- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-09-23
- Bylos Nr.
- 1A-740-468-2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-95-1-00294-2013-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Daiva Kazlauskienė (pirm.), Jurgita Mačionytė, Artūras Šumskas
- Nuteistasis
- R. B., A. D.
- Advokatai
- Aldevinas Švedas
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Daivos Kazlauskienės, teisėjų Artūro Šumsko, Jurgitos Mačionytės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. B. apeliacinį skundą dėl Širvintų rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 22 d. nuosprendžio, kuriuo:
R. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste BK) 22 str. 1 d., 178 str. 1 d. – laisvės atėmimu 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ str. paskirta bausmė sumažinta 1/3 ir paskirtas laisvės atėmimas 4 mėnesiams. Prie šio nuosprendžio paskirtos bausmės BK 64 str. 3 d. pagrindu iš dalies pridėta Širvintų rajono apylinkės teismo 2010-09-17 nuosprendžiu paskirtos neatliktos bausmės dalis ir pagal abu nuosprendžius paskirta 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose.
Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas A. D., tačiau dėl jo apeliacinis skundas nepaduotas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. B. nuteistas už tai, kad 2013-10-15, apie 19.30 val., jis ir A. D., veikdami bendrai, Širvintų m., Šiaurinėje gatvėje iš namo Nr. 3 kiemo pasikėsino pagrobti G. U. priklausantį traktorių – žoliapjovę „J. D. LT 155“, stovėjusį prie namo ir kainuojantį 5000 litų. Tačiau nusikaltimo nebaigė, nes jiems stumiant iš kiemo traktorių – žoliapjovę, pastebėjo pats G. U.. Palikę traktorių – žoliapjovę išstumtą už kiemo tvoros, R. B. ir A. D. pabėgo.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis R. B. prašo skirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Nurodo, kad Širvintų rajono apylinkės teismas neatsižvelgė į tai, kad jis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nevertino tai kaip lengvinančios aplinkybės, tačiau atsižvelgė į jo asmenybę ir paskyrė jam per griežtą bausmę.
Gynėjas advokatas prašė skundą tenkinti, prokuroras – skundą atmesti ir palikti galioti Širvintų rajon o apylinkės teismo nuosprendį.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, teisingai kvalifikavo R. B. padarytą nusikalstamą veiką ir paskyrė jam bausmę, nepažeisdamas bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje.
Nuteistasis R. B. apeliaciniame skunde savo kaltės dėl jam inkriminuojamo nusikalstamos veikos padarymo bei jos kvalifikacijos neginčija, prašo skirti švelnesnę bausmės rūšį nei laisvės atėmimas. Remiantis BK 61 str. 2 d., teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Be to, parenkant bausmės rūšį ir nustatant jos dydį būtina vadovautis BK 41 str. įtvirtinta bausmės paskirtimi.
Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam R. B. atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, jog padarė tyčinį nusikaltimą, kuris priskiriamas prie nesunkių nusikaltimų kategorijos (BK 11 str. 3 d. ), į tai, kad veika padaryta iš savanaudiškų paskatų, buvo veikos iniciatorius. Taipogi, atsižvelgė į nuteistojo asmenybę, kad ne kartą baustas administracine tvarka, praeityje teistas už nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, naują nusikalstamą veiką padarė esant neišnykusiam teistumui, Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas, į Vilniaus priklausomybės ligų centro narkologinę įskaitą neįrašytas, VšĮ Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centre nesigydė.
Pirmosios instancijos teismas šiuo atveju pagrįstai R. B. už BK 178 str. 1 d. numatytą nusikaltimą paskyrė su laisvės atėmimu susijusią bausmę, juolab, kad nuteistasis teigiamų išvadų nedaro, nelinkęs keisti nusikalstamo gyvenimo būdo, niekur nedirba, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio.
Skunde apeliantas neteisingai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skirdamas jam bausmę neatsižvelgė į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę - kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio turinio, teismas skirdamas bausmę atsižvelgė į nurodytą lengvinančią aplinkybę ir pritaikė BK 64¹ str. nuostatas bausmę mažinant 1/3. BK 64¹ str. 2 d. numatyta, kad šio straipsnio taisyklė taikoma tik tuo atveju, kai asmuo prisipažįsta kaltas. Taigi, nuteistojo skunde išdėstyti argumentai yra nepagrįsti, todėl atmestini. Kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nuteistajam R. B. paskirta termintuota laisvės atėmimo bausmė proporcinga ir pakankama, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį ir teisingumo principą, juolab, kad paskirtos laisvės atėmimo bausmės terminas, atitinka minimaliam dydžiui, o prokuroro baigiamosiose kalbose išsakyta nuomonė dėl bausmės, pirmosios instancijos teismo nesaisto.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, kolegija daro išvadą, kad nuteistajam R. B. paskirta bausmė tiek rūšimi, tiek dydžiu yra teisinga ir tinkama realizuoti bausmės tikslus. Paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta, atitinka padaryto nusikaltimo ir nuteistojo pavojingumą, todėl R. B. skirti švelnesnę bausmę nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
atmesti nuteistojo R. B. apeliacinį skundą.