Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2016-02-10 · Administracinė byla Nr. I-3542-331/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-02-10
Bylos Nr.
I-3542-331/2016
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-03323-2015-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Henrikas Sadauskas
Pareiškėjas
D. P.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių
Trečiasis asmuo
Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-3542-331/2016Proceso Nr. 3-61-3-03323-2015-2Procesinio sprendimo kategorija 1.15.2.3.2, 3.21. (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. vasario 10 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Henrikas Sadauskas, dalyvaujant Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos atstovui Aigerdui Skroliui, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovei Danutei Martinkevičienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. P. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo, Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl neturtinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

teisme priimta nagrinėti pareiškėjo skundo dalis (t. I, b. l. 1-10), kurioje prašoma:

priteisti iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K) 26 821 Eur neturtinės žalos; priteisti iš Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos 500 Eur neturtinės žalos; priteisti iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Areštinės ir konvojaus skyriaus 1 000 Eur neturtinės žalos.

Paaiškino, kad konvojavimo automobiliuose nebuvo saugos diržų, šildymo sistemos arba ji buvo neįjungta, nebuvo ventiliacijos. Šaltuoju metų laiku buvo šalta, šiltuoju – per karšta. Buvo konvojuojamas su antrankiais, kurių nenuimdavo ir teisme.

Nuo 2012-11-20 iki 2012-11-27 bei nuo 2013-02-25 iki 2013-02-27 buvo laikomas Vilniaus apskrities VPK areštinėje (toliau – ir Areštinė) kameroje, kurios ilgis buvo 4 m., plotis – 2,5 m. Kameroje buvo laikoma iki 5 asmenų. Nebuvo tinkamo lango, per kurį patektų dienos šviesa. Naktį naktinė šviesa trukdė miegoti. Areštinėje nebuvo patalpų nerūkantiems arba norintiems mesti rūkyti. Tik vieną kartą buvo išvestas į pasivaikščiojimo kiemelį. Nebuvo karšto vandens, vanduo tualete paprastai nenusileido, sklido dvokas. Nurodo, kad nebuvo sudarytos sąlygos pasinaudoti dušu. Sienos, durys, grindys buvo avarinės ir antisanitarinės būklės. Areštinėje buvo per didelė drėgmė, žiemą temperatūra buvo per žema, nebuvo unitazo – tik skylė grindyse. Naudojantis tualetu negalima užsirakinti, nes nėra durų, nebuvo išduodamas tualetinis popierius. Duodamo maisto energetinė vertė buvo per maža, draudžiama turėti savo pledus, patalynę. Areštinės stogas šiferinis, asbestas taip pat yra sienose, kanalizacijoje, kuris kiekvieną dieną žalojo jo sveikatą. Atliekant kratą buvo išrengtas nuogai prie pareigūnų.

Lukiškių TI-K buvo nuo 2014-05-02. Be priežasties daug kartų buvo perkeltas iš vienos kameros į kitą, dėl to turėjo sveikatos problemų dėl nugaros. Kamerose nebuvo užtikrintas minimalus vienam asmeniui tenkantis plotas. 1 m. 3 mėn. buvo laikomas kameroje su rūkančiais asmenimis, nežinojo, kad Lukiškių TI-K yra kameros nerūkantiems. Pusę metų buvo laikomas kartu su asmenimis, kurie daug kartų atlikę bausmes pataisos namuose, o jis nėra atlikęs realios laisvės atėmimo bausmės pataisos namuose. Kameros langas nėra plaunamas. Vienos valandos pasivaikščiojimo praktika prieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 str. Kameroje tualetas atskirtas 1,5 m. sienele, vanduo blogai nusileido, tualetinio popieriaus kokybė buvo prasta. Dušu galėjo naudotis 1 kartą per savaitę 15 min. sienos, lubos, grindys gyvenamojoje patalpoje buvo avarinės būklės. Dėl blogos ventiliacijos jautėsi drėgmė. Kameroje buvo žiurkių ir tarakonų. Maisto energetinė vertė buvo tik nuo 1300 iki 1500 kcal. Nurodo, kad buvo draudžiami ne tik ilgalaikiai, bet ir ribojami trumpalaikiai pasimatymai. Asbestas sukėlė pavojų jo sveikatai. Nežmoniškos gyvenimo sąlygos sukėlė dvasinius skausmus, depresiją, sužalojo sveikatą.

Pareiškėjas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, todėl nėra kliūčių bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 78 str., t. I, b. l. 192-194).

Atsiliepimas

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių tardymo izoliatorius – kalėjimas nesutinka su pareiškėjo skundu, prašo skundą atmesti. Atsiliepime (t. I, b. l. 90-101) pateikė pareiškėjo judėjimo grafiką, paaiškino, jog maksimalus leistinas Lukiškių TI-K laikomų asmenų skaičius yra 954 asmenys. Pažymėjo, kad šis skaičius nuolat yra viršijamas ir gali siekti virš 1000 asmenų. Skirstant atvykusius asmenis į kameras yra laikomasi Suėmimo vykdymo įstatymo 10 str., Bausmių vykdymo kodekso 70 str. numatytų reikalavimų.

Atkreipė dėmesį į tai, kad įstaigos administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarką kamerose, todėl už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys esantys nuteistieji bei suimtieji. Reikalingas inventorius (t.y. šluota, samtis, šiukšliadėžė, kibiras), kalcinuota soda, skirta kamerų, kriauklių ir unitazų valymui yra išduodami į kameras. Karantino kameras valo iš ūkio brigados paskirtas nuteistasis, jis jas plauna bei dezinfekuoja su jam išduotais valikliais. Siekiant palaikyti švarą kamerose, Lukiškių TI-K yra sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, UAB „Dezinfa“, kuri taip pat atlieka vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus.

Dėl kamerų remonto Lukiškių TI-K paaiškino, kad jis Lukiškių TI-K atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto. Suimtieji ir nuteistieji asmenys neretai piktybiškai niokoja valstybės turtą, gadindami elektros instaliaciją, daužydami apšvietimo lemputes, laužydami langus, daužydami stiklus, klozetus, o taip pat ir griaudami atitvarines sieneles, kurios skiria klozetą nuo miegamųjų vietų ir pan. Todėl, pilnai suremontuotose Lukiškių TI-K kamerose neretai vėl tenka daryti pakartotiną remontą.

Visose kamerose įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams, higienos priemonėms laikyti. Sanitarinio mazgo įrengimas atitinka galiojančių teisės aktų reikalavimus. Lukiškių TI-K kamerose langai vėdinimui yra pritaikyti, kameros yra vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Pareigūnai bendrauja stengdamiesi nepažeisti bendrųjų mandagumo ir etikos principų.

Laikomiems asmenims vieną kartą per savaitę iki 15 minučių suteikiama teisė nusiprausti duše ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Maistu suimtieji aprūpinami nemokamai. Suimtųjų mitybos ir materialinio aprūpinimo normas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Valgiaraščiai subalansuoti ir atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas fiziologines mitybos normas. Pareiškėjas, atvykęs į Lukiškių TI-K 2013-02-27 pasirašė, kad sutinka būti kartu su rūkančiais asmenimis, o 2014-10-27 pildytoje anketoje nurodė, kad nenori būti kartu su rūkančiais asmenimis, todėl taip pareiškėjas ir buvo laikomas. Jeigu tiriantis baudžiamąją bylą pareigūnas ar nagrinėjantis bylą teisėjas suimtiesiems (nuteistiesiems) suteikia teisę į pasimatymą, užtikrina tą teisę neribojant pasimatymų skaičiaus.

Pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio, nėra konkretumo. Atsakovo teigimu, nagrinėjamu atveju nėra būtinos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 str. nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos.

Lukiškių TI-K atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, todėl nėra kliūčių bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (ABTĮ 78 str., t. I, b. l. 192-194).

Atsiliepimas

Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (toliau – ir Vilniaus apskrities VPK) su skundu nesutinka, prašo skundą atmesti. Atsiliepime (t. I, b. l. 81-87) paaiškino, kad Areštinės teritorijoje yra įrengtas pasivaikščiojimo kiemelis, Areštinėje laikomi asmenys turi galimybę kiekvieną dieną pasivaikščioti (vyrai - 1 val., moterys ir nepilnamečiai - 2 val.) gryname ore ir šių reikalavimų yra griežtai laikomasi. Asmenys yra vedami praustis po šiltu dušu vieną kartą per savaitę, kaip numato teisės aktai, reglamentuojantys policijos areštinių darbo organizavimą. Visose kamerose yra įrengta ištraukiamoji ventiliacija. Sanitarinių mazgų įrengimas bei langų kamerose įrengimas atitinka Lietuvos higienos normą HN 37:2009 „Policijos areštinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“.

Pažymėjo, kad negali nurodyti, ar buvo kartu su pareiškėju vienoje kameroje rūkančių asmenų, nes tokia statistika Areštinėje nėra vedama, to nereikalauja jokie teisės aktai, reglamentuojantys policijos areštinių veiklą. Lietuvos policijos areštinėse nėra specialiai įrengtų atskirų kamerų rūkantiems asmenims, kadangi tokių kamerų įrengimo nenumato policijos areštinių veiklą reglamentuojantys teisės aktai. Policijos pareigūnai, priimdami ir paskirstydami asmenis po kameras, privalo užtikrinti nerūkančiųjų teises ir laikyti juos atskirai nuo rūkančiųjų asmenų, todėl, uždarant asmenis į Vilniaus apskrities VPK areštinę yra atsižvelgiama į pačių nerūkančių asmenų pageidavimą nebūti laikomiems vienoje kameroje su rūkančiais. Skundų apie tai, kad sulaikytasis prieš jo valią buvo laikomas vienoje kameroje su rūkančiaisiais Areštinėje gauta nebuvo.

Asbesto areštinės statybinėse konstrukcijose nėra - pastato stogo danga pakeista ir atitinka šiuolaikinius reikalavimus. Nėra įrodymų, kad pareiškėjui per tokį trumpą laiką dėl laikymo sąlygų būtų sukeltos konkrečios pasekmės, visi jo argumentai paremti asmenine nuomone, bei subjektyviu aplinkybių vertinimu

Atsiliepimas

Teismo posėdyje Vilniaus apskrities VPK atstovė prašė skundą atmesti atsiliepime išdėstytais argumentais.

Lietuvos valstybės atstovas Viešojo saugumo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos su skundu nesutinka, prašo taikyti ieškinio senatį, skundo netenkinti. Atsiliepime (b. l. 142-144) paaiškino, kad Viešojo saugumo tarnyba konvojuoja konvojuojamuosius specialiosiomis transporto priemonėmis - specialiaisiais automobiliais, kuriuose konvojuojamiesiems konvojuoti yra pagal nustatytus higienos ir saugumo reikalavimus techniškai įrengtos kameros. Visuose specialios paskirties automobiliuose yra įrengtos vėdinimo, šildymo, apšvietimo sistemos, yra įrengti atsarginiai išėjimai. Viešojo saugumo tarnyba pabrėžia, kad jos visas tarnybinis transportas, taip pat ir specialusis transportas, skirtas asmenų konvojavimui, naudojamas remiantis teisiniais dokumentais: transporto priemonės registracijos liudijimu su paskirties nurodymu, kasmetinės techninės apžiūros ataskaitomis, su transporto priemonės paskirties nurodymu.

Visam Viešojo saugumo tarnybos specialios paskirties transportui, skirtam asmenų konvojavimui, yra atlikti Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos fizikinių veiksnių tyrimo skyriaus dirbtinės šviesos ir ventiliacijos efektyvumo matavimai dėl minėtų automobilių atitikimo Konvojavimo taisyklių 146.4 punkto reikalavimams. Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija patikrinimų metu nenustatė, kad specialios paskirties automobilių kamerose esanti aplinka būtų netinkama konvojuoti asmenims.

Viešojo saugumo tarnyba besąlygiškai užtikrina, kad specialiosios paskirties transportu vyktų tik nustatytas leidžiamas asmenų skaičius - tiek bendras skaičius, tiek skaičius pagal atskiras kameras. Jeigu bendras reikalingų konvojuoti asmenų skaičius artėja prie kritinės ribos, tuo atveju skiriamos papildomos transporto priemonės, kurios užtikrina tiek bendrą asmenų pervežimą, tiek izoliaciją pagal papildomus kriterijus (režiminius, operatyvinius, medicininius) arba atsisakoma priimti konvojuojamuosius padarant apie tai įrašą konvojaus kelionės žiniaraštyje.

Konvojavimo taisyklių 146 punkte nėra nustatyta, kad specialiajame transporte turi būti įrengti saugos diržai. Pareiškėjas, manydamas, kad jo konvojavimas vykdomas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, pažeidžiant pareiškėjo teises, jausdamas sukeliamą neigiamą poveikį savo fizinei ar psichinei sveikatai, konvojaus metu galėjo konvojaus viršininkui pateikti skundus žodžiu ar raštu. Vadovaudamasis Konvojavimo taisyklių 137 p. konvojaus viršininkas apie tai daro įrašus konvojaus kelionės žiniaraštyje. Viešojo saugumo tarnyba neturi duomenų apie nežmonišką ir žeminantį pareigūnų elgesį konvojavimo metu. Tarnybinėje dokumentacijoje pažymima, kad teismo posėdžio pirmininkas buvo leidęs nuimti pareiškėjui antrankius. Pareiškėjui specialioji priemonė antrankiai galėjo būti panaudoti vadovaujantis Konvojavimo taisyklių 223.2 punkto nuostatomis.

Atsiliepimas

Viešojo saugumo tarnybos atstovas teismo posėdyje prašė skundą atmesti atsiliepime išdėstytais argumentais.

Kalėjimų departamento atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, todėl nėra kliūčių bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (ABTĮ 78 str., t. I, b. l. 192-194).

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas i š dalies.

Šioje byloje ginčas kilęs dėl Lietuvos valstybės pareigos atlyginti pareiškėjui neturtinę žalą, kurią jis patyrė laikomas Vilniaus apskrities VPK areštinėje (nuo 2012-11-20 iki 2012-1127 ir nuo 2013-02-25 iki 2013-02-27), Lukiškių TI-K (nuo 2014-05-02) ir dėl konvojavimo sąlygų.

CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.). Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose: žalą, neteisėtą veiką, priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos.

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymėtina, jog administracinių teismų praktikoje (LVAT bylos Nr. A756-122/2010, A438-121/2009, A502-734/2009) pripažįstama, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Vadinasi, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, neturi būti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi būti taikomi (atsižvelgiant) minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai. Ta aplinkybė, jog asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 str. 1 dalyje, yra konstatuota LVAT praktikoje (pavyzdžiui, bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009), taip pat ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (pvz., 2008-11-18 sprendimas byloje Savenkovas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02)).

Dėl kalinimo Lukiškių TI-K.

Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“, įsigaliojusio nuo 2010-05-14, 1.3.1. punkte nustatyta minimali gyvenamojo ploto kamerose norma - 3,6 kv. m. vienam asmeniui.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas į Lukiškių TI-K atvyko 2014-05-02 ir atskirais laikotarpiais buvo iki 2015-05-19. Pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas Lukiškių TI-K kamerose Nr. 132 (plotas 7,94 m²), Nr. 343 (plotas 8,08 m²), Nr. 340 (plotas 8,17 m²), Nr. 306 (plotas 8,09 m²), Nr. 211 (plotas 6,96 m²), Nr. 112A (plotas 6,34 m²), Nr. 191 (plotas 7,94 m²), Nr. 135 (plotas 8,02 m²), Nr. 277 (plotas 7,99 m²), Nr. 293 (plotas 8,20 m²), Nr. 118 (plotas 7,38 m²), Nr. 293 (plotas 8,20 m²), Nr. 155 (plotas 7,94 m²) kartu su 1-2 asmenų. Pareiškėjo judėjimo grafikas (t. I, b. l. 90-92, 102-105) patvirtina, kad toje pačioje kameroje laikomų asmenų skaičius ne visą laiką buvo stabilus. Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 patvirtinta nuostata, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus irareštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m, minėtu laikotarpiu, Lukiškių TI-K kamerų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, plotas šią normą iš dalies atitiko šiomis dienomis: 2014-05-03 – 2014-05-12, 2014-05-22 – 2014-05-23, 2014-06-04, 2014-06-27, 2014-07-09, 2014-07-31, 2014-08-14 – 2014-08-19, 2014-08-21, 2014-08-27, 2014-08-27 – 2014-09-08, 2014-09-10, 2014-09-12 – 2014-09-16, 2014-09-22, 2014-09-26, 2014-10-06 – 2014-10-13, 2014-10-22, 2014-10-27 – 2014-10-30, 2014-11-05 – 2014-11-07, 2014-11-14 – 2014-11-17, 2014-11-19 – 2014-11-27, 2014-12-01, 2014-12-03, 2014-12-12, 2014-12-17, 2014-12-19, 2015-01-12, 2015-01-22 – 2015-01-30, 2015-02-09, 2015-02-18, 2015-03-03 – 2015-03-09, 2015-03-24 – 2015-03-30, 2015-04-09 – 2015-04-10, 2015-04-14 – 2015-05-18. Be to, pareiškėjas nuo 2014-10-23 iki 2014-10-26 buvo išvykęs į Laisvės atėmimo vietų ligoninę.

Minėti duomenys patvirtina, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2014-05-02 iki 2015-05-19 Lukiškių TI-K buvo laikomas 379 paras, iš kurių 141 parų buvo laikomas kamerose, kai jose vienam asmeniui tenkantis plotas atitiko teisės aktų reikalavimus. Išanalizavus bylos duomenis matyti, kad laikotarpiu nuo 2014-05-02 iki 2015-05-19 238 paras Lukiškių TI-K nebuvo tinkamai užtikrinta pareiškėjo teisė į kalinimą patalpose pažeidžiant minimalią 3,6 m² gyvenamojo ploto normą kamerose, nustatytą Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“, t.y. Lukiškių TI-K neveikė taip, kaip pagal teisės aktus turėjo veikti.

Pareiškėjas skunde taip pat argumentuoja, jog Lukiškių TI-K buvo laikomas su rūkančiais asmenimis, nežinojo, kad Lukiškių TI-K yra kameros nerūkantiems, pusę metų buvo laikomas kartu su asmenimis, kurie daug kartų atlikę bausmes pataisos namuose, o jis nėra atlikęs realios laisvės atėmimo bausmės pataisos namuose, kameros langas nėra plaunamas, galėjo tik vieną valandą pasivaikščioti. Be to, kameroje tualetas atskirtas 1,5 m. sienele, dušu galėjo naudotis tik 1 kartą per savaitę 15 min. sienos, lubos, grindys gyvenamojoje patalpoje avarinės būklės, jautėsi drėgmė. Kameroje buvo žiurkių ir tarakonų. Maisto energetinė vertė buvo tik nuo 1300 iki 1500 kcal., buvo draudžiami ne tik ilgalaikiai, bet ir ribojami trumpalaikiai pasimatymai. Asbestas sukėlė pavojų jo sveikatai.

Ginčo laikotarpiu galiojusios Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 (toliau – ir HN 76:2010), 21 punkte nustatyta, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas. Sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema. Sanitariniame mazge turi būti unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė). Sanitarinis mazgas turi turėti atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą.

Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011-03-03 įsakymu Nr. V-82 (2011-06-14 redakcija), 16.5 p. nustatyta, kad įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant esamas kameras, kamerose turi būti įrengiamos ne mažesnės kaip 100x142 cm ploto sanitarinio mazgo kabinos. <...>. Nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Atsakovo teigimu, sanitariniai mazgai kamerose atitverti sienele, kuri yra ne žemesnė nei 1,5 metro aukščio. Pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas formuoja praktiką, kad galimybė privačiai pasinaudoti tualetu yra vienas iš faktorių, vertintinų nustatant, ar buvo pasiektas kankinimo ar pažemino lygis, jog būtų galima pripažinti Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio pažeidimą (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo 2010 m. gruodžio 16 d. sprendimą byloje Trepashkin prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 14248/05). Europos Žmogaus Teisių Teismas yra konstatavęs, kad nors sanitarinis mazgas buvo sumontuotas už pertvaros, tačiau ji neužtikrino suimtojo privatumo, kadangi jis vis tiek galėjo būti matomas kitų kameroje kalinamų asmenų ir sargybinių. Kalinamas asmuo turi teisę į privatumą ne tik nuo kitų kalinamų asmenų, bet ir nuo pareigūnų (žr. pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2012 m. gegužės 10 d. sprendimą byloje Glotov prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 41558/05; 2009 m. kovo 12 d. sprendimą byloje Aleksandr Makarov prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 15210/07; ir kt.). Teismo vertinimu, sanitarinio mazgo nuo kameros atskyrimas 1,5 m pertvara ir neužtikrinimas galimybės naudotis tualetu atskiroje patalpoje nėra tinkamas Lietuvos higienos normos HN 76:2010 21 punkto reikalavimų laikymasis.

Pagal Tabako kontrolės įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktus draudžiama rūkyti visose švietimo, sveikatos priežiūros įstaigose ir šių įstaigų teritorijose, bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerūkantieji gali būti priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. To paties straipsnio 4 dalyje numatyta pareiga juridinio asmens valdymo organams užtikrinti, kad jo darbuotojai, aptarnaujami klientai ir lankytojai nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru, ir kad matomose vietose būtų iškabinti įspėjamieji užrašai ar ženklai apie draudimą rūkyti, įrengtos specialios rūkymui skirtos patalpos (vietos) ir iškabinti jas nurodantys užrašai ar ženklai. HN 76:2010 6 punktas numato, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka. Šios higienos normos 14 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims draudžiama rūkyti laisvės atėmimo vietų gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, jeigu nerūkantieji būtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru.

Nustatyta, kad pareiškėjas 2013-02-27 Lukiškių TI-K pasirašė sutikimą būti kameroje kartu su rūkančiais asmenimis (t. I, b. l. 107), 2014-10-27 į pateiktą klausimą ar nori būti laikomas įstaigos gyvenamojoje kameroje su rūkančiais asmenimis pareiškėjas atsakė neigiamai (t. I, b. l. 108). Teismas neturi pagrindo netikėti Lukiškių TI-K argumentais, kad pareiškėjas buvo paskirstytas į kameras pagal jo pageidavimą.

Pareiškėjas argumentuoja, kad maisto energetinė vertė buvo tik nuo 1300 iki 1500 kcal.

Suėmimo vykdymo įstatymo 44 str. 5 d. nustatyta, kad suimtiesiems tiekiamas maistas turi atitikti fiziologines mitybos normas ir, kiek tai įmanoma, jų religinius įsitikinimus, o suimtiesiems, kuriems dėl medicininių priežasčių paskirtas racionalus maitinimas, – racionalaus maitinimo normas. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-01-09 nutarimu Nr. 14 „Dėl fiziologinių mitybos normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ patvirtintos maitinimo normos, pagal kurias nedirbantiems vyrams energetinė maisto vertė sudaro 2298 kcal, dirbantiems – 3301 kcal. Maitinimas užtikrinamas pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014-03-28 įsakymu Nr. V-138 „Dėl valgiaraščių asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“. Atsakovui nurodžius, kad Lukiškių TI-K vadovaujamasi šių teisės aktų nuostatomis, pareiškėjui nepateikus įrodymų, kad dėl maitinimo kiekio ir kokybės kreipėsi į Lukiškių TI-K administraciją ar kitas institucijas, šie skundo argumentai atmestini kaip niekuo nepagrįsti. Be to, kaip matyti iš Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo 2013-12-19 tyrimų protokolo Nr. 9749CH nedirbantiems vyrams duotas maisto davinys paprastai atitinka energetinei maisto vertei keliamus reikalavimus (t. I, b. l. 106).

Suėmimo vykdymo įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad suimtiesiems pasimatymų su giminaičiais ir kitais asmenimis skaičius neribojamas, tačiau pasimatymą tardymo izoliatoriaus administracija leidžia tik norinčio pasimatyti suimtojo ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio ar jį atliekančio prokuroro arba teismo, kurio žinioje yra byla, rašytiniu sutikimu. Šis sutikimas gali būti vienkartinis arba daugkartinis. <...>. Pareiškėjas tik abstrakčiai nurodė, kad pasimatymai buvo ribojami, tačiau plačiau nepaaiškino ir nepateikė įrodymų, ar turėjo ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio ar jį atliekančio prokuroro arba teismo, kurio žinioje yra byla, rašytinį sutikimą, kada konkrečiai ir su kuo pareiškėjui buvo neleista pasimatyti. Lukiškių TI-K atsikirto, kad jeigu tiriantis baudžiamąją bylą pareigūnas ar nagrinėjantis bylą teisėjas suimtiesiems (nuteistiesiems) suteikia teisę į pasimatymą, užtikrina tą teisę neribodamas pasimatymų skaičiaus, todėl pareiškėjo abstraktūs ir niekuo nepagrįsti argumentai dėl pasimatymų ribojimo atmestini kaip nepagrįsti.

Pažymėtina, kad 2013 m. gruodžio mėnesį Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas su UAB „Dezinfa“ sudarė sutartį Nr. VLN-P-2013/255 dėl kenkėjų kontrolės ir naikinimo paslaugų teikimo (t. I, b. l. 135-138), 2015-01-02 sudarė sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ (t. I, b. l. 139-141). Šie į bylą pateikti dokumentai paneigia pareiškėjo argumentus dėl žiurkių ir tarakonų buvimo.

Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad suimtieji ir nuteistieji, anksčiau atlikę su laisvės atėmimu susijusias bausmes, uždaromi kamerose atskirai nuo asmenų, anksčiau neatlikusių su laisvės atėmimu susijusių bausmių. Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovo atsiliepimo argumentais, kad nuteistieji į kameras paskirstomi laikantis Suėmimo vykdymo įstatymo 10 str., Bausmių vykdymo kodekso 70 str. numatytų reikalavimų.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Lukiškių TI-K buvimo laikotarpiu buvo pažeista pareiškėjo teisė dėl privalomo vienam asmeniui tenkančio gyvenamosios patalpos ploto, tualeto tinkamo neatskyrimo.

Dėl laikymo Vilniaus apskrities VPK areštinėje.

Nustatyta, kad pareiškėjas nuo 2012-11-20 iki 2012-11-27 bei nuo 2013-02-25 iki 2013-02-27 buvo laikomas Vilniaus apskrities VPK areštinės kamerose, kurių plotas yra 17,4 m² ir 12,5 m² kartu su 2-4 asmenimis (t. I, b. l. 82-83, 172).

Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007-05-29 Nr. 5-V-356 įsakymu patvirtintų Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklių (2008 m. liepos 13 d. redakcija) (toliau – ir Taisyklės) 80 punktu, kuriame nustatyta, kad policijos areštinių kamerose turi būti užtikrintos reikiamos gyvenimo ir buities sąlygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos nustatytus sanitarijos ir higienos reikalavimus. Vienam policijos areštinėje laikomam asmeniui gyvenamojo ploto dydis negali būti mažesnis kaip 5 kvadratiniai metrai (sanitarinio mazgo plotas į bendrą gyvenamąjį plotą neįskaičiuojamas). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje nustatyta, kad turi būti vadovaujamasi Taisyklėmis, kai sprendžiama dėl kalinimo sąlygų policijos areštinėse atitikties teisės aktams (LVAT administracinėje byloje Nr. A-678-442/2015).

Įvertinus kamerų, kuriose buvo pareiškėjas, plotą ir kartu laikytų asmenų skaičių, matyti, kad minimali kamerų ploto vienam asmeniui norma buvo pažeista, t. y. 11 parų pareiškėjas buvo laikomas Areštinės kamerose, kuriose trūko teisės aktais nustatytos gyvenamojo ploto normos, todėl konstatuotina, jog Vilniaus apskrities VPK areštinė pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę į tinkamas asmenų buvimo policijos areštinėje sąlygas.

Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad ne rečiau kaip kartą per savaitę suimtiesiems turi būti suteikta galimybė pasinaudoti pirtimi arba dušu, kirpėjo paslaugomis ir gauti išskalbtą patalynę bei apatinius rūbus. Taisyklių 7.10 punkte įtvirtinta, kad policijos areštinėje laikomi asmenys turi teisę policijos areštinėse, kuriose įrengti pasivaikščiojimo kiemai, kasdien vieną valandą pasivaikščioti (nepilnamečiai, moterys ir sergantys tuberkulioze asmenys gali pasivaikščioti du kartus po vieną valandą per dieną). Vilniaus apskrities VPK 2015-07-07 tarnybinis pranešimas patvirtina, kad ši pareiškėjo teisė buvo įgyvendinta ( t. I, b. l. 172).

Ginčo laikotarpiu policijos areštinių įrengimo ir priežiūros sveikatos saugos reikalavimus ir sveikatos priežiūros organizavimą nustatė Higienos norma HN 37:2009 „Policijos areštinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 37:2009), kurios 60 p. nustatyta, kad policijos areštinėse laikomi asmenys privalo prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę. Taisyklių 7.12 p. taip pat nustatyta, kad policijos areštinėje laikomi asmenys turi teisę ne rečiau kaip kartą per savaitę nusiprausti po šiltu dušu, gauti išskalbtą patalynę. Vilniaus apskrities VPK 2015-07-07 tarnybiniame pranešime pažymėjo, kad Areštinėje esantys asmenys turi teisę ir yra vedami praustis po šiltu dušu vieną kartą per savaitę. Atsižvelgiant į tai, teismas neturi pagrindo konstatuoti pareiškėjo teisių pažeidimo dėl prausimosi duše.

Higienos normos HN 37:2009 nustatyta, kad policijos areštinėje laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka (6 punktas); policijos areštinės kamerose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas, kuris turi būti atskirtas nuo gyvenamosios paskirties ploto 120-130 cm aukščio pertvara. Sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema, turi būti unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė). Sanitarinis mazgas turi turėti atskirą patalpų oro šalinimo sistemą (20 punktas); policijos areštinės kameroje turi būti skaidraus stiklo langai. Natūralaus apšvietimo koeficientas turi būti 0,5 proc. Areštinių kamerų dirbtinė šviesa turi būti ne mažesnė kaip 200 lx (21 punktas;kameros turi būti vėdinamos per langus (orlaides), išskyrus patalpas, kuriose vyksta mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema (23 punktas). Pagal minėtos higienos normos 24 punktą, oro temperatūra, santykinė drėgmė ir judrumas turi būti: šiltuoju metų periodu oro temperatūra 18–28 laipsniai, santykinė drėgmė 30–75 proc., oro judrumas 0,15–0,5 m/s; o šaltuoju metų periodu oro temperatūra 18–26 laipsniai, santykinė drėgmė 30–75 proc., oro judrumas 0,05–0,2 m/s.

Vilniaus apskrities VPK nurodo, kad sanitariniai mazgai nuo gyvenamojo ploto yra atskirti 140 cm aukščio atskiriamąja pertvara. Atsižvelgiant į anksčiau minėtą Europos Žmogaus Teisių Teismo formuojamą praktiką pareigūnų (žr. pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2012 m. gegužės 10 d. sprendimą byloje Glotov prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 41558/05; 2009 m. kovo 12 d. sprendimą byloje Aleksandr Makarov prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 15210/07; ir kt.) teismo vertinimu, toks sanitarinio mazgo atskyrimas ir įrengimas nėra tinkamas Lietuvos higienos normos HN37:2009 20 punkto reikalavimų įvykdymas.

Pagal Taisyklių 83 punktą policijos areštinėje uždaryti asmenys esant būtinumui turi būti aprūpinti būtiniausiomis asmens higienos priemonėmis – muilu, tualetiniu popieriumi ir higieniniais įklotais. Byloje nesant duomenų, kad higienos priemonės pareiškėjui nebuvo išduotos, nėra pagrindo pripažinti pažeidimą.

Taisyklių 10.10 punkte nustatyta, kad policijos areštinėje laikomiems asmenims draudžiama rūkyti kameroje, jeigu nerūkantieji gali būti priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Pareigos laikyti rūkančius asmenis atskirai nuo nerūkančių nėra įtvirtinta. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas apskritai buvo išreiškęs norą Areštinėje būti laikomas atskirai nuo rūkančiųjų, todėl pareiškėjo nurodytas pažeidimas nėra įrodytas.

Remiantis Taisyklių 61 punktu asmenys maistą gauna nemokamai pagal fiziologines mitybos normas ir iš anksto sudarytą valgiaraštį. Policijos areštinėse laikomiems asmenims taikomos tokios pat mitybos normos kaip ir Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos tardymo izoliatoriuose laikomiems asmenims, kurias nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Policijos areštinėse laikomų asmenų mitybos normas tvirtina Lietuvos policijos generalinis komisaras. Atsakovo atstovas teismui nepateikė duomenų apie maisto energetinę vertę, tačiau skunde teismui pareiškėjas abstrakčiai nurodo, kad duodamo maisto energetinė vertė buvo per maža, tačiau nenustatyta, kad dėl maisto kokybės būtų reiškęs pretenzijas buvimo Areštinėje metu, vadinasi duodamas maistas jį tenkino, todėl nėra pagrindo pripažinti buvus pareiškėjo teisių pažeidimą.

Duomenų apie kamerų, kuriose ginčo laikotarpiu buvo laikomas, temperatūrą, apšvietimą ginčui aktualiu laikotarpiu nėra pateikta. Pažymėtina, kad iš Vilniaus apskrities VPK 2015-07-07 tarnybinio pranešimo matyti, kad buvimo Areštinėje metu pareiškėjas nusiskundimų dėl sveikatos būklės nepareiškė, skundų dėl netinkamų sąlygų ar kitų priežasčių Areštinėje nėra užfiksuota. (t. I, b. l. 172). Atkreiptinas dėmesys, kad pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, kiekviena ginčo šalis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (LVAT adm. bylos Nr. A14-225/2007, A575-662/11). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ne kartą yra pažymėjęs, vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka, paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-336/2012 ir kt.). Iš to seka, jog pareiškėjas, paduodamas skundą, teismui turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus. Tuo remdamasis teismas daro išvadą, kad pareiškėjas nepagrindė aplinkybių, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu. Iš to seka, kad pareiškėjo abstraktūs teiginiai dėl šalčio, drėgmės, apšvietimo negali būti laikomi pagrįstais ir atmestini.

Išdėstytos faktinės aplinkybės ir jų teisinis vertinimas leidžia daryti išvadą, jog Vilniaus apskrities VPK Areštinės pareigūnai pažeidė teisės aktų reikalavimus dėl privalomo vienam asmeniui tenkančio gyvenamosios patalpos ploto, tualeto tinkamo neatskyrimo.

Dėl konvojavimo

Konvojuojamųjų suimtųjų (nuteistųjų) teises ir pareigas, konvojaus pareigūnų veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005-07-29 įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 patvirtintos Konvojavimo taisyklės (toliau – ir Konvojavimo taisyklės). Pagal Konvojavimo taisykles konvojavimas gali būti vykdomas specialiuoju ar kitokiu transportu. Šiuo atveju pareiškėjas buvo konvojuojamas specialiaisiais automobiliais. Konvojavimo taisyklėse nustatyta, kad specialiosios priemonės – statutinių ar kitų specialiųjų tarnybų arsenale esantys įvairių modifikacijų antrankiai, lazdos, dujos, tramdomieji marškiniai, surišimo priemonės, vandensvaidžiai, tarnybiniai šunys, šarvuočiai ir kita (3 punktas); konvojuojamieji vežami specialiuoju transportu laikantis atitinkamų reikalavimų: vyrai – atskirai nuo moterų; nepilnamečiai – atskirai nuo suaugusiųjų; nuteistieji laisvės atėmimu iki gyvos galvos – atskirai nuo kitų konvojuojamųjų; konvojuojamieji toje pačioje byloje prokuroro, ikiteisminio tyrimo pareigūno ar teismo, kurio žinioje yra byla, sutikimu gali būti konvojuojami kartu; konvojuojamieji, dirbę valstybės valdžios, valdymo ar teisėsaugos institucijose, – atskirai nuo kitų konvojuojamųjų; nuteistieji – atskirai nuo kitų konvojuojamųjų; sergantys pavojinga ar ypač pavojinga žmonių užkrečiamąja liga – atskirai nuo kitų konvojuojamųjų (jeigu tai pažymėta jų asmens bylos pažymoje) (103 punktas); specialiajame transporte konvojuojamųjų skaičius negali būti didesnis nei yra sėdimų bei gulimų vietų (109 punktas); bendrą pristatytų į Kalėjimų departamentui pavaldžią įstaigą ar teritorinės policijos įstaigos areštinę konvojuojamųjų skaičių konvojaus viršininkas įrašo į konvojaus kelionės žiniaraštį, o pristatytų konvojuojamųjų pavardes ir kitus duomenis surašo į konvojuojamųjų apskaitos žurnalą, praneša apie konvojuojamųjų skaičių ir jų kategorijas Kalėjimų departamentui pavaldžios įstaigos ar teritorinės policijos įstaigos areštinės budėtojui, perduoda jam konvojuojamųjų asmens bylas ir kitus dokumentus, taip pat, konvojuojamiesiems matant, perduoda budėtojui jų pinigus ir jiems draudžiamus turėti daiktus bei vertingus daiktus, kurie konvojaus viršininkui buvo perduoti iš atvykusio konvojaus (142 punktas). Konvojavimo taisyklių 146 punkte, nustatančiame specialiojo automobilio, autobuso reikalavimus, be kita ko, nustatyta, kad veikiančios kėbulo, kamerų šildymo sistemos, signalizacijos priemonės, žmonėms evakuoti tinkamos avarinės angos, įrengta vėdinimo sistema, tiekianti ne mažiau kaip 15 m³/h lauko oro vienam asmeniui, kamerų dirbtinis apšvietimas ne mažesnis kaip 50 lx (liuksai).

Byloje nėra ginčo dėl fakto, kad nuo 2012 m. atskirais laikotarpiais buvo konvojuojamas, tačiau byloje nėra duomenų, kuriais remiantis būtų galima nustatyti, konkrečias aplinkybes dėl pareiškėjo konvojavimo sąlygų, nes Viešojo saugumo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos negali pateikti atitinkamų dokumentų, kadangi konvojuojamųjų pervežimo dokumentai saugomi 3 metus ir atsakovės atstovas neturi duomenų apie pareiškėjo konvojavimą Viešojo saugumo tarnybos planinio konvojaus maršrutais (t. I, b. l. 182). Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo daryti išvados, jog Viešojo saugumo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę būti konvojuojam pagal nustatytus reikalavimus. Šiuo atveju negalima tvirtinti, kad Viešojo saugumo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos neveikė taip, kaip pagal įstatymus institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti, todėl šioje dalyje pareiškėjo skundas atmestinas.

Įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, teismas laiko, kad Lukiškių TI-K, Vilniaus apskrities VPK areštinės pareigūnai, patalpindami pareiškėją į patalpas, kuriose vienam asmeniui tenkantis plotas buvo mažesnis negu teisės aktais nustatytas minimalus, nesilaikė paminėto teisinio reglamentavimo, pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę būti laikomam kamerose, kurioje jam tektų ne mažiau nei 3,6 kv. m. (Lukiškių TI-K) ar 5 kv. m. (Areštinėje) kameros ploto, o gyvenimas kamerose, neatitinkančiose teisės normų reikalavimų dėl ploto, galėjo sukelti pareiškėjui nepatogumų ir dvasinių kančių. Tokios pačios pasekmės galėjo kilti ir dėl tualeto tinkamo neatskyrimo. Teismui nekyla abejonių dėl to, kad pareiškėjo skundo reikalavimas dėl piniginės kompensacijos dėl Lukiškių TI-K, Vilniaus apskrities VPK yra pagrįstas. LVAT analogiško pobūdžio bylose yra pažymėjęs, jog ta aplinkybė, kad kalinimo įstaigų administracija neturėjo galimybių nuteistojo apgyvendinti patalpoje, atitinkančioje higienos normų reikalavimus, vadovaujantis CK 6.271 straipsnio 1 dalies nuostata, jog žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės, neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo (LVAT administracinėse bylose: Nr. A502-1774/2010, Nr. A756-116/2011, s Nr. A756-122/2010).

Nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į laikotarpio trukmę, kuria pareiškėjui Lukiškių TI-K (238 paros), Vilniaus apskrities VPKareštinėje (11 parų) nebuvo užtikrinamas minimalus teisės aktų nustatytas plotas, tenkantis vienam asmeniui, į teismų praktiką nustatant priteisiamos neturtinės žalos dydį už analogiško pobūdžio pažeidimus, į pažeidimų trukmę, sukeltus fizinius nepatogumus, minimalios mėnesinės algos dydį, į tai, kad pareiškėjas rėmėsi iš esmės bendro pobūdžio argumentais ir nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių neturtinės žalos padarymo dydį, pareiškėjo išlaikymą valstybės lėšomis. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai nesudaro faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, kad jis patyrė prašomo priteisti dydžio neturtinę žalą. Teismo vertinimu prašoma priteisti suma yra per didelė ir neatitinka jo patirtų išgyvenimų bei nepatogumų. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas pareiškėjui priteisia 1500 Eur neturtinės žalos, patirtos dėl laikymo Lukiškių TI-K, iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K. Teismo vertinimu, šiuo atveju teisėtas ir pagrįstas 70 Eur žalos priteisimas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities VPK. Kaip minėta, skundo dalis dėl reikalavimo priteisti neturtinę žalą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, atmestina nenustačius šios institucijos ar jos pareigūnų neteisėtų veiksmų (neveikimo).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 str., 88 str. 1, 5 p., 127 str. 1 d., 129 str.,

nusprendžia:

pareiškėjo D. P. skundą patenkinti iš dalies.

Priteisti D. P. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus - kalėjimo, 1500 Eur (tūkstantį penkis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti D. P. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 70 Eur (septyniasdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Kitą skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Henrikas Sadauskas