Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2006-10-10 · Administracinė byla Nr. A-143-1621-06

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2006-10-10
Bylos Nr.
A-143-1621-06
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Birutė Janavičiūtė (pirm.), Anatolijus Baranovas (pran.), Romanas Klišauskas
Trečiasis asmuo
I. D., Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus, Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriui, akcinei bendrovei ,,Vilniaus šilumos tinklai“, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui
Pareiškėjas
uždarosios akcinės bendrovės ,,Vilniaus energija“
Atsakovas
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Centrinei darbo medicinos ekspertų komisijai
Advokatai
Natalija Kaminskienė
Kategorijos
  • 6.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A11 – 1621/2006Procesinio sprendimo kategorija 6.7; 49 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2006 m. spalio 10 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (pranešėjas), Birutės Janavičiūtės (kolegijos pirmininkė) ir Romano Klišausko,

sekretoriaujant Rūtai Šipkauskienei,vertėjaujant Laurai Liubinavičiūtei,dalyvaujant pareiškėjo atstovams Tatjanai Leus ir Irmantui Ambrazevičiui,atsakovo atstovei Salomėjai Balsytei,trečiajam suinteresuotam asmeniui I. D.,

trečiojo suinteresuoto asmens I. D. atstovams advokatams Natalijai Kaminskienei ir Arūnui Abraičiui,

trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus atstovei Neringai Jucevičienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal trečiojo suinteresuoto asmens I. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. kovo 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės ,,Vilniaus energija“ skundą atsakovams Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Centrinei darbo medicinos ekspertų komisijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims I. D., Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriui, akcinei bendrovei ,,Vilniaus šilumos tinklai“, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui dėl išvados panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė ,,Vilniaus energija“ (toliau – ir pareiškėjas, UAB ,,Vilniaus energija“) skundu (T 1, b. l. 4 – 10) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijos (toliau – ir atsakovas, Komisija) 2004 m. sausio 20 d. išvadą dėl profesinės ligos pagrįstumo Nr. 16/04, kuria trečiajam suinteresuotam asmeniui I. D. pripažintas profesinis susirgimas.

Pareiškėjas nurodė, kad Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus (toliau – ir VDI Vilniaus skyrius) sudaryta komisija 2003 m. vasario 3 d. surašė buvusio darbuotojo I. D. profesinės ligos patvirtinimo aktą Nr. 03-01-054-003, kurį apskundė Komisijai, tačiau ir ši pripažino I. D. susirgimą profesiniu bei 2004 m. sausio 20 d. išvadoje Nr. 16/04 nurodė, kad I. D. serga profesine lėtine juosmens – kryžmens radikulopatija su kairės S₁ šaknelės pažeidimu FN II-III0 su pastoviu išreikštu skausminiu sindromu, išreikštos stuburo osteochondrozės ir spondiliozės fone L₃-4, L₄-5, L₅-S₁ prolabsai, L₃ retrolisteze, sukelta labai didelio vienkartinio keliamo krovinio masės, taip pat profesine lėtine, abipuse klausos nervų neuropatija (pradinis klausos pakenkimas). Pareiškėjo manymu, atsakovo išvada nepagrįsta. Radikulopatija yra nespecifinė (netikroji) profesinė liga, jos priežastys yra stuburo osteochondrozė ir diskų išvaržos. Ligos atsiradimas gali būti susijęs ne tik su krovinių kilnojimu ir nešiojimu bei vibracija darbo aplinkoje, bet ir su daugeliu neprofesinių priežasčių – su amžiumi (I. D. amžius 61 metai), kūno svoriu (I. D. medicininėje kortelėje įrašytas nutukimas), buitinėmis traumomis (I. D. versdavosi antkapių gamyba), su pakitimais, kurie atsiranda užakus smulkioms kraujagyslėms, ir pan. Profesinį stuburo pažeidimą galima įtarti tik tada, kai kenksmingi darbo aplinkos veiksniai, galintys pažeisti stuburą, buvo intensyvūs, pagal darbų higieninę klasifikaciją viršijo leidžiamas normas, kai jų poveikis truko pakankamai ilgai ir pagrindinė jų poveikio vieta buvo ligonio stuburas. I. D. darbo vietos higieninėje charakteristikoje (toliau – ir Charakteristika) tai neužfiksuota. Charakteristikos (2003 m. sausio 13 d. redakcija) 14 punkte, kaip galima profesinės ligos priežastis, buvo nurodytas giluminio siurblio, kurio svoris iki 80 kg, kilnojimas, kai I. D. reikėdavo rankiniu būdu įleisti jį į 5-6 m šulinį ir išsiurbti vandenį. Šis teiginys vėliau patikslintas, t. y. 2003 m. gegužės 22 d. Charakteristikos papildymo 3 ir 4 punktuose, nurodant, kad I. D. išsiurbti vandenį teko tik vasaros metu, kad, katilinei nedirbant, buvo paliekamas vienas operatorius ir vienas mazuto išpylėjas mazuto ūkio švarai ir tvarkai palaikyti, kurie, esant būtinybei, dirbo su giluminiu siurbliu. Patikslintas ir šulinio gylis – 2,7 m. Atsakovas savo išvadoje iš esmės pakartojo Charakteristikos 2003 m. gegužės 22 d. papildymą, tačiau neatsižvelgė į aplinkybes, kurios nustatytos rašytiniais įrodymais ir liudytojų parodymais Vilniaus apygardos administracinio teismo byloje Nr. I8-1496/2003, patvirtinančias, kad sunkus siurblys ,,Gnom” epizodiškai buvo naudojamas lietaus vandeniui išsiurbti nuo aikštelės išbetonavimo 1998 m. iki naujo siurblio įsigijimo 1999 m. ir kad I. D. nedirbo vienas. Dėl mazuto talpų ir boilerių sklendžių atidarinėjimo pareiškėjas nurodė, jog 2003 m. gegužės 22 d. Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai (toliau – ir VDI) buvo išsiųstas paaiškinamasis raštas Nr. 102-206-1590, kuriame paaiškinta, kad vožtuvai ir sklendės, kurių skersmuo didesnis negu 300 mm, turi elektros pavaras, gali būti valdomos distanciniu būdu, o mažesnio skersmens nesunkiai atidaromos, reikalui esant, personalas naudoja specialius raktus, palengvinančius atidarymą. Apsauginis vožtuvas tikrinamas tik ant veikiančio katilo, o, katile esant slėgiui, vožtuvas pakeliams labai lengvai. Atsakovo teiginys, kad I. D. tekdavo rankiniu būdu vienam nukelti sunkius, virš 40 kg sveriančius kanalizacijos dangčius, pareiškėjo nuomone, netikslus – dangčius tekdavo ne nukelti, o nustumti laužtuvo pagalba, o tai nereikalauja didelių pastangų. Kaip jau minėta, šiuos darbus I. D. dirbo ne vienas. Be to, I. D., dirbdamas katilinės mašinistu, operatoriumi, vyr. operatoriumi, apie 90 procentų savo darbo laiko stebėjo įrengimų parametrus katilinės valdymo pulte. Profesinės rizikos veiksniai I. D. darbo vietoje – darbas kompiuteriu, vibracija, akustinis triukšmas, stereotipiniai darbo judesiai, naktinis ir pamaininis darbas. Pagal 1996 m. ir 2001 m. atliktų higieninio įvertinimų duomenis visi šie veiksniai, išskyrus bendrą triukšmo lygį pagal 1996 m. matavimus, neviršijo higienos normų leistinų lygių, o tai įrašyta I. D. Charakteristikos 14 punkte. Pažymėjo, kad Charakteristikos (2003 m. sausio 13 d. redakcija) 14 punkte ir jos 2003 m. gegužės 22 d. papildyme nenurodytas kenksmingų darbo aplinkos veiksnių neatitikimas higienos normoms, technologinių procesų neatitikimas teisės aktams ir techniniams standartams, asmeninių apsauginių priemonių netinkamas naudojimas ir profilaktinių privalomų sveikatos tikrinimų bloga kokybė (pagal Lietuvos Respublikos valstybinio darbo inspektoriaus 2001 m. rugsėjo 12 d. įsakymu Nr. 249/42 patvirtinto Profesinių ligų priežasčių tyrimo reglamento (toliau – ir Reglamentas) 33.13 punkto reikalavimus). Vien tik siurblio ,,Gnom” panaudojimo, kanalizacijos šulinių bei druskos duobių valymo, aušinimo baseino išsiurbimo darbų atlikimo faktų konstatavimas I. D. Charakteristikoje bei jos papildyme, neatsižvelgiant į šių darbų intensyvumą ir jų atlikimo tvarką, negali būti pagrindu laikyti šiuos darbus profesinės ligos atsiradimo priežastimi. Pareiškėjo nuomone, atsakovo sprendimas dėl pripažinimo I. D. ligos profesiniu susirgimu nepagrįstas ir neteisėtas. Atsakovas pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. birželio 29 d. nutarimu Nr. 815 patvirtintų Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 24.2 punktą, numatantį, kad profesinės ligos diagnozę nustato darbo medicinos gydytojas, atsižvelgdamas į ligos etiologinį kenksmingą veiksnį, jo dydį ir poveikio trukmę pagal darbo sąlygų higieninę charakteristiką. Profesinei ligai (radikulopatijai) išsivystyti nepakanka vieną kartą pakelti sunkų krovinį. Tokiu atveju būtų užfiksuota ūmi liga – ginčijamoje išvadoje pripažįstama lėtinė profesinė liga. Pareiškėjas nesutiko ir su kita I. D. nustatyta diagnoze – profesine lėtine, abipuse klausos nervų neuropatija. Šios ligos pagrindinis klinikinis požymis – klausos nusilpimas, jis paprastai prasideda po 5-10 m. darbo esant dideliam triukšmui. I. D. sveikata periodiškai buvo tikrinama specialistų, jie patologijos nenustatė. Triukšmo balų dydis neviršijo higienos normų. Taigi skundžiama atsakovo išvada prieštarauja Charakteristikai ir I. D. sveikatos tikrinimo rezultatams. Pareiškėjas teigė, kad I. D. periodiškai tikrindavo sveikatą ir kiekvieną kartą gydytojų išvados buvo ,,Dirbti gali”. I. D. nustatyti lėtiniai susirgimai negalėjo išsivystyti per vieną – du mėnesius, tad profilaktinių sveikatos tikrinimų metu jam laiku turėjo būti nustatytos atitinkamos diagnozės, o darbdaviui rekomenduota darbuotoją perkelti į kitą darbą. Tokių rekomendacijų darbdavys negavo.

Atsiliepimas

Atsakovas Komisija atsiliepimu į skundą (T 1, b. l. 84 – 85) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodė, kad 2004 m. sausio 15 d. posėdyje, vertindamas I. D. darbo sąlygų higieninę charakteristiką, darbo sąlygų higieninės charakteristikos papildymus, UAB ,,Vilniaus energija“ atstovų, I. D. pasisakymus, medicininės dokumentacijos įrašus, padarė išvadą, kad UAB ,,Vilniaus energija“ nepaneigė, jog I. D. daug kartų nepatogioje padėtyje teko kelti svorį, žymiai viršijantį leistinus ribinius dydžius (76 kg), ir tokio svorio kėlimas buvo pagrindinis kenksmingas veiksnys, sukėlęs profesinę lėtinę juosmens – kryžmens radikulopatiją. Profesinei radikulopatijai išsivystyti taip pat turėjo įtakos kiti antraeiliai kenksmingi veiksniai: vibracija, oro temperatūros svyravimai, drėgmė.

Trečiasis suinteresuotas asmuo I. D. atsiliepimu į skundą (T 1, b. l. 81) prašė skundą atmesti.

Šalies argumentai

I. D. nurodė, kad pareiškėjas Komisijos išvadą Nr. 16/04 ginčija tais pačiais argumentais, kuriais bandė paneigti darbo sąlygų higieninę charakteristiką. Visus šiuos argumentus Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2004 m. lapkričio 24 d. nutartimi (Vilniaus apygardos administracinio teismo byla Nr. I8-1496/2003) atmetė ir bylą nutraukė.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo VDI Vilniaus skyrius atsiliepimu į skundą (T 1, b. l. 82) prašė skundą atmesti.

VDI Vilniaus skyrius nurodė, kad I. D. profesinės ligos patvirtinimo akte Nr. 03-01-054-003 pateikti duomenys iš esmės remiasi darbo sąlygų higieninėje charakteristikoje Nr. 02-01-54 pateiktais duomenimis, kuriuos UAB ,,Vilniaus energija“ jau skundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui (administracinė byla Nr. I8-1496/2003), kuris iš esmės atmetė skundą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas panaikintas ir byla nutraukta.

Trečiasis suinteresuotas asmuo akcinė bendrovė ,,Vilniaus šilumos tinklai“ (toliau – ir AB ,,Vilniaus šilumos tinklai“) atsiliepimu į skundą (T 3, b. l. 65) prašė skundą patenkinti.

AB ,,Vilniaus šilumos tinklai“ nurodė, kad papildomų duomenų apie I. D. profesinę ligą pateikti negali, nes pagal 2002 m. vasario 1 d. nuomos sutartį nuo 2002 m. balandžio 1 d. įmonės turtas ir įsipareigojimai perduoti nuomininkui UAB ,,Vilniaus energija“.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2006 m. kovo 16 d. sprendimu (T 5, b. l. 173 – 182) pareiškėjo skundą patenkino iš dalies. Teismas panaikino Komisijos 2004 m. sausio 20 d. išvadą dėl profesinės ligos pagrįstumo Nr. 16/04. Teismas perdavė Komisijai 2003 m. vasario 3 d. profesinės ligos patvirtinimo akto Nr. 03-01-054-003 dalį dėl profesinės lėtinės juosmens – kryžmens radikulopatijos su kairės S₁ šaknelės pažeidimu FN II-III0 su pastoviu išreikštu skausminiu sindromu, išreikštos stuburo osteochondrozės ir spondiliozės fone L₃-4, L₄-5, L₅-S₁ prolabsai, L₃ retrolisteze, sukeltos labai didelio vienkartinio keliamo krovinio masės, patvirtinimo ir UAB ,,Vilniaus energija“ 2003 m. kovo 3 d. skundą Nr. 102-109-642 nagrinėti iš naujo. Komisijos išvadą dėl profesinės ligos – profesinės lėtinės abipusės pradinės klausos neuropatijos – pagrįstumo panaikino.

Teismas nurodė, kad profesinė liga patvirtinta vadovaujantis darbo sąlygų higienine charakteristika, kaip ir numato Nuostatų 25, 28 punktai. Pareiškėjas, nesutikdamas su 2003 m. vasario 3 d. I. D. profesinės ligos patvirtinimo aktu, atsisakė jį pasirašyti ir 2003 m. kovo 4 d. kreipėsi į Komisiją dėl profesinės ligos diagnozės nustatymo nepagrįstumo. Tokia teisė pareiškėjui suteikta Nuostatų 28 punktu. Pažymėjo, jog Komisijos 2004 m. sausio 20 d. išvada surašyta įvertinus darbo sąlygų higieninę charakteristiką bei jos papildymus, medicininės dokumentacijos įrašus, vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. rugpjūčio 29 d. įsakymu Nr. 475 patvirtintų Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijos nuostatų (toliau – Komisijos nuostatai) 5, 6.1, 6.2 punktais, Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 42 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 44 straipsnio 10, 12, 13 punktais. Teismo nuomone, atsakovas nepagrįstai vadovavosi Komisijos nuostatų 6.2 punktu, nes tokiu atveju turėjo būti surašyta ne išvada dėl profesinės ligos pagrįstumo, bet ekspertizės išvada. Atsakovo atstovė negalėjo paaiškinti, ar atliktas tyrimas laikytinas ekspertize. Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 41 straipsnis taip pat numato, kad skiriama ekspertizė. Reglamente nenumatyta, kaip Komisija turi atlikti ekspertinį tyrimą, tačiau Komisijos nuostatų 7.2, 7.6 punktai Komisijai suteikia teisę pasitelkti specialistus. Šiuo atveju Komisija į kitus specialistus nesikreipė. Dėl to 2005 m. liepos 4 d. nutartimi buvo paskirta kompleksinė dokumentinė teismo medicinos ekspertizė. Ją atlikę ekspertai nustatė, kad I. D. profesinės ligos patvirtinimo akte padaryta techninė klaida, nes I. D. yra diagnozuota tarpslankstelinių diskų prolabacija (disko išsigaubimas), o ne prolabsai (disko iškritimas). Teismo nuomone, yra skirtumas, ar kalbama apie diskų išsigaubimą ar apie visišką iškritimą. Ši Komisijos išvados dalis yra klaidinga. Ekspertai nurodė, kad I. D. darbo sąlygos galėjo paspartinti stuburo pakitimų vystymąsi, tačiau negalėjo būti tiesioginė išreikštos stuburo osteochondrozės ir spondiliozės, diskų prolobacijos ir dėl jų išsivysčiusios radikulopatijos priežastis. Lėtinis abipusės pradinės klausos neuropatijos, pradinio klausos pakenkimo priežastis gali būti vidinės ausies struktūrų amžiniai – degeneraciniai pakitimai, kraujo apytakos sutrikimai, o darbo sąlygos galėjo paspartinti vidinės ausies pakitimų vystymąsi, tačiau negalima kategoriškai teigti, kad būtent tai buvo šių pakenkimų priežastis. Tai patvirtino ir darbo medicinos specialistas I. M. Teismo nuomone, galima remtis ekspertizės išvadomis ir specialisto paaiškinimais, nes juos patvirtina kiti duomenys. Teismas pažymėjo, jog skundžiamoje išvadoje išsamiai ir objektyviai neatsakyta į pareiškėjo skundo argumentus, todėl pažeistos Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos. Išvadoje yra prieštaravimų, kurie nepašalinti (neapibrėžta profesinės ligos data). Teigė, jog išvada neatitinka ir formos reikalavimų (nėra galimybės nustatyti konkrečių kenksmingų veiksnių). Išvadoje konstatuotos stuburo ligos priežasties (sukelta labai didelio vienkartinio keliamo krovinio masės) nepatvirtina jokie objektyvūs įrodymai. Teismas pabrėžė, kadangi I. D. diagnozuotos stuburo ligos profesinė kilmė išvadoje nepagrįsta teisės aktais (Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 41, 42 str., Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. lapkričio 30 d. nutarimu Nr. 1198 patvirtintu Profesinių ligų sąrašu (toliau – Sąrašas), Reglamentu), nemotyvuota, nepasisakyta dėl visų keliamų klausimų, laikytina, kad išvada padaryta neatlikus ekspertizės, be to, nepagrįstai patvirtinta profesinė lėtinė, abipusė klausos nervų neuropatija pradinis klausos pakenkimas, todėl išvada naikinama, o profesinės ligos patvirtinimo akto dalis dėl įtariamos profesinės lėtinės juosmens – kryžmens radikulopatijos bei UAB ,,Vilniaus energija“ 2003 m. kovo 3 d. skundas Komisijai dėl I. D. profesinės ligos patvirtinimo akto panaikinimo grąžinami Komisijai spręsti iš naujo. Komisijos išvada dėl profesinės lėtinės abipusės kochlearinės neuropatijos, pradinio klausos pakenkimo patvirtinimo panaikinama, nes šalys pripažino ir specialistas patvirtino, kad pradinis klausos pakenkimas nelaikytinas profesine liga, ši liga negali būti diagnozuojama, nes tam nėra kriterijų.

III.

Trečiasis suinteresuotas asmuo I. D. apeliaciniu skundu (T 5, b. l. 189 – 190) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. kovo 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Eksperto išvada nelaikytina objektyvia ir teisinga, nes atliekant ekspertizę nedalyvavo darbo medicinos specialistas. Abejoja teismo pakviesto specialisto darbo medicinos gydytojo I. M. nešališkumu.

2. Nėra pagrindo sulyginti tuometinių darbo sąlygų Vokietijoje ir Lietuvoje.

3. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2005 m. kovo 18 d. nutartyje pripažino, jog atsakovo dalyvavimas atliekant ekspertizę kelia abejonių šio akto objektyvumu. Grąžinant aktą atsakovui priimti naują sprendimą nebus išvengta šališkumo.

4. Lietuvos darbo medikai negali tinkamai pasisakyti dėl susirgimo pripažinimo profesiniu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad visos abejonės turi būti vertinamos asmens naudai (administracinė byla Nr. N3-2105/2005).

Atsiliepimas

Pareiškėjas UAB ,,Vilniaus energija“ atsiliepimu į apeliacinį skundą (T 6, b. l. 5 – 7) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. kovo 16 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:

1. Nebuvo objektyvios galimybės įtraukti į ekspertų komisiją darbo mediko – eksperto, nes teismo ekspertų sąraše nėra darbo medicinos specialisto, o Komisijos nariai negalėjo dalyvauti pakartotinėje ekspertizėje. Teiginys apie darbo medicinos specialisto I. M. šališkumą nepagrįstas.

2. Ekspertizės aktas ir darbo medicinos specialisto I. M. pasisakymas bei jo pateikti dokumentai yra labai svarbūs šiai bylai, tačiau teismas panaikino išvadą ir dėl kitų motyvų.

3. Teismo sprendime išdėstyti motyvai galėjo būti pagrindas visiškai panaikinti išvadą ir patenkinti skundą, bet teismas suteikė atsakovui galimybę iš naujo nagrinėjant pašalinti nustatytus išvados trūkumus ir prieštaravimus, objektyviai ir visapusiškai ištirti skundą. Nurodytoje apeliacinės instancijos teismo nutartyje pasisakyta dėl atsakovo dalyvavimo teismo ekspertizėje.

4. Abejonių vertinimo principas negali būti taikomas, nes jis prieštarauja byloje surinktiems įrodymams ir teismo nustatytoms aplinkybėms.

Atsakovas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija atsiliepimu į apeliacinį skundą (T 6, b. l. 12) su apeliaciniu skundu sutinka iš dalies.

Atsakovas Komisija atsiliepimu į apeliacinį skundą (T 6, b. l. 2 – 4) su apeliaciniu skundu sutinka iš dalies ir prašo priimti sprendimą teismo nuožiūra.

Komisija nurodo, kad I. D. diagnozavo profesinę ligą remiantis klinikiniais reiškiniais, tyrimais, darbo sąlygų higienine charakteristika, Sąrašu. Komisija, priėmusi sprendimą dėl profesinės ligos diagnozės nustatymo, surašo išvadą dėl profesinės ligos pagrįstumo (Komisijos nuostatų 19 p.).

Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius atsiliepimu į apeliacinį skundą (T 6, b. l. 9 – 11) prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:

1. Ir ekspertizės išvados, ir byloje dalyvavusio darbo medicinos specialisto paaiškinimai, jog I. D. diagnozuota liga negali būti pripažįstama profesine, yra pagrįsti nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, atitinka galiojančius teisės aktus, reglamentuojančius profesinių ligų nustatymą.

2. Nebuvo Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 47 straipsnyje numatytų pagrindų nušalinti specialistą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Iš bylos matyti, kad nagrinėjamo ginčo esmė yra ginčas dėl trečiajam suinteresuotam asmeniui I. D. diagnozuotų minėtų stuburo ir klausos pažeidimų pripažinimo profesiniais susirgimais (profesine liga) Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo taikymo prasme, t. y. ginčas dėl tiesioginio priežastinio ryšio tarp nurodytų susirgimų ir I. D. darbo sąlygų, užfiksuotų 2002 m. gruodžio 15 d. darbo sąlygų higieninėje charakteristikoje (su vėlesniais priedais), buvimo ar nebuvimo fakto. Šios esminę reikšmę bylai turinčios aplinkybės svarumas yra konstatuotas ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 18 d. nutartyje (T. 5, b. l. 27-35).

Kolegija pažymi, kad, pagal skundžiamos išvados surašymo metu (2004-01-20) galiojusio Reglamento 33.13 punkto formuluotę, darbo sąlygų higieninėje charakteristikoje nurodomos (surašomos) galimos profesinės ligos priežastys. (Pažymėtina, kad tokia formuluotė yra panaudota ir minėtoje 2002 m. gruodžio 15 d. I. D. darbo sąlygų higieninėje charakteristikoje (14 p.). Aiškinant šią teisės nuostatą lingvistiniu teisės aiškinimo metodu bei skundžiamos išvados surašymo metu galiojusio Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo (įsigaliojo nuo 2003-07-16) 44 straipsnio, o minėto I. D. profesinės ligos patvirtinimo akto surašymo metu (2003-02-03) galiojusio Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 73 straipsnio 12 ir 13 punktų taikymo prasme, tokia nuoroda darbo sąlygų higieninėje charakteristikoje (tuo atveju, kai ji atskirai nebuvo apskųsta teismui) negali būti laikoma teisine kliūtimi teismui tikrinti (aiškinti) minėto priežastinio ryšio buvimo ar nebuvimo faktą nagrinėjant bylą dėl (šioje byloje) skundžiamos Komisijos išvados pagrįstumo. Todėl kolegija konstatuoja, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 24 d. nutartis (T. 1, b. l. 35-39) nėra ir nebuvo pirmosios instancijos teismui teisinė kliūtis aiškinti minėtas aplinkybes (dėl priežastinio ryšio) kaip bylai reikšmingas aplinkybes (ABTĮ 86 str.).

Iš byloje esančių I. D. medicininių (ambulatorinės ir stacionarinės) kortelių matyti, kad I. D. 1958 m. buvo persirgęs inkstų uždegimu, 1964 m. – cholecestitu. Nuo tų metų jam atsirado pastovūs skausmai juosmens srityje, jis gydėsi pas neuropatologą dėl radikulito. Šiose kortelėse užfiksuoti ir vėlesni I. D. nugaros, stuburo susirgimai, kurie galbūt sietini su minėtais jam diagnozuotais susirgimais. Tam, kad būtų nustatytos šiai bylai reikšmingos aplinkybės, būtinos specialios medicininės žinios. Todėl ir atsižvelgdama į minėtos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 18 d. nutartyje pateiktus nurodymus, kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai paskyrė šioje byloje pakartotinę kompleksinę dokumentinę teismo medicinos ekspertizę ir teisingai pasirinko ekspertams užduotinus klausimus (T. 5, b. l. 74-77).

Kolegija pažymi, kad nurodytos ekspertizės atlikimas buvo pavestas, pagal Teismo ekspertizės įstatymą, kompetentingai teismo ekspertizės įstaigai. Ekspertizę atlikę (2005-11-10 aktą Nr. EKG 127/05-01 surašę ir pasirašę) teismo ekspertas ir specialistai, taikant Teismo ekspertizės įstatymo 24 ir 25 straipsnių nuostatas, yra tinkami. Kolegija taip pat pažymi, kad darbo medicinos specialisto nedalyvavimas šioje ekspertizėje iš tikrųjų yra pirmosios instancijos teismo 2005 m. liepos 4 d. nutarties (nutarties, kuria ši ekspertizė buvo paskirta) pažeidimas bei esminis šios ekspertizės trūkumas. Tačiau, kolegijos manymu, teismas, šalindamas šį trūkumą, teisingai nutarė kviesti į teismo posėdį ir išklausyti darbo medicinos specialistą (ABTĮ 57 str. 2 d.).

Iš bylos matyti, kad turintis darbo medicinos kvalifikaciją (licenciją) specialistas I. D. M. du kartus (2006-02-06 ir 2006-03-06) dalyvavo teismo posėdžiuose. Tačiau, kaip matyti iš nurodytų dienų teismo posėdžių protokolų (T.5, b. l. 148-149 ir 164-170), ABTĮ 47 straipsnio nustatyta tvarka nušalinimas šiam specialistui pareikštas nebuvo. Pažymėtina, kad byloje esantis trečiojo suinteresuoto asmens 2006 m. vasario 10 d. prašymas (T. 5, b. l. 153) ir atitinkamas jo atstovo prašymas teismo 2006 m. kovo 6 d. posėdyje nekviesti I. D. M. specialistu turi pareiškimo dėl specialisto nušalinimo požymius, tačiau šiuose pareiškimuose nebuvo nurodytos aplinkybės, patvirtinančios nepasitikėjimo šiuo specialistu pagrįstumą (nušalinimo motyvų ABTĮ 47 str. 6 d. taikymo prasme). Todėl pirmosios instancijos teismas, protokoline nutartimi (o ne nutartimi, priimta pasitarimo kambaryje, kaip to reikalauja ABTĮ 47 str. 7 d.) nepatenkinęs tokio prašymo, kolegijos manymu, nepadarė esminio procesinės teisės normos pažeidimo ABTĮ 142 straipsnio taikymo požiūriu.

Taigi konstatuotina, kad įrodinėjimo priemonių leistinumo bei patikimumo požiūriais byloje esantys įrodymai pirmosios instancijos teismo įvertini teisingai.

Pirmosios instancijos teismo nurodyti pareiškėjo skundžiamos atsakovo išvados trūkumai nustatyti vykdant atitinkamus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 18 d. nutartyje pateiktus nurodymus. Įvertindama skundžiamą išvadą teisės aktų nustatytų reikalavimų individualiam sprendimui (Viešojo administravimo įstatymo 8 str.) bei ekspertizės išvadai (Komisijos nuostatų 6.2, 7.2, 7.6 p.) atitikimo aspektu, kolegija sutinka su šiuo klausimu padarytomis pirmosios instancijos išvadomis.

Taigi pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas kolegijos pripažintinas pagrįstu. Tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Paduodamas apeliacinį skundą, trečiasis suinteresuotas asmuo I. D. 2006 m. kovo 21 d. sumokėjo 100 Lt dydžio žyminį mokestį, t. y. sumokėjo 50 Lt daugiau mokesčio, negu reikia pagal ABTĮ 39 straipsnio 2 dalį (T. 5, b. l. 191). Todėl jo prašymas grąžinti permokėtą mokesčio sumą yra pagrįstas ir tenkintinas (ABTĮ 42 str. 1 d. 1 p., 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 42 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 2 dalimi, 136 straipsniu, 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. kovo 16 d. sprendimą palikti nepakeistą, o trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinį skundą atmesti.

Grąžinti I. D. penkiasdešimt litų (50 Lt) jo permokėto žyminio mokesčio.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus BaranovasBirutė JanavičiūtėRomanas Klišauskas