Alytaus apylinkės teismo sprendimas

suinteresuotiems asmenims A. Č., Varėnos rajono savivaldybės 1-ojo notaro biuro notarui Raimundui Miknevičiui, Valstybės įmonės Turto banko atstovui,

žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. V. pareiškimą suinteresuotiems asmenims A. Č., Varėnos rajono savivaldybės 1-ojo notaro biuro notarui Raimundui Miknevičiui, Valstybės įmonei Turto bankui, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu pareiškėjos J. V. atstovas, advokatas Arūnas Abraitis pareiškimą palaikė, prašė jį tenkinti. Mirus pareiškėjos motinai, jos sutuoktinis V. Č. kreipėsi į notarą, buvo pradėta paveldėjimo byla, tačiau paveldėjimo teisės liudijimai nebuvo išduoti. Pareiškėja mokėjo mokesčius, rūpinosi butu. Mirusiųjų N. O. Č. ir V. Č. vaikai pareiškėja J. V. ir suinteresuotas asmuo A. Č., susitarė, kad butas lieka pareiškėjai, o garažą atiduos broliui A. Č.. Tėvai padėjo jos broliui duodami pinigų jo verslui, todėl dabar jo dalis mažesnė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkinamas.

Pareiškėjos nurodytas aplinkybes, kad ji po savo motinos mirties priėmė palikimą, patvirtina byloje pateikti rašytiniai įrodymai, pareiškėjos pareiškime bei teismo posėdžio metu jos atstovo nurodyti paaiškinimai taip pat ir suinteresuoto asmens atsiliepime į pareiškimą nurodyti argumentai.

Byloje nustatyta, kad pareiškėja J. V. yra V. Č. ir N. O. Č. vaikas. Suinteresuotas asmuo A. Č. – pareiškėjos brolis. Pareiškėjos motina N. O. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini), o tėvas V. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini) ir tai patvirtina mirties liudijimai.

Varėnos r. 1-ojo notaro biuro notaro Raimundo Miknevičiaus 2022 m. liepos 7 d. rašte Nr. S-37 nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) mirus N. O. Č. buvo pradėta paveldėjimo byla. Palikimą priėmė mirusiosios sutuoktinis V. Č., miręs (duomenys neskelbtini). Paveldėjimo teisės liudijimai nebuvo išduoti, nes įpėdinis nesikreipė dėl turto paveldėjimo.

Valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2022 m. liepos 21 d. išrašu patvirtinama, kad patalpos – buto su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininkai (po ½ dalį) V. Č. ir N. O. Č. (daikto įregistravimo pagrindas: 1992 m. vasario 25 d. pirkimo – pardavimo sutartis pagal LR 1991-05-28 įstatymą Nr. I-1374 Nr. 966).

Šioje nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėja J. V. ir suinteresuotas asmuo A. Č. yra N. O. Č. pirmos eilės įpėdinai. <...> Palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra). Su pirmos eilės įpėdiniais jis paveldi vieną ketvirtadalį palikimo, jeigu įpėdinių ne daugiau kaip trys, neįskaitant sutuoktinio. Jeigu įpėdinių daugiau kaip trys, sutuoktinis paveldi lygiomis dalimis su kitais įpėdiniais. Jeigu sutuoktinis paveldi su antros eilės įpėdiniais, jam priklauso pusė palikimo. Nesant pirmos ir antros eilės įpėdinių, sutuoktinis paveldi visą palikimą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK 5.13 straipsnis). Tokiu būdu, paveldėtojai pagal įstatymą CK 5.11 ir 5.13 straipsnių prasme yra pareiškėja J. V., suinteresuotas asmuo A. Č., ir V. Č., miręs (duomenys neskelbtini).

Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo

Teismas laiko, kad ištyrus byloje visus surinktus įrodymus neginčijamai buvo įrodyta, kad pareiškėja J. V. po savo motinos N. O. Č. mirties jai priklausiusį turtą iškart pradėjo valdyti, naudotis turtu kaip savo turtu. Pareiškėja J. V. yra mirusios jos motinos N. O. Č. likusio turto įpėdinė pagal įstatymą CK 5.11 straipsnio l dalies l punktas. Pareiškėja J. V. kaip palikėjos įpėdinė pagal įstatymą, pradėjo N. O. Č. turtą valdyti faktiškai iškart po jos mirties.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas palikimo priėmimą reglamentuojančias teisės normas yra pabrėžęs, jog palikimo priėmimo faktiniu valdymu esmė – aktyvūs įpėdinio veiksmai, kuriais siekiama įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001-01-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2001; 2001-04-18 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-442/2001). Bylos duomenimis patvirtinama, kad po palikėjos N. O. Č. mirties, pareiškėja mokėjo mokesčius už elektrą, dujas, šildymą, vandenį, komunalinius patarnavimus. Ji ne tik rūpinosi buto fizine būkle – tvarkė butą, valė langus, prižiūrėjo santechninę būklę ir pan., bet ir organizavo tėvo priežiūrą. Suinteresuotas asmuo A. Č. patvirtino, kad ginčo dėl palikimo tarp jo ir jo sesers, pareiškėjos J. V., nėra.

CK 5.51 straipsnis nurodo, kad įpėdinis yra laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus). Iš pareiškėjos pateiktų įrodymų, paaiškinimų pareiškime bei jos atstovo paaiškinimų posėdžio metu, yra pakankamas pagrindas nustatyti, kad pareiškėja priėmė palikimą po jos motinos N. O. Č. mirties, faktiškai pradėjus turtą valdyti. Ji rūpinosi išlikusiu palikimu, nuo jo neatsisakė.

CK 5.50 straipsnio 2 dalis numato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti <...>, CK 5.51 straipsnio l dalis numato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Atsižvelgiant į įstatymo reikalavimus, matyti, kad po N. O. Č. mirties likusį palikimą priėmė jos dukra J. V.. Prašomas nustatyti faktas sukels teisines pasekmes pareiškėjai. Šiuo atveju jokio ginčo dėl palikimo nėra.

Vertinant visumą įrodymų konstatuotina, kad įrodymai tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems, ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog pareiškėjos nurodomas faktas egzistavo – todėl laikytina įrodyta, atitinkamai tenkinamas prašymas, jog palikimas buvo priimtas faktiškai pradedant valdyti paveldimą turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis; Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 177, 178, 185 straipsniai, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas nuosavybės teisių įgyvendinimo ir paveldėjimo tikslu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 448 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu, 444-448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Nuosavybės teisių įgyvendinimo ir paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo motinos N. O. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, priėmė palikimą, faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą, juo rūpintis kaip savo turtu.

Sprendimas gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per 30 d. nuo jo priėmimo, skundą paduodant Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmuose.