Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

E. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Kelmės rajone, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis pagrindinį išsilavinimą, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

2014-02-06 Kelmės rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 284 str. 1 d., 178 str. 2 d., laisvės apribojimu 1 m., įpareigojant būti namuose nuo 21 val. iki 6 val. ir mokytis, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis E. B. 2015 m. gruodžio 25 d. apie 1 val. 30 min viešoje vietoje - (duomenys neskelbtini), daugiabučio namo kieme, įžūliais veiksmais, tyčia sudavė pagaliu vieną kartą į veido sritį P. M., po to sudavė pagaliu vieną kartą į galvos sritį J. B., tuo nukentėjusiajam P. M. padarydamas kairio skruostikaulio, kairio viršutinio žandikaulio ir nosies kaulų lūžius, poodinę kraujosruvą kaktoje ir kairės akies vokuose, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą, bei nukentėjusiajam J. B. muštinę žaizdą pakaušio srityje, odos nubrozdinimą viršutinės lūpos srityje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą, tokiais savo veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Be to, kaltinamasis E. B. toje pačioje vietoje, tuo pat metu dėl chuliganiškų paskatų, tyčia sudavė pagaliu vieną kartą į veido sritį P. M., tuo nukentėjusiajam P. M. padarydamas kairio skruostikaulio, kairio viršutinio žandikaulio ir nosies kaulų lūžius, poodinę kraujosruvą kaktoje ir kairės akies vokuose, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl chuliganiškų paskatų, nes dėl kairio skruostikaulio, kairio viršutinio žandikaulio ir nosies kaulų lūžių jo sveikata sutrikdyta ilgiau nei dešimčiai dienų.

Kaltinamasis E. B. iš esmės kaltu prisipažino ir paaiškino, kad 2015 m. gruodžio 24 d. vakare susitiko su draugu V. V., pavėsinėje, esančioje (duomenys neskelbtini) kaime, gėrė šampaną. Pro šalį eidamos M. K. ir jo sesuo D. B. pakvietė juos eiti kartu pas R. K., jo kaimyną, gyvenantį tame pačiame name kaip ir jis. R. K. bute J. B., P. M. ir R. K. gėrė alų. Prie jų prisėdus, jis taip pat išgėrė porą stiklinių alaus. Tarp jo sesers D. B. ir jos sutuoktinio J. B. kilo žodinis konfliktas, J. B. priekaištavo jo seseriai dėl jos elgesio, vadino ją necenzūriniais žodžiais. Jis, norėdamas apginti seserį, įsikišo į konfliktą, apsistumdė su J. B., susikibo grumtis. Iš nugaros priėjęs P. M., sugriebęs jam už kaklo, bandė jį atitraukti nuo J. B., tačiau jis J. B. nepaleido, nes buvo įpykęs. V. V., sugriebęs P. M., atitraukė nuo jo. Jis 2-3 kartus kumščiu sudavė J. į veidą, suprato, kad prakirto lūpą, nes iš lūpos bėgo kraujas. Matė, kad V. V. sudavė kelis smūgius P. M., tačiau kiek kartų ir kur tiksliai pataikė, negali nurodyti. Kambaryje P. M. smūgių jis nesudavė. Išeidamas iš R. K. buto, matė ant grindų prie sekcijos gulintį P. M.. Jo sesuo D. B. varė juos iš R. K. namų, liepė išeiti, kad nekiltų daugiau muštynių. Išėję iš R. K. buto jis ir V. V. patraukė tolyn nuo namo, paėjus apie 100-200 metrų juos prisivijo J. B., jie vėl apsižodžiavo, apsistumdė, tačiau smūgių lauke vienas kitam nesudavė. Atbėgusi D. B. stūmė J. B. nuo jo, pargriovė J. B. ant žemės, jis jokių smūgių J. B. nesudavė. Paėjus dar 50 metų, išgirdo P. M. balsą, įvairiais necenzūriniais žodžiais koliojantį juos, todėl jie apsisuko ir sugrįžo prie namo. Kai jis priėjo prie namo laiptelių, matė, kad jo mama tarpduryje stovėdama, neleidžia P. M. išeiti į lauką, tačiau P. M. prasiveržė, lipo laipteliais, ėjo link jo. Jis pamanė, kad P. M. puls jį, pirmas smogė kumščiu P. M. į veidą. P. M., žengęs žingsnį nuo laiptelio ant žemės, susigriebė už veido ir suklupo. Po šio smūgio jis atsitraukė nuo P. M. ir kartu su V. V. ėjo tolyn nuo namo, tuomet T. M. sviedė į juos pagalį, kuris pataikė jam į ranką, V. – į koją. Jis, paėmęs pagalį, pribėgo prie J. B. ir trenkė juo J. B. į galvą, nuo smūgio J. B. nugriuvo. Tuo metu kiti namo gyventojai buvo kieme prie ant žemės gulinčio P. M.. Po J. B. suduoto smūgio pagaliu jis išbėgo iš kiemo, pagalį nusviedė į malkų krūvą ir į kiemą daugiau tą naktį negrįžo. Nukentėjusiųjų jis atsiprašė, su jais susitaikė.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo E. B. kaltė įrodyta pilnumoje.

Nukentėjusysis J. B. parodė, kad 2015 m. gruodžio 24 d. svečiavosi pas uošvienę, vėliau pas R. K. (duomenys neskelbtini) kaime, išgėrė daug alkoholio, buvo apsvaigęs, todėl įvykius prisimena miglotai. E. B. – jo sutuoktinės brolis, su juo nebuvo susipykę. Dėl ko kilo konfliktas 2015 m. gruodžio 24 d. vakarą R. K. bute, jis neprisimena, tačiau pamena, kad jis su E. B. buvo susikibę, griuvo ant lovos. Suduotų smūgių nepamena. Kas vyko lauke, taip pat neprisimena, tačiau prisimena, kad matė kieme kraujo klane gulintį P. M.. Išėjęs į kiemą jis kalbėjo mobiliuoju telefonu, stovėjo prie namo kampo, kas ir kuo sudavė smūgį jam į galvą, nematė. Pajutęs smūgį į pakaušį, nugriuvo ant žemės. Po to prie savo veido matė kažkieno kojas, spėja, kad jam buvo spirta, tačiau tai tik jo spėjimas, nes smūgio jis neprisimena. Ligoninėje jam susiuvo žaizdą pakaušyje ir buvo išleistas į namus. Su E. B. jis susitaikė, jokių pretenzijų jam nereiškia.

Nukentėjusysis P. M. parodė, kad jis 2015 m. gruodžio 24 d. gėrė pas R. K., kas vyko jo bute ir kieme, jie visiškai nieko neprisimena, atsipeikėjo ligoninėje. Kas ir kiek smūgių jam sudavė, negali nurodyti. E. B. jo atsiprašė, jie susitaikė, pretenzijų kaltinamajam neturi.

Liudytojas V. V. parodė, kad 2015 m. gruodžio 24 d. vakare, susitikęs su E. B., (duomenys neskelbtini) kaime esančioje pavėsinėje gėrė šampą. Pro šalį eidamos M. K. ir D. B. pakvietė juos eiti kartu pas R. K., kurio bute kilo konfliktas tarp E. B. ir J. B.. J. B. puolė prie E. B., jie susistumdė. Kai prie E. B. pripuolė P. M., jis pastarąjį atitraukė ir delnu sudavė vieną smūgį P. M. į galvą, nuo jo smūgio P. M. nenugriuvo. Jis nematė, ar E. B. sudavė smūgius J. B., J. B. prakirstos lūpos taip pat nepastebėjo. Jiems išėjus į lauką ir einant tolyn nuo namo, išgirdo necenzūrinius žodžius, kurie, kaip jie suprato, buvo skirti jiems. Dėl to jie sugrįžo į kiemą. P. M. prasiveržė pro E. B. mamą, kuri laikė užtvėrusi lauko duris, ir puolė link E., kuris vieną kartą trenkė P. M. į veidą. Jis išgirdo nemalonų smūgio garsą, nuo šio E. B. smūgio P. M. sukniubo ir nugriuvo ant žemės. Tuo metu E. B. jokio pagalio rankose neturėjo. Jiems išeinant iš kiemo, kažkas į juos metė pagalį, pataikė jam į koją. Kaip tas pagalys atsidūrė R. B. rankose, kur E. B. nubėgo, jis nematė. Kai apsisuko ir grįžo prie namo, matė prie kampo gulintį J. B.. Jis J. B. nespyrė, kur nubėgo E. B. nematė, namo jis parėjo vienas.

Liudytoja D. M. parodė, kad 2015 m. gruodžio mėnesį naktį iš 24 į 25 d. prabudo nuo triukšmo. Atėjusi į R. K. butą, matė susikibusius ir besistumdančius E. B. ir J. B., prie sekcijos pamatė gulinį sužalotu veidu ir gumbu kaktoje savo sutuoktinį P. M.. Ji buvo sugrįžusi į savo butą, ieškojo savo sūnaus. Kas pakėlė P. M. nuo grindų nematė. Po to matė, kaip E. B. išėjo į lauką, P. M. ir J. B. taip pat veržėsi į lauką, tačiau jų neišleido E. S.. P. M. pavyko prasiveržti ir išeiti į kiemą. Tuo metu ji vėl sugrįžo į savo butą ieškoti sūnaus, jo neradusi, taip pat išėjo į kiemą. Kieme buvo jos sūnus, matė atbėgantį su pagaliu rankose E. B., kuris pribėgęs trenkė pagaliu J. B. į galvą, J. B. nugriuvo aukštielninkas ant žemės. Kaip buvo suduotas smūgis jos vyrui P. M., ji nematė.

Liudytoja E. M. parodė, kad ją pažadino triukšmas, sklindantis iš R. K. buto. Atėjusi į šį butą, matė savo patėvio P. M. kaktoje didelį gumbą. Kai D. B. pasakė, kad E. su V. sugrįžta, P. M. ėmė veržtis į kiemą, E. S. laikė užtvėrusi duris, tačiau P. M. prasibrovė pro ją. Iš paskos į kiemą išėjo ji ir jos brolis T. M.. Jos brolis T. sviedė į E. ir V. pagalį, kuris pataikė V. į koją. E., pakėlęs tą pagalį, priėjęs prie P. M., vieną kartą trenkė P. M. į veidą. Tuo metu P. M. jau buvo nulipęs nuo namo laiptelių, stovėjo ant žemės, nuo smūgio sukniubo. Tuo pačiu pagaliu E. B. trenkė kieme stovėjusiam J. B. į galvą. Nuo šio smūgio J. B. nugriuvo aukštielninkas.

Akistatos tarp kaltinamojo E. B. ir liudytojos E. M. metu (86-87 b. l. 1 t.) liudytoja E. M. patvirtino, kad ji matė, kaip E. B. pagaliu sudavė vieną kartą P. M. į veidą.

Liudytojas T. M. parodė, kad jis, atėjęs į R. K. butą, matė gumbą savo tėvo P. M. kaktoje. Iš mamos ir D. B. pasakojimų jis sužinojo, kad jo tėvą sumušė E. B.. Kai tėtis išėjo į kiemą, jis, pasiėmė pagalį, kurį laiko koridoriuje savigynai, ir taip pat išėjo į kiemą. Stovėdamas ant laiptelių, sviedė pagalį į E. B. pusę, ar kam pataikė, nematė. Jo numestą pagalį pasiėmė E. B. ir pagaliu vieną kartą trenkė jo tėvui P. M., nuo smūgio jo tėvas suklupo, jis priėjo prie tėvo, ar dar kam nors E. B. sudavė, jis nematė.

Liudytojas R. K. parodė, kad 2015 m. gruodžio 24 d. vakare jo bute girtuokliavo su P. M., jis apsvaigo ir užmigo, kas vyko jo namuose jis nieko nematė.

Liudytoja E. S. parodė, kad ji, išgirdusi triukšmą, išėjo į lauką, matė savo sūnų E. ir jo draugą V. einančius iš kiemo link tvenkinio. Bandė sulaikyti P. M. ir J. B., tačiau jie prasiveržė pro ją ir išėjo kiemą. Matė, kaip P. M. ir jos sūnus E. puolė prie vienas kito ir pradėjo muštis, kiek kuris kuriam sudavė smūgių, ji nematė. Jos sūnus E. B. pagalio rankose tuo metu neturėjo. Jiems besimušant P. M. suklupo, jam iš nosies bėgo kraujas. T. M. turėjo pagalį, ar jį metė, nematė. Kaip ir iš kur E. pasiėmė pagalį, ji nematė, tačiau matė, kaip pagaliu jos sūnus sudavė J. B. per galvą, nuo smūgio Justinas nugriuvo ant žemės.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo (9-12 b. l. 1 t.) ir foto nuotraukų (13-15 b. l. 1 t.) matyti, kad 2015 m. gruodžio 25 d. 1 val. 55 min – 2 val. 30 min apžiūrėjus gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kiemą, nustatyta, jog ant asfaltuotos namo kiemo dangos ir betoninių laiptų pirmų dviejų laiptelių matomos kraujo dėmės.

Iš greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelių (29, 35 b. l. 1 t. ) matyti, kad iš karto po konflikto2015 m. gruodžio 25 d. 1 val. 38 min dėl patirtų sužalojimų P. M. ir J. B. buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba, nukentėjusieji pristatyti į gydymo įstaigas.

Iš specialisto išvadose aprašytų medicininių duomenų (27, 33 b. l. 1 t.) matyti, kad P. M. dėl kairio skruostikaulio, kairio viršutinio žandikaulio ir nosies kaulų lūžimų nuo 2015 m. gruodžio 25 d. iki 2016 m. sausio 4 d. buvo gydomas Respublikinės Šiaulių ligoninės neurochirurgijos skyriuje, J. B. 2015 m. gruodžio 25 d. VšĮ Kelmės ligoninėje suteiktas gydymas – pirminis chirurginis operacinis muštinės žaizdos pakaušio srityje sutvarkymas, tą pačią dieną išvyko gydytis į namus. P. M. 2015 m. gruodžio 29 d. atlikta chirurginė operacija, atstatyti skruostikaulio lūžiai, 2016 m. sausio 4 d., pašalinus siūlus iš operacinio pjūvio, išrašytas ambulatoriniam gydymui.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus teismo medicinos specialisto išvadoje (27-28 b. l. 1 t.) nurodyta, jog P. M. padaryti sužalojimai: kairio skruostikaulio, kairio viršutinio žandikaulio ir nosies kaulų lūžiai, poodinė kraujosruva kaktoje ir kairės akies vokuose, tikėtina, kad sužalojimai padaryti tiesioginio trauminio poveikio pasekoje, nėra būdingi griuviminei traumai, galėjo būti padaryti vieno trauminio poveikio pasekoje, užduotyje nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku, t. y. 2015 m. gruodžio 25 d. apie 1 val. 40 min suduodant pagaliu, sužalojimai padaryti kietu buku daiktu, kuo galėjo būti ir pagalys. P. M. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl kairio skruostikaulio, kairio viršutinio žandikaulio ir nosies kaulų lūžių jo sveikata sutrikdyta ilgiau nei dešimt dienų.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus teismo medicinos specialisto išvadoje (33-34 b. l. 1 t. ) konstatuota, jog J. B. padaryti sužalojimai: muštinė žaizda pakaušio srityje, odos nubrozdinimas viršutinės lūpos srityje, kurie padaryti kontaktuojant su bukais kietais daiktais ar galimai paviršiais. J. B. nustatyti kūno sužalojimai nėra būdingi vienkartiniam griuvimui, šie sužalojimai padaryti 2 trauminiais poveikiais, prieš kreipiantis pagalbos į VšĮ Kelmės ligoninę 2015-12-25, galimai užduotyje nurodytu laiku, neatmetama galimybė, kad nustatyti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis įvykio aplinkybėmis. J. B. nustatyti kūno sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais ar paviršiais. Pagalys, pagal žalojančių daiktų rūšinę priklausomybę priskiriamas kietiems bukiems daiktams. J. B. nustatyti kūno sužalojimai visumoje kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 20, 301 straipsnių nuostatomis įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, baudžiamojo proceso įstatymo numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti, teisėjo ar teismo, kurio žinioje yra konkreti baudžiamoji byla, pripažinti duomenys, patvirtinantys arba paneigiantys bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išspręsti. Tiek tiesioginiai, tiek netiesioginiai įrodymai turi įrodomąją vertę. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą įrodymai turi būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti baudžiamojo proceso įstatyme numatytais proceso veiksmais. Duomenys tikrinami atliekant BPK numatytus proceso veiksmus, taip pat tarpusavyje lyginant duomenis, gautus iš skirtingų šaltinių. Pagal susiformavusią teismų praktiką apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“, 3.1.8 punktas).

Iš aptartų įrodymų visumos darytina išvada, kad 2015 m. gruodžio 25 d. apie 1 val. 30 min E. B. viešoje vietoje – daugiabučio gyvenamojo namo kieme – P. M. ir J. B. atžvilgiu panaudojo smurtą, privertė nepatogiai pasijausti kitus, konflikte nedalyvavusius asmenis – namo gyventojus, nukentėjusiųjų artimuosius, E. B. elgesys J. B. ir P. M. atžvilgiu – smūgių sudavimas į galvos sritį, ko pasekoje nukentėjusiesiems buvo padaryti sužalojimai – J. B. žaizda pakaušio srityje, P. M. – veido kaulų lūžiai - buvo susijęs su akivaizdžiu demonstravimu nepagarbos aplinkiniams ir dorovės nepaisymu. Tiek nukentėjusieji, tiek kaltinamasis patvirtino, kad jie nebuvo susipykę, konflikto dingstis buvo apsvaigusio nuo alkoholio J. B. žodinis, nereikšmingas konfliktas su sutuoktine, todėl kaltinamojo agresyvūs, smurtiniai veiksmai buvo akivaizdžiai chuliganiško pobūdžio. Tokie kaltinamojo veiksmai laikytini įžūliais, todėl E. B. veiksmuose yra nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalyje, sudėtis. Kaltinamasis E. B., elgdamasis įžūliai – suduodamas smūgius P. M. ir J. B., ne tik sutrikdė visuomenės rimtį, bet ir nesunkiai sužalojo nukentėjusįjį P. M., todėl jo veiksmuose yra nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalyje ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, sutaptis.

Kaltinamasis E. B., pripažindamas kaltę, pripažino sudavęs smūgį rankos kumščiu į veidą nukentėjusiajam P. M., dėl ko buvo sužalotas nukentėjusiojo veidas, pripažįsta sudavęs pagaliu smūgį nukentėjusiajam J. B. į galvą, taip sužalodamas J. B. galvą pakaušio srityje. Tačiau kaltinamasis neigia sudavęs smūgį nukentėjusiajam P. M. į veidą pagaliu. Įvertinus įrodymų visetą, tikėtina, kad sužalojimai P. M. galėjo būti padaryti, būtent, suduodant smūgį į veidą pagaliu, o ne ranka. Medicininiais dokumentais ir specialisto išvada patvirtinta, kad P. M. nuo suduoto smūgio lūžo net trys kaulai - skruostikaulio, žandikaulio ir nosies, medicinos ekspertas patvirtino, kad tokie sužalojimai galėjo būti padaryti kietu buku daiktu. Kaltinamojo suduotą smūgį į veidą pagaliu matė E. M. ir T. M.. Jų parodymais netikėti teismas neturi pagrindo – jie abu įvykio metu buvo blaivūs, nuosekliai ir vienodai patvirtino smūgio sudavimo ir pagalio E. B. rankose atsiradimo aplinkybes. Dėl suduoto smūgių skaičiaus taip pat abejonių nekyla, liudytojai T. M., E. M., V. V. parodė, kad E. B. P. M. sudavė vieną smūgį, pats kaltinamasis taip pat pripažįsta vieno smūgio sudavimą, nuo ko P. M. suklupęs ir jam iš nosies ėmęs bėgti kraujas. Taigi, kaltinimas tikslinamas, nurodant, kad E. B. P. M. sudavė vieną smūgį pagaliu. Taip pat tikslintinas ir įvykio laikas. Kadangi GMP kvietimo kortelėse (29, 35 b. l. 1 t.) yra aiškiai nurodytas pagalbos kvietimo laikas – 1 val. 38 min, todėl, akivaizdu, kad E. B. neteisėti veiksmai negalėjo būti padaryti 1 val. 40 min, kaip nurodyta kaltinime, įvykio laikas tikslinamas, nurodant, kad E. B. pažeidė viešąją tvarką ir smūgius sudavė apie 1 val. 30 min.

Šiaulių teritorinė ligonių kasa, pareikšdama civilinį ieškinį (40-41 b. l. 1 t.), prašė priteisti iš kaltinamojo 885,80 Eur Valstybinei ligonių kasai prie sveikatos apsaugos ministerijos už nukentėjusiesiems P. M. ir J. B. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas. Iš Valstybinės ligonių kasos duomenų bazės išrašų (42, 43 b. l. 1 t.) matyti, kad už P. M. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas VšĮ Respublikinei Šiaulių ligoninei ir VšĮ Tytuvėnų pirminės sveikatos priežiūros centrui iš privalomojo sveikatos draudimo fondo iš viso sumokėta 861,72 Eur, už J. B. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas VšĮ Kelmės ligoninei iš privalomojo sveikatos draudimo fondo sumokėta 24,08 Eur. Pripažinus kaltinamąjį E. B. kaltu dėl P. M. ir J. B. sužalojimo, iš kaltinamojo priteistinos nukentėjusiųjų gydymo išlaidos (CK 6.263 str.).

Kaltinamasis E. B. nukentėjusiųjų atsiprašė, su jais susitaikė, todėl jo prisipažinimą ir gailėjimąsi laikytina nuoširdžiu ir jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Kaltinamasis pripažino, kad jo veiksmams – susinervinimui dėl nukentėjusiojo J. B. elgesio, smurto panaudojimui nukentėjusiųjų atžvilgiu - įtakos turėjo alkoholis, todėl jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Nesunkus sveikatos sutrikdymas – apysunkis nusikaltimas, už kurį įstatymas numato vienintelę bausmę – laisvės atėmimą. Kaltinamasis E. B. nusikalto turėdamas neišnykusį teistumą už analogišką nusikalstamą veiką - viešosios tvarkos sutrikdymą, todėl jo atsakomybę švelninančias įstatymo nuostatas taikyti nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, kad E. B. kaltu prisipažino, atsiprašė nukentėjusiųjų, su jais sutaikė, laisvės atėmimo bausmė jam skiriama pirmą kartą, todėl ši bausmė jam skirtina švelnesnė nei jos vidurkis, numatytas BK 138 straipsnio 2 dalies sankcijoje. Kadangi jis teisiamas pirmą kartą už apysunkį nusikaltimą, todėl yra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, jos vykdymą atidedant vidutinės trukmės laikotarpiui, paskiriant įpareigojimus, kurie padėtų pasiekti bausmės tikslus – pradėti dirbti arba mokytis, dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams;

padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, ir nuteisti laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmes subendrinti, griežtesne apimant švelnesnę, galutinę bausmę paskirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 6, 8 punktais, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant per tris mėnesius po nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba mokytis, viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje, neišvykti už gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento paėmimą - iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistas.

Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti. Priteisti iš E. B. Valstybinei ligonių kasai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 885,80 Eur (aštuonis šimtus aštuoniasdešimt penkis eurus 80 euro centus) žalos atlyginimui.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Kelmės rajono apylinkės teismą.