. spalio 19 d. S. M. M. pareiškimą, jos paaiškinimą, A. M. paaiškinimą, papjautų vištų, vištų plunksnų, buvusio vaikų darželio šunų kojų pėdsakų žemėje, S. M. M. namo, vartų į D. V. namų valdą ir iškasto griovio su šunų pėdsakais nuotraukas, administracinių teisės pažeidimų protokolus, liudytojų parodymus, padarė išvadą, kad Institucija surinko pakankamai D. V. kaltę, padarius ATPK 110 straipsnio 5 dalyje numatytą pažeidimą, įrodymų, tinkamai kvalifikavo jos veiką. Pažymėjo, kad Komisija, atsižvelgusi į D. V. atsakomybę lengvinančią aplinkybę (I grupės invalidė, ATPK 31 str. 1 d. 10 p.), skyrė pažeidėjai 500 Lt baudą be gyvūnų konfiskavimo, kuri yra lygi sankcijoje numatytos administracinės nuobaudos minimumui. Įvertinęs tai bei aplinkybę, jog D. V. kalta neprisipažino, teismas baudos dydį paliko nepakeistą, tačiau jos sumokėjimą išdėstė 10 mėnesių.
IV.
Apeliaciniu skundu D. V. prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartį ir bylą jos atžvilgiu nutraukti. Nurodo, jog liudytojų parodymai, kuriais rėmėsi teismas, yra prieštaringi, skirtingai nurodoma dėl šunų sudraskytų vištų skaičiaus, jas tariamai sudraskiusių šunų skaičiaus. Pats A. M. pradžioje teigė per virtuvės langą pamatęs, kaip šunys pjauna vištas, o teismo posėdyje nurodė paties vištų užpuolimo fakto nematęs. Taip pat nurodo, jog policininkas A. S. sugalvojo griovį, nes jam netiko M. teiginys, kad apeliantės šunys pralindo pro skylę, esančią varteliuose. Atkreipia dėmesį, kad iš byloje esančių vartelių nuotraukų matyti, kad tvoros apačia visur pritvirtinta, pro ją pralįsti neįmanoma, o tinklo apačia kaimynų būna ištraukiama iš velėnos. Norėdama apsisaugoti nuo išorinio ardymo, ji storu mėšlo sluoksniu užvertė tinklo apačią, kad ji būtų prispausta ir tuomet, jei kas tinklą atrištų nuo apatinės vielos. Aplinkybė, kad tvora yra iš skirtingų medžiagų, nėra reikšminga – svarbu, kad pro ją niekas negali pralįsti. Taip pat nuotraukos patvirtina, kad tvora vietomis yra tyčia sugadinta žmonių rankomis. Pareigūno A. S. teiginiai dėl laikomų šunų skaičiaus yra neteisingi – Komisijos pirmininkė pati matė, jo pareiškėja laiko 4 šunis. Jie yra prižiūrėti, riebūs, alkani nebūna. Gyvūnus ji myli ir prižiūri, pamaitina netgi svetimus. Liudytojų parodymai, kad ji gyvena pas sugyventinį ir gyvuliai yra paliekami be priežiūros – melagingi. Nurodo, jog pačių kaimynų M. šuo, nutrūkęs papjovė 6 kaimynų Mn. vištas ir užkasė prie savo būdos, be to, taip pat dingo ir jos vištos. Tuo tarpu jos šunys nėra alkani ir jos kieme laisvai vaikštančių vištų ir ožkų nepjauna. Apeliantės nuomone, byloje esančios vištų plunksnų, buvusio vaikų darželio nuotraukos yra neinformatyvios. Iš bylos dingo vištos nuotrauka, kur ji buvo tvarkingai nuo pilvo nupeštomis ir aplink sudėtomis plunksnomis. Nurodo, jog pareigūno teiginys, kad šunys užpuolė iš mokyklos einančią mergaitę, o pareiškėja nešė saldainius, yra melagingas – tuo metu D. V. gydėsi Druskininkuose. Atkreipia dėmesį, kad liudytojos teigimu, ožkytę užpuolė ir tamsus su rudomis dėmėmis šuo, tačiau D. V. tokio neturi ir neturėjo. Taip pat nurodo kitus argumentus, kurie buvo išdėstyti skunde pirmosios instancijos teismui.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Komisija prašo atmesti jį kaip nepagrįstą ir palikti galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartį. Nurodo, kad apeliacinis skundas grindžiamas teiginiais, kurių niekas negali patvirtinti.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą M. M. prašo jį atmesti. Nurodo, kad D. V. tvorų niekas neardo, jos yra išgriuvusios, supuvusios. Teismuose ji prisidengia savo liga ir išvengia atsakomybės dėl gyvulių laikymo taisyklių pažeidimo, o vėliau net nemėgina apsitvarkyti. Jos kieme baisus šiukšlynas, gyvūnų gausybė, vogti ten nėra ko. Jos šunys pjauna vištas, apdrasko mažesnius gyvūnus, padarytų nuostolių D. V. niekada neatlygina. Nurodo, kad pareiškėja šmeižia pareigūnus, naudojasi turimu nemokamos teisinės pagalbos statusu ir tampo kaimynų šeimą po teismus.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą A. B. siūlo konfiskuoti jos turimus šunis, kadangi kitos nuobaudos jos nepaveiks. Nurodo, kad iš tiesų D. V. turi 5 šunis – tris šviesiai rudus, vieną – rudą su juodomis dėmėmis ir vieną baltą su juodomis dėmėmis. Nurodo, jog šunys laksto palaidi, tvoros apatinė dalis yra nepritvirtinta. Nurodo, jog po aptariamų įvykių buvo sukviestas bendrovės narių susirinkimas, kuriame buvo nutarta, kad reikia atlikti D. V. psichiatrinę ekspertizę. Ji net po nubaudimo, nedaro jokių išvadų, nesirūpina, kad gyvuliai ir šunys nebedarytų žalos aplinkiniams. Taip pat A. B. nurodo kitas aplinkybes, kurios buvo paminėtos pirmosios instancijos teismo posėdyje.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
V.
Apeliacinis skundas netenkintinas. D. V. patraukta atsakomybėn už pažeidimo, numatyto ATPK 110 straipsnio 5 dalyje padarymą. ATPK 110 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad gyvūnų įsigijimo, laikymo, veisimo, dresavimo, gabenimo ir prekybos jais taisyklių bei atskirų rūšių gyvūnų registravimo gyvenamosiose vietovėse taisyklių pažeidimas, padaręs žalos asmens sveikatai ar turtui, – užtraukia baudą nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio litų su gyvūnų konfiskavimu arba be konfiskavimo. Įvertinus, jog ši ATPK nuostata yra blanketinė, Komisijos nutarime nurodyta, kad tokia D. V. veika pažeidžia Molėtų rajono savivaldybės tarybos 2008 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. B1-82 patvirtintų Šunų, kačių ir kitų gyvūnų laikymo Molėtų rajono savivaldybės teritorijoje taisyklių 15.3 punktą, kuriame numatyta, kad draudžiama laikyti palaidus šunis sodybų kiemuose, sodų sklypuose, jei kiemai, sodų sklypai neaptverti tvora, pro kurią šuo negalėtų ištrūkti. D. V. neigia padariusi jai inkriminuojamą pažeidimą ir nurodo, jog jos tvora yra tinkamai aptverta, plyšių, pro kuriuos galėtų išlysti šunys, nėra. Teigia, kad tvorą tyčia praardo kaimynai. Be to, jos šunys nei ožkų, nei vištų nepjauna. ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš paminėtų teisės nuostatų seka, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, patikrino byloje esančius įrodymus. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir tinkamai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino ir įvertino surinktus įrodymus. Su Vilniaus apygardos administracinio teismo padarytomis išvadomis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija sutinka ir jų nekartoja. Taip pat pažymėtina, kad byloje esančios tvoros nuotraukos (b. l. 54-55, 76-97) patvirtina, jog pareiškėjos tvora nėra sandari, turi plyšių. Aplinkybės, kokiu būdu atsirado tarpai tvoroje, nėra svarbios. Pareiškėja, laikydama kieme palaidus šunis, turėjo būti pakankamai apdairi ir rūpestinga bei pasirūpinti, kad pro atsiradusias ertmes šunims nebūtų galimybės pateikti į už tvoros esančias teritorijas. Patikrinusi liudytojais apklaustų kaimynų parodymus, duotus teismo posėdžio metu, jų paaiškinimus pareigūnams, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija esminių prieštaravimų nenustatė. Jų parodymai yra nuoseklūs. Nežymūs neatitikimai gali būti paaiškinami tuo, kad teismo posėdyje jie buvo apklausiami praėjus nemažai laiko nuo protokoluose aprašytų įvykių. Byloje esančios ožkos ir vištų nuotraukos (b. l. 37-39, 49-53) patvirtina, jog buvo sužaloti bei papjauti kitiems asmenims priklausantys gyvūnai. Kad juos užpuolė būtent D. V. šunys, neginčytinai įrodo šiuos faktus mačiusių liudytojų parodymai. Nors apeliantė teigia, kad jie siekia D. V. pakenkti, byloje nėra jokių jų suinteresuotumą patvirtinančių įrodymų. Kad apeliantė pati savo akimis nematė sužalotos ožkos, nepaneigia fakto, jog ji buvo apkandžiota. Taip pat šio fakto nepaneigia ir tai, jog byloje nėra veterinaro pažymos apie apkandžiojimus. Iš E. B. paaiškinimo teisme (b. l. 100) matyti, jog veterinaras negalėjo išduoti pažymos, kadangi ožka nebuvo registruota, tačiau tiek pareigūno, tiesiogiai mačiusio gyvūną, parodymai (b. l. 100), tiek minėtos nuotraukos patvirtina, kad ožka buvo apkandžiota. Kiti apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai dėl kaimynų šuns padarytos žalos jai ir kitiems kaimynams, jos tvorų ardymo ir pan. – atmestini kaip nereikšmingi, kadangi šioje byloje yra nagrinėjamas tik D. V. netinkamos šunų priežiūros klausimas. Kitų asmenų veikų tyrimas šiuo atveju nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas ir peržengia nagrinėjamos bylos ribas. Be to, nurodyti teiginiai nėra pagrįsti jokiais įrodymais, jų nepatvirtino nei vienas pirmosios instancijos teismo posėdyje apklaustas liudytojas. Dėl paminėtų priežasčių darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Ją keisti ar naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
D. V. apeliacinio skundo netenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. vasario 5 d. nutartį D. V. administracinio teisės pažeidimo byloje palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.