Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Simonaitienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuotų asmenų R. M. ir N. Š. atskiruosius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. kovo 31 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos R. B. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys: R. M., N. Š., BUAB „Atanoras“, UAB „Baltijos kredito sprendimai“, antstolis A. L., antstolė E. R. ir antstolė V. Š..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

P. R. B. kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą prašydama iškelti bankroto bylą, bankroto administratore skirti I. M.. Pareiškėja nurodė, kad yra nemoki, skolinių įsipareigojimų kreditoriams, kurių suma 2016 m. spalio 13 d. duomenimis siekia 239 834,21 Eur, įvykdyti negali, pradelstų įsiskolinimų suma žymiai viršija įstatymo nustatytą 25 MMA sumą, todėl prašė teismo iškelti jai, kaip fiziniam asmeniui, bankroto bylą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į atskiruosius skundus argumentai

3. Skųsdami Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. kovo 31 d. nutartį apeliantai (suinteresuoti asmenys) R. M. ir N. Š. prašo nutartį panaikinti ir pareiškėjos R. B. pareiškimo dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

4.1. Pirmosios instancijos teismas pažeidė materialinės teisės normas, reglamentuojančias Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto iškėlimo įstatyme (toliau FABĮ) nustatytas sąlygas, neišsiaiškino visų reikšmingų aplinkybių, todėl skundžiama nutartis yra neteisėta ir naikintina.

4.2. Pirmosios instancijos teismas detaliau netyrė ir neanalizavo pareiškėjos nesąžiningumo fakto, kadangi ji, galimai papildomai dirbdama, ne tik slepia savo gaunamas pajamas, bet ir neregistruoja savo vardu nekilnojamojo turto, kuris faktiškai priklauso pareiškėjai, o ne jos tėvui.

5. Atsiliepdama į atskiruosius skundus pareiškėja R. B. prašo: 1) apeliantų (suinteresuotų asmenų) R. M. ir N. Š. atskiruosius skundus atmesti ir 2017 m. kovo 31 d. Šiaulių apylinkės teismo nutartį palikti nepakeistą; 2) priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

5.1. Pareiškėjos kreditoriniai įsiskolinimai, kurių mokėjimo terminai yra suėję, viršija 25 MMA ir ji neturi galimybių jų sumokėti, kadangi yra nemoki.

6. Atsiliepdama į atskiruosius skundus antstolė V. Š. prašė klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo R. B. spręsti teismo nuožiūra.

7. Atsiliepdamas į atskiruosius skundus antstolis A. L. nurodė, kad su suinteresuotų asmenų atskiraisiais skundais sutinka ir prašė juos tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliantų (suinteresuotų asmenų) R. M. ir N. Š. atskirieji skundai netenkintini.

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

9. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutarta iškelti pareiškėjai R. B. bankroto bylą, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.

10. Pagal FABĮ 6 straipsnio 1 dalį, teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra šio įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų. Taigi sprendžiant dėl bankroto bylos iškėlimo turi būti įvertinamos dvi grupės aplinkybių: pirma, turi būti konstatuotas fizinio asmens nemokumas, antra, nustačius fizinio asmens nemokumą, turi būti patikrinama, ar neegzistuoja FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje įtvirtintos sąlygos, kurioms esant bankroto bylą atsisakoma iškelti.

11. Pagal FABĮ 2 straipsnio 2 dalį fizinio asmens nemokumas – fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas. Pripažįstant, kad asmuo yra nemokus, turi būti nustatytos dvi sąlygos: 1) asmens skolos, kurių mokėjimo terminai suėję, turi viršyti įstatyme nustatytą dydį, 2) asmuo nebegali įvykdyti šių įsipareigojimų, t. y. jo turimo turto, gaunamų (realiai tikėtinų gauti) pajamų, nepakanka skoloms grąžinti.

12. Remiantis bylos duomenimis (2016 m. spalio 17 d. pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo bei jo priedais) nustatyta, kad pareiškėjos R. B. įsiskolinimas kreditoriams sudaro 239 834,21 Eur; įsiskolinimai kreditoriams pradelsti; vykdomi išieškojimai: antstolio A. L. – dėl 47 172,80 Eur skolos ir 970,49 Eur palūkanų kreditorės R. M. naudai, dėl 11 974,41 Eur skolos ir 247,21 Eur palūkanų kreditoriaus N. Š. naudai; antstolės V. Š. – dėl 2273,54 Eur skolos kreditorės UAB „Baltijos kredito sprendimai“ naudai; antstolės E. R. – dėl 85 533,74 Eur, 391,21 Eur ir 93113,13 Eur skolos kreditorės BUAB „Atanoras“ naudai. Pareiškėjos pradelstų įsiskolinimų kreditoriams bendra suma žymiai viršija nustatytą 25 MMA sumą (9500 Eur) (pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. birželio 22 d. nutarimą Nr. 644 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“ nuo 2016 m. liepos 1 d. MMA yra 380,00 Eur). Nustatyta, kad pareiškėja pagal 2014 m. rugpjūčio 12 d. darbo sutartį dirba (duomenys neskelbtini). Iš 2016 m. rugsėjo 30 d. Šiaulių teritorinės darbo biržos Šiaulių skyriaus pažymos matyti, kad pareiškėja nuo 2016 m. liepos 25 d. yra užsiregistravusi darbo biržoje kaip ieškantis darbo asmuo. Pagal pateiktą darbo sutartį su UAB „Eutra“ nustatyta, kad nuo 2016 m. liepos 1 d. pareiškėjai yra mokamas 380,00 Eur darbo užmokestis. Nekilnojamojo turto registro duomenys ir Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro duomenys liudija, kad pareiškėja nuosavybės teise nekilnojamojo turto ir transporto priemonių neturi. Pareiškėja nurodė, kad tenkinti kreditorių reikalavimus numatoma iš lėšų, gautų iš jos darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais priklausančių išmokų, pagal pareiškėjos sudarytas darbo sutartis. Įvertinęs minėtus įrodymus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pareiškėja R. B. savo įsipareigojimų kreditoriams įvykdyti nebegali, pareiškėjos turimų pradelstų įsipareigojimų suma viršija įstatyme nustatytą dydį, jos turimo turto, gaunamų (realiai tikėtinų gauti) pajamų nepakanka skoloms grąžinti, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad pareiškėjos būklė atitinka FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje numatytą fizinio asmens nemokumo apibrėžimą.

13. Antra, nustačius fizinio asmens nemokumą turi būti patikrinama, ar neegzistuoja FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje įtvirtintos sąlygos, kurioms esant bankroto bylą atsisakoma iškelti. Teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu yra bent viena iš šių sąlygų: 1) pareiškimo iškelti fizinio asmens bankroto bylą nagrinėjimo metu teismas nustato, kad fizinio asmens būklė neatitinka šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nurodytosios; 2) paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių, kurių sudaryti jis neprivalėjo, ar kitokių fizinio asmens tyčinių veiksmų pateikiant neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę prisiimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, ar fizinio asmens sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais; 3) paaiškėja, kad fizinis asmuo tapo nemokus dėl savo žalingų įpročių (piktnaudžiavimo alkoholiu, narkotinėmis ar kitomis psichotropinėmis medžiagomis, azartinių lošimų ir kitų); 4) paaiškėja, kad fizinis asmuo yra nubaustas už nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus, nurodytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 207, 208, 209, 216, 222, 223 straipsniuose, ir jo teistumas nėra išnykęs, jeigu dėl to jis tapo nemokus; 5) nuo fizinio asmens bankroto proceso nutraukimo ar pabaigos nepraėję 10 metų (išskyrus šio įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 7 punktuose nurodytus atvejus); 6) paaiškėja, kad yra iškelta neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens, kurio dalyvis yra fizinis asmuo, bankroto byla (FABĮ 5 straipsnio 8 dalis).

14. Nagrinėjamu atveju aktuali FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto nuostata, kadangi kitų atsisakymo iškelti fizinio asmens bankroto bylą sąlygų byloje nenustatyta. Pasisakydamas dėl šios įstatymo nuostatos kasacinis teismas išaiškino, kad teismas atsisako iškelti nesąžiningo fizinio asmens bankroto bylą dviem atvejais – 1) jeigu asmuo tapo nemokus dėl CK 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises, kurių sudaryti jis neprivalėjo, arba 2) jeigu nustatomi kitokie jo veiksmai, kurie CK nustatyta tvarka laikomi nesąžiningais. FABĮ detaliau nenurodoma, kokie kiti veiksmai gali būti pripažinti nesąžiningais, todėl kiekvienu individualiu atveju juos nesąžiningais kvalifikuoti turi bylą nagrinėjantis teismas, remdamasis CK nuostatomis ir kasacinio teismo suformuota šių įstatymo nuostatų taikymo praktika, atsižvelgdamas į FABĮ tikslus ir jame nustatytą specialųjį teisinį reguliavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014). Apeliantai (suinteresuoti asmenys) atskiruosiuose skunduose nurodo, kad pirmosios instancijos teismas detaliau netyrė ir neanalizavo pareiškėjos nesąžiningumo fakto, kadangi ji, galimai papildomai dirbdama, ne tik slepia savo gaunamas pajamas, bet ir neregistruoja savo vardu nekilnojamojo turto, kuris faktiškai priklauso jai, o ne jos tėvui. Tad šiuo atveju vertintina tai, ar pareiškėja, kreipdamasis dėl bankroto bylos iškėlimo, sąžiningai pateikė visą aktualią, tikrovę atitinkančią informaciją. Iš į bylą pateiktų įrodymų (Juridinių asmenų registro išrašo apie UAB „4 Rais“) matyti, kad pareiškėja su šia įmone nesusijusi – nėra jos vadovė ar akcininkė. Apeliantai nepateikė teismui jokių įrodymų, pagrindžiančių jų teiginius, kad nekilnojamasis turtas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso pareiškėjai, priešingai, į bylą pateiktoje 2016 m. rugsėjo 30 d. VĮ Registrų centras pažymoje nurodyta, kad Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2016-09-30 duomenimis R. B. per paskutiniuosius 3 metus nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, esančių Lietuvos Respublikos teritorijoje, neturėjo ir neturi. Dėl apeliantų minimų nesąžiningų pareiškėjos veiksmų, konstatuotų Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 7 d. nutartimi, pasakytina, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-701/2016 konstatuota, kad FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte nustatyto trejų metų termino pradžia skaičiuojama nuo nesąžiningų veiksmų atlikimo laiko, o ne nuo teismo sprendimo, kuriuo tie veiksmai pripažinti nesąžiningais, įsiteisėjimo dienos. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad BUAB „Atanoras“ atžvilgiu pareiškėjos nesąžiningi veiksmai buvo atlikti prieš septynerius metus, t. y. anksčiau negu prieš trejus metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą pateikimo teismui dienos, todėl BUAB „Atanoras“ atžvilgiu pareiškėjos atlikti veiksmai nevertinti kaip pareiškėjos nesąžiningumas, sudarantis pagrindą teismui atsisakyti iškelti bankroto bylą pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad egzistuoja fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo pagrindai – pareiškėja yra sąžininga, nemoki ir nėra atsisakymo iškelti bankroto bylą įstatyme įtvirtintų pagrindų.

15. CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. P. R. B. pateiktas pinigų priėmimo kvitas (Serija LAT Nr. 886866) patvirtina, kad apeliacinės instancijos teisme pareiškėjos patirtos bylinėjimosi išlaidos siekia 242 Eur, kurios priteistinos iš apeliantų (suinteresuotų asmenų) R. M. ir N. Š. lygiomis dalimis pareiškėjos R. B. naudai.

16. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirųjų skundų, atsiliepimų į atskiruosius skundus argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias fizinio asmens bankroto bylos iškėlimą, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirųjų skundų argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai panaikinti skundžiamą teismo nutartį prielaidų nesudaro.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. kovo 31 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš suinteresuotų asmenų R. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir N. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis pareiškėjos R. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai po 121 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.