Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Cinino, Gintaro Dzedulionio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Daivos Kazlauskienės, sekretoriaujant Editai Bekerytei, dalyvaujant prokurorams Renaldai Kučinskaitei, Marinai Ridikienei, nuteistajam R. K., jo gynėjui advokatui Aleksandrui (Aleksandr) Palamarčuk,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. K. (toliau – ir apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 30 d. nuosprendžio, kuriuo:

R. K. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta vienu trečdaliu, iki 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į paskirtą bausmę įskaitytas R. K. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2021 m. vasario 20 d. 18.50 val. iki 2021 m. vasario 21 d. 10.28 val. (viena diena), vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo faktinio R. K. sulaikymo vykdant įsiteisėjusį nuosprendį dienos.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, R. K. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones – 5 (penkeriems) metams, terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, tai yra nuo 2021 m. vasario 21 d.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, 4 dalies 1 punktu, nuspręsta nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuoti automobilį „Opel Vectra“ (v. n. (duomenys neskelbtini) VIN Nr. (duomenys neskelbtini)) ir perduoti jį valstybės nuosavybėn.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas į automobilį „Opel Vectra“ (v. n. (duomenys neskelbtini) VIN Nr. (duomenys neskelbtini)), taikytas 2021 m. vasario 24 d. nutarimu, paliktas galioti iki šio nuosprendžio dalies dėl automobilio konfiskavimo įvykdymo dienos.

Priteista iš R. K. Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui 15 Eur proceso išlaidų, kurios turi būti sumokėtos į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atsiskaitomąją banko sąskaitą Nr. LT32 7044 0600 0118 8548, esančią AB „SEB bankas“, mokėjimo pavedimo laukelyje „mokėjimo paskirtis“ nurodant automobilio valstybinį numerį ir vardą, pavardę.

R. K. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktas galioti iki laisvės atėmimo bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmę vykdyti – nuspręsta panaikinti; specialiosios teisės sustabdymas, paliktas galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti kelių transporto priemones vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti – nuspręsta panaikinti.

Kompaktinis diskas su vaizdo įrašu nuosprendžiui įsiteisėjus paliktas saugoti prie bylos, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo R. K. apeliacinis skundas atmestinas.

6. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Apeliantas R. K. nusikalstamos veikos padarymo fakto, kvalifikacijos ir kaltės klausimų neginčija. Nesutinka su jam paskirta bausme, vertina, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti skiriant jam bausmę – viešuosius darbus. Nesutinkama ir su teismo sprendimu taikyti turto konfiskavimą, taip pat manoma, jog pirmosios instancijos teismas skyrė per griežtą kitą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise, prašydamas teisę vairuoti kelių transporto priemones atėmimą 5 (penkeriems) metams sutrumpinti iki 3 (trejų) metų.

Dėl paskirtos bausmės

7. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylos medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skirdamas R. K. bausmę bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 straipsnyje, nepažeidė. Teismas tinkamai įvertino R. K. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, jo kaltės formą ir rūšį – padarė vieną tyčinę baigtą nusikalstamą veiką transporto eismo saugumui, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai, atsižvelgė į jo asmenybę – yra 31 metų amžiaus, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 131-132), per paskutinius 5 metus, iki šios nusikalstamos veikos padarymo buvo 8 kartus baustas administracine tvarka, iš jų ir už šiurkščius KET pažeidimus (ne kartą vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti; vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai nustatytas 1,77 promilių girtumas), informacijos apie baudų sumokėjimą nėra (b. l. 84-87), anksčiau 12 kartų teistas, iš jų ir už analogiškos veikos padarymą (2018 m. sausio 2 d. baudžiamuoju įsakymu) (b. l. 88-98). Aptartos aplinkybės, kaip teisingai motyvavo apylinkės teismas, rodo kad kaltinamojo (nuteistojo) R. K. priešingas teisei ir visuomenėje nusistovėjusioms elgesio bei moralės normoms elgesys yra sistemingas ir nenuoseklus, jis prieš tai buvo teisiamas 12 kartų, ne kartą yra atlikęs laisvės atėmimo bausmę, tačiau išėjęs iš pataisos įstaigos vėl daro nusikalstamas veikas bei naujus administracinius nusižengimus, kas rodo, jog jis tinkamų išvadų nedaro, ankstesnės jam skirtos bausmės esminės įtakos jo elgesiui įtakos neturi. Taigi, akivaizdu, jog tokio pobūdžio nusikaltimai ir administraciniai nusižengimai nėra atsitiktinis apelianto poelgis, o kadangi aptartos aplinkybės rodo nuteistojo susiformavusį neigiamą požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, nenorą keisti savo gyvenimo būdą, vertintina, kad apylinkės teismas R. K. pagrįstai paskyrė būtent laisvės atėmimo bausmę. Apylinkės teismo nustatyta ne tik nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką bei nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), bet ir jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), nesudaro pagrindo manyti, jog bausmė už šią nusikalstamą veiką turėtų būti kitokios rūšies ar dydžio, juo labiau – viešieji darbai (kaip prašoma apeliaciniu skundu), kuri nenumatyta šio straipsnio sankcijoje. Beje, už šio apysunkio nusikaltimo padarymą apeliantui skirta laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis nustatytas artimas šios bausmės rūšies minimumui, t. y. 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri pagrįstai, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio pagrindu, sumažinta vienu trečdaliu.

8. Kadangi aptartų aplinkybių visuma leidžia pagrįstai manyti, jog R. K. nekeitė jam įprasto nusikalstamo gyvenimo būdo ir jo socialinis pavojingumas nesumažėjo, todėl apylinkės teismo skirta ir sumažinta 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, pritaikius BK 64¹ straipsnyje nustatytą procesinę taisyklę, nėra per griežta. Pagrindo manyti, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti skiriant nuteistajam švelnesnes bausmių rūšis, apylinkės teismui pagrįstai neatsirado. Bausmės tikslai, priešingai, nei mano apeliantas, bus pasiekti tik jam atlikus laisvės atėmimo bausmę. Dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo, apeliantui būtų paskata ir toliau daryti nusikalstamas veikas.

Dėl BK 68 straipsnio taikymo.

9. Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise – yra numatyta BK 68 straipsnyje. Šiame straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Pagal BK 68 straipsnio 2 dalį teismas uždraudžia naudotis specialiosiomis teisėmis nuo 1 iki 5 metų. Pagal susiformavusią Aukščiausiojo Teismo praktiką, ši baudžiamojo poveikio priemonė skiriama nustačius, kad asmuo BK 281¹ straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

10. Iš bylos medžiagos matyti, kad R. K. pažeidė KET 14 punkto reikalavimus, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,68 promilių girtumas, kas atitinka sunkų girtumo laipsnį, važiavo Vilniaus mieste, vakaro metu, kuomet gatvėse įprastai būna intensyvus kitų transporto priemonių ir pėsčiųjų eismas. R. K. anksčiau už analogiškos veikos padarymą yra baustas tiek administracine, tiek baudžiamąja tvarka, jam jau buvo paskirta poveikio priemonė – draudimas vairuoti transporto priemones nustatytą laikotarpį, tačiau vėl pakartotinai automobilį vairavo neturėdamas tam teisės ir būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Skundžiamame nuosprendyje skiriant baudžiamojo poveikio priemonę ir parenkant jos trukmę pagrįstai buvo atsižvelgta į aptariamas aplinkybes, nes tai leidžia daryti išvadą, jog R. K. taikytos procesinės priemonės neatgrasė jo nuo netinkamo elgesio ir išvadų jis nepadarė, dėl ko vėl sėdo už vairo būdamas neblaivus. Teisėjų kolegijos manymu, aptartos aplinkybės apylinkės teismui leido daryti išvadas, kad trumpesnio teisės vairuoti atėmimo terminas įtakos R. K. neturės, nes ankstesnis teistumas ir administraciniai baustumai nemotyvavo jo keisti savo elgesį ir adekvačiai vertinti vairavimo esant neblaiviam pavojingumą. Todėl sutinktina su apylinkės teismo išvada, kad bausmės tikslus padės įgyvendinti baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas vairuoti kelių transporto priemones, kurios terminams nustatytas lygus šios poveikio priemonės maksimumui – 5 metams.

11. Apeliaciniame skunde R. K. nurodo vienintelį argumentą dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės termino sutrumpinimo, kad nagrinėjamu atveju nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką bei nuoširdžiai gailisi. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad kaltės pripažinimas nėra pagrindas nuteistajam inkriminuotą nusikaltimą vertinti kaip mažiau pavojingą, juolab, jog bylos duomenys liudija, kad tokio pobūdžio veiksmai nuteistajam nebuvo atsitiktiniai, dėl ko reikėtų trumpinti paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės terminą. Be to, nagrinėjamu atveju nustatyta ir nuteistojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – jis nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), o į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę buvo atsižvelgta nustatant nuteistajam terminuoto laisvės atėmimo bausmės dydį. Be to, baudžiamoji byla buvo nagrinėjama taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą, dėl ko paskirta bausmė buvo sumažinta trečdaliu. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismo nustatytas 5 metų draudimo naudotis specialiąja teise terminas yra proporcingas ir adekvatus R. K. asmenybei, jo padarytai nusikalstamai veikai. Pagrindo šį terminą vertinti kaip aiškiai per ilgą nėra, juolab, kad R. K. veikė tiesiogine tyčia, žinodamas, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis. Nesutikti su apylinkės teismo išvadomis nėra pagrindo ir dėl to, jog teismas tokį terminą nustatė siekdamas sulaikyti R. K. nuo naujų nusikalstamų veikų darymo ir paveikti jį, kad šis laikytųsi įstatymų ir daugiau nenusikalstų.

12. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes apygardos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad paskiriant aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės trukmę, teismas teisingai įvertino visas reikšmingas bylos aplinkybes. Apylinkės teismo nustatytas maksimalus uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti visas transporto priemones yra proporcingas ir adekvatus kaltininko asmenybei, jo padarytai nusikalstamai veikai.

Dėl BK 72 straipsnio taikymo.

13. BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn; kad konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK 72 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas baigtinis sąrašas atvejų, kada gali būti konfiskuojamas trečiojo asmens turtas, nepriklausomai nuo to, ar tas asmuo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už konkrečios nusikalstamos veikos padarymą. BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punkte nustatyta, kad kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, jeigu perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti.

14. Pagal pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes, nuteistasis R. K. padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką (vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas daugiau negu 1,68 promilės neblaivumas), panaudodamas automobilį „Opel Vectra“ (v. n. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausantį ne kaltinamajam, o sutuoktinei A. K.. Tai patvirtina VĮ „Regitra“ pažyma, 2021 m. sausio 30 d. transporto priemonės prikimo-pardavimo sutartis, automobilio registracijos liudijimo kopija (b. l. 29, 70, 154), A. K. ir R. K. notaro patvirtina 2017 m. gegužės 4 d. vedybų (povedybinė) sutarties kopija, kurioje nurodyta, jog šalys sutaria, kad visas turtas, kurį šalys įgis po šios sutarties sudarymo, priklausys asmeninės nuosavybės teise tai šaliai, kurios vardu turtas bus registruotas (b. l. 125-130). Taip pat teismas nustatė, kad A. K. perleisdama turtą kaltininkui žinojo, kad R. K. yra neblaivus, taigi žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad jo turtas bus naudojamas BK uždraustai veikai daryti.

15. Nuteistasis R. K. pateiktu apeliacini skundu tvirtina, jog apelianto žmona (A. K.) niekaip negalėjo numatyti ar žinoti, kad jis (R. K.) gali pasinaudoti A. K. automobiliu, dėl to prašo automobilio nekonfiskuoti ir jį perduoti žmonai.

16. Tokiai apelianto pozicijai patvirtinti ar paneigti, apeliacinės instancijos teismas atliko dalinį įrodymų tyrimą ir apklausė liudytojas I. M. (policijos pareigūnę) ir A. K..

17. Liudytoja I. M. apeliacinės instancijos teismo posėdyje patvirtino, jog vakaro metu, patruliuojant Subačiaus g. ties 101 namu, pravažiavo įtartinai manevruojantis automobilis, asmuo atsisuko, buvo nuspręsta automobilį sustabdyti. Tačiau vairuotojas padidino greitį ir įsuko į Žibuoklių gatvę, kur buvo sustabdytas. Vairuotojas pripažino, kad yra neblaivus, keleivio pusėje sėdėjo jo žmona. Kiek liudytoja pamena, vairuotojo žmona pradėjo kelti konfliktą. Kadangi liudytoja visų aplinkybių neprisiminė, teisėjų kolegija garsino liudytojos I. M. parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu.

18. Liudytoja I. M. ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. vasario 26 d. nurodė, kad 2021 m. vasario 20 d., dirbant kartu su tyrėju V. B., apie 18.47 val., Subačiaus gatvėje, ties 101 namu, pastebėjo įtartinai manevruojantį užrasojusiais langais pilkos spalvos automobilį „Opel Vectra“ (v. n. (duomenys neskelbtini). Kai vairuotojas juos pastebėjo, padidino greitį ir pasuko į Žibuoklių gatvę. Kadangi jiems kilo įtarimas, nusprendė jį sustabdyti. Automobilį „Opel Vectra“ (v. n. (duomenys neskelbtini) sustabdė Vilniuje, Žibuoklių g. 3. Priėjus prie vairuotojo pastarasis prisistatė, kaip R. K., paaiškino, kad gyvena čia pat, (duomenys neskelbtini). R. K. atrodė akivaizdžiai neblaivus, su juo bendraujant iš burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli. Vairuotojas pats prisipažino, kad yra neblaivus ir niekada neturėjo vairuotojo pažymėjimo. R. K. buvo patikrintas blaivumas, pirmu pūtimu buvo nustatytas 1,85 promilių girtumas, antro tikrinimo metu – 1,68 promilių girtumas (b. l. 31-33).

19. Liudytoja A. K. apeliacinės instancijos teismo posėdyje paaiškino, kad kuomet ji svečiavosi pas draugę, jai telefonu paskambino R. K.. Ji suprato, kad pastarasis išgėręs, tačiau manė, jog šis atvažiuos pasiimti A. K. taksi automobiliu. Iš anksto nesitarė, kad R. K. atvažiuotų paimti liudytojos, tačiau pamačiusi, jog vyras atvažiavo jos automobiliu – buvo šokiruota. Jai įsėdus į automobilį pradėjo reikalauti vyro pastatyti automobilį, nevažiuoti, tačiau R. K., paspaudęs akseleratorių, pradėjo judėti, po ko juos sustabdė policijos pareigūnai. Tvirtino, jog automobilio ji R. K. nedavė, kaip liudytoja bendravo su policijos pareigūnais, teigė neprisimenanti. Iš esmės tokius paaiškinimus liudytoja nurodė apklausiama pirmosios instancijos teisme. Tokius aplinkybes tvirtino ir nuteistasis R. K..

20. Tačiau, teisėjų kolegija tokią nuteistojo ir liudytojos versiją vertina kaip siekį išvengti turto konfiskavimo, nes byloje esantis ir pirmosios instancijos teismo įvertintas vaizdo įrašas bei liudytojos A. K. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu paneigia tokius paaiškinimus ir leidžia vertinti, jog jie neatitinka tikrovės. Liudytoja A. K. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad kuomet jai paskambino vyras, ši suprato, jog jis yra išgėręs, vyras jai pasakė išeiti ir laukti prie pagrindinio kelio, ji taip ir padarė, atvažiavus vyrui ji įsėdo į automobilį, po ko važiuojantys buvo sulaikyti (b.l. 22, 23). Taigi šie parodymai rodo, jog liudytoja A. K. juos sustabdžiusiems policijos pareigūnams nesiskundė dėl vyro elgesio ir jos draudimo vairuoti automobilį, o tokią versiją iškėlė tik bylą nagrinėjant teisme.

21. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje buvo peržiūrėtas vaizdo įrašas iš įvykio vietos. Vaizdo įraše užfiksuota, kad policijos pareigūnams sustabdžius R. K. vairuojamą automobilį, A. K. iš karto pradėjo sakyti, jog mašinos dokumentai ir R. K. vairuotojo pažymėjimas yra namuose, kadangi ją ką tik paėmė iš poliklinikos, nurodė melagingus duomenimis, jog jis turi teises bei, kad nevartojo alkoholio, nors apylinkės teisiamojo posėdžio metu (taip pat ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka) patvirtino žinanti, kad R. K. neturi vairuotojo pažymėjimo bei, kad jau kalbėdama telefonu, dar prieš ją paimant suprato, kad jis yra išgėręs alkoholio, taip pat melavo, jog jai ką tik nustatė „Covid-19“ ligą, bei kad jie gyvena šalia esančiame name, nors pagal teisiamojo posėdžio metu pateiktus duomenis jie gyvena už daugiau nei 5 km nuo jų sustabdymo vietos. Tokie duomenys patvirtina apylinkės teismo išvadą, kad A. K. aktyviais veiksmais stengėsi pateisinti R. K. policijos pareigūnams nurodydama neteisingus duomenis, todėl teisminio nagrinėjimo metu duoti liudytojos A. K. parodymai pagrįstai buvo vertinami kaip nepatikimi.

22. Esant aptartoms aplinkybėms daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog šiuo atveju, vadovaujantis BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punktu, automobilis Opel Vectra“ (v. n. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo padaryta nusikalstama veika, turi būti konfiskuotas kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė.

23. Apygardos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi byloje esančius ir pirmosios instancijos teismo posėdyje ištirtus įrodymus, atlikusi dalinį įrodymų tyrimą neturi pagrindo abejoti dėl to, kad A. K. buvo žinoma, jog jai priklausantį automobilį R. K. vairavo būdamas neblaivus, nes byloje įvertinti įrodymai patvirtina, jog A. K. leisdama R. K. vairuoti neblaiviam ne tik neužtikrino, kad R. K. negalėtų pasinaudoti jai nuosavybės teise priklausančiu automobiliu, tačiau su juo važiavo kartu, žinodama, jog jis yra pavartojęs alkoholinių gėrimų, taip sudarant sąlygas savo automobilį panaudoti neteisėtai veikai. Taigi, pirmosios instancijos teismas, laikydamasis BPK reikalavimų, betarpiškai ir nuodugniai ištyrė byloje surinktus įrodymus, įvertino juos, o nuosprendyje pateikė detalius argumentus dėl nustatytų faktinių aplinkybių, su kuriais apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka.

24. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad A. K. priklausančio automobilio konfiskavimas yra proporcinga (adekvati) priemonė padaryto pažeidimo pavojingumui ir paskirta vadovaujantis įstatymu bei teismine praktika šios kategorijos bylose. Naikinti ar keisti Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendį šioje dalyje apeliaciniame skunde pateiktais argumentais taip pat nėra pagrindo.

Dėl proceso išlaidų.

25. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė teismui pirminę pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą nuteistajam R. K. baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, priteisimo iš R. K. valstybės naudai, nurodant, jog valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos sudaro 180,00 Eur.

26. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. BPK 106 straipsnio 1 dalis nustato, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būna paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šios nuostatos galioja taip pat ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme.

27. Teisėjų kolegija pažymi, kad šioje baudžiamojoje byloje būtinybę skirti nuteistajam R. K. gynėją numatė BPK 322 straipsnio 1 dalis. Tai reiškia, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas valstybės iniciatyva, nepriklausomai nuo nuteistojo valios. Esant tokioms aplinkybėms šių išlaidų priteisimas nėra galimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje taip pat yra ne kartą nurodyta, kad sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, koks yra gynėjo paskyrimo teisinis pagrindas (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-303/2014). Be to, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nuteistajam skirta reali laisvės atėmimo bausmė, nagrinėjamu atveju taikytas turto konfiskavimas. Atsižvelgdama į aukščiau nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija proceso išlaidų dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo iš nuteistojo valstybės naudai nepriteisia.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nusprendžia:

nuteistojo R. K. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.