Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Galinos Blaževič, Leono Jachimavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Arvydo Žibo, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Adga“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento ieškinį atsakovui UAB „Agda“ dėl žalos gamtai atlyginimo, trečiasis asmuo UAB „Autodalys“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono Aplinkos apsaugos departamentas ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo UAB „Agda“ 4.230 Eur padarytos žalos gamtai atlyginimą. Nurodoma, jog vykdydamas darbus trečiajam asmeniui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), atsakovas, neturėdamas leidimo medžiams ir krūmams kirsti, nukirto 2 saugotinus medžius, augusius sklype, ir 8 saugotinus medžius, augusius valstybinėje žemėje šalia žemės sklypo. Vykdant darbus nebuvo laikomasi sklypo ribų, medžiai buvo kertami ir žemės lyginamos beveik iki pat (duomenys neskelbtini) gatvės važiuojamosios dalies. Atsakovo direktorius G. J. už nurodytus veiksmus buvo nubaustas administracine tvarka, kaip pažeidęs ATPK 78 straipsnio 1 dalies, Aplinkos ministro 2008 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. D1-87 patvirtinto Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų šių darbų vykdymo ir leidimo šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo 9 punkto reikalavimus. Neteisėtai iškirsti trys paprastieji kaštonai, vienas paprastasis ąžuolas ir šeši karpotieji beržai. Žala, kurios atlyginimą prašoma priteisti, apskaičiuota pagal Žalos aplinkai, sunaikinus ar sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus ir objektus, skaičiavimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 12 d. įsakymu Nr. D1-269, 22 punktą ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. birželio 26 d. įsakymą Nr. D1-343 „Dėl želdinių atkuriamosios vertės įkainių patvirtinimo“. Atsakovui 2015 m. balandžio 14 d. buvo pareikšta pretenzija, tačiau atsakovas gera valia žalos neatlygino.

Atsakovas su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir neįrodytą. Nurodė, jog administracinio teisės pažeidimo byloje konstatuotas tik medžių iškirtimas trečiajam asmeniui priklausančiame žemės sklype, už kurių iškirtimą, kaip numatytą projekte, žala neskaičiuota. Valstybinėje žemėje darbų atsakovas nevykdė. Trečiajam asmeniui įsigijus žemės sklypą, šalia esančioje valstybinėje žemėje medžių nebebuvo. Medžių buvimas įrodinėjamas 2012 m. daryta nuotrauka. Vienas iš dviejų sklype turėjusių likti medžių buvo obelis, tuo tarpu kitas buvo ne aukštesnis, nei 1 m., kas paneigia aplinkybę, jog buvo išpjauti atitinkamai 22 cm ir 28 cm skersmens kaštonai. Kadangi atsakovas nebuvo administracinio teisės pažeidimo bylos šalimi, šioje byloje nustatytos aplinkybės neturi prejudicinės galios. Įvykio vietoje nebuvo atlikti jokie matavimai, todėl neaišku, kaip buvo atlikti skaičiavimai. Pabrėžtina, jog žala apskaičiuotina pagal medžio kamieno skersmenį 1,3 m aukštyje. Kartu atsiliepime pateiktas prašymas, konstatavus civilinės atsakomybės taikymo sąlygas, priteistino žalos atlyginimo dydį mažinti vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais.

Trečiasis asmuo UAB „Autodalys“ prašė ieškinį atmesti ir nurodė, jog visi darbai buvo atliekami trečiajam asmeniui priklausančiame sklype pagal patvirtintą projektą. Kadangi saugotinus medžius išpjovė sklypo savininko įgaliotas asmuo, saugotinų medžių vertė neatlygintina.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2016 m. vasario 1 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo UAB „Agda“ 3 096 Eur padarytos žalos gamtai atlyginimą, 74, 16 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Teismas nustatė, jog žemės sklypas, kuriame buvo vykdomi darbai, nuosavybės teise nuo 2015 m. vasario 5 d. priklauso trečiajam asmeniui UAB „Autodalys“. Byloje nekilo ginčo ir dėl to, jog darbus sklype su trečiuoju asmeniu sudarytos Pastato statybos rangos sutarties pagrindu vykdė atsakovas UAB „Agda“. Atsakovas neginčijo ieškinyje nurodytos aplinkybės, jog po to, kai 2015 m. vasario 7 d. žemės sklype buvo atlikti medžių ir krūmo pjovimo darbai, žemės sklype liko du saugotini medžiai, tuo tarpu su trečiajam asmeniui priklausančiu sklypu besiribojančioje valstybinėje žemėje medžių nebeliko. Nei atsakovas, nei trečiasis asmuo nepateikė į bylą teisės aktuose nustatyta tvarka išduoto leidimo kirsti medžius.

Vadovaujantis Želdynų įstatymo 20 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. kovo 12 d. nutarimu patvirtintų Kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems, sąrašo 3.7 punktu, saugotiniems priskirtini visi valstybinėje žemėje augantys medžiai. Privačioje žemėje augantys medžiai saugotinais pripažįstami vadovaujantis Želdynų įstatymo 20 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. D1-716 patvirtintais kriterijais.

Vadovaujantis Želdynų įstatymo 20 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. kovo 12 d. nutarimu patvirtintų Kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems, sąrašo 3.7 punktu, saugotiniems priskirtini visi valstybinėje žemėje augantys medžiai. Privačioje žemėje augantys medžiai saugotinais pripažįstami vadovaujantis Želdynų įstatymo 20 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. D1-716 patvirtintais kriterijais.

Apie trečiajam asmeniui priklausančiame žemės sklype augančius saugotinus medžius nurodyti į bylą pateiktame 2013 m. spalio 19 d. žemės sklypo plane. Sklype užfiksuota 16 saugotinų medžių, nurodyti jų pavadinimai ir matmenys, duomenys yra įregistruoti nekilnojamojo turto registre. Vadovaujantis CK 4.262 straipsnio nuostatomis, įrašyti į viešą registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka. Nei šių duomenų nuginčijimo faktą, nei dėl to vykstančius teisminius procesus ar administracines procedūras patvirtinančių įrodymų atsakovė į bylą neteikė. Analogiški duomenys nurodyti ir atsakovo į bylą pateiktame statybos projekte. Be to, atsakovo pateikto į bylą aiškinamojo rašto 5.5 punkte nurodyta, kad sklype yra 16 saugotinų medžių, iš kurių 12 (10 karpotųjų beržų ir 2 mažalapes liepas) reikia iškirsti. Aiškinamojo rašto 5.1 punkte nurodyta, kad sklypo vakarinėje dalyje paliekama esama lapuočių medžių grupė. Visi keturi medžiai, kurie turėjo būti palikti neiškirsti, aiškiai matomi ir projektinėje schemoje. Pastarosios aplinkybės buvo užfiksuotos ir 2015 m. vasario 11 d. administracinio teisės pažeidimo protokole ir 2015 m. vasario 19 d.

Nutarime administracinio teisės pažeidimo byloje, kur už 14 saugotinų medžių iškirtimą sklypo ribose ir 8 medžių už sklypo ribų neturint privalomo tokiems darbams atlikti leidimo, atsakovo direktoriui G. J. skirta 86 eurų bauda. G. J., teikdamas paaiškinimą administracinio teisės pažeidimo byloje nurodė, jog darbai buvo atliekami pagal suderintą techninį projektą, kuriame numatyta išpjauti 12 sklype augusių saugotinų medžių, ir palikti keturis. Akcentavo, jog du medžiai iš tų, kurie turėjo būti palikti, buvo pažeisti puvinio, todėl nuspręsta juos nupjauti. Administracinio teisės pažeidimo byloje G. J. net netvirtino, jog vienas iš dviejų nurodytų medžių buvo obelis, tuo tarpu kitas buvo vos 1 metro aukščio, kaip kad teigiama nagrinėjamoje byloje pateiktuose procesiniuose dokumentuose. Atsakovas nebuvo į administracinio teisės pažeidimo bylą įtrauktas dalyvaujančiu asmeniu, todėl nurodytoje byloje nustatytos aplinkybės neturi prejudicinės galios nagrinėjamoje byloje.

Teismas sprendė, jog ieškovas įvykdė jam tenkančią pareigą įrodyti neteisėtų atsakovo veiksmų faktą. Šie veiksmai tiesiogiai sąlygojo žalos aplinkai atsiradimą, t.y. žala aplinkai buvo padaryta netesėtai iškertant 10 saugotinų medžių.

Žalos dydis buvo apskaičiuotas vadovaujantis Žalos aplinkai, sunaikinus ar sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus ir objektus, skaičiavimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 12 d. įsakymu Nr.D1-269, 22 punktu ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. birželio 26 d. įsakymą Nr. D1-343 „Dėl želdinių atkuriamosios vertės įkainių patvirtinimo“. Atsakovas jokių argumentų, kurie leistų spręsti, kad nurodyti teisės aktai nagrinėjamu atveju nebuvo taikomi tinkamai, į bylą nepateikė. Teismas sprendė, kad aplinkai padaryta 3 096 Eur dydžio žala.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, jo žala kilo dėl piktybiško atsakovo teisės aktų reikalavimų nesilaikymo (darbų atlikimo neturint būtino leidimo). Atsakovas viso bylos nagrinėjimo metu nepripažino savo veiksmų teisėtumo, dar darbų atlikimo metu ėmėsi veiksmų, dėl kurių buvo prarasta galimybė surinkti objektyvesnius duomenis apie faktines atsakovo veiksmų pasekmes. Atsakovas neteikė įrodymų, jog jam, kaip verslo subjektui, kuriam taikomi aukštesni rūpestingumo standartai, šioje byloje nustatytas žalos dydis yra didelis, argumentą dėl žalos dydžio nepagrįstumo pareiškė formaliai, neįvardindamas jokių specifinių aplinkybių, kurios leistų abejoti atitinkamos prievolės pagrįstumu.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Atsakovas UAB „Agda“ parašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016m. vasario 1 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį atmesti. Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai ir šališkai tyrė byloje esančius įrodymus, juos iškraipydamas, visus įrodymus vertindamas išimtinai ieškovui palankia linkme, kas lėmė neteisingo ir neteisėto sprendimo priėmimą.

Pirmosios instancijos teismo sprendime neteisingai nurodoma, kad 2015 m. vasario 19 d. nutarime administracinio teisės pažeidimo byloje, kur už 14 saugotinų medžių iškirtimą sklypo ribose ir 8 medžių už sklypo ribų neturint privalomo tokiems darbams atlikti leidimo, atsakovo direktoriui G. J. skirta 86 Eur bauda. G. J. administracinė nuobauda paskirta tik už medžių iškirtimą UAB „Autodalys“ priklausančiame žemės sklype. Priešingai nei nurodo pirmosios instancijos teismas, atsakovo vadovas nebuvo patrauktas administracinėn atsakomybėn, už medžių kirtimą už sklypo ribų. Nebuvo pripažinta, kad protokole nurodytos faktinės aplinkybės pasitvirtino ir atsakovo direktorius atliko neteisėtus veiksmus šalia esančiame valstybei priklausančiame žemės sklype. Protokolas niekaip nepagrindžia UAB „Agda“ neteisėtų veiksmų, saugotinų medžių iškirtimo šalia esančiame valstybei priklausančiame žemės sklype.

Atsakovas niekada neneigė, kad UAB „Autodalys“ priklausančiame sklype turėjo likti 4 saugotini medžiai, tačiau liko tik du. Du medžiai, kurie turėjo likti sklype, neatitiko medžių, nurodytų plane, techniniame projekte, neatitiko saugotinų medžių kriterijų, kurie nustatyti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. gruodžio 29 d. įsakymu D1-716, jie trukdė stovėjimo aikštelės įrengimui, buvo pažeisti puvinio, todėl pašalinti. Svarbu ir tai, kad liudytojas J. G. nurodė, kad UAB „Autodalys“ paprašius leidimo medžių kirtimui privačiame sklype, jis be abejonės būtų išduotas. Atsižvelgiant į tai, žalos atlyginimas už 2 medžius, nukirstus UAB „Autodalys“ priklausančiame sklype, priteistas nepagrįsta.

Pirmosios instancijos teismas, nepagrįstai nurodo, kad nustatyti augusių medžių rūšies, skersmens ir pan. ieškovas neturėjo galimybių dėl piktavališko atsakovo elgesio. Ši teismo išvada neteisinga. Pagal įstatyminį reglamentavimą, tiek valstybinėje tiek privačioje žemėje esantys medžiai privalo būti inventorizuojami, duomenys turi būti viešinami ir atnaujinami kasmet. Savivaldybė neatliko įstatyme numatytų pareigų, dėl ko byloje nebuvo galima nustatyti kokie medžiai augo UAB „Autodalys“ priklausančiame sklype ir šalia esančioje valstybinėje žemėje, dėl ko nebuvo galima nustatyti medžių skersmens ir pan. Nepateiktas joks dokumentas, kuriame būtų užfiksuoti iškirsti ar kertami medžiai, medžių kelmai, skersmenys. Byloje nebuvo jokių duomenų, pagrindžiančių atsakovo neteisėtus veiksmus. Nėra jokių įrodymų, jog medžiai buvo paskelbti saugomais.

Teismas grįsdamas atsakovo neteisėtus veiksmus nepagrįstai rėmėsi ieškovo pateikta nuotrauka iš Google.lt, nes nuotrauka daryta 2012 m., o pažeidimas padarytas 2015 m., todėl nuotrauka neatitiko realios situacijos. Teismas nepagrįstai nurodė, kad medžiai augantys prie ribos matosi ir situacijos schemoje, apteiktoje kartu su techniniu projektu. Šiuo atveju situacijos schemoje planuojamas sklypas apibrėžtas raudonai, ir situacijos schemoje matosi medžiai, augę sklype. Situacijos schemoje galima tik matyti, kad sklype buvo medžių, tačiau tikslios jų vietos negalima identifikuoti. Iš bylai pateiktos ištraukos iš oficialios savivaldybės svetainės matyti, kad tarp taškų 7-8 (pagal žemės sklypo planą) valstybinėje žemėje jokių medžių nebuvo.

Ieškovas Lietuvos respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 1 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad pagal Aplinkos apsaugos įstatymo 34 straipsnio 2 dalį ūkio subjektams taikoma civilinė atsakomybė, neatsižvelgiant į jų kaltę, už bet kokią žalą aplinkai arba realią jos grėsmę, atsiradusią dėl jų ūkinės veiklos, išskyrus šiame įstatyme nurodytus atvejus. Teismo sprendime išdėstytų duomenų visuma patvirtina, kad civilinę bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė žalos padarymo faktą aplinkai ir pagrįstai konstatavo, kad UAB „Agrda“ nesilaikė įstatyme numatytų normų. Dėl ko nėra pagrindo sutikti su apelianto teiginiais, jog jis pažeidimo nepadarė.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

2015 m. vasario 11 d. surašytas Administracinio teisės pažeidimo protokolas, kad 2015 m. vasario 9 d. nustatyta apie neteisėtą medžių iškirtimą žemės sklype (duomenys neskelbtini), priklausančiam UAB „Autodalys“. Nustatyta, kad šiame sklype iškirsta 14 saugomų medžių. Šalia sklypo esančioje valstybei priklausančioje žemėje iškirsti 8 saugomi medžiai. Medžiai iškirsti neturint savivaldybės nustatyta tvarka išduoto leidimo medžiams ir krūmams kirsti. Bendra saugotinų medžių vertė 7350 Eur. Medžių iškirtimo darbus atliko atsakovas UAB „Agda“. 2015 m. vasario 19 d. Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Kauno miesto agentūros nutarimu pagal ATPK 78 straipsnio 1 dalį paskirta 86 Eur bauda atsakovo direktoriui G. J. paskirta 86 Eur bauda už neteisėtą saugotinų medžių iškirtimą.

Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad aplinkai padaryta 3 096 Eur žala, kuri ieškovui priteista iš atsakovo UAB „Agda“. Apeliantas nurodo, jog G. J. administracinė nuobauda paskirta tik už medžių iškirtimą UAB „Autodalys“ priklausančiame žemės sklype. Priešingai nei nurodo pirmosios instancijos teismas, atsakovo vadovas nebuvo patrauktas administracinėn atsakomybėn, už medžių kirtimą už trečiam asmeniui UAB „Autodalys“ sklypo ribų. Nebuvo pripažinta, kad protokole nurodytos faktinės aplinkybės pasitvirtino ir atsakovo direktorius atliko neteisėtus veiksmus šalia esančiame valstybei priklausančiame žemės sklype. Protokolas niekaip nepagrindžia UAB „Agda“ neteisėtų veiksmų, saugotinų medžių iškirtimo šalia esančiame valstybei priklausančiame žemės sklype.

Dėl žalos aplinkai padarymo sampratos

Aplinkos apsaugos įstatymo 34 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad ūkio subjektams taikoma civilinė atsakomybė, neatsižvelgiant į jų kaltę, už bet kokią žalą aplinkai arba realią jos grėsmę, atsiradusią dėl jų ūkinės veiklos. Įstatyme įtvirtinta nuostata, kad atsakomybė už aplinkai padarytą žalą siejama su neteisėta veikla, dėl kurios atsiranda ar gali kilti žala aplinkai. Įstatymu įtvirtinta griežtoji atsakomybė (atsakomybė be kaltės) už žalą, padarytą bet kokia ūkine veikla, aplinkai, atsižvelgiant į įstatyme nustatytas išimtis.

Pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija yra kompensacinė. Tai reiškia, kad civilinė atsakomybė yra skirta grąžinti nukentėjusį asmenį į ankstesnę (iki delikto padarymo) padėtį. Byloje nustatyta, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos aplinkos skyrius 2015 m. vasario 11 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal ATPK 87 straipsnio 1 dalį UAB „Agda“ direktoriaus G. J. atžvilgiu. 2015 m. vasario 9 d. nustatyta apie neteisėtą medžių iškirtimą žemės sklype (duomenys neskelbtini), priklausančiam UAB „Autodalys“. Nustatyta, kad šiame sklype iškirsta 14 saugomų medžių. Šalia sklypo esančioje valstybei priklausančioje žemėje iškirsti 8 saugomi medžiai. Tuo pažeisti Lietuvos respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. D1-87 „Dėl saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų šių darbų vykdymo ir leidimo šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo patvirtinimo, 9 punkto reikalavimus, kad saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbai turi būti vykdomi turint savivaldybės išduotą, išskyrus 10 punkte nurodytus atvejus, leidimą saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo darbams, genėjimui (toliau – Leidimas) (1 priedas) ir atlyginus, išskyrus 12 punkte nurodytus atvejus, medžių ir krūmų vertę, nurodytą leidime.

Atsakovas pažeidė ir Aplinkos ministro 2010m. kovo 15 d. įsakymu Nr. D1-193 patvirtintą „Želdinių apsaugos, vykdant statybos darbus“ taisyklių 3 punkto reikalavimus, kad Tais atvejais, kai statinio projekte numatoma iškirsti, persodinti ar kitaip pašalinti saugotinus medžius ir krūmus (priskirtus saugotiniems vadovaujantis Kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems, sąrašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. kovo 12 d. nutarimu Nr. 206, ar saugotinais privačioje žemėje paskelbtus savivaldybės vadovaujantis Kriterijais, pagal kuriuos dendrologiškai, ekologiškai, estetiškai vertingi, kultūros paveldui ir kraštovaizdžiui reikšmingi želdiniai, augantys privačioje žemėje, priskiriami saugotiniems, patvirtintais Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. D1-716, statytojas (užsakovas) ar jo įgaliotas atstovas turi gauti savivaldybės leidimą saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbams. Išduodama leidimą, savivaldybė vadovaujasi Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. D1-87.

Atsakovo UAB „Agda“ direktorius 2015 m. vasario 11 d. pasiaiškinime parašė, kad darbus UAB „Autodalys“ priklausančiame sklype atliko jo vadovaujama bendrovė. Pagal suderintą projektą turėjo būti išpjauta12 medžių. Turėjo likti 4 medžiai, bet du medžiai buvo pažeisti, todėl ji nutarė išpjauti ir tuos du pažeistus.

Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, jog buvo išpjauti dar aštuoni medžiai, buvę šalia esančiame valstybei priklausančiame sklype.

Nutarime, kuriuo G. J. paskirta administracinė nuobauda, nurodoma, kad medžiai buvo iškirsti trečiajam asmeniui UAB „Autodalys“ priklausančiame sklype. Medžių skaičius nenurodomas. Nenurodoma, kad neturint leidimo medžiai iškirsti ir šalia trečiajam asmeniui priklausančio sklypo esančioje valstybei priklausančioje žemėje. Šis neatitikimas nepaneigia aplinkybės, jog buvo iškirsti 22 medžiai: 14 medžių trečiajam asmeniui priklausančiame sklype, 8 medžiai valstybei priklausančiame sklype.

Atsakovas nepripažįsta, jog be atitinkamo leidimo buvo iškirsti 8 medžiai valstybei priklausančiame sklype, ši aplinkybė įrodyta bylos medžiaga ( žemės sklypo planu), Kauno miesto savivaldybės administracijos aplinkos apsaugos skyriaus pateiktomis fotolentelėmis, iš kurių matyti, jog medžiai išpjauti ir valstybei priklausančiame žemės sklype, liudytojų K. Š., A. R., A. K., J. G., kurie buvo apklausti pirmosios instancijos teismo posėdyje.

Iš išdėstyto darytina išvada, jog egzistuoja visos civilinės atsakomybės taikymo sąlygos (CK 6. 246 – 6.249 straipsniai).

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo remiantis apeliacinio skundo argumentais naikinti apskųstą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl jis paliktinas nepakeistas.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.