- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-06-06
- Bylos Nr.
- A-502-884-08
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Dainius Raižys (pirm.), Artūras Drigotas (pran.), Ričardas Piličiauskas
- Pareiškėjas
- A. R.
- Atsakovas
- Valstybinei lošimų priežiūros komisijai
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (pranešėjas), Ričardo Piličiausko ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas),
atsakovo atstovui R. K.
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. R. skundą atsakovui Valstybinei lošimų priežiūros komisijai dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas A. R. (toliau – ir pareiškėjas; apeliantas) su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydamas:
1) panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisijos) 2007 m. birželio 13 d. sprendimą Nr. 2007/04-4R-139 (toliau – ir sprendimas Nr. 2007/04-4R-139);
2) panaikinti atsakovo Valstybinės lošimų priežiūros komisijos (toliau – ir VLPK; atsakovas) 2007 m. balandžio 27 d. nutarimą Nr. N-111 „Dėl kartu su dienraščio „Respublika” priedu „Futbolo ekspresas” išplatinto 2007 metų triobet.com kalendoriaus” (toliau – ir nutarimas Nr. N-111).
Pažymėjo, jog nutarime Nr. N-111 yra nurodoma, kad uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) (duomenys neskelbtini) direktorius, t. y. pareiškėjas, būdamas atsakingas už bendrovės veiklą, tarpininkavo platinant 2007 m. kalendorius su Triogames AS priklausančiu ženklu triobet.com bei užrašu „Jūsų sporto partneris. www.triobet.com“, kurie buvo išplatinti kartu su dienraščio „Respublika“ 2007 m. vasario 7 d. priedu „Futbolo ekspresas“, ir tokiu būdu pažeidė azartinių lošimų organizavimo tvarką. Nurodė, kad minėtame VLPK nutarime VLPK administracijai buvo pavesta už tariamai padarytą azartinių lošimų organizavimo tvarkos pažeidimą surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą.
Nurodė, kad Komisija sprendimu Nr. 2007/04-4R-139 atmetė pareiškėjo skundą dėl VLPK nutarimo Nr. N-111, kuriuo buvo konstatuota, jog pareiškėjas pažeidė Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo 10 straipsnio 9 dalies reikalavimus, ir nutarta surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą. Pažymėjo, jog nutarimo Nr. N-111 4 punkte nurodoma, jog jis per vieną menėsį gali būti skundžiamas Komisijai arba Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Akcentavo, jog Komisija padarė išvadą, jog VLPK nutarimu Nr. N-111 nebuvo pritaikytos administracinio poveikio priemonės, o konstatavimas, kad buvo pažeistos teisės aktų nuostatos, dėl ko buvo pavedama surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, savaime nesukelia pareiškėjui teisinių pasekmių, dėl ko pareiškėjo skundas buvo atmestas.
Paaiškino, kad nutarimas Nr. N-111, kaip individualaus pobūdžio administracinis aktas, darantis tiesioginę įtaką asmens teisėms ir pareigoms, gali būti skundžiamas vadovaujantis administracinių ginčų teisenos taisyklėmis. Laikėsi pozicijos, kad VLPK pirmininko patvarkymas pareiškėjui iškelti administracinio teisės pažeidimo bylą yra neteisėtas, priimtas tam neįgalioto viešojo administravimo subjekto. Nurodė, kad VLPK jai suteiktus valdingus įgalinimus įgyvendina tik asmenų, patenkančių į Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo apibrėžtą lošimų organizatorių ratą, atžvilgiu. Atkreipė dėmesį į tai, kad nagrinėjamu atveju nei pareiškėjas, nei UAB (duomenys neskelbtini) nėra licencijuoti lošimų organizatoriai ir tokio pobūdžio veiklos nevykdo. Teigė, jog dėl minėtos priežasties pareiškėjas negali būti laikomas atsakingu už azartinių lošimų organizavimo tvarkos pažeidimus. Pažymėjo, jog nutarimas Nr. N-111 neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų.
Atsiliepimas
Atsakovas VLPK atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kas su skundu nesutinka, ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Teigė, jog atsakovas teisingai taikė materialinės ir procesinės teisės normas. Pažymėjo, kad, sistemiškai vertinant Azartinių lošimų įstatymo 26, 28 ir 29 straipsnių, Valstybinės lošimų priežiūros komisijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. birželio 19 d. nutarimu Nr. 739, (toliau – ir Nuostatai) bei Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 259¹ straipsnio 1 dalies 1 punkto 59 pastraipos nuostatas, galima daryti pagrįstą išvadą, jog VLPK, įgyvendindama savo tikslą – teisės aktų nustatyta tvarka prižiūrėti ir kontroliuoti lošimų veiklos organizavimą, kad būtų užtikrinta lošėjų ir lošimų organizatorių interesų bei jų teisių apsauga – turi teisę priimti sprendimą, kuris įforminamas nutarimu, susijusį su asmens patraukimu administracinėn atsakomybėn už ATPK 173¹⁸ straipsnio pažeidimą. Atkreipė dėmesį į tai, kad VLPK teisė priimti nutarimus, skirtingai nei jos narių ir jų įgaliotų pareigūnų teisė surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, kyla ne iš ATPK, bet iš Viešojo administravimo įstatymo, Azartinių lošimų įstatymo bei Nuostatų. Pabrėžė, kad nutarimas Nr. N-111 nėra laikytinas procesiniu administracinio teisės pažeidimo bylos dokumentu, nes atsakovas minėtu nutarimu nenustatė jokių naujų minėto teisės pažeidimo aplinkybių, kurios leistų šį nutarimą betarpiškai sieti su teismui perduota byla (2007 m. gegužės 31 d. administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. NL-27 bei su juo susiję dokumentai VLPK 2007 m. birželio 4 d. raštu Nr. 32-603 persiųsti Vilniaus 3 – ajam apylinkės teismui). Laikėsi pozicijos, jog suformuotos teismų praktikos sisteminis vertinimas leidžia teigti, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių administracinių aktų, priimtų viešojo administravimo srityje, tuo tarpu nagrinėjamos bylos ginčo dalykas yra procedūrinis sprendimas, kuris pareiškėjo teisėms ir pareigoms tiesioginės įtakos neturi.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. rugsėjo 11 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad byloje spręstinas klausimas, ar pareiškėjas gali būti laikomas suinteresuotu asmeniu ir turi reikalavimo teisę kreiptis dėl atsakovo priimto akto panaikinimo. Rėmėsi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsniu ir ABTĮ 5 straipsnio 1 dalimi ir pažymėjo, jog kiekvienam subjektui turi būti užtikrinta jo pažeistų teisių ar teisėtų interesų gynimo galimybė, tačiau toks suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo įrodyti, kad jis turi subjektinę teisę, kad šią teisę pažeidžia, kėsinasi pažeisti ar ginčija atsakovas. Taip pat pažymėjo, jog suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą nereiškia teisės reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiškia galimybę kreiptis į teismą tik dėl to, kad būtų apginta jo (pareiškėjo) subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas.
Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog pareiškėjas neįrodė teisės pažeidimo fakto, t. y. kaip nutarimo Nr. N-111 priėmimas pažeidžia jo teises ar įstatymo saugomus interesus. Laikėsi pozicijos, jog skunde ir teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovo išsakyti teiginiai, kad šiuo nutarimu pareiškėjas yra pripažintas pažeidėju ir kad jis pareiškėjui sukelia tiesiogines teisines pasekmes, yra abstraktaus pobūdžio ir nesusieti su konkrečių subjektinių teisių ar įstatymo saugomų interesų pažeidimu. Atkreipė dėmesį į tai, kad procesinis dokumentas, kuriuo nustatomas administracinį teisės pažeidimą padaręs asmuo bei formuluojamas kaltinimas, yra administracinio teisės pažeidimo protokolas, o nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje išsprendžiama, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas ar jo nėra, ar traukiamas atsakomybėn asmuo yra kaltas ar nekaltas bei skiriama (neskiriama) jam administracinė nuobauda, t. y. sukeliamos teisinės pasekmės.
III.
Pareiškėjas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 11 d. sprendimą ir panaikinti VLPK nutarimą Nr. N-111.
Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Pažymi, jog dalis nutarimo Nr. N-111 buvo paviešinta, t. y paskelbta oficialiame VLPK interneto tinklalapyje. Atkreipia dėmesį į tai, jog minėtame interneto tinklalapyje patalpintame pranešime nurodomi pareiškėjo inicialai ir darbovietė, kas leidžia identifikuoti konkretų asmenį. Laikosi pozicijos, kad tokiu būdu minėtas nutarimas sukelia pareiškėjui teisines pasekmes, t. y. daro įtaką jo garbei, orumui, dalykinei reputacijai. Mano, kad nutarimas Nr. N-111 turi įtakos pareiškėjo nepriekaištingai reputacijai, kas riboja jo galimybes ateityje užimti pareigas, į kurias gali pretenduoti tik nepriekaištingos reputacijos asmenys.
2. Pabrėžia, jog nutarimas Nr. N-111 sukelia teisines pasekmes, kadangi juo yra pradedamas administracinio teisės pažeidimo bylos procesas, t. y. nustatomos aplinkybės, nurodoma jų kvalifikacija pagal Azartinių lošimų įstatymą bei ATPK.
Kiti pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai yra analogiški argumentams, išdėstytiems skunde pirmosios instancijos teismui.
Atsiliepimas
Atsakovas VLPK atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą nurodo, kad su apeliaciniu skundu nesutinka, ir prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Teigia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra motyvuotas, pagrįstas ir teisėtas, priimtas nepažeidus ir tinkamai pritaikius materialinės ir procesinės teisės normas, pirmosios instancijos teismo padarytos išvados atitinka įstatymo nustatyta tvarka ir įstatymo nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Laikosi pozicijos, kad nutarimas Nr. N-111 yra teisėtas ir pagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Teisę kreiptis į administracinį teismą nustato Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį, kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pagal ABTĮ 22 straipsnio 1 dalį, skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Išvardytos ABTĮ nuostatos garantuoja asmeniui teisę kreiptis į administracinį teismą ir nustato, jog tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar interesų pažeidimą. Tačiau nurodytos nuostatos taip pat reiškia, kad teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu. Tik nustatęs nurodytas aplinkybes, teismas gali apginti pareiškėjo teises vienu iš ABTĮ 88 straipsnio 2-4 punktuose numatytų būdų. Nenustatęs šių aplinkybių, teismas turi atmesti skundą (prašymą) ABTĮ 88 straipsnio 1 punkto pagrindu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A11-443/2005; Administracinių teismų praktika Nr. 7, p. 124-131). Pirmosios instancijos teismas, pagrįstai pripažinęs, kad ginčijamas atsakovo aktas nepažeidė pareiškėjo A. R. teisių ir teisėtų interesų, skundą atmetė.
Ginčijamu nutarimu atsakovas konstatavo Azartinių lošimų įstatymo pažeidimą ir pavedė Priežiūros komisijos administracijai surašyti pareiškėjui administracinio teisės pažeidimo protokolą. Kitaip tariant, buvo nuspręsta pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną. Tokiu nutarimu tiesioginis poveikis pareiškėjo teisėms, pareigoms ar teisėtiems interesams nebuvo padarytas. Be to, pažymėtina, jog administracinio teisės pažeidimo bylos iškėlimo teisėtumas ir pagrįstumas yra tikrinamas administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje, reguliuojamoje ATPK. Šio kodekso normos nustato reikalavimus bylų procesui, taip pat užtikrina mechanizmą procese dalyvaujančių asmenų teisių apsaugai ir realizavimui. Kitos teisenos tvarka revizuojant administracinio teisės pažeidimo bylos iškėlimą ar jo inicijavimą būtų paneigta įstatymų leidėjo sumanymo dėl administracinių teisės pažeidimų nustatymo ir teisinio įvertinimo prasmė, tai prieštarautų teisės principams bei įstatymo normoms.
Apelianto argumentai dėl skundžiamo nutarimo dalies paviešinimo ir dėl to kylančių teisinių pasekmių pareiškėjui įtakos ginčo esmei ir pareiškėjo materialiniam teisniam suinteresuotumui neturi. Reikalavimas pareikštas tik dėl paties nutarimo panaikinimo, todėl jo paviešinimas, kaip administravimo subjekto veiksmas, nėra šio administracinio ginčo dalykas.
Konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino, jog atsakovo 2007 m. balandžio 27 d. nutarimas Nr. N-111 „Dėl kartu su dienraščio „Respublika” priedu „Futbolo ekspresas” išplatinto 2007 metų triobet.com kalendoriaus” nepažeidė pareiškėjo teisių ar teisėtų interesų ir skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu , teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo A. R. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.