- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-09-29
- Bylos Nr.
- 2-4001-251/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-07-03-03142-2011-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gema Janušienė
- Ieškovas
- N. B.
- Atsakovas
- D. B.
- Kategorijos
- 75.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 113.1pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant ieškovės N. B. atstovui advokatui S. A., Šiaulių miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovui S. G.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. B. ieškinį atsakovui D. B. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovės N. B. atstovas advokatas S. A. nurodė, kad ieškovė pateikė ieškinį atsakovui D. B., kuriuo prašo santuoką tarp N. B. ir D. B., įregistruotą (duomenys neskelbtini), nutraukti, pripažįstant, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, nepilnametės dukters G. B. gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove N. B., priteisti iš atsakovo D. B. nepilnametės dukters G. B. išlaikymą nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki jos pilnametystės po 200,00 Lt periodinių išmokų kiekvieną mėnesį. Priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise paskirti N. B., palikti santuokinę pavardę B., priteisti iš atsakovo ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad iš pradžių su vyru gyveno gerai, bet ilgainiui sutuoktinio požiūris į šeimą pasikeitė, jis pradėjo neatsakingai žiūrėti į šeimą, vengė buities ir šeimos bei vaiko išlaikymo, prieš 4 metus nutrūko santuokinis gyvenimas, ir nuo to laiko neliko jokių ryšių su juo. Faktiškai nuo to laiko bendro ūkio neveda. Nurodo, kad nuo 2007 m., kai atsakovas paliko šeimą, jis ja nesirūpina, ji viena prižiūri ir auklėja savo nepilnametę dukterį, teikia jai išlaikymą. Atsakovas niekaip prie dukters auklėjimo ir išlaikymo neprisideda. Atsižvelgdama į faktines aplinkybes ir į dukters amžių prašo dukters gyvenamąją vietą nustatyti su ja. Taip pat nurodo, kad apie atsakovo gaunamas pajamas ji duomenų neturi. Nekilnojamojo turto santuokoje neįgijo, išlaikymo sau nereikalauja, pati kreditorių neturi, apie atsakovo kreditorius neturi žinių. N. B. šiuo metu yra Vokietijoje. Vaikas yra su mama. D. B. kaltė pasireiškia tuo, kad jis daugiau nei metus negyvena kartu ir neremia šeimos. Jis nenurodo tikslios savo gyvenamosios vietos, tai būna užsienyje, tai Lietuvoje. Ieškovės ieškinį prašo tenkinti.
Liudytoja B. B. parodė, kad yra ieškovės N. B. mama. Dukra jau daugiau nei ketveri metai negyvena su D. B.. Kartu jie pragyveno apie pusantrų metų. Neringa išvažiavo į Vokietiją su dukra. Dukra ten lankė darželį. Į Vokietiją jie išvyko abu. D. B. Vokietijoje šeimos neišlaikė. Jis ten pabūdavo ir grįždavo į Lietuvą, po to vėl nuvažiuodavo. Paskutinį kartą žentą matė kovo mėnesį, per jo močiutės laidotuves. Dukra sakė, kad jis prieš tris metus išvyko į Londoną. Savo dukrą D. B. senai matė. Gyvena tame pačiame name ir jo nebematė. Nuo pat dukters gimimo jis nepadėjo jos išlaikyti. Ieškovė išvyko į Vokietiją, kai anūkei buvo keturi metai. Gimus vaikui, jie kartu negyveno, pykosi. Dukra su vaiku gyveno su manimi. Dukra Vokietijoje turi darbą, dirba dantų technike. Vasarą grįžta dviem savaitėm atostogų. Apie dukters gaunamas pajamas neprisimena, buvo pateikta pažyma. Žentas yra išgeriantis, kai būdavo Lietuvoje, matydavo, kad išgerdavo. Būdamas Lietuvoje, jis turėjo darbą, dirbo sandėlyje. Jo draugas sakė, kad jis yra Londone, bet daugiau nieko nepasakojo. Noro, bendrauti su vaiku, žentas nerodo. Pinigų dukrai nebuvo atsiuntęs. Savo dukrą jis matė prieš tris metus. Apie tai sakė mano dukra. Su dukra artimai bendraujame. Ji sakė, kad sutuoktinio nematė daugiau nei metus.
Liudytoja S. Š. nurodė, kad yra N. B. draugė, gyveno pas ją. Jos vyrą D. B. tik pažįsta. Gyveno kartu su N. V. 2008-2009 metais apie 10-11 mėnesių. Atėjo paliudyti dėl skyrybų, nes to prašė draugė. Jos vyras pas N. negyveno tuo metu, kai gyveno. N. gyveno su dukra, kuri tuo metu ėjo į pirmą klasę. D. B. matė tik Lietuvoje anksčiau. Kai kartu gyveno, D. B. neteko matyti, nematė, kad siųstų siuntinius. Pas N. gyveno dviejų kambarių nuomojamame bute. Dukters su mama santykiai geri. N. dirba dantų protezavimo įstaigoje. Dukra lanko mokyklą. D. B. pažinojo, matydavo jį su draugais išgėrusį. Su N. šiuo metu bendrauju internetu. Apie D. nekalbėjome. Bendraujant, N. nekalbėjo, kad D. padeda, lanko dukrą. D. pažinojo, kai jie jau buvo susituokę. Su N. bendrauja senai. Labiau bendravo, kai buvo Vokietijoje.
Liudytoja L. G. nurodė, kad yra N. kaimynė ir jų vestuvių piršlienė. Vestuvės vyko 2005 metų vasarą. Kai jie tuokėsi, dukrai buvo keturi metai. Su D. B. susitikdavo ir anksčiau, iki santuokos. Jis užeidavo šiek tiek išgėręs. Išgerdavo su draugais, ateidavo skolintis pinigų. Į B. gyvenimą labai nesigilino. Nežino, ar D. dirbo. Jis myli savo dukrą, bet su mergaite būna mama. Šiuo metu jo nėra. Paskutinį kartą D. matė prieš jo močiutės laidotuves, 2011 metų kovo mėnesį. Matė jį vieną. Apie dukrą, apie šeimą pakalbėdavo, bet jis būdavo neadekvatus. Apie jo darbą nekalbėjo, jo neklausė. Su N. susitinka, kai ji atvažiuoja į Lietuvą, bendrauja internetu. Paskutinį kartą N. matė, kai buvo atvykusi su mergaite. Dukra lanko mokyklą, bendravo dėl muzikos pamokų. Negali konkrečiai teigti, dėl to, ar padeda D. B. šeimai, ar ne. Šeimos iširimo priežastis, mano yra nesimatymas su šeima. N. nuomonė dėl skyrybų yra tokia, kad nėra tarp jų jokio ryšio, nėra jo paties, nėra rūpinimosi šeima. 2-3 metus tarp jų nėra santykių. Apie tėvo ir dukters santykius nekalbėjo. N. V. dirba dantų technike. Apie D. B. darbovietę ir gyvenamąją vietą nežino. Tiki, kad Lietuvoje jo nėra. Yra kaimynai, bet jo nemato. Su G. bendrauja internetu. Ji kalba lietuviškai. Apie tėvą G. nekalba. Ryšys su mama yra geras, nusiskundimų negirdėjo.
Atsakovas D. B. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką, vietą ir datą jam pranešta viešo paskelbimo spaudoje būdu, o tai laikoma tinkamu pranešimu, todėl byla nagrinėtina atsakovui nedalyvaujant pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 246 str. 2 d.).
Šiaulių miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovas ieškinį palaiko ir prašo jį tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Ieškovės atstovo, liudytojų paaiškinimais, Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybos išvada ir kita bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovė N. B. ir atsakovas D. B. susituokė (duomenys neskelbtini) (b.l. 4). Iki santuokos sudarymo sutuoktiniams 1999 m. rugsėjo 14 d. gimė duktė G. B., kuri yra nepilnametė (b.l. 5). Sutuoktiniai jau daugiau nei ketveri metai negyvena bendrai ir bendro ūkio neveda, todėl negalima tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi kartu. Tai leidžia teismui manyti, kad jų santuoka faktiškai iširo.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatytos prezumpcijos, t. y. aplinkybės, kurioms esant a priori pripažįstama, jog santuoka iširo dėl įstatyminę prezumpciją atitinkančius veiksmus atlikusio sutuoktinio kaltės. Iš ieškovės atstovo ir liudytojų paaiškinimų matyti, kad atsakovas šeimą paliko prieš 4 metus, ir nuo to laiko nebevykdo savo kaip sutuoktinio pareigų, nesirūpina vaiku, kitu sutuoktiniu, neprisideda prie šeimos turto išlaikymo bei išsaugojimo. Palikęs šeimą atsakovas neteikė išlaikymo, todėl yra pagrindas daryti išvadą, kad tarp sutuoktinių tarpusavio psichologiniai ryšiai nutrūkę, toks santykių neapibrėžtumas daro neigiamą įtaką vaikui. Ieškovės paaiškinimais netikėti teismas neturi pagrindo. Ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad atsakovas pasirinko gyvenimą skyrium nuo šeimos savo valia. Esant šioms aplinkybėms pripažintina, jog santuoka iširo dėl atsakovo D. B. kaltės. Sutuoktiniams paliktinos jų santuokinės pavardės B. ir B..
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 385 str. numatyta, kad teismas, priimdamas sprendimą nutraukti santuoką, privalo išspręsti pareikštų reikalavimų dėl vaikų išlaikymo ir jų gyvenamosios vietos nustatymo, vieno sutuoktinio išlaikymo ir turto padalijimo klausimus.
Iš ieškovės atstovo paaiškinimų matyti, kad sutuoktiniui palikus šeimą ji viena faktiškai išlaiko savo nepilnametę dukterį, teikia jai gyvenamąjį būstą. Iš Šiaulių miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos tarnybos išvados (b. l. 15) matyti, kad N. B. tinkamai rūpinasi savo nepilnamete dukterimi, jau daugiau nei ketverius metus faktiškai viena augina ir išlaiko dukterį. Ieškovės gyvenamoji aplinka vaikui sava ir įrasta, be to, tokio amžiaus mergaitei reikalinga motinos globa ir įtaka, todėl nepilnametės G. B. gyvenamoji vieta nustatytina su motina N. B..
Įstatyme numatyta imperatyvi tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 str.). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 straipsnis). Teismas, spręsdamas klausimą dėl vaikų išlaikymo dydžio, vertina šiuos teisiškai reikšmingus faktus: konkretaus vaiko poreikius, abiejų vaiko tėvų turtinę padėtį.
Ieškovės atstovas prašo iš atsakovo nepilnametės dukters išlaikymui priteisti po 200,00 Lt periodinėmis išmokomis. Pažymėtina, kad ieškovės pateikti dokumentai pilnai neatskleidžia reikalaujamo išlaikymo sudarančių išlaidų sudėties, kilmės ir dydžio, tačiau sudaro pagrindą pripažinti reikalaujamą priteisti išlaikymo dydį pagrįstu ir protingu. Apie atsakovo materialinę padėtį, jo gaunamas pajamas byloje duomenų nėra. Lietuvos Respublikos teismų praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Nors šis kriterijus yra orientacinis, tačiau šios bylos kontekste laikytinas protingu ir taikytinu, nustatant priteistino nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį.
Kadangi ieškovė prašo priteisti protingo dydžio išlaikymą, o atsakovo materialinės galimybės nežinomos, vadovaujantis vaiko interesų prioritetinės gynybos principu, iš atsakovo D. B. priteistina jo dukters G. B. išlaikymui po 200,00 Lt periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki dukros pilnametystės, pavedant nepilnametės dukters G. B. išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise tvarkyti motinai N. B..
Ieškovė iš atsakovo išlaikymo neprašo. Pagal byloje nustatytas aplinkybes pripažintina, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, todėl nėra pagrindo iš sąžiningo sutuoktinio, t. y. ieškovės, priteisti išlaikymą atsakovui.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 str. 1 d. numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Kadangi ieškinys tenkintinas, ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovo. Ieškovė, pateikdama ieškinį teismui, sumokėjo 153,00 Lt dydžio žyminį mokestį (b.l. 6) bei pateikė dokumentus, įrodančius, kad turėjo 600,00 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (b.l. 9), bei 368,07 Lt procesinių dokumentų įteikimo viešo paskelbimo spaudoje būdu išlaidas (b.l. 32, 47), todėl 1121,07 Lt bylinėjimosi išlaidos priteistinos ieškovei iš atsakovo.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 str. 1 d. numato, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos į valstybės biudžetą iš atsakovo proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 83 str. 1 d. 2 p. pagrindu ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo už reikalavimą dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo. Kadangi ieškovės reikalavimas dalyje dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo priteisimo tenkintinas visiškai, todėl iš atsakovo valstybei priteistinas žyminis mokestis pagal bendrą išmokų už vienerius metus sumą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 85 str. 1 d. 3 p.), t. y. 72,00 Lt (200x12x0,03). Be to, atsakovas turi pareigą atlyginti valstybei 4,50 Lt išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 79 str., 88 str. 1 d. 3 p., 6 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 263-268 str., 270 str., teismas
nusprendė:
Ieškinį tenkinti.
Santuoką tarp N. B., a.k(duomenys neskelbtini) ir D. B., a.k(duomenys neskelbtini) įregistruotą 2005 m. liepos 15 d. Kairių RKb, apskr., Šiaulių rajono civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr.111, turinčių nepilnametį vaiką nutraukti, pripažįstant, kad santuoka iširo dėl D. B. kaltės.
Palikti ieškovei B., atsakovui B. pavardes.
Nustatyti, kad nutraukus santuoką šalys viena kitos neišlaiko.
Nustatyti nepilnametės dukters G. B., a.k(duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą kartu su jos motina N. B., a.k(duomenys neskelbtini), motinos gyvenamąją vietą laikant nepilnamečio vaiko gyvenamąja vieta.
Priteisti iš atsakovo D. B., a.k(duomenys neskelbtini), nepilnametės dukters G. B., a.k(duomenys neskelbtini) išlaikymą kiekvieną mėnesį mokant po 200,00 Lt (du šimtus litų) periodinių išmokų nuo ieškinio padavimo teismui dienos, t. y. nuo 2011-05-11 iki jos pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuoti kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Pavesti N. B., a.k(duomenys neskelbtini), uzufrukto teise tvarkyti nepilnametei dukrai G. B., a.k(duomenys neskelbtini) priteistą išlaikymą.
Priteisti iš atsakovo D. B., a.k(duomenys neskelbtini), ieškovei N. B., a.k(duomenys neskelbtini), 1121,07 Lt (vieno tūkstančio vieno šimto dvidešimt vieno lito, 7 centų) bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti iš atsakovo D. B., a.k(duomenys neskelbtini), valstybei 72,00 Lt žyminio mokesčio bei 4,50 Lt išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, viso 76,50 Lt (septyniasdešimt šešis litus, 50 centų) (gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, atsiskaitomoji sąskaita Nr.LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660),
Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdomas skubiai.
Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių miesto apylinkės teisme.