Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Zigmo Pociaus,

teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje P. G. (P. G.), gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), devynių klasių išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, teistas: 1. 2008-09-22 pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 22 str. 1 d. 178 str. 2 d., 178 str. 2 d. laisvės apribojimu vieneriems metams šešiems mėnesiams. 2. 2009-06-04 pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. laisvės apribojimu vieneriems metams aštuoniems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 str. 9 d. šią bausmę subendrinus su 2008-09-22 nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė nustatyta laisvės apribojimas dvejiems metams. 3. 2009-06-10 pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d., 178 str. 2 d., 178 str. 4 d. subendrinta dvejų metų vienuolikos mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 str. 4 d., 9 d. šią bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinus su 2008-09-22 nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė nustatyta treji metai laisvės atėmimo. Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 17 d. nuosprendžiu Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-06-10 nuosprendis pakeistas ir bausmės subendrintos taikant BK 64 str. 1 d., 3 d. nuostatas bei paskirta trejų metų laisvės atėmimo bausmė, kaltinamas nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 2 p., 5 p., 6 p., 9 p., 180 str. 2 d., padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis P. G. dėl savanaudiškų paskatų itin žiauriai nužudė du bejėgiškos būklės žmones ir pavartodamas fizinį smurtą bei peilį pagrobė svetimą turtą:

2009 m. kovo 19 d., laikotarpiu nuo 7 val. iki 10 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, atėjo pas A. M., gimusį 1925 metais, ir J. Ž., gimusią 1927 metais, gyvenančius (duomenys neskelbtini), kur A. M. peiliu dūrė 9 kartus į liemenį ir padarė 2 durtines-pjautines žaizdas krūtinės ląstos priekiniame paviršiuje, 3 – krūtinės ląstos kairiame šoniniame paviršiuje, 1 – nugaros dešinėje pusėje, 2 – pilvo priekiniame paviršiuje ir 1 paviršinę žaizdą krūtinės ląstos kairiame šoniniame paviršiuje. Nuo smūgių peiliui nulūžus, P. G. kirviu ne mažiau kaip 13 kartų smogė nukentėjusiajam į galvą ir padarė jam daugybines muštines galvos žaizdas, odos nubrozdinimus bei poodines minkštųjų audinių kraujosruvas kairiajame smilkinyje ir skruoste, kaktos dešinėje ir kairėje, kairiajame antakyje ir kairės akiduobės išoriniame krašte, nosies nugarėlėje, apatinėje lūpoje, kairiojo skruostikaulio lūžį, atvirą įspaustinį skeveldrinį kairiojo smilkinkaulio, kaktikaulio, momenkaulių ir pakauškaulio lūžius, daugybinius kaukolės pamato lūžius, kietojo smegenų dangalo plyšimus bei galvos smegenų apardymą. Spaudžiant pirštais ir nuo smūgių nukentėjusiajam griūnant jam buvo padarytos kraujosruvos ir nubrozdinimai nugaros viršutinėje dalyje, pečiuose, dešiniame žaste, kairėje čiurnoje ir kairėje pėdoje. Sužalojęs A. M. ir priėjus J. Ž., P. G. kirviu 14 kartų smogė J. Ž. į galvą ir padarė jai daugybines muštines galvos žaizdas, odos nubrozdinimus bei poodines minkštųjų audinių kraujosruvas, atvirą daugybinį skeveldrinį įspaustinį pakauškaulio ir abiejų momenkaulių bei kaukolės pamato užpakalinės duobės lūžį ir kietojo smegenų dangalo plyšimus bei galvos smegenų apardymą. Spausdamas pirštais padarė dešinio žasto ir kairio dilbio poodines kraujosruvas, o dėl sužalojimų nukentėjusiajai griūnant buvo padaryti odos nubrozdinimai dešiniame kelyje. Nukentėjusieji A. M. ir J. Ž. dėl senatvės, o A. M. dar ir dėl sveikatos būklės P. G. pasipriešinti negalėjo, t. y. buvo bejėgiškos būklės, o dėl daugybinių galvos sužalojimų, padarytų kirviu, o A. M. ir dėl liemens sužalojimų peiliu patyrė didelį fizinį skausmą ir kančias. Nuo patirtų daugybinių skeveldrinių kaukolės skliauto bei pamato kaulų lūžių ir kietojo smegenų dangalo plyšimų bei galvos smegenų apardymus, kurie nesuderinami su gyvybe, nukentėjusieji A. M. ir J. Ž. po kelių minučių įvykio vietoje mirė. Taip prieš nukentėjusiuosius pavartojęs fizinį smurtą P. G. iš buto pagrobė A. M. 100 litų vertės mobiliojo ryšio telefoną „Samsung“, J. Ž. 1800 litų vertės auksinę grandinėlę su kryželiu ir J. Ž. 3000 litų.

Kaltinamasis P. G. kaltu padaręs inkriminuotas jam veikas prisipažino iš dalies, teigdamas, kad nukentėjusiesiems sudavė mažiau smūgių, nei nurodyta pranešime apie įtarimą. Duoti detalesnius parodymus teismo posėdžio metu atsisakė.

Apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjo (t. 2, b. l. 97–98) P. G. parodė, kad 2009 m. kovo 18–19 d. (tiksliai neprisimena) nuėjo pas močiutės brolį A. M., gyvenantį prie ,,Maximos“, esančios Klaipėdos miesto Taikos pr. pradžioje. Jis norėjo iš A. M. pasiskolinti 100 litų. Pinigai buvo reikalingi narkotikams įsigyti. Pinigus iš A. M. skolindavosi dažnai. A. M. pareiškė, kad pinigų neskolins, nes jis negrąžino anksčiau pasiskolintų pinigų. Dėl to tarp jo ir A. M. kilo konfliktas, kurio metu jis griebė virtuvėje ant spintelės buvusį peilį ir kelis kartus dūrė A. M. į krūtinę. Po suduotų smūgių peilis nulūžo. Tada A. M. pasiėmė kirvį ir puolė jį. Jis (P. G.) atėmęs iš A. M. kirvį smogė juo kelis kartus A. M. į galvą. A. M. nuo gautų smūgių nugriuvo. Pamatęs, kad ant grindų nugriuvęs A. M. juda, smogė jam dar kartą kirviu į galvą. Po šio smūgio A. M. nebejudėjo. Iš nugaros pusės jį sugriebti bandė bute buvusi J. Ž., todėl atsisukęs pastarajai taip pat smogė kelis kartus kirviu į galvą. Nuo smūgių J. Ž. nugriuvo ir nebejudėjo. Tada jis iš spintos paėmė 3000 litų, mobiliojo ryšio telefoną ,,Samsung“ ir auksinę grandinėlę su kryželiu, kuri buvo padėta prie baro. Kad niekas negalėtų paskambinti, išeidamas iš buto nutraukė telefono laidus. Buto duris užrakino automatiškai užsitrenkiančia spyna. Po nusikaltimo padarymo jis nuėjo pas Kauno gatvėje gyvenantį Ruslaną, su kuriuo nuvažiavo į ,,Akropolį“ ir ten esančioje SPORT LINE parduotuvėje nusipirko rūbų. Vėliau senus rūbus ir mobiliojo ryšio telefoną išmetė laukymėje prie UAB ,,Klaipėdos kranai“ (rūbai buvo rasti parodymų patikrinimo vietoje metu), o auksinę grandinėlę pardavė pažįstamai merginai.

Nukentėjusioji R. B. parodė, kad žuvusysis A. M. buvo jos tėvas, kuris apie 10 metų gyveno kartu su J. Ž. bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Paskutinį kartą su tėvu telefonu bendravo 2009 m. kovo 18 d. vakare, apie 20 val. 22 min. Kadangi 2009-03-20 tėvui neprisiskambino, įtarė, kad įvyko kažkas blogo, todėl vakare, apie 22 val., kartu su policijos pareigūnais išlaužė buto duris ir jame rado nužudytus A. M. ir J. Ž.. Tėvo asmenines santaupas rado bute, tačiau buvo pavogtas jo 100 litų vertės mobiliojo ryšio telefonas ,,Samsung“. Jai žinoma, kad A. M. dažnai skolindavo pinigus P. G.. A. M. 2009-02-11 buvo atlikta širdies operacija.

Nukentėjusysis V. Ž. parodė, kad jis gyvena Baltarusijos Respublikoje. Pas motiną J. Ž. bute (duomenys neskelbtini), lankėsi 2009 m. kovo mėnesį. Motina jam parodė, kur laiko savo santaupas. Nužudymo aplinkybių jis nežino. Po motinos nužudymo bute jis nerado motinos auksinės grandinėlės su kryželiu, kurios vertė ne mažiau kaip 1800 litų ir 3000 litų.

Liudytojas R. K. parodė, kad 2009 m. kovo 19 d. naktį pas jį atėjo P. G.. Ryte apie 7 val. P. G. pasiūlė eiti kartu, nes jis (P. G.) norėjo pasiskolinti pinigų. Su P. G. nuėjo prie penkiaaukščio gyvenamojo namo, esančio Taikos pr., netoli parduotuvės ,,Maxima“. Jis liko laukti prie įėjimo, o P. G. nuėjo į namą. Po to jis (liudytojas) įėjo į namo laiptinę. P. G. grįžo maždaug po 20 minučių rankoje laikydamas pluoštą pinigų. Ant jo džinsinių kelnių matėsi kraujo dėmės. Paklausus, iš kur ant džinsinių kelnių kraujo dėmės, P. G. atsakė, jog davė seneliui į nosį, kad pastarasis nerėktų. Tada su P. G. nuvažiavo į ,,tašką“, nusipirko narkotikų ir grįžo į namus. Ten jis davė P. G. persirengti savo drabužius. P. G. telefonu pasikvietė draugą ir jie trise nuvažiavo į ,,Akropolį“, kur P. G. nusipirko sportinį kostiumą. P. G. džinsinių kelnių kišenėje buvo palikęs auksinę grandinėlę su kryželiu, kurią vėliau pasiėmė. Vėliau P. G. savo rūbus kažkur išmetė.

Liudytojas D. B. parodė, kad 2009 m. kovo mėnesį, tikslios datos neatsimena, jam telefonu paskambino P. G. ir pakvietė atvažiuoti į Kauno gatvę pas P. G. pažįstamą Ruslaną. Pas Ruslaną jis nuvažiavo apie 10 val. P. G. iškviestu taksi. P. G. paprašė, kad jis padėtų pastarajam nusipirkti rūbų, todėl jie trise nuvyko į ,,Akropolyje“ esančią SPORT LINE parduotuvę, kurioje P. G. nusipirko kelnes, juodus batus ir kepurę. Senus drabužius susidėjo į maišelį. Iš ten visi nuvyko į prekybos centrą BIG, kur SPORT LINE parduotuvėje P. G. pirko tamsią striukę NIKE. P. G. pasakė, kad pinigų gavo pardavęs iš motinos pavogtą televizorių ir mobiliojo ryšio telefoną. Vėliau P. G. pas jį atėjo su Nastia. Iš jų pokalbio suprato, kad Nastia iš P. G. pirko grandinėlę.

Liudytoja A. K. parodė, kad 2009 m. kovo 18 arba 19 d. ji susitiko su P. G., nusipirko narkotikų ir juos vartojo. P. G. rodė jai piniginę, kurioje buvo daug pinigų kupiūromis po 100 Lt. Jis paaiškino, kad iš namų pavogė ir užstatė televizorių. P. G. jai taip pat parodė ir auksinę grandinėlę su auksiniu kryželiu. Grandinėlę ji iš P. G. nupirko už 100 litų ir padovanojo savo motinai. Vėliau sužinojo, kad P. G. nužudė du senukus. Pamaniusi, kad grandinėlė galėjo būti pavogta iš nužudytų asmenų, apie tai pasakė motinai, kuri grandinėlę atidavė į lombardą.

Liudytoja V. K. parodė, kad 2009 m. kovo mėn. pabaigoje duktė A. namo parnešė ir jai padovanojo auksinę grandinėlę su kryželiu. Kryželis buvo sentikių tikėjimo su apvaliais kampučiais. Po poros dienų per televiziją išgirdo informaciją, kad Klaipėdoje nužudyti du senukai. Dukra A. pasakė, kad tai padarė vaikinas, iš kurio ji pirko grandinėlę. Tada ji grandinėlę su kryželiu nunešė ir atidavė į lombardą.

Liudytoja A. J. parodė, kad P. G. yra jos sūnus. Jis nuo 14 metų vartoja narkotikus. 2009 m. kovo 8 d. P. pavogė jos mobiliojo ryšio telefoną, vėliau televizorių. A. M. ir J. Ž. P. G. pažinojo, nes jis buvo P. G. senelės brolis. Iš A. M. P. G. skolindavosi po 100 ar 300 litų, kuriuos vėliu grąžindavo. Jai žinoma, kad J. Ž. turėjo auksinę grandinėlę su kryželiu.

Iš 2009 m. kovo 21 d. įvykio vietos apžiūros protokolo (t. 1, b. l. 6–52) matyti, kad įvykio vieta yra butas, esantis (duomenys neskelbtini). Butas yra penktame aukšte. Jo koridoriuje, virtuvėje ir kambaryje matyti gausūs kraujo pėdsakai. Bute prie durų paimtas kilimėlis su avalynės pėdsaku. Koridoriuje rasta nulaužta peilio geležtė. Netoliese ant grindų rasta peilio rankena. Koridoriuje matyti nutrauktas telefono aparato laidas. Kambaryje ant fotelio rastas kirvis su kraujo pėdsakais. Ant grindų aptikti ir ant daktiloplokštelių užfiksuoti avalynės pėdsakai. Ant grindų prie fotelio guli vyro lavonas, o prie dvigulės lovos krašto sukniubęs moters lavonas. Abu lavonai su smurto žymėmis.

Iš teismo medicinos specialisto išvados Nr. M 180/09 (03) (t. 1, b. l. 80–92) matyti, kad A. M. buvo padarytas kairiojo smilkinio ir kaktos kairės pusės odos nubrozdinimas ir muštinė žaizda, atviras įspaustinis skeveldrinis kairiojo smilkinkaulio ir kaktikaulio lūžis, muštinės žaizdos viršugalvio abiejose pusėse ir pakaušio vidurinėje dalyje, daugybiniai skeveldriniai įspaustiniai abiejų momenkaulių ir pakauškaulio lūžiai, daugybiniai kaukolės pamato lūžiai, kietojo smegenų dangalo plyšimai bei galvos smegenų apardymas. Taip pat buvo padarytas nosies nugarėlės odos nubrozdinimas ir poodinė kraujosruva, odos nubrozdinimai kaktos dešinėje pusėje (1), kairiajame antakyje (2) ir kairės akiduobės išoriniame krašte (1), kairiame skruoste-smilkinyje (2), kairiojo skruostikaulio lūžis bei smulkios kraujosruvos apatinės lūpos vidiniame paviršiuje. Aštuonios durtinės-pjautinės liemens žaizdos: dvi krūtinės ląstos priekiniame paviršiuje, trys krūtinės ląstos kairiame šoniniame paviršiuje, viena nugaros dešinėje pusėje-pomentyje, dvi pilvo priekiniame paviršiuje bei viena nedidelė paviršinė žaizda krūtinės ląstos kairiame šoniniame paviršiuje. Kiti (daugiausia galūnių) sužalojimai: poodinė kraujosruva nugaros viršutinėje dalyje, odos nubrozdinimas dešiniojo peties sąnario užpakaliniame paviršiuje, nedidelės apvalios grupinės poodinės kraujosruvos kairiojo peties sąnario priekiniame paviršiuje (5) ir dešiniojo žasto užpakaliniame paviršiuje (4), odos nubrozdinimas ir poodinė kraujosruva kairės čiurnos šoninėje kulkšnyje, nedidelės poodinės kraujosruvos (4) kairės pėdos šoniniame ir nugariniame paviršiuje. Po pirmųjų sužalojimų padarymo A. M. galėjo atlikti savarankiškus veiksmus (judėti, šaukti, vaikščioti ir pan.). Tai patvirtina ir sukruvinti žuvusiojo padai. Sužalojimų išsidėstymo įvairovė rodo, kad nukentėjusysis buvo sužalotas įvairiose pozose. Pagrindiniai galvos sužalojimai padaryti nukentėjusiajam gulint.

A. M. mirė 2009 m. kovo 18–19 naktį arba 19 d. ryte nuo daugybinių skeveldrinių kaukolės skliauto bei pamato kaulų lūžių, kietojo galvos smegenų dangalo plyšimų ir galvos smegenų apardymo. Pagrindiniai galvos sužalojimai padaryti 8 smūgiais, kiti – dar 5 smūgiais. Durtinės-pjautinės liemens žaizdos padarytos aštuoniais dūriais ir vienu nedideliu liečiamuoju poveikiu. Beveik visi galvos sužalojimai (išskyrus paviršinius) padaryti tuo pačiu įrankiu ir galėjo būti padaryti tyrimui pateikto kirvio penties briauna. Liemens žaizdos padarytos peilio geležte. A. M. sirgo lėtine išemine širdies liga esant sunkaus laipsnio stenozuojančiai vainikinių arterijų aterosklerozei, židininei miokardo sklerozei ir miokardo distrofijai, todėl jam buvo atlikta kardiochirurginė širdies vainikinių arterijų šuntavimo operacija. Dėl šios širdies ligos A. M. priešinimosi galimybės įvykio metu buvo ribotos.

Iš teismo medicinos specialisto išvados Nr. M 179/09 (03) (t. 1, b. l. 58–72) matyti, kad J. Ž. buvo padarytos daugybinės muštinės žaizdos galvoje (14), odos nubrozdinimai bei poodinės minkštųjų audinių kraujosruvos, atviras daugybinis skeveldrinis įspaustinis pakauškaulio ir abiejų momenkaulių bei kaukolės pamato užpakalinės duobės lūžis, kietojo smegenų dangalo plyšimai, galvos smegenų apardymas. Taip pat padaryti kairės kaklo pusės nubrozdinimai-nudrėskimai bei smulkios kraujosruvos, nedidelės poodinės kraujosruvos dešiniojo žasto vidiniame paviršiuje (1) ir kairiojo dilbio nugariniame paviršiuje (2) bei odos nubrozdinimas dešiniojo kelio sąnario priekiniame paviršiuje. Po pirmųjų sužalojimų padarymo J. Ž. galėjo atlikti savarankiškus veiksmus (judėti, šaukti ir pan.). Tai patvirtina ir nešvarūs sukruvinti nukentėjusiosios padai. Tikėtina, kad pirmieji smūgiai J. Ž. suduoti į veidą stovint, vėliau nukentėjusioji mušta gulint. Įvertinęs galvos žaizdų ir kaukolės lūžių lokalizaciją ekspertas daro išvadą, kad mirtį sukėlę sužalojimai padaryti nukentėjusiajai gulint kniūbsčiai ar ant šono. Pagal eiliškumą šie sužalojimai padaryti paskiausiai.

J. Ž. mirė 2009 m. kovo 18–19 naktį arba 19 d. ryte nuo daugybinių skeveldrinių kaukolės skliauto bei pamato kaulų lūžių, kietojo galvos smegenų dangalo plyšimų ir galvos smegenų apardymo. Galvos sužalojimai paaiškinami 14 smūgių. Mirtį sukėlė 5 smūgiai į pakaušį. Galvos sužalojimai galėjo būti padaryti ekspertui pateiktos kirvio penties briauna.

Iš specialisto išvados Nr. 1120 (t. 1, b. l. 132–135) matyti, kad įvykio vietoje užfiksuoti ir paimti du avalynės pėdsakai galėjo būti palikti P. G. sportiniais bateliais, rastais P. G. parodymų patikrinimo vietoje metu.

Iš P. G. parodymų patikrinimo vietoje metu rasto kvito (t. 2, b. l. 104) matyti, kad 2009 m. kovo 19 d. 11 val. 25 min. UAB SPORT LINE parduotuvėje, esančioje Klaipėdoje, Taikos pr. 61 (prekybos centras ,,Akropolis“), buvo pirkta prekė už 219 Lt.

Iš D. B. mobiliojo ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini) išklotinės (t. 2, b. l. 79) matyti, kad P. G. (abonentas Nr. (duomenys neskelbtini)) D. B. skambino 2009-03-19 10 val. 03 min. Ši aplinkybė patvirtina D. B. parodymus, kad P. G. kvietė D. B. atvykti pas R. K..

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis P. G. kaltę pripažįsta iš dalies, jo kaltė, padarius inkriminuojamus nusikaltimus, patikimai įrodyta išdėstytų duomenų, kuriuos kolegija pripažįsta įrodymais, visetu. Kaltinamasis neneigia vartojęs smurtą prieš žuvusiuosius, tačiau teigia, kad sudavė mažiau smūgių, nei nurodyta kaltinime. Tokie kaltinamojo teiginiai prieštarauja teismo medicinos specialisto išvadoms bei faktinėms bylos aplinkybėms. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjo P. G. parodė, kad po prieš nukentėjusiuosius pavartoto smurto jis išeidamas iš buto užrakino buto duris užsitrenkiančia spyna. Nukentėjusioji R. B. parodė, kad negalėdama prisiskambinti A. M. ji į butą, kuriame gyveno A. M. ir J. Ž., pateko kartu su policijos darbuotojais išlaužusi buto duris. Taigi akivaizdu, kad po P. G. apsilankymo žuvusiųjų bute niekas į jį patekęs nebuvo ir sužaloti A. M. ir J. Ž. negalėjo. Nukentėjusiesiems padarytų kūno sužalojimų lokalizacija, jų kiekis, sunkumo laipsnis objektyviai užfiksuoti teismo medicinos specialisto išvadose. Kaltinamojo teiginius apie tai, kad tokio kiekio sužalojimų žuvusiesiems nepadarė, kolegija vertina kaip kaltinamojo siekį sušvelninti savo teisinę padėtį. Kolegijai nekelia abejonių P. G. parodymai ikiteisminio tyrimo teisėjui, kad jis mirtinai sužalojo A. M. ir J. Ž., nes jie gana nuoseklūs. Be to, juos patvirtina R. K., kuris parodė, kad 2009-03-19 ryte su P. G. buvo prie (duomenys neskelbtini) namo, kuriame gyveno žuvusieji. P. G. laiptais nusileido iš 5 aukšto rankoje laikydamas pinigus bei pasakė, jog davė seneliui į nosį, kad nerėktų, todėl ir susikruvino kelnes. Minimus kaltinamojo parodymus patvirtino ir D. B., parodydamas, kad P. G. turėjo daug pinigų bei pirko sportinę aprangą, A. K., parodydama, kad iš P. G. pirko auksinę grandinėlę su kryželiu. Juos patvirtina ir paties P. G. parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuoti duomenys bei trasologinių tyrimų specialisto išvada, kad žuvusiųjų bute rasti P. G. avalynės pėdsakai.

Kaltinamasis P. G. 2009 m. kovo 19 d. ryte į butą, kuriame gyveno A. M. ir J. Ž., ėjo turėdamas tikslą gauti pinigų. Akivaizdu, kad jam nebuvo svarbu, kaip jis tą tikslą pasieks, nes pinigai buvo reikalingi įsigyti narkotikams. Vartodamas prieš nukentėjusiuosius smurtą P. G. siekė juos nužudyti ir veikė tiesiogine tyčia. Tokią išvadą kolegija daro atsižvelgusi į pavartoto smurto pobūdį, t. y. kaltinamasis daug kartų nukentėjusiesiems smūgiavo kirviu į galvas. Iš teismo medicinos specialisto išvadų matyti, kad kaltinamasis ,,damušinėjo“ gulinčius senukus smogdamas jiems į pakaušius. Tą apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjo pripažino ir P. G., parodydamas, kad kai A. M. nuo jo smūgių nugriuvo ir judėjo, jis smogė kirviu jam į galvą ir po to smūgio A. M. nurimo. Iš teismo medicinos specialistų išvadų matyti, kad po prieš juos pavartoto smurto A. M. ir J. Ž. dar judėjo, kol kaltinamasis sudavė jiems lemtingus smūgius. Tai patvirtina kraujas ant žuvusiųjų padų. Suduotų smūgių skaičius, įrankiai, kuriuos naudojo P. G. (kirvis ir peilis), suduotų smūgių lokalizacija rodo, kad P. G. elgėsi itin žiauriai ir prieš mirtį žuvusieji patyrė kančias, t. y., kad P. G. A. M. ir J. Ž. nužudė itin žiauriai. Kaltinamasis P. G. gerai pažinojo A. M. bei J. Ž., nes pas juos dažnai lankėsi ir skolinosi iš A. M., kuris buvo jo senelės brolis, pinigus. Tokias aplinkybes patvirtino tiek R. B., tiek ir A. J.. Taigi jis žinojo, kad A. M. yra 84 metai, o J. Ž.-82, kad A. M. padaryta širdies operacija ir pavartodamas prieš juos smurtą suvokė, kad dėl amžiaus ir ligų šie asmenys negalės jam pasipriešinti. Tai, kad P. G. siekė A. M. ir J. Ž. mirties, parodo ir tas faktas, kad jis nutraukė telefono aparato laidą bei pagrobė seną A. M. mobiliojo ryšio telefono aparatą (kurį vėliau išmetė). Ikiteisminio tyrimo teisėjui jis parodė, kad tai darė siekdamas, kad niekas negalėtų paskambinti.

Esant išdėstytų aplinkybių visumai kolegija kaltinamojo P. G. veiką kvalifikuoja pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 2 p, 5 p., 6 p., 9 p. kaip tyčinį bejėgiškos būklės dviejų asmenų itin žiaurų nužudymą dėl savanaudiškų paskatų. Kadangi nužudęs senukus P. G. pagrobė J. Ž. priklausiusius 3000 litų, 1800 litų vertės grandinėlę su kryželiu bei A. M. mobiliojo ryšio telefoną, jo veika kvalifikuojama ir pagal BK 180 str. 2 d. Kvalifikuojantis šią veiką požymis – smurto ir peilio panaudojimas. Kolegija kvalifikuodama kaltinamojo veiką kirvio nevertina kaip specialiai žmogui sužaloti pritaikyto daikto BK 180 str. 2 d. prasme, nes kirvis-buitinės paskirties daiktas, šiuo atveju atsitiktinai panaudotas padarant nusikaltimą (kaltinamasis specialiai nesinešė kirvio eidamas daryti nusikaltimą).

Ikiteisminio tyrimo metu buvo inkriminuota, kad nusikaltimą P. G. padarė po 7 val., bet ne vėliau kaip 11 val. 25 min. Kolegija patikslina nusikaltimo padarymo laiką, nes tai kaltinimo esmės nekeičia ir kaltinamojo teisės į gynybą nepažeidžia. Liudytojas D. B. parodė, kad 2009 m. kovo 19 d. ryte P. G. paskambino jam mobiliojo ryšio telefonu ir pakvietė atvykti pas R. K.. Tai jis ir padarė, o atvykęs pas R. K. su pastaruoju bei P. G. nuvyko į ,,Akropolį“ nupirkti P. G. rūbų. Iš D. B. telefono išklotinės matyti, kad 2009 m. kovo 19 d. P. G. D. B. skambino 10 val. 3 min. P. G. ikiteisminio tyrimo teisėjui parodė, kad D. B. skambino po nusikaltimo padarymo. Esant tokioms aplinkybėms kolegija mano, kad įrodyta, jog nusikaltimas buvo padarytas 2009 m. kovo 19 d., laikotarpiu nuo 7 val. iki 10 val.

Nukentėjusysis V. Ž. pareiškė 8500 litų civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo parodydamas, kad kaltinamasis pagrobė jo motinos 1800 litų vertės auksinę grandinėlę su kryželiu, 3000 litų ir 3700 litų jis išleido motinos laidotuvėms pagal egzistuojančius papročius. Nukentėjusioji R. B. pareiškė 6300 litų civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo, parodydama, kad 5300 litų kainavo tėvo laidotuvės pagal egzistuojančius papročius bei 1000 litų išleido kapo sutvarkymui. Civiliniai ieškiniai dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintini, nes žala padaryta nusikalstamais kaltinamojo veiksmais. Turtinės žalos dydis įrodytas byloje esančiais įrodymais, jis gyvenimiškai realus, kaltinamasis turtinės žalos dydžio neginčija.

Nukentėjusieji V. Ž. ir R. B. byloje pareiškė civilinius ieškinius dėl nusikaltimu padarytos 200000 litų dydžio neturtinės žalos atlyginimo kiekvienam. Ieškiniai dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintini iš dalies. Pagal CK 6.250 str. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais (CK 6.250 str. l d.). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Visiškas neturtinės žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK 6.250 str.) nenustato, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Įvertindamas neturtinę žalą pinigais, teismas turi vadovautis ir kituose CK 6 knygos straipsniuose nurodytais kriterijais bei atsižvelgti į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką.

Neturtinė žala nukentėjusiesiems padaryta tyčiniais nusikalstamais kaltinamojo veiksmais, vadovaujantis itin žemomis, teisės ir moralės požiūriu niekaip nepateisinamomis paskatomis. Dėl artimųjų netekties nukentėjusieji patyrė dvasines kančias, neigiamas emocijas, stresą. Pažymėtina tai, kad kaltinamasis neturi savo vardu registruoto turto, tačiau yra jauno amžiaus ir darbingas, todėl turės galimybę dirbti ir tokiu būdu atlyginti žalą. Minėtos aplinkybės sąlygoja gana didelį neturtinės žalos atlyginimo priteisimą. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijus, besiformuojančią teismų praktiką tokios kategorijos bylose nukentėjusiesiems priteistinas 150000 litų (kiekvienam) dydžio neturtinės žalos atlyginimas.

Iš P. G. priteistini 881,04 Lt proceso išlaidų valstybei. Tai pinigų suma, sumokėta nukentėjusiajam V. Ž. kompensuojant jo kelionės išlaidas.

Daiktiniai įrodymai – iš įvykio vietos paimti rankų ir avalynės pėdsakai, į kraują panašios medžiagos mėginiai, kiliminis takelis, virtuvinis peilis medine rankena, peilio geležtė, peilio rankena, kirvis, piniginė, telefono laidų galai, atlenkiamas peilis, plaukų kuokštas, juoda pagalvėlė, A. M. ir J. Ž. kraujo pavyzdžiai, nagai su panagių turiniu, galvos plaukai, J. Ž. naktiniai marškiniai, A. M. marškinėliai ir trumpikės, maišelis ,,Sportland“, P. G. džinsai, striukė, kepurė, sportiniai bateliai, R. K. striukė, džinsai, P. G. megztinis – sunaikintini (BPK 94 str. 1 d. 4 p.).

Kaltinamojo P. G. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis P. G. tiesiogine tyčia padarė labai sunkų smurtinį (BK 11 str. 6 d.) nusikaltimą, sukėlusį negrįžtamas pasekmes. Nusikaltimo padarymui jis intensyviai naudojo tiek peilį, kuris lūžo, tiek kirvį, smurtas prieš bejėgiškos būklės dėl senatvės ir ligų pobūdžio asmenis buvo intensyvus ir kryptingas. Nužudymą P. G. padarė esant net keturioms nužudymą kvalifikuojančioms aplinkybėms. Jokio gailėjimosi dėl padaryto nusikaltimo neparodė. Nusikaltimas padarytas laisvės apribojimo bausmės atlikimo laikotarpiu. P. G. teistas už vagystes, daug kartų baustas administracinėmis baudomis, jauno amžiaus, tačiau nedirbo ir nesimokė yra narkomanas. Iš teismo psichiatrinės ekspertizės akto matyti, kad P. G. būdingas labai greitas reagavimas agresija ir smurtu, nesugebėjimas jausti kaltę ir mokytis iš patyrimo, ypač bausmės, ryškus polinkis kaltinti aplinkinius, nuolatinis neatsakingumas bei socialinių normų, taisyklių ir įsipareigojimų nepaisymas. Išdėstytos aplinkybės rodo, kad P. G. yra labai pavojingas visuomenei, jo nusikalstamų polinkių pakeisti įprasta kriminaline bausme neįmanoma, todėl jam skirtinas laisvės atėmimas iki gyvos galvos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 301–302 str., 308 str., kolegija

nusprendžia:

P. G. (P. G.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 2 p., 5 p., 6 p., 9 p., 180 str. 2 d., ir nuteisti:

pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. 2 p., 5 p., 6 p., 9 p. laisvės atėmimu iki gyvos galvos;

pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d. šešeriems metams laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 5 d. 3 p., 9 d., paskirtąsias bausmes ir bausmę, paskirtą Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 17 d. nuosprendžiu subendrinus apėmimo būdu, galutinę bausmę nustatyti laisvės atėmimą iki gyvos galvos.

Bausmę skirti atlikti kalėjime.

Į bausmės atlikimą įskaityti suėmime nuo 2009 m. kovo 23 d. iki 2010 m. kovo 17 d. išbūtą laiką.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomąją priemonę palikti suėmimą.

Priteisti iš P. G. R. B. 6300 (šešis tūkstančius tris šimtus) litų turtinės ir 150000 (šimtą penkiasdešimt tūkstančių) litų neturtinės žalos atlyginimo.

Priteisti iš P. G. V. Ž. 8500 (aštuonis tūkstančius penkis šimtus) litų turtinės ir 150000 (šimtą penkiasdešimt tūkstančių) litų neturtinės žalos atlyginimo.

Priteisti iš P. G. valstybei 881 litą 4 centus proceso išlaidų.

Daiktinius įrodymus – iš įvykio vietos paimtus rankų ir avalynės pėdsakus, į kraują panašios medžiagos mėginius, kiliminį takelį, virtuvinį peilį medine rankena, peilio geležtę, peilio rankeną, kirvį, piniginę, telefono laidų galus, atlenkiamą peilį, plaukų kuokštą, juodą pagalvėlę, A. M. ir J. Ž. kraujo pavyzdžius, nagus su panagių turiniu, galvos plaukus, J. Ž. naktinius marškinius, A. M. marškinėlius ir trumpikes, maišelį ,,Sportland“, P. G. džinsus, striukę, kepurę, sportinius batelius, R. K. striukę, džinsus, P. G. megztinį – saugomus Klaipėdos miesto VPK Smurtinių nusikaltimų skyriaus daiktų saugojimo kameroje, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundą per Klaipėdos apygardos teismą. Nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio kopijos įteikimo dienos.