Alytaus apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo J. S., a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvio, Lietuvos Respublikos piliečio, (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. S. 2016-09-17 apie 4.00 val. viešoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini) gatvėje prie pastato Nr. 10, būdamas neblaivus (nustatytas 1,40 promilių girtumas), įžeidžiamai ir agresyviai elgėsi policijos pareigūnų Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Patrulių kuopos 1-ojo būrio vyriausiųjų patrulių A. B. ir G. S. atžvilgiu, kurie vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 21 straipsniu, 22 straipsnio 2 ir 4 dalimis ėmėsi veiksmų teisės pažeidėją pristatyti į policijos tarnybines patalpas, neklausė teisėto reikalavimo pasitraukti ir netrukdyti atlikti tiesioginių funkcijų, reikalavo paleisti draugą, trukdė įsodinti sulaikytą asmenį į policijos tarnybinį automobilį, tempė policijos pareigūną už liemenės. Šiais veiksmais J. S. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 187 straipsnio 2 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo J. S. pripažino atlikęs jam inkriminuojamus veiksmus, tačiau kaltės dėl pažeidimo nepripažino. Parodė, kad šių metų rugsėjo 19 d. apie 4 val. būdamas (duomenys neskelbtini) gatvėje pamatė, kad policijos pareigūnai vedasi jo draugą L. S. ir bando įsisodinti į automobilį. Jis kažkuriam pareigūnui tempė už liemenės, nes norėjo paklausti, kodėl draugas sodinamas į mašiną. Patikino, kad pareigūnų darbui netrukdė, nes tempė už liemenės tik norėdamas atkreipti dėmesį į save.

Nukentėjusysis A. B. parodė, kad budėdamas tą naktį apie 4 val. kartu su kolega nuvažiavo prie baro „Vino tappo“. Prie baro lauke stovėjo jaunuolių grupė. Vienas jų pradėjo šūkauti, juos užgaulioti, kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo L. S.. Paklausus, ko jis triukšmauja, jaunuolis agresyviai pasakė „eik iš čia“, todėl jis jį paėmė už rankos ir vedė į tarnybinį automobilį, kuris buvo už 12 m. Visi jaunuoliai ėjo iš paskos, o J. S. pradėjo jį tempti už liemenės ir klausė, už ką draugą paimat. Kelis kartus jam liepė netrukdyti dirbti. Betempiant nuo liemenės nukrito racija.

Nukentėjusysis G. S. parodė, kad ekipaže su A. B. apie 4 val. važiavo pro barą „Vina tappo“. Jis vairavo, o A. B. atsidaręs langą žiūrėjo kas vyksta, nes prie baro stovėjo išgėrusių jaunuolių būrys. L. S. pradėjo triukšmauti, todėl A. B. nuėjo jį atsivesti į automobilį. Kiti jaunuoliai ėjo iš paskos, o J. S. tempė A. B. už liemenės. S. liepė paleisti draugą, o kolega sakė, kad laikytųsi atstumo ir netrukdytų darbui. Sodinant į tarnybinį automobilį L. S. priešinosi aktyviais veiksmais, dėl ko teko uždėti antrankius. Kai L. S. sodino į mašiną, J. S. stovėjo gale automobilio. Tvirtina, kad J. S. veiksmai trukdė tiesioginių pareigų atlikimui.

ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pripažino, kad tempė pareigūną už liemenės, bet nemano, kad padarė administracinį teisės pažeidimą, nes taip jis tik norėjo atkreipti į save dėmesį. Teismas ištyręs byloje esančius rašytinius įrodymus, išklausęs nukentėjusiųjų parodymus ir paties pažeidėjo paaiškinimus daro pagrįstą išvadą, kad J. S. savo elgesiu įžeidė pareigūnų garbę ir orumą, todėl pagrįstai jo veika kvalifikuota pagal ATPK 187 straipsnio 2 dalį.

Motyvuojamoji dalis

Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, pasekmes. Jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Yra nepilnametis moksleivis, išlaikomas tėvų. Administracine tvarka nebaustas. Įvertinus byloje nustatytų aplinkybių visumą, jam skirtina pusė straipsnio sankcijoje numatytos minimalios baudos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ATPK 24 straipsnio 4 dalimi, 30 straipsniu, 286 straipsniu, 287 straipsnio 4 dalies 1 punktu,

nutaria:

J. S. pripažinti kaltu padarius pažeidimą, numatytą ATPK 187 straipsnio 2 dalyje, ir skirti 43 (keturiasdešimt trijų) Eur baudą.

Nutarimas per 20 d. nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per nutarimą priėmusį teismą.