Kauno apygardos teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

A. P., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, įgijęs aukštąjį išsilavinimą, nevedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ komercijos direktoriumi, gyvenantis (duomenys neskelbtini), anksčiau neteistas (teistumas išnykęs),

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 253 straipsnio 1 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje

G. V., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, įgijęs vidurinį išsilavinimą, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2002 m. liepos 18 d. pagal iki 2003 m. gegužės 1 d. galiojusio Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 271 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimo 4 mėnesiams bausme, jos vykdymą atidedant 1 metams;

2) 2003 m. sausio 27 d. pagal iki 2003 m. gegužės 1 d. galiojusio BK 271 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimo 8 mėnesiams ir 10 dienų bausme, paskirta bausmė subendrinta su 2002 m. liepos 18 d. paskirta bausme ir galutinė bausmė 10 mėnesių laisvės atėmimo, kuri sumažinta 1/6 remiantis įstatymu „Dėl amnestijos“, paleistas lygtinai neatlikus 5 mėnesių 22 dienų paskirtos bausmės;

3) 2004 m. sausio 21 d. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (trys veikos), 24 straipsnio 6 dalį 178 straipsnio 2 dalį – 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 64 straipsniu prie paskirtos bausmės pridėta dalis 2003 m. sausio 27 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės ir galutinė subendrinta bausmė 2 metai laisvės atėmimo, 2004 m. gegužės 5 d. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (trys veikos) – 11 mėnesių laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 63 straipsniu paskirta bausmė subendrinta su 2004 m. sausio 21 d. paskirta bausme ir galutinė bausmė paskirta 2 metai 3 mėnesiai laisvės atėmimo, paleistas lygtinai neatlikus 1 metų 4 mėnesių 26 dienų bausmės, 2005 metų birželio 22 dieną pasiųstas atlikti neatliktą bausmės dalį,

4) 2005 m. lapkričio 15 d. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 145 straipsnio 2 dalį – 2 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme, prie kurios, vadovaujantis BK 64 straipsniu, pridėta dalis neatliktos bausmės 2004 m. gegužės 5 d. nuosprendį ir galutinė subendrinta bausmė – 3 metai 2 mėnesiai laisvės atėmimo;

8) 2015 m. gruodžio 18 d. pagal BK 182 straipsnio 3 dalį (dvi veikos) – 20 parų arešto bausme; 2016 m. sausio 6 d. pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 198¹ straipsnio 1 dalį – 2 metų laisvės atėmimo bausme, jos vykdymą atidedant 2 metams; 2016 m. kovo 25 d. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 198 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kuri, vadovaujantis BK 63 straipsniu subendrinta su 2015 m. gruodžio 18 d. ir 2016 m. sausio 6 d. teismo nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis ir galutinė subendrinta bausmė – 2 metai 3 mėnesiai laisvės atėmimo; 2016 m. gegužės 11 d. pagal BK 215 straipsnio 1 dalį, 198¹ straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį 1 metams 4 mėnesiams laisvės atėmimo, paskirta bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsniu, subendrinta su 2016 m. kovo 25 d. teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 2 metai 9 mėnesiai laisvės atėmimo; 2017 m. sausio 13 d. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį 182 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 198¹ straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kuri, vadovaujantis BK 63 straipsniu, subendrinta su 2016 m. gegužės 11 d. nuosprendžiu ir galutinė bausmė – 3 metai 11 mėnesių laisvės atėmimo; 2018 m. spalio 25 d. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį 6 metų laisvės atėmimo bausme, 2019 m. birželio 25 d. nutartimi ši bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, subendrinta su ankstesniais nuosprendžiais skirtomis bausmėmis ir galutinė bausmė nustatyta 9 metai laisvės atėmimo; 2019 m. gruodžio 18 d. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, 183 straipsnio 2 dalį 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kuri, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis subendrinta su anksčiau paskirta 9 metų laisvės atėmimo bausme ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 10 metų laisvės atėmimo; 2019 m. gruodžio 30 d. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (trys veikos), 25 straipsnio 3 dalį ir 198¹ straipsnio 1 dalį (dvi veikos), 25 straipsnio 3 dalį ir 214 straipsnio 1 dalį (dvi veikos), 25 straipsnio 3 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį (dvi veikos) subendrinta 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kuri, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis subendrinta su anksčiau paskirta 9 metų laisvės atėmimo bausme ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 10 metų 9 mėnesiai laisvės atėmimo; 2020 m. gegužės 11 d. nutartimi subendrintos bausmės, paskirtos pagal 2019 m. gruodžio 18 d. ir 2019 m. gruodžio 30 d. nuosprendžius ir T. B. nustatyta galutinė subendrinta 11 (vienuolikos) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, 2020 m. liepos 8 d. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 198¹ straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį galutine subendrinta 3 (trijų) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 4 dalyje 260 straipsnio 3 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. P., G. V. ir T. B., organizavęs labai didelio kiekio narkotinių medžiagų neteisėtą įgijimą, laikymą, gabenimą ir platinimą, veikdami bendrininkų grupėje su tyrimo metu nenustatytais asmenimis, turėdami tikslą platinti, neteisėtai disponavo labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų (A. P. ir G. V. nesuvokiant, kad narkotinių medžiagų kiekis labai didelis), t. y. A. P. vykdydamas T. B. parengtą nusikalstamos veikos planą, pagal kurį turėjo nuvykti prie transformatorinės, esančios laukuose, prie išvažiavimo iš (duomenys neskelbtini) miesto link (duomenys neskelbtini) miesto, kur prie šalia transformatorinės esančio stulpo turėjo paimti tyrimo metu nenustatyto asmens paliktą paketą su labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų, A. P. šį paketą turėjo laikyti pas save iki kol gaus atskirą T. B. nurodymą, o gavęs nurodymą turėjo susisiekti su bendrai veikiančiu G. V., kuriam A. P. turėjo perduoti paketą su labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų, kuris įgytą paketą turėjo supakuoti ir, vykdydamas T. B. nurodymą, turėjo toliau platinti, t. y. permesti paketą su labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų – heroino, į (duomenys neskelbtini) pataisos namų teritoriją. Vykdydamas T. B. nurodymus, A. P. 2019 m., laikotarpiu nuo rugpjūčio 26 d. iki rugsėjo 6 d., tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku, savo vairuojamu automobiliu „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuvyko prie transformatorinės, esančios laukuose, prie išvažiavimo iš (duomenys neskelbtini) miesto link (duomenys neskelbtini) miesto, kur prie elektros stulpo surado paliktą folijos paketą su labai dideliu kiekiu – 28,105 g narkotinių medžiagų – heroino, kurį įsidėjo į savo vairuojamo automobilio „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bagažinę, kur jį laikė bei gabeno iki kol gavo T. B. nurodymą, po ko, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2019 m. rugsėjo 6 d. susisiekė su G. V. bei tarpusavyje susitarė susitikti apie 13 val., automobilių stovėjimo aikštelėje prie (duomenys neskelbtini) geležinkelio stoties, adresu (duomenys neskelbtini), po ko A. P. nuvykus į sutartą vietą ir G. V. įsėdus į jo automobilį, jis (A. P.) G. V. perdavė šį folijos paketą su labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų, kurias G. V. pagal nurodymą supakavo ir toliau turėjo platinti nuteistiesiems, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, t. y. permesti šį paketą į (duomenys neskelbtini) pataisos namų teritoriją, esančią (duomenys neskelbtini), tačiau permetimo neatliko, nes 2019 m. rugsėjo 6 d., laikotarpiu nuo 13 val. iki 13.15 val., po policijos pareigūnų persekiojimo A. P. vairuojamas automobilis „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo sustabdytas prie namo, (duomenys neskelbtini), o G. V. laikomas paketas su labai dideliu kiekiu – 28,105 g narkotinės medžiagos – heroino, išmestas per automobilio langą, tačiau buvo surastas ir paimtas (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų.

Be to, A. P. neteisėtai laikė šaunamąjį ginklą, t. y. nuo tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos datos iki 2019 m. rugsėjo 6 d., 15.05 val., savo namuose, (duomenys neskelbtini), neteisėtai laikė šaunamąjį ginklą – pramoninės gamybos 9 mm (.380) kalibro Umarex mod. Champion dujinį revolverį Nr. (duomenys neskelbtini), iki kol jo neteisėtai laikytą šaunamąjį ginklą 2019 m. rugsėjo 6 d. kratos metu surado ir paėmė (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai.

Motyvuojamoji dalis

Dėl BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytos veikos

Be abejonės, teisme perskaityti ikiteisminio tyrimo pareigūnui duoti kaltinamojo G. V. parodymai, skirtingai nuo teisme perskaitytų jo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo teisėjui, nėra savarankiškas įrodymų šaltinis. Kaip numatyta BPK 301 straipsnio 1 dalyje teismas nuosprendį pagrindžia tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Tačiau tokia šio BPK straipsnio nuostata neturi būti suprantama tiesiogiai, t. y. kad nuosprendis turi būti grindžiamas tik tais kaltinamųjų, nukentėjusiųjų ir kitų asmenų parodymais, kurie duoti teisiamajame posėdyje. Teismas turi teisę nuosprendį grįsti visais įrodymais, tiek surinktais ikiteisminio tyrimo metu, tiek naujais įrodymais, tačiau juos visus privalo ištirti ir patikrinti teisiamajame posėdyje BPK 271–292 straipsniuose nustatyta tvarka. Taigi perskaityti ikiteisminio tyrimo pareigūnui duoti kaltinamojo G. V. parodymai nors ir nėra savarankiškas įrodymų šaltinis, tačiau šiais duomenimis galima patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus, ir jie gali būti reikšmingi teismui tikrinant ir vertinant teisiamajame posėdyje gautus kaltinamųjų, nukentėjusiųjų bei liudytojų parodymus, ekspertizės aktą ir specialisto išvadą, byloje esančius dokumentus ir daiktinius įrodymus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-228/2014, 2K-431/2015, 2K-110/2018).

Pažymėtina, kad kaltinamasis G. V. buvo asmuo, daugybę kartų vykdęs nuteistiesiems turėti draudžiamų daiktų permetimus į (duomenys neskelbtini) pataisos namų teritoriją. Šią aplinkybę patvirtina ne tik pats G. V., bet ir kaltinamieji A. P., T. B., nuteistasis M. B., taip pat kiti apklausti nuteistieji. Ir tik šiuo nagrinėjamu atveju, 2019 m. rugsėjo 6 d., kaip teigia pats kaltinamasis, jam buvo nurodyta po vykusio pokalbio apie konkretų permetimo atlikimo laiką, vietą, kitas reikšmingas permetimui atlikti aplinkybes, sulaužyti ir išmesti mobiliojo ryšio telefoną bei SIM kortelę, kuriuos ir taip G. V. naudodavo tik bendraudamas apie uždraustų daiktų permetimus. Jau vien tokia aplinkybė tokiam patyrusiam permetimų vykdytojui, koks buvo G. V., turėjo sukelti įtarimą dėl paketo turinio. Juolab, kad to pokalbio metu jam kartu buvo nurodyta pasiimti ir pirštines, ko irgi anksčiau, kaip teigė apklausiamas šis kaltinamasis, nebūdavo bei buvo nurodyta metimą atlikti kitoje nei įprastai vietoje. Dar daugiau, kaip matyti iš kito kaltinamojo, A. P., parodymų, paketo, kurį šis perdavė supakuoti G. V., forma irgi buvo kitokia negu ankstesniais atvejais, kaltinamieji taip pat skirtingai nei kitais permetimų atvejais nepirko ir jokios minkštinančios medžiagos, kuria būdavo apvyniojami telefonai, kad nukritę nesulūžtų. Be to, G. V. ruošiant permetimui paketą, A. P. pastebėjo jame kažkokią rudos spalvos medžiagą, pajuto specifinį kvapą. Kad rastas heroinas buvo rusvos spalvos, konstatavo ir cheminį šio objekto (heroino) tyrimą atlikęs specialistas. Atsižvelgiant į tai, kad narkotinė medžiaga – heroinas, kai ją iš nurodytos vietos paėmė A. P., buvo apvyniota folija, pamatyti, kas konkrečiai suvyniota į šią foliją, nebuvo galima. Iš to galima daryti išvadą, kad G. V. ruošiant paketą permetimui, šis arba įplyšo, arba buvo bent dalinai išpakuotas. Tokią išvadą sustiprina ir tuo metu automobilyje pasklidęs specifinis kvapas, kurį jautę patvirtina tiek A. P., tiek G. V.. Tokiu atveju neįtikinama ir nelogiška, kad rudos spalvos medžiagą pastebėjo tik šį procesą stebėjęs A. P., o nepastebėjo pats ją pakavęs, ruošęs atitinkamą pakuotės formą, kad būtų patogiau paimti ir įvykdyti metimą, G. V.. Nors šis kaltinamasis teigia pasklidusiam specifiniam kvapui reikšmės nesuteikęs, kadangi žinojo, jog automobilyje buvo švenčiama, tai yra vartojami alkoholiniai gėrimai, tačiau iš kur tokią informaciją G. V. gavo, lieka neaišku. Automobilio savininkas A. P. apie jokį alkoholinių gėrimų vartojimą, šventimą automobilyje narkotinių medžiagų gabenimo išvakarėse visiškai neužsimena, o specifinio kvapo atsiradimą sieja su paketo pakavimu. Dar daugiau, pats G. V., kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos (3 t., b. l. 26-27) yra vartojęs psichotropines medžiagas, taigi žinojo ir tai, kokio pobūdžio tokių medžiagų kvapas. Be to, jis ne kartą yra atlikęs laisvės atėmimo bausmę, taigi šiam kaltinamajam neabejotinai buvo žinoma, kad net ir laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji įvairiausiais neteisėtais būtais (tame tarpe ir permetant) gauna ir vartoja narkotines ar psichotropines medžiagas.

Sugretinus šiuos aptartus duomenis su kaltinamojo G. V. parodymais, kuriuos jis davė apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu bei su šio kaltinamojo apklausos teisminio bylos nagrinėjimo metu nurodytomis aplinkybėmis, nekyla abejonių, kad būtent ikiteisminio tyrimo metu G. V. nurodytas suvokimas apie tai, kad pakete gali būti narkotinės ar psichotropinės medžiagos, buvo teisingas, pagrįstas objektyviomis tokį suvokimą patvirtinančiomis aplinkybėmis. Tokį suvokimą buvus patvirtina ir aplinkybė, kad stabdant A. P. automobilį policijos pareigūnams (nėra abejonių, kad ne kartą teistas asmuo užblokavus kelią nežymėtam automobiliui ir iš jo iššokus asmenims su ginklais, suprato jog tai policijos pareigūnai, o ne plėšikai) G. V. liepė vairuotojui nestoti, stengtis pabėgti, o tuo metu pats vieną po kito iš automobilio mėtė lipnią juostą, pirštinę, po to kitą pirštinę su joje įdėta jau lipnia juosta apvyniota narkotine medžiaga, taip stengdamasis atsikratyti ne tik nusikaltimo dalyko, bet ir nusikaltimo darymo priemonių – lipnios juostos, pirštinių. Juk jeigu būtų gabenami telefonai, SIM kortelės ar kitokia ryšių įranga, taip pavojingai elgtis nebuvo būtina. Net pats kaltinamasis G. V. ne kartą pabrėžė, kad tokios įrangos turėjimas, permetimas iš esmės nepavojingas.

Šiuos aptartus duomenis įvertinus visumoje nekyla abejonių, jog tiek kaltinamasis A. P., tiek kaltinamasis G. V. bent bendrais bruožais suvokė, kad pakete, kuriuo jie disponavo, yra narkotinės ar psichotropinės medžiagos.

Kaip asmuo, organizavęs tokį neteisėtą disponavimą narkotinėmis medžiagomis – heroinu, kaltinime nurodytas nuteistasis T. B.. Tiek A. P., tiek G. V. iš esmės pripažino, kad nurodymus dėl permetimų gaudavo iš asmens(ų), kuris(ie) naudojosi abonento Nr. (duomenys neskelbtini) ir paskyra „Messenger“ įvardinta „T. B.“. Tačiau kaltinamasis A. P. tvirtina, kad naudodamasis minėtu numeriu ir paskyra „T. B.“ su juo bendraudavo ir nurodymus dėl permetimų duodavo tik vienas asmuo – T.. Tuo tarpu kaltinamasis G. V. teigia, kad naudodamiesi abonento Nr. (duomenys neskelbtini) ir paskyra „T. B.“ jam nurodymus dėl permetimų laiko, vietos, būdo, duodavo bent du asmenys – T. B. ir R. J.. Kaltinamasis T. B. neneigia, kad naudodamasis mobiliuoju ryšiu bei paskyra „T. B.“ „Messenger“ programėlėje bendraudavo su kaltinamuoju G. V., taip pat nuteistuoju M. B., tačiau ne kaip draudžiamų daiktų permetimų į pataisos namus organizatorius, o kaip draugas, turėdamas tikslą pasikalbėti (neutraliomis temomis), taip pat kartais G. V. paklausdavo ir kaip sekasi atlikti permetimus. Šis kaltinamasis apskritai neigia organizavęs bent vieną uždraustų daiktų permetimą į pataisos namų teritoriją, davęs kam nors nurodymus dėl daiktų permetimo, rinkęs tinkamus žmones, o aiškina, kad tik kartais, gaudavęs nurodymą iš R. J., pravarde „B.“, prižiūrėdavo nuteistuosius, kurie surinkinėja įmestus paketus, kad šie nieko nepavogtų.

Taigi kaltinamųjų parodymai apie asmenį, organizavusį 2020 m. rugsėjo 6 d. uždraustų daiktų (narkotinės medžiagos – heroino) permetimą į (duomenys neskelbtini) pataisos namus, skiriasi. Kaip jau minėta anksčiau šiame nuosprendyje, ar, ir kurie, įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką, palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais, taip pat ir lyginant kaltinamųjų parodymų nuoseklumą.

Tuo tarpu kiti kaltinamieji – G. V. ir T. B. teigia, kad 2020 m. rugsėjo 6 d. permetimą organizavo nuteistasis, pravarde „B.“, tai yra R. J., duodamas nurodymus telefonu bei naudodamasis T. B. sukurta paskyra „Messenger“ programėlėje „T. B.“. Nuteistasis R. J. tvirtina, kad tai jo pravardė „B.“, ir jis, naudodamasis „T. B.“ paskyra bei kontaktuodamas mobiliuoju ryšiu organizavo 2020 m. rugsėjo 6 d. uždraustų daiktų permetimą į (duomenys neskelbtini) pataisos namų teritoriją (tačiau turėjo būti ne heroinas, o telefonai).

Tačiau šių kaltinamųjų ir liudytojo R. J. parodymai ne tik nebuvo nuoseklūs, logiški, bet ir nesutampa tarpusavyje, prieštarauja vieni kitiems, nesutampa ir su kitų apklaustų nuteistųjų parodymais, taip pat prieštarauja objektyviai nustatytoms bylos aplinkybėms.

Kaltinamasis G. V., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, iš karto po įvykio, 2019 m. rugsėjo 7 d., teigė, kad apie pusę metų (iki sulaikymo 2020 m. rugsėjo 6 d.) vieno (duomenys neskelbtini) pataisos namų nuteistojo, pravarde „B.“ (nei vardo, nei pavardės nežino), prašymu į pataisos namų teritoriją įmesdavo mobiliojo ryšio telefonus, kad „B.“ organizavo ir permetimą 2019 m. rugsėjo 6 d. (3 t., b. l. 41-43). Tokias aplinkybes jis patvirtino ir apklausiamas papildomai (3 t., b. l. 44-45). Teisminio bylos nagrinėjimo metu šis kaltinamasis jau nurodė, kad tą pusmetį metimus organizuodavo ne R. J., tai yra ne asmuo pravarde „B.“, o kaltinamasis T. B., ir tik 2020 m. rugsėjo 6 d. jam pirmą kartą paskambino ir dėl permetimo nurodymus davė kitas asmuo, prisistatęs „B.“ (R. J.), kuris jo telefono numerį teigė gavęs iš T. B.. Tačiau toliau tiriant įrodymus teisminio bylos nagrinėjimo metu, perskaičius šio kaltinamojo apklausų ikiteisminio tyrimo metu protokolus, G. V. jau pradėjo aiškinti, kad iš tiesų R. J. prašymu jis ne kartą yra mėtęs į pataisos įstaigą paketus su telefonais, modemais. Taip pat teigė, kad ikiteisminio tyrimo metu nepaminėjo, jog „B.“, tai R. J., nenorėdamas pakenkti šiam nuteistajam. Taigi iš esmės skiriasi ne tik G. V. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant teisme. Netgi apklausos teisminio bylos nagrinėjimo metu aiškinantis apie R. J. organizuojant atliktus permetimus G. V. aiškina prieštaringai.

Be to, šis kaltinamasis nurodo, kad atvykus į (duomenys neskelbtini) atlikti permetimo 2020 m. rugsėjo 6 d., gavo SMS žinutę iš atsakingo už permesto paketo paėmimą T. B., kurioje buvo klausiama, ar viskas klostosi pagal planą, tai pat teigia, kad ir permetęs paketą apie tai turėjo informuoti T. B., kuris jam buvo nurodęs ir vietą, iš kurios reikės atlikti permetimą. Tuo tarpu kaltinamasis T. B., nors ir pripažįsta bendraudavęs telefonu su G. V., taip pat ir susirašinėdamas trumposiomis žinutėmis, tačiau tvirtina, kad niekada nebendravo dėl konkrečių uždraustų daiktų permetimo į pataisos namų teritoriją, o 2019 m. rugsėjo 6 d. jo apskritai niekas neprašė organizuoti ar prižiūrėti vykdomo permetimo. Dar daugiau, kaltinamasis T. B. teigia, kad neorganizavo nei vieno uždraustų daiktų permetimo (tik kartais prižiūrėdavo telefonų surinkimą pataisos įstaigos teritorijoje), tuo tarpu G. V. tvirtina, kad šio kaltinamojo prašymu yra atlikęs daugiau negu dešimt uždraustų daiktų įmetimų į (duomenys neskelbtini) pataisos namų teritoriją. Kad T. B. yra organizavęs ne vieną uždraustų daiktų permetimą į (duomenys neskelbtini) pataisos namus, nurodė apklausiamas ir liudytojas M. B..

T. B. taip pat teigia, kad R. J. prašymu iš M. B., kuris tuo metu kaip tik buvo atvežtas į (duomenys neskelbtini) pataisos namus, sužinojo vairuotojo, kuris galėtų pavežioti asmenį, įmetantį paketus, kontaktus ir šiuos (A. P.) kontaktus persiuntė R. J., informuodamas, kad šis kontaktuodamas prisistatytų nuo „M.“. Jis pats A. P. nėra skambinęs ar kitokiu būdu su šiuo asmeniu kontaktavęs. Tačiau tokį teiginį paneigia kaltinamasis A. P., kuris nuosekliai tvirtina, kad M. B. jį informavo, kad dėl permetimų parašys kitas nuteistasis – T. ir netrukus per programą „Messenger“ gavo žinutę nuo asmens, pasivadinusio „T. B.“, kuris pranešė, kad jis nuo „M.“. Mobiliojo ryšio telefono apžiūros metu (2 t., b. l. 33-35) kaip T. kontaktą kaltinamasis A. P. nurodė telefono skambučių registre esantį numerį (duomenys neskelbtini). Netikėti M. P. parodymais nėra pagrindo, kadangi būtent toks T. B. numeris, kaip kontaktas „T.“ yra ir kaltinamojo G. V. asmeniniam naudojimui skirto telefono atmintyje. Kad numeriu (duomenys neskelbtini) įvardintu „T.“ bendraudavo būtent ir tik su T. B., patvirtino pats G. V..

Nors teisminio bylos nagrinėjimo metu T. B. tvirtino, kad telefonų permetimus į pataisos įstaigos teritoriją organizavusio R. J. pravardė „B.“, tačiau ir šiuo aspektu jis nebuvo nuoseklus. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu (3 t., b. l. 150) šis kaltinamasis teigė, kad 2019 m. rugsėjo 6 d. permetimą organizavusio nuteistojo R. J. (kaip galima suprasti J.) pravardė „S.“. Pats R. J. apklausiamas savo pravardę nurodyti atsisakė, tik patvirtino, jog galėjo jį kiti asmenys vadinti ir „B.“. Kaip „B.“ R. J. įvardino ir kaltinamasis G. V., liudytojas M. B., o liudytojas R. S., teigė, jog apie telefonų permetimą T. B. bendraudavo su asmeniu, pravarde „R.“ arba „B.“. Tačiau iš Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kriminalinės žvalgybos valdybos viršininko pavaduotojo pateiktų duomenų matyti, kad pravarde „B.“ nuteistasis R. J. nevadinamas. Kitų nuteistųjų šis asmuo vadinamas pravardėmis „S.“ ir „R.“ (5 t., b. l. 3). Kad nuteistasis R. J., a. k. (duomenys neskelbtini), tai „S.“, tvirtinama ir (duomenys neskelbtini) pataisos namų pranešime (2 t., b. l. 87).

Nuteistasis R. J. teigė, jog organizuodamas telefonų permetimus paprašė T. B. pasinaudoti šio kaltinamojo paskyra programėlėje „Messenger“ ir, naudodamasis šia paskyra, suorganizavo apie dešimt permetimų. Tačiau net ir po tokio didelio kiekio organizuotų metimų, kas leidžia spręsti apie tai, kad paskyra buvo naudotasi labai intensyviai, ne mažiau kaip kelis kartus daugiau negu buvo permetimų (atsižvelgiant į reikalingų kontaktų kiekį), apklausiamas R. J. paskyrą (netgi ne vieną kartą) įvardino kaip „T. B.“, o ne „T. B.“. Toks neprisiminimas paskyros, kuria labai dažnai naudojosi, sukelia abejonių šio nuteistojo parodymų patikimumu, jų tikrumu.

Tokias abejones dar labiau sustiprina ir tai, kad prieštaringi, nesutampantys su kaltinamųjų parodymais, R. J. pasakojimai yra ir apie kitas nagrinėjamo įvykio aplinkybes. Šis liudytojas teigia, kad organizuodamas permetimus į pataisos namus G. V. pagalba naudojosi keletą metų. Tuo tarpu kaltinamasis G. V. apklausiamas tvirtino, kad R. J. („B.) 2019 m. rugsėjo 6 d. jam paskambino pirmą kartą. Tiesa, vėliau apklausos metu jau pradėjo teigti, kad nuteistojo R. J. prašymu ne kartą į pataisos įstaigą yra metęs įvairius paketus. Be to, liudytojas R. J. nurodė, kad A. P. nupirko automobilį „Mercedes Benz“, kad šį kaltinamąjį siųsdavo nupirkti telefonų, kuriuos surasdavo žiūrėdamas pardavimų skelbimus. Tačiau A. P. apklausiamas tokių aplinkybių nepatvirtino, jokio užmokesčio teigė negavęs, telefonų T. nepirkdavęs. Nuteistasis R. J. taip pat aiškina, kad organizuodamas permetimą (2019 m. rugsėjo 6 d.) prieš kelias dienas paskambino A. P. ir nurodė nuvažiuoti susitikti su jo nurodytais asmenimis paimti paketo, kuriame turėjo būti trys telefonų aparatai. Kaltinamasis tuo metu dirbo, negalėjo nuvažiuoti susitikti, todėl A. P. perdavė minėtų asmenų kontaktus, kad šie tarpusavyje susitartų dėl paketo perdavimo/paėmimo aplinkybių. Po kiek laiko sužinojo, kad kontaktavę asmenys sutarė, jog paketą vairuotojas A. P. paims iš sutartos vietos. Tačiau A. P. nuosekliai tvirtina, kad nuvykti prie transformatorinės, esančios laukuose prie išvažiavimo iš (duomenys neskelbtini), ir paimti, ką ten ras (rado į foliją įsuktą kietą paketą) jo prašė nuteistasis T., su kuriuo visą laiką bendraudavo dėl padėjimo permetant paketus. Apie jokius tarpininkus (asmenis, kuriuos nurodo R. J.) šis kaltinamasis net neužsimena. Tokius A. P. parodymus patvirtina ir objektyvūs bylos duomenys: iš kaltinamojo A. P. naudotų abonentinių numerių – (duomenys neskelbtini) bei abonentinio numerio (duomenys neskelbtini), kuriuo kaltinamasis A. P. teigė bendraudavęs su asmeniu T., telekomunikacinių įvykių matyti, kad 2019 m. rugsėjo 3 d., 10.30 val., T. skambino į A. P. abonentinį numerį (duomenys neskelbtini), pokalbio trukmė 40 sekundžių, o 10.33 val. ir 10.34 val., išsiuntė du SMS pranešimus. Tuo metu šio kaltinamojo abonentinis numeris (duomenys neskelbtini) kaip tik jungėsi prie operatoriaus bokšto, esančio (duomenys neskelbtini), kurio veikimo zona apima vietą, kurioje A. P. teigimu (ją nurodė ir parodymų patikrinimo vietoje metu), jis rado padėtą folija apvyniotą paketą.

Dar daugiau, R. J. teigia, kad nuteistojo M. B. nepažįsta (tik žino kaip tuose pačiuose pataisos namuose atliekantį bausmę asmenį), kad šis nuteistasis apie permetimus, tame tarpe ir 2019 m. rugsėjo 6 d., nieko nežinojo. Tačiau, kaip matyti iš A. P. parodymų, T. apie 2020 m. rugsėjo 6 d. permetimą, skirtingai negu ankstesniais atvejais, nurodė nieko nesakyti M. B., todėl jis šią informaciją nuo pastarojo nuslėpė. Tokį šio kaltinamojo teiginį patvirtina ir 2019 m. rugsėjo 17 d. apžiūros metu A. P. mobiliojo ryšio telefone „Samsung A3“ rasto susirašinėjimo programėlėje „Messenger“ su T., tai yra kontaktu „T. B.“ turinys (2 t., b. l. 33-35): 2019 m. rugsėjo 6 d. „T. B.“ parašo A. P. „Cia aplinkiniam ir jokiem draugam nesakyk kad siandien kazkas vyksta“, o šis kaltinamasis atsako „M. klausė“. Tuomet „T. B.“ parašo „Tai gali minet kad tel bandyma darysim kitoj vietoj prie (duomenys neskelbtini)“, taip pat „Ir laiko tikslaus nesakyk“, o A. P. atsako “Ok. As sakiau kad kazkas po pietu gali buti ir tiek. Daugiau nieko“. Tokį susirašinėjimą buvus pripažįsta ir M. B.. Šiame kontekste pažymėtina, kad nėra jokio pagrindo slėpti informaciją nuo asmens (M. B.), kurio nepažįsti ir netgi nežinai (kas akivaizdu iš R. J. parodymų), kad šis asmuo bendrauja su A. P.. Tuo pačiu toks paminėto susirašinėjo turinys visiškai patvirtina kaltinamojo A. P. parodymus apie bendravimą su nuteistaisiais, atliekančiais bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose – M. B. ir šio nurodytu T., tai yra T. B. ir atrodo visiškai logiškas jeigu darysi išvadą, kad T. B. sukurta paskyra „T. B.“ naudojosi pats šios paskyros autorius T. B..

Tokie nelogiški, neįtikinantys, prieštaraujantys nekeliantiems abejonių bylos duomenims, objektyviai nustatytoms aplinkybėms liudytojo R. J. parodymai kelia rimtų abejonių dėl jų tikrumo, tokie parodymai negali būti laikomi patikimais, todėl teismas jais visiškai nesiremia.

Nuteistasis M. B. teigia nustatęs, jog žinutę, kad reikia nieko M. (B.) nesakyti, parašė ne T. B., o nuteistasis R. J., pravarde „B.“ arba „B.“, tačiau jokių tai pagrindžiančių duomenų nenurodė, be to, kaip jau minėta, R. J. nebuvo jokio pagrindo slėpti informaciją nuo M. B., kurio nepažįsta, ir net nežino, kad šis asmuo bendrauja su A. P..

Tuo pačiu tokie Kriminalinės žvalgybos valdybos viršininko pavaduotojo pateikti duomenys patvirtina, kad nuteistojo M. B. kaltinamajam A. P. nurodytas asmuo T., yra būtent kaltinamasis T. B.. Kad A. P. kaip T. įvardino būtent nuteistąjį T. B. pripažįsta ir M. B.. Iš kaltinamojo A. P. parodymų matyti, kad po kelių dienų, kai T. nurodymu paėmė paketą, jam vėl paskambino tas pats T. ir informavo, kad netrukus tą paketą reikės permesti į pataisos namus. Tokius šio kaltinamojo parodymus patvirtina ir nuosprendyje jau paminėti duomenys apie A. P. naudojamų abonentinių numerių telekomunikacinius įvykius – užfiksuota visa eilė skambučių iš abonento Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi T. B.. Šiame kontekste pažymėtina, kad abonentinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris veikė mobiliojo ryšio telefone „Alcatel“, paimtame iš A. P., buvo aktyvuotas tik nuo 2019 m. rugsėjo 4 d., tai yra tik prieš pat 2020 m. rugsėjo 6 d. permetimą. Apie šį naują savo numerį A. P. informuoja ir kitą kaltinamąjį – G. V. (2 t., b. l. 49). Ir šio telefono išsaugotų kontaktų sąraše randami kontaktai: „Biciulis G.“, prie kurio yra įvestas numeris (duomenys neskelbtini), tai yra G. V., „m.“ – numeris (duomenys neskelbtini), tai yra M. B., „t.“ – numeris (duomenys neskelbtini), tai yra T. B.. Kontaktas „m.“ 2019 m. rugsėjo 5 d. A. P. tarp kitų žinučių 15:12 val. išsiunčia tokio turinio žinutę „ka t. nejudejo nieko“, į kurią šis kaltinamasis atsako „Ryt“ (2 t., b. l. 34). Tokio turinio žinutė, palyginus ją su kitais jau aptartais šiame nuosprendyje įrodymais, leidžia daryti išvadą, kad 2020 rugsėjo 6 d. draudžiamų daiktų (narkotinės medžiagos – heroino) permetimą organizavo T., tai yra kaltinamasis T. B., o ne R. J.. Pažymėtina ir tai, kad po kaltinamųjų G. V. ir A. P. sulaikymo, į G. V. abonentinį numerį (duomenys neskelbtini) užfiksuota visa eilė praleistų skambučių iš abonentinio numerio (duomenys neskelbtini), įvardinto kaip „T.“. Kaip minėjo šis kaltinamasis, minėtu abonentu „T.“ jis bendravo (netgi ir prieš pat sulaikymą, ką patvirtina telekomunikacijų duomenys) su kitu kaltinamuoju T. B.. Tokie skambučiai gali būti suprantami ir paaiškinami tik tuo, kad „T.“, tai yra T. B., buvo suinteresuotas 2020 m. rugsėjo 6 d. paketo patekimu į pataisos namus. Iš abonentinio numerio (duomenys neskelbtini) po sulaikymo taip pat yra užfiksuota visa eilė neatsakytų skambučių ir į A. P. naudotus telefono numerius.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad liudytoja E. B. nurodė, jog tiek pirmą kartą, tiek papildomai apklausiamas G. V. su ja bendravo laisvai, nuosekliai atsakinėjo į klausimus, aiškino savo poziciją dėl pareikšto įtarimo, tame tarpe pasakojo ir apie tai, kad jau kurį laiką nuteistojo pravarde „B.“ prašymu permesdavo į pataisos namų teritoriją mobiliojo ryšio telefonus. Tačiau išgirdęs klausimą apie „T.“, kurio kontaktas buvo rastas šio kaltinamojo telefono atmintinėje, G. V. bendravimo tonas iškart pasikeitė, jis parodymus duoti atsisakė. Pažymėtina, kad tuo metu T. B. nagrinėjamoje byloje kaip įtariamasis dar nefigūravo, jam įtarimas pareikštas vėliau, 2019 m. gruodžio 4 d.

Beje, kaltinamasis T. B. 2018 m. spalio 25 d. nuosprendžiu (4 t., b. l. 168-179) jau yra nuteistas už visiškai panašaus pobūdžio veiklą – tuomet jis rūpinosi neteisėtu psichotropinių medžiagų patekimu į (duomenys neskelbtini) pataisos namus.

T. B. 2020 m. rugsėjo 6 d. pokalbio su G. V. metu šiam nurodė pabaigus pokalbį sulaužyti ir išmesti telefoną ir SIM kortelę, ko niekada anksčiau, kaip nurodė šis kaltinamasis, nėra buvę. A. P. kaltinamasis T. B. nurodė jokiems draugams ar aplinkiniams apie 2020 m. rugsėjo 6 d. permetimą neminėti, taip pat nurodė ir kitą permetimo vietą. Tokia konspiracija, padidintas atsargumas, nebūdingas kitiems permetimų atvejams, ankstesnė T. B. panašaus pobūdžio veikla, taip pat ir kiti jau aptarti duomenys leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad T. B. žinojo, jog pakete, kuris turėjo būti permestas į pataisos namų teritoriją, buvo narkotinė medžiaga – heroinas.

Baudžiamajame įstatyme nustatyta, kad bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių šio kodekso 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Nusikalstamos veikos bendrininkais įstatymas įvardija vykdytoją, organizatorių, kurstytoją ir padėjėją. Taigi esminiai bendrininkavimo požymiai yra tyčinis dviejų ar daugiau asmenų susitarimas bendrai veikti. Sąvoka – tyčinis susitarimas reiškia tai, kad susitarę dėl nusikaltimo padarymo asmenys supranta susitarimo nusikalstamą pobūdį, yra konkrečiai ar bent bendrais bruožais suderinę savo veiksmus siekiant bendro nusikalstamo rezultato, o priklausomai nuo indėlio į bendrą nusikalstamą veiką yra išskiriamos ir bendrininkų rūšys.

Organizatorius, be kita ko, pagal BK 24 straipsnio 4 dalyje nurodytą apibrėžimą yra asmuo, parengęs nusikalstamą veiką ar jai vadovavęs. Vadovavimas nusikalstamos veikos pasiruošimui paprastai suprantamas kaip parinkimas kitų asmenų jai daryti, numatymas būdo, priemonių nusikalstamam tikslui įgyvendinti, nustatymas bendrininkų tarpusavio ryšių ir pan.

Šioje baudžiamojoje byloje ištyrus ir įvertinus įrodymus tiek atskirai, tiek visumoje juos lyginant vienus su kitais neabejotina, kad T. B. pagrįstai nurodytas kaip narkotinės medžiagos – heroino, neteisėto patekimo (permetant į pataisos namų teritoriją) organizatorius. Šis kaltinamasis, atlikdamas bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose ir pats tiesiogiai narkotine medžiaga nedisponuodamas, parengė planą, parinko G. V. ir A. P. kaip asmenis, turinčius įvykdyti šį permetimą, paskirstė jiems vaidmenis, davė konkrečius nurodymus, taip pat nurodė veikos padarymo būdą, vietą. Be jau aptartų įrodymų šias aplinkybes patvirtina ir tai, kad 2020 m. rugsėjo 6 d. T. B. siunčia SMS A. P.: „Prižiūrėk kad butu tvarkingai. startui turi buti pasiruoses 13.30“, netrukus dar vieną „lai pilnai pasiruošia iki 13.30val.“.

Ištirti ir aptarti įrodymai patvirtina ir tai, kad A. P. ir G. V. veikė kaip bendrininkai, pasiskirstę vaidmenimis, atlikdami tam tikrus, konkrečius, veiksmus, suvokdami, kad veiką daro kartu, o ją organizuoja T. B., siekė bendro rezultato, tai yra paketo su narkotine medžiaga patekimo į (duomenys neskelbtini) pataisos namų teritoriją.

BK 260 straipsnio 1 dalis numato atsakomybę tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavė ar kitaip platino narkotines ar psichotropines medžiagas, o šio straipsnio 3 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno, siuntė, pardavė ar kitaip platino labai didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų.

Šiose dispozicijose nurodytos veikos suformuluotos kaip alternatyvios, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena šių veikų.

Už BK 260 straipsnyje nurodytų alternatyvių veiksmų padarymą asmuo atsako, jeigu jis bent bendrais bruožais suvokė, kad medžiagos, su kuriomis susiję jo veiksmai, yra psichotropinės ar narkotinės, taip pat jų kiekį ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-604/2014, 2K-561/2015, 2K-119/2020 ir kt.). Tam, kad galima būtų inkriminuoti šį požymį, nebūtina įrodyti, jog kaltininkas tiksliai žinojo narkotinės ar psichotropinės medžiagos kiekį. Subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai yra glaudžiai susiję su objektyviaisiais, todėl kaltės turinys atskleidžiamas remiantis ne tik kaltininko parodymais, bet ir objektyviais bylos duomenimis. Įrodymais, patvirtinančiais tokį suvokimą, gali būti šių medžiagų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės, jų rūšis, kaina, paruoštų vartoti dozių skaičius, jų pakuotės (dydis, svoris), duomenys apie tai, kad kaltininkas tai žinojo, ir pan.

Pagal susiformavusią teismų praktiką narkotinių ar psichotropinių medžiagų įgijimas – tai veiksmai, kuriuos atlikęs asmuo gauna tokias medžiagas savo žinion; laikymas – tai psichotropines ar narkotines medžiagas buvimas kaltininko žinioje, nepriklausomai nuo jų turėjimo laiko trukmės ar buvimo vietos (su savimi, patalpoje, slėptuvėje ar kitose vietose); gabenimas – tai psichotropinių ar narkotinių medžiagų buvimo, laikymo vietos pakeitimas, perkeliant juos didesniais nuotoliais (pavyzdžiui, iš miesto į kaimą, iš vieno miesto į kitą miestą, iš gatvės į gatvę ir pan.), o medžiagos gali būti gabenamos vežant jas transporto priemone, nešant lagamine, kišenėse, krepšyje ir pan. Kitoks platinimas – psichotropinių ar narkotinių medžiagų perdavimas kitiems asmenims, išmainant jas į kitus daiktus, dovanojant, apmokant skolą, atlyginant už darbą ar kitas paslaugas, duodant paskolą ir pan.

Šioje baudžiamojoje byloje ištirti įrodymai patvirtina, kad A. P. narkotinę medžiagą pasiėmė iš nurodytos vietos prie išvažiavimo iš (duomenys neskelbtini), taip ją įgydamas, atsigabeno ir laikė keletą dienų savo žinioje, po to atgabeno ir perdavė heroiną G. V., o šis perėmė savo žinion, supakavo ir abu narkotinę medžiagą gabeno link pataisos namų, kur ketino toliau platinti nuteistiesiems, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, ją G. V. permetant į pataisos įstaigos teritoriją. Tuo tarpu, kaip jau minėta, T. B. pats betarpiškai narkotine medžiaga nedisponavo, šios medžiagos pats neįgijo, nelaikė, negabeno ir neplatino, o, būdamas (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, mobiliojo ryšio priemonėmis organizavo labai didelio kiekio narkotinės medžiagos – heroino įgijimą, laikymą, gabenimą ir platinimą.

Baudžiamojo kodekso 269 straipsnyje numatyta, kad narkotinės ir psichotropinės medžiagos yra tos, kurios įtrauktos į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintus narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus, o kokį šių medžiagų kiekį laikyti nedideliu, kokį dideliu ir labai dideliu, nustatoma remiantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintomis rekomendacijomis. Iš šių rekomendacijų (patvirtintų 2003 m. balandžio 23 d. Sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-239 su vėlesniais pakeitimais) matyti, kad heroinas įtrauktas į tokį sąrašą, o jo nedidelis kiekis – ne daugiau kaip 0,02 g, didelis kiekis – daugiau kaip 2 g, o labai didelis kiekis – daugiau kaip 10 g. Kaip matyti, šioje byloje heroino, kuriuo neteisėtai disponavo kaltinamieji, kiekis – 28,105 g, beveik tris kartus viršija minėtose rekomendacijose nurodytą labai didelį šios medžiagos kiekį.

Nėra abejonių, kad T. B., pats organizuodamas šią nusikalstamą veiką, derindamas įgijimo, laikymo, gabenimo aplinkybes, visus permetimo veiksmus, būdamas asmeniu, jau turėdamas tokios veiklos patirties (4 t., b. l. 168-179), žinojo ne tik kokio daikto permetimą organizuoja, tačiau ir tikrai bent bendrais bruožais suvokė šios narkotinės medžiagos kiekį, tai yra, kad jis viršija 10 g. Heroinas – brangi, vertinga prekė, todėl tikrai neįtikėtina, kad į paketą būtų įdėtas žymiai didesnis kiekis, negu buvo suderinta, užsakyta. Todėl jo padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 24 straipsnio 4 dalį 260 straipsnio 3 dalį.

Tačiau tokios išvados negalima daryti apie A. P. ir G. V.. Kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, baudžiamojo proceso įstatymo normos draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį ar veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti. Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių negali būti, t. y. nėra galimybės jų pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Sprendžiant dėl asmens tyčios, vien faktiškai neteisėtai disponuotos psichotropinės ar narkotinės medžiagos kiekio nepakanka konstatuoti, kad asmuo suprato, kad jis neteisėtai disponuoja dideliu kiekiu draudžiamos medžiagos, ir norėjo taip veikti, tačiau būtina įvertinti visas bylai reikšmingas aplinkybes. Kaip matyti iš jau ištirtų įrodymų ir jais remiantis padarytų išvadų, tiek A. P., tiek G. V. suvokimas, kad pakete yra (ar bent gali būti) narkotinė ar psichotropinė medžiaga galutinai susiformavo tik šį paketą automobilyje ruošiant permetimui, o netrukus po to jie buvo sulaikyti. Nors jau aptartos nuosprendyje kitos, anksčiau įvykusios, šio permetimo organizavimo ypatybės irgi leido įtarti, kad pakete gali būti narkotinės ar psichotropinės medžiagos, tačiau suvokti koks šios medžiagos kiekis (netgi nežinant tiksliai kokia konkrečiai tai narkotinė ar psichotropinė medžiaga) iš tokių požymių tikrai buvo neįmanoma. Juolab, kad G. V. pamatė paketą tik 2020 m. rugsėjo 6 d. atvykęs į (duomenys neskelbtini). Kad A. P. pats vartotų tokias medžiagas ar kada nors anksčiau būtų jomis disponavęs, kas galėtų padėti suvokti narkotinės ar psichotropinės medžiagos kiekį, byloje duomenų nėra. Kaip ir nėra jokių duomenų, jog šie kaltinamieji būtų informuoti apie pakete esančios narkotinės medžiagos kiekį. Kaip matyti, heroino pakuotė tilpo į pirštinę (1 t., b. l. 34-35), o toks dydis, neturint daugiau jokių duomenų apie narkotinę medžiagą (pvz.: narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminės dalys) didelis kiekis – daugiau negu 500 g, o labai didelis – 2500 g) minėtos išvados besąlygiškai daryti neleidžia. Svarbu įvertinti ir tai, kad šių asmenų vaidmuo buvo tik paimti paketą, kurį laiką pasaugoti (palaikyti), jį tinkamai, kad būtų galima permesti, supakuoti, atgabenti prie nurodytos vietos šalia pataisos namų ir permesti. Toks vaidmuo nors ir svarbus, netgi būtinas nusikalstamam rezultatui pasiekti, tačiau tikrai ne toks, kuris leistų suvokti ir medžiagos kiekį. Taigi, byloje nesurinkta pakankamai objektyvių ir abejonių nekeliančių įrodymų, kad kaltinamieji A. P. ir G. V. bent bendrais bruožais galėjo suvokti įgyjantys, laikantys, gabenantys platinimui labai didelį narkotinės medžiagos – heroino kiekį. Kaip nurodyta anksčiau, apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes. Dėl šios priežasties A. P. ir G. V. padaryta veika turi būti perkvalifikuota iš BK 260 straipsnio 3 dalies į 260 straipsnio 1 dalį.

Dėl BK 253 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos

Pagal BK 253 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neturėdamas leidimo, be kita ko, laikė šaunamąjį ginklą ir (ar) šaudmenis. Šio nusikaltimo sudėtis yra formali, todėl nusikaltimas yra baigtas nuo šaunamojo ginklo ir (ar) šaudmenų laikymo pradžios momento, t. y. jų turėjimo neturint nustatyta tvarka išduoto leidimo, neatsižvelgiant į trukmę, savo žinioje (valdymas), kai kaltininkas jų su savimi nesinešioja, tačiau laiko gyvenamojoje patalpoje ar kitoje jo pasirinktoje vietoje. Šis nusikaltimas padaromas tik tiesiogine tyčia, kuriai formalių nusikalstamų veikų sudėčių atveju yra būdingi šie požymiai: 1) pavojingo nusikalstamos veikos pobūdžio suvokimas; 2) norėjimas veikti. Pirmasis požymis apibūdina intelektualųjį tiesioginės tyčios elementą, o antrasis – valinį. Pavojingo nusikalstamos veikos pobūdžio suvokimas yra požymių, nusakančių nusikalstamų veikų objektą ir objektyviąją pusę, suvokimas, kurio apimtis nustatoma konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymiais. Norėjimas veikti, kai pažeidimo pavojingumą ir priešingumą teisei lemia veikimas, yra sąmoningas asmens valios nukreipimas (esant galimybei nenukreipti valios) nesilaikyti įstatyme numatyto draudimo. Neveikimo atveju norėjimas veikti yra sąmoningas asmens valios nenukreipimas (esant galimybei nukreipti valią) vykdyti įstatymų nustatytas pareigas, kai pavojingumą ir priešingumą teisei lemia neveikimas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-202/2017).

Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau – Įstatymas) 5 straipsnio 6 punktas (veikos padarymo metu galiojusi įstatymo redakcija 2011 m. kovo 1 d. Nr. XI-1146) nustato, kad C kategorijos ginklams, be kita ko, priskiriami ir dujiniai pistoletai (revolveriai), kuriems laikyti reikalingas leidimas (Įstatymo 12, 13 straipsniai). Vadovaujantis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies nuostatomis, asmuo, radęs ginklą ar šaudmenų, privalo nedelsdamas apie tai pranešti policijai. Asmeniui draudžiama rastus ginklus ar šaudmenis gabenti į policijos įstaigą ar kitą vietą. Policija asmens rastus ginklus ar šaudmenis paima jų radimo vietoje. A. P. šių imperatyvių nuostatų nesilaikė, apie rastą dujinį revolverį policijai nepranešė, priešingai, parsinešė ginklą namo ir laikė jį, visiškai nesirūpindamas bei nesidomėdamas leidimo dujiniam revolveriui laikyti išdavimu, tokiu būdu šio šaunamojo ginklo laikymas tampa neteisėtu ir, esant kitiems būtiniems nusikalstamos veikos sudėties požymiams, atitinka BK 253 straipsnio 1 dalies sudėtį.

Teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje visi nusikalstamos veikos, numatytos BK 253 straipsnio 1 dalyje, požymiai (dalykas, objektyvusis ir subjektyvusis požymiai, subjektas) yra nustatyti. Nors kaltinamasis teigia, kad ginklą laikė tik kaip suvenyrą, manė, jog šis yra neveikiantis, tačiau dujinio revolverio tyrimo metu nustatyta, kad nors jis yra netvarkingas, tačiau tinkamas šaudyti atlikus papildomus veiksmus, tai yra, atliekant šūvius, užstrigus ir neprasisukus būgneliui, būgnelį reikia pasukti ranka ir atlikti šūvį. Teismas atkreipia dėmesį, kad Įstatymo 2 straipsnyje numatyta, jog šaunamasis ginklas – tai ginklas, iš kurio sprogstamųjų medžiagų degimo produktų slėgio jėga per vamzdį gali būti paleisti kulkos, sviediniai arba kenksmingosios, dirginančiosios medžiagos mechaniškai, termiškai, chemiškai ar kitaip taikiniui per atstumą paveikti arba duotas garso ar šviesos signalas. Šaunamaisiais ginklais šiame Įstatyme laikomos ir pagrindinės šaunamųjų ginklų dalys, t. y. bet kuri šaunamojo ginklo dalis, būtina tam, kad šaunamasis ginklas veiktų, įskaitant pistoleto (revolverio) rėmą, jo ir pagrindinių šaunamojo ginklo dalių pusgaminius. Šiuo atveju nustatyta, jog pas kaltinamąjį kratos metu rastas revolveris yra tinkamas šaudyti, tačiau tam reikia atlikti papildomus veiksmus. Minėtų veiksmų atlikimas, teismo vertinimu, šio ginklo neteisėto laikymo nedaro mažiau pavojingu. Be to, A. P. neįvardijo, kodėl, jo nuomone, ginklas yra netinkamas šaudyti (pavyzdžiui, paveiktas korozijos, nulaužtos tam tikros revolverio dalys ir pan.), kas verčia abejoti jo parodymų patikimumu dėl ginklo funkcionalumo nesuvokimo.

Teismas daro išvadą, jog kaltinamasis šaunamąjį ginklą neteisėtai laikė be įgaliotų institucijų žinios, suvokdamas, kad dujinis revolveris yra pavojingas ginklas ir juo galima sutrikdyti visuomenės narių sveikatą. Nors kratos A. P. gyvenamojoje vietoje metu nebuvo rasta šovinių, tinkamų šaudyti minėtu ginklu, tačiau tai nedaro šios nusikalstamos veikos mažiau pavojingos ar iš viso mažareikšmės. Kaltinamojo tėvas apklausos metu pripažino, kad sūnus ginklą laikė ne vien kaip suvenyrą, tačiau ir norėdamas pagąsdinti kitus ar savigynai. Vadinasi, esant poreikiui, A. P. buvo pasiruošęs turimą ginklą panaudoti. Taigi šaunamąjį ginklą jis neteisėtai laikė veikdamas tiesiogine tyčia, kas patvirtina, jog kaltinimas pagal BK 253 straipsnio 1 dalį yra pagrįstas.

Skiriant kaltinamiesiems bausmes atsižvelgiama į BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytus reikalavimus. Kaltinamojo A. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamas veikas (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kitų kaltinamųjų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Visų kaltinamųjų atsakomybę sunkinanti aplinkybė, tai, kad nusikalstamas veikas jie padarė veikdami bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), o G. V. ir T. B. – ir būdami recidyvistais (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

G. V. yra nevedęs, jis niekur nedirbo ir neturėjo legaliai gaunamų pajamų, padarė nusikalstamas veiką, kaip jau minėta, būdamas ne kartą teistas. Kaip galima spręsti ir iš paties kaltinamojo parodymų, jo pagrindinis pragyvenimo šaltinis – uždraustų daiktų permetimas į pataisos namų teritoriją, už ką gaudavo piniginį atlygį. Jis baustas administracine tvarka už alkoholinių gėrimų vartojimą viešoje vietoje, viešosios rimties trikdymą. Tokios aplinkybės šį kaltinamąjį charakterizuoja neigiamai. Anksčiau skirtos poveikio priemonės jokios įtakos G. V. nepadarė. Visa tai rodo, kad nusikalstama veika buvo padaryta ne atsitiktinai, taip susiklosčius aplinkybėms, o buvo pasekmė šio kaltinamojo gyvenimo būdo ir ankstesnio elgesio. Taip pat atsižvelgiama ir į kaltinamojo vaidmenį nusikalstamos veikos padaryme – jis nebuvo organizatorius, iš esmės atliko tik metiko vaidmenį. Visa tai įvertinus G. V. skirtina atitinkanti bausmės vidurkį laisvės atėmimo bausmė.

T. B. buvo labai sunkios nusikalstamos veikos, kuri kelia didelę grėsmę visuomenės saugumui, organizatorius. Jis savo veikos kritiškai nevertino, yra ne kartą teistas, tame tarpe ir už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą, kas rodo, kad T. B. taip pat ne tik nepaiso visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių, bet ir skiriamos poveikio priemonės jokios įtakos jam nedaro, nusikaltimą jis padarė neatsitiktinai. Ir pataisos namuose T. B. nesitaiso, o vieną po kitos daro nuskalstamas veikas. Atsižvelgiant į visa tai, bausmės paskirtis už jo padarytą nusikalstamą veiką bus pasiekta skiriant didesnę už vidurkį laisvės atėmimo bausmę.

A. P. anksčiau neteistas, tačiau ne kartą baustas administracinėmis nuobaudomis už įvairius Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Be to, kaip matyti iš jo paties parodymų, kitų ištirtų įrodymų, šis kaltinamasis jau ne vieną mėnesį padėdavo vykdyti uždraustų daiktų (pagrinde mobiliojo ryšio įrangos) permetimą į pataisos namų teritoriją, kas A. P. charakterizuoja neigiamai. Jis nevedęs, nors ir yra neįgalus, tik iš dalies darbingas, darbingumo lygis 55 procentai (4 t., b. l. 77,79), tačiau ilgą laiką dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, bendrovėje charakterizuojamas teigiamai (4 t., b. l. 127). Šiam kaltinamajam nustatytas ribotas darbingumo lygis iki pensijinio amžiaus, jis yra priklausomas nuo gydymo, vaistų dozes, priklausomai nuo situacijos, būklės, reikia skubiai koreguoti (4 t. b. l. 128). Skirtingai negu G. V., šis kaltinamasis materialinės naudos iš savo veikos negaudavo (tokių duomenų byloje nėra). Svarbu ir tai, kad A. P. turi tvirtus socialinius ryšius, jis nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios ne tik prisipažino, bet ir gailisi šias veikas padaręs.

BK 41 straipsnis greta kitų bausmės tikslų (bendroji prevencija, nubaudimas, kelio naujiems nusikaltimams užkirtimas) išskiria bausmės teisingumo tikslą, tai yra bausmė turi būti teisinga. Bausmės teisingumas yra vienas pamatinių baudžiamosios teisės principų, kurio esmė yra ta, kad teismo paskirta bausmė turi atitikti du reikalavimus – padaryto nusikaltimo pavojingumą ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Įstatymų leidėjas, formuluodamas konkretaus nusikaltimo požymius ir nustatydamas sankciją už nusikaltimą, įvertina tipinį (rūšinį) nusikaltimo, kaip tokio, pavojingumą. Tačiau konkrečiomis aplinkybėmis padarytas nusikaltimas, formaliai atitinkantis rūšinius tam tikro nusikaltimo požymius, iš tikrųjų, gali neatitikti tos rūšies nusikaltimo pavojingumo. Pažymėtina ir tai, kad nusikaltimus daro skirtingi žmonės, kurių pavojingumas taip pat skiriasi. Bausmės teisingumas neatsiejamai susijęs ir su kitu baudžiamosios teisės principu – bausmės individualizavimu, kuris taip pat yra pamatinis baudžiamosios teisės principas, glaudžiai susijęs su bausmės paskirtimi. Kaip nurodyta BK 54 straipsnio 1 dalyje, teismas bausmę skiria pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tačiau tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas turi teisę paskirti švelnesnę, negu įstatymo sankcijoje numatyta bausmę. Tokia nuostata įtvirtinta BK 54 straipsnio 3 dalyje. Atsižvelgęs į visas ankščiau nuosprendyje paminėtas A. P. asmenybę apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad paminėtų duomenų visuma leidžia daryti išvadą, jog baudžiamojo įstatymo sankcijoje už padarytą nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas nebūtų teisingas, atvirkščiai, būtų aiškiai neproporcingas, neatitiktų kaltininko asmenybės pavojingumo. Todėl A. P. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje padarymą skirtina švelnesnė negu sankcijoje numatyta, arešto bausmė, jos dydį nustatant artimesnį maksimaliam. Už nusikaltimo, numatyto BK 253 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą, įvertinus rasto ginklo pobūdį, kategoriją, šaunamąją galią, jam taip pat skirtina arešto bausmė, nustatant dydį, artimą minimaliam. Įvertinus, kad A. P. padarė dvi skirtingo pobūdžio veikas, kad, nors ir yra iš dalies neįgalus, nors teistumas išnykęs, bet 2010 m. gegužės 28 d. šis asmuo jau buvo teistas už pasipriešinimą policijos pareigūnams, kaip jau minėta, uždraustų daiktų permetimus šis kaltinamasis padėdavo vykdyti ne vieną kartą, išvadų nedarė, tokios veiklos nenutraukė, be to, kad arešto bausmė (už nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje) paskirta kaip švelnesnė bausmės rūšis, numatyta sankcijoje, šios bausmės vykdymo atidėti pagrindo nėra (BK 75 straipsnio 8 dalis). Būtent tokiu atveju, teismo nuomone, bus pasiekti bausmės tikslai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 304-305 straipsniais, 307-309 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

A. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 1 dalyje, 253 straipsnio 1 dalyje ir paskirti bausmes:

- pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, 70 (septyniasdešimties) parų arešto bausmę;

- pagal BK 253 straipsnio 1 dalį 20 (dvidešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnę ir galutinę subendrintą bausmę paskirti 85 (aštuoniasdešimt penkias) paras arešto.

Bausmės pradžią skaičiuoti pradėjus vykdyti nuosprendį. Į bausmės laiką, vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis, įskaityti laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laikotarpį nuo 2019 m. rugsėjo 6 d. iki 2019 m. rugsėjo 17 d. vieną kardomojo kalinimo dieną prilyginant vienai arešto parai.

Kardomąsias priemones, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti, pratęsti iki įsiteisės teismo nuosprendis.

G. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 1 dalyje ir paskirti 5 (penkerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Į bausmės laiką, vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 dalimi, įskaityti laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laikotarpį nuo 2019 m. rugsėjo 6 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę, suėmimą, pratęsti iki įsiteisės teismo nuosprendis.

T. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 4 dalyje 260 straipsnio 3 dalyje ir paskirti 13 (trylikos) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnes, subendrinti su 2020 m. gegužės 11 d. nutartimi subendrinta bausme, paskirta pagal 2019 m. gruodžio 18 d. ir 2019 m. gruodžio 30 d. teismo nuosprendžius ir su 2020 m. liepos 8 d. teismo nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme ir galutinę subendrintą bausmę T. B. paskirti 18 (aštuoniolika) metų 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Į bausmės laiką įskaičiuoti jau atliktą bausmę pagal 2020 m. gegužės 11 d. nutartį.

G. V. ir A. P. mobiliojo ryšio telefonus, vadovaujantis BK 72 straipsnio 2, 3 dalimis, BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, konfiskuoti.

Daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – narkotinę medžiagą – heroiną, pakuotę, dvi folijos skiautes, G. V. ir A. P. seilių pavyzdžius, lipnios juostos ritinį, pirštines, daktiloskopines korteles, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti, kompiuterinę laikmeną (su abonentinių numerių išklotinėmis) – palikti prie bylos, pramoninės gamybos 9 mm (.380) kalibro Umarex mod. Champion dujinį revolverį Nr. (duomenys neskelbtini) – perduoti Lietuvos ginklų fondui.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą (suimtiems nuteistiesiems šis terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos).