Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

civilinio ieškovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje atstovams Sigitui Kamarauskui, Kristinai Stankevičiūtei,

viešajame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. O., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, nedirbantis, teistas:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 12 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BK) 259 straipsnio 1 dalį 8 MGL dydžio bauda;Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 6 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį (penkios nusikalstamos veikos), 187 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos ir paskirta laisvės apribojimo bausmė dvejiems metams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, paskirtoji bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirtas laisvės apribojimas vieneriems metams ir keturiems mėnesiams;Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 16 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimo bausme vieneriems metams ir trims mėnesiams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, paskirtoji bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirtas laisvės apribojimas dešimčiai mėnesių, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirtoji bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 6 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirtas laisvės apribojimas dvejiems metams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, ši bausmė buvo subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 12 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė bausmė buvo paskirta – laisvės apribojimas dvejiems metams ir 6 MGL dydžio bauda; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 1 dalį (trylika nusikalstamų veikų) ir 187 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 4 dalimi ir 65 straipsniu, paskirtos bausmės buvo subendrintos ir paskirtas laisvės atėmimas trejiems metams ir devyniems mėnesiams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirtas laisvės atėmimas dvejiems metams ir šešiems mėnesiams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. O. 2016 m. gegužės 10 d., nuo 14.30 val. iki 15.10 val., prekybos centro „Panorama“, esančio Saltoniškių g. 9, Vilniuje, požeminėje aikštelėje -1G geltonoje zonoje nuo I. O. priklausančio automobilio Mercedes Benz ML350 BLUETEC, v. n. (duomenys neskelbtini) pagrobė du dienos šviesos žibintus, vieneto žibinto vertė 180,96 Eur, bendra vertė 361,92 Eur, tuo padarydamas I. O. 361,92 Eur turtinę žalą.

Šiais savo veiksmais A. O. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 1 dalyje.

Be to, A. O. 2016 m. birželio 8 d., apie 09.15 val., automobilių stovėjimo aikštelėje prie pastato, esančio Visorių g. 27, Vilniuje, nuo automobilio Mercedes Benz GL 350 CDI, v. n. (duomenys neskelbtini) priklausančio D. J., atvirai, matant liudytojai J. B., pagrobė du priekinius LED dieninius žibintus, vieneto vertė 160,74 Eur, tuo padarydamas D. J. 321,48 Eur turtinę žalą.

Šiais savo veiksmais A. O. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalyje.

Be to, A. O. 2016 m. gegužės 27 d., apie 14.00 val., Lvovo g. 38A, Vilniuje, nuo automobilio Mercedes Benz, v. n. (duomenys neskelbtini) priklausančio UAB „(duomenys neskelbtini)“, stovėjusio prie pastato Nr. 38A, Lvovo g., Vilniuje, pasikėsino pagrobti LED žibintą, kurio vertė 193,70 Eur, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, nes nesugebėjęs tinkamai išmontuoti žibinto pasišalino iš įvykio vietos.

Šiais savo veiksmais A. O. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 1 dalyje.

Be to, A. O. 2016 m. gegužės 27 d., apie 14.00 val., Lvovo g. 38A, Vilniuje, vagystės nuo automobilio Mercedes Benz, v. n. (duomenys neskelbtini) priklausančio UAB „(duomenys neskelbtini)“, metu, tyčia sugadino minėtai bendrovei priklausantį turtą – žibintą, kurio vertė 193,70 Eur, groteles, kurių vertė 21,09 Eur, apdailą, kurios vertė 48,80 Eur, tuo padarydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ 263,59 Eur turtinę žalą.

Šiais savo veiksmais A. O. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 187 straipsnio 1 dalyje.

Įrodymai ir jų vertinimas dėl I. O. priklausančio turto pagrobimo

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis teigė, jog I. O. priklausančio turto negrobė. Ikiteisminio tyrimo metu prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, kadangi apklausos metu buvo apsvaigęs. Su šia nusikalstama veika yra siejamas, kadangi anksčiau buvo teistas už panašių veikų padarymą. A. O. pripažino, jog byloje esančiame vaizdo įraše yra užfiksuotas jis.

Ikiteisminio tyrimo metu A. O. parodė, jog 2016 gegužės mėnesį, tikslaus laiko nurodyti negali, prekybos centre „Panorama“ požeminėje aikštelėje nuo automobilio Mercedes Benz nuėmė LED žibintus su grotelėmis, kuriuos pardavė Gariūnuose už 50 Eur, pinigus išleido savo reikmėms. Vagystės metu galėjo subraižyti automobilio bamperį. (t. 1, b. l. 52)

Ikiteisminio tyrimo metu A. O. taip pat parodė, jog 2016 m. gegužės 10 d. PC „Panorama“ nusikalstamos veikos nepadarė. Prisipažino, kadangi neprisiminė, ar padarė nusikalstamą veiką. Prisipažino, kadangi buvo sulaikytas savo gimtadienio dieną, buvo euforijos būsenoje, nerimtai žiūrėjo į įtarimą ir apklausos metu buvo pagiringas. (t. 2, b. l. 68)

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji I. O. parodė, jog 2016 m. gegužės 10 d. atvažiavo į PC „Panorama“, po pusvalandžio pamatė, kad jos automobilio žibintai išplėšti. Apie vagystę pranešė apsaugai. Buvo iškviesta policija. Automobilį buvo palikusi požeminėje aikštelėje -1G, netoli įėjimo. Pažįstamas V. V. sakė, jog matė įtartiną asmenį, kuris ėjo link jai priklausančio automobilio. V. V. pasiteiravo atsitiktinai, jam skambino kitu klausimu, kol laukė policijos. Nukentėjusioji nurodė, jog V. V. jai sakė, kad jam sukėlė įtarimą asmuo, kuris nuėjo link jos automobilio. V. V. sakė, jog asmuo elgėsi įtartinai, lyg tirdamas aplinką. Pagarsinus I. O. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, ji patvirtino šių parodymų teisingumą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas įvertinęs surinktus ir ištirtus įrodymus konstatuoja, kad A. O. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalyje.

Liudytojos J. B. parodymai, duoti tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, patvirtina, kad ji matė, jog A. O. klūpo prie nukentėjusiojo automobilio ir kažką daro, jai kilo įtarimas, todėl ji paklausė, ką kaltinamasis daro. Tokius liudytojos parodymus iš dalies patvirtina D. J. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu bei teisme. Nukentėjusysis nurodė, kad J. B. jam pasakojo, jog ji matė kaltinamąjį prie automobilio, klausė šio, ką jis veikia. Pats kaltinamasis taip pat nurodė, jog tuo metu, kai jis grobė žibintus, pro šalį ėjusi moteris pasiteiravo, ką jis daro. Moteriai paaiškino, jog jo buvo paprašyta nunešti žibintus į šalia esantį servisą. Jam buvo kilusi mintis nutraukti savo nusikalstamus veiksmus. Iš aptartų teiginių yra akivaizdu, jog A. O. nusikalstami veiksmai buvo pastebėti, o kaltinamasis suvokė, kad jo veiksmai liudytojai sukėlė įtarimų. Nekyla abejonių, jog liudytoja suvokė, kad A. O. veiksmai yra galimai neteisėti, todėl ji ir kreipėsi į kaltinamąjį. Taip pat yra visiškai akivaizdu, kad kaltinamasis suvokdamas, jog yra užkluptas darant nusikaltimą ir siekdamas išvengti kliūčių nusikalstamos veikos pabaigimui bei saugiam pasišalinimui iš įvykio vietos, liudytoją suklaidino, nurodydamas išgalvotą savo veiksmų pateisinimą. Teismo įsitikinimu, nagrinėjamu atveju kaltinamojo veiksmų kvalifikavimui yra ne tiek svarbu, ką suvokė liudytoja (kaip jau minėta, nors ir negalėdama tiksliai identifikuoti kaltinamojo veiksmų, liudytoja vis tiek suvokė, jog galimai vyksta kažkas neteisėto), o svarbesnis yra paties kaltinamojo santykis su jo atliktais neteisėtais veiksmais ir reakcija į liudytoją, atliekant šiuos veiksmus. Kaip jau minėta, A. O. be jokios abejonės suvokė, kad liudytoja pastebėjo jo nusikalstamus veiksmus, kurie jai sukėlė įtarimų, tačiau kaltinamajam paprasčiausiai pavyko kuriam laikui suklaidinti liudytoją, nukreipti jos dėmesį. Teismas konstatuoja, jog A. O. suvokimas, kad jis buvo pastebėtas darant nusikaltimą, jo supratimas, jog liudytoja suvokė, kad jo veiksmai yra galimai neteisėti, yra pakankamas tam, jog turto pagrobimas būtų kvalifikuotas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį, net ir atsižvelgus į tai, jog J. B. iš karto nevisiškai suvokė kaltinamojo nusikalstamų veiksmų esmės, o vėliau buvo suklaidinta kaltinamojo. Faktą, kad kaltinamasis suprato, jog yra užkluptas nusikaltimo darymo vietoje ir jo veiksmų aiškus identifikavimas yra tik laiko klausimas, iš dalies patvirtina tai, kad jis iš įvykio vietos iš esmės nedelsdamas pasišalino.

ADB Gjensidige baudžiamojoje byloje pareiškė 1000,75 Eur dydžio civilinį ieškinį, kadangi už kaltinamojo padarytą žalą sumokėjo nukentėjusiajam minėtą pinigų sumą. Nukentėjusysis D. J. baudžiamojoje byloje pareiškė 111,20 Eur dydžio civilinį ieškinį, t. y. tokiai sumai, kurios neatlygino draudimo bendrovė. A. O. su minėtais civiliniais ieškiniais sutiko, juos pripažino, dėl šių civilinių ieškinių byloje ginčų nekilo, todėl jie yra tenkintini.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja I. P. parodė, kad 2016 m. gegužės 27 d., apie 14 val., su kolegomis išėjo į lauką, kur šalia įėjimo pastebėjo asmenį, sėdintį ant šaligatvio. Asmuo buvo apie 35 metų amžiaus, apie 180 cm ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, ištatuiruota dešine ranka, apsirengęs tamsios spalvos marškinėlius ir kelnes, tamsių trumpų plaukų. Pakalbėjusi su kolegomis, užėjo į patalpas, esančias Lvovo g. 35, Vilniuje. Užėjusi į vidų pradėjo stebėti šį asmenį. Asmuo dažnai prieidavo prie šviesios spalvos Mercedes automobilio. Asmuo, priėjęs prie automobilio, kažką pritūpęs krapštydavo, po to vėl atsistodavo ir atsisėsdavo ant šaligatvio, priėjo ir nuėjo nuo automobilio maždaug penkis kartus. Jis dažnai žvalgėsi į šalis, kalbėdavo ar imitavo pokalbį telefonu. Maždaug po pusvalandžio šis asmuo dingo. Asmenį galėtų atpažinti. (t. 1, b. l. 75)

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas M. Z. parodė, jog žino A. O. kaip asmenį linkusį daryti nusikalstamas veikas. Liudytojas teigė, jog jis yra daręs atpažinimą iš kartotekų su liudytoja. Buvo įtarimas, kad A. O. galimai galėjo padaryti nusikalstamas veikas, todėl buvo nuvykta į Lvovo gatvę ir liudytojai parodytos nuotraukos. Liudytojai buvo parodytos 5-7 kartotekos nuotraukos. Tarp nuotraukų buvo ir A. O. nuotrauka. Liudytoja atpažino A. O.. Galimai kaltinamąjį atpažino pagal veido bruožus ar plaukų spalvą. Buvo surašytas procesinio veiksmo protokolas. A. O. nuotrauka buvo, kadangi jis darė tokias nusikalstamas veikas, kitų asmenų nuotraukos buvo atrinktos pagal tą patį kriterijų.

Iš asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų ar vaizdo įrašų kartotekų protokolo matyti, kad I. P. atpažino A. O. kaip asmenį, kuris dažnai prieidavo prie automobilio, nuo kurio dingo detalės. Asmenį atpažino pagal bendrus veido bruožus, tatuiruotą ranką. (t. 1, b. l. 76-77)

Iš UAB (duomenys neskelbtini) atstovo pareiškimo matyti, kad 2016 m. gegužės 27 d., apie 14.00 val., Lvovo 38A -31, Vilniuje, buvo rastas įmonei priklausantis apgadintas automobilis MB E220, v. n. (duomenys neskelbtini) Nuo automobilio buvo bandyta numontuoti priešrūkinį dešinės pusės žibintą kartu su apdaila. Tai daręs asmuo nesugebėjo tinkamai jo išmontuoti ir sulaužęs jį pasišalino. (t. 1, b. l. 56)

Iš ataskaitų žiūryklės matyti, jog 2016 m. gegužės 27 d. 13.37 val. Bendrajam pagalbos centrui buvo pranešta apie tai, kad romų kilmės vyras, apie 35 metų amžiaus, 185 ūgio, apsirengęs sportiniu kostiumu, apgadino automobilį MB, v. n. (duomenys neskelbtini) Taip pat buvo nurodyta papildoma informacija, kad buvo pavogta LED žibinto apdaila, galimai bandant pagrobti patį LED žibintą, žibinto stiklas suskilęs. (t. 1, b. l. 59)

Iš policijos pareigūno tarnybinio pranešimo matyti, jog 2016 m. gegužės 27 d. 13.54 val. buvo gautas pranešimas apie įvykį. Nuvykus į nurodytą vietą, buvo nustatyta, jog nuo automobilio Mercedes, v. n. (duomenys neskelbtini) pavogta dešinės pusės priekinio bamperio LED žibinto apdaila ir sugadintas dešinės pusės priekinio bamperio LED žibintas (skilo stiklas). Apžiūrint automobilį bei bendraujant su pranešėju buvo nustatyta liudytoja I. P., kuri matė asmenį, galimai padariusį nusikalstamą veiką. (t. 1, b. l. 58)

Iš apžiūros protokolo matyti, jog 2016 m. gegužės 27 d. buvo apžiūrėtas automobilis MB E220, v. n. (duomenys neskelbtini) stovintis prie pastato Lvovo g. 35, Vilniuje. Automobilio priekiniame bamperyje sugadintas (skilęs) priekinio dešinės pusės bamperio LED žibintas ir nėra šio žibinto apdailos. (t. 1, b. l. 60-63)

Įvertinus byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, teismas konstatuoja, jog kaltinimas A. O. dėl pasikėsinimo pagrobti svetimą turtą ir svetimo turto apgadinimo pasitvirtino.

Iš UAB (duomenys neskelbtini) atstovo pareiškimo matyti, kad 2016 m. gegužės 27 d., apie 14.00 val., (duomenys neskelbtini), Vilniuje, buvo rastas šiai įmonei priklausantis apgadintas automobilis MB E220, v. n. (duomenys neskelbtini) Nuo automobilio buvo bandyta nuimti priešrūkinį dešinės pusės žibintą kartu su apdaila. Faktus, jog buvo bandoma pagrobti automobilio MB E220, v. n. (duomenys neskelbtini) žibintą, taip pat jog automobilis buvo apgadintas, patvirtina ataskaitų žiūryklėje, minėto automobilio apžiūros protokole, policijos pareigūno tarnybiniame pranešime užfiksuoti duomenys. Taigi nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 1 dalyje ir 187 straipsnio 1 dalyje, padarymo faktas abejonių nekelia. Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas tik dėl to, ar nusikalstamas veikas padarė A. O..

Liudytoja I. P. patvirtino, kad ji buvo prie ofiso ir matė asmenį, kuris stoviniavo prie automobilio, galimai Mercedes Benz, ji matė, kaip asmuo lyg ir spardė ar krapštė minėtą automobilį. Be to, teisme liudytoja teigė, kad galimai po valandos į ofisą atėjo automobilio savininkas ir pasakė, jog buvo apgadinta priekinė automobilio dalis, bamperis ar žibintas, domėjosi, ar kas matė įvykį. Liudytoja I. P. teisme teigė, jog neatpažįsta A. O.. Tuo pačiu ji nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu ji visas aplinkybes atsiminė geriau. Ikiteisminio tyrimo metu ši liudytoja teigė, kad 2016 m. gegužės 27 d., apie 14 val., pastebėjo asmenį, sėdintį ant šaligatvio. Asmuo buvo apie 35 metų amžiaus, apie 180 cm ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, ištatuiruota dešine ranka, apsirengęs tamsios spalvos marškinėlius ir kelnes, tamsių trumpų plaukų. Pakalbėjusi su kolegomis, užėjo į ofiso patalpas ir pradėjo stebėti anksčiau minėtą asmenį. Asmuo tai prieidavo, tai nueidavo nuo šviesios spalvos automobilio Mercedes Benz. Jis dažnai žvalgėsi į šalis, kalbėdavo ar imitavo pokalbį telefonu. Maždaug po pusvalandžio šis asmuo dingo. Liudytoja nurodė, jog minėtą asmenį galėtų atpažinti. Taigi iš I. P. parodymų matyti, jog ji matė asmenį, kuris kėsinosi pagrobti automobilio žibintą bei apgadino automobilį, ji nurodė, kad galėtų jį atpažinti.

Iš asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų ar vaizdo įrašų kartotekų protokolo matyti, kad I. P. atpažino A. O. kaip asmenį, kuris dažnai prieidavo prie automobilio, nuo kurio dingo apdailos detalės. Akivaizdu, jog parodymas atpažinti iš kartotekų buvo atliktas nesilaikant Lietuvos Respublikos BPK 194 straipsnio nuostatų, t. y. šis veiksmas nebuvo fotografuojamas arba kitaip vizualiai fiksuojamas, liudytojai buvo parodyta ne ikiteisminio tyrimo įstaigoje surinkta asmenų nuotraukų kartoteka, o 5 ar 7 asmenų nuotraukos. Vis tik teismui nekyla abejonių, jog liudytoja iš tikrųjų iš jai pateiktų nuotraukų atpažino būtent A. O.. Kaip jau buvo minėta, liudytoja kaltinamojo teisme neatpažino, tačiau ikiteisminio tyrimo metu ji apibūdino asmenį, kurį matė prie automobilio, nurodė, kad jį galėtų atpažinti. Pastebėtina, jog pirmasis asmens apibūdinimas buvo užfiksuotas dar ataskaitų žiūryklėje, t. y. pranešant apie įvykį. Akivaizdu, jog šis apibūdinimas buvo nurodytas iš I. P. žodžių, kadangi būtent ji matė asmenį prie automobilio, be to, policijos pareigūno tarnybiniame pranešime ji buvo nurodoma kaip vienintelė liudytoja, kuri matė asmenį padariusį nusikalstamą veiką. Taigi aplinkybė, kad praėjus pakankamai ilgam laiko tarpui teisme liudytoja nebeprisiminė asmens, kurį buvo anksčiau atpažinusi, nepaneigia fakto, jog ji galėjo atpažinti ir atpažino šį asmenį ikiteisminio tyrimo metu, t. y. nuo aplinkybių, apie kurias ji davė parodymus, praėjus kelioms dienoms. Liudytojo M. Z. parodymai taip pat patvirtina, jog I. P. buvo parodytos 5-7 nuotraukos, taip pat ir A. O. nuotrauka, o liudytoja iš jai parodytų fotonuotraukų atpažino būtent A. O.. Liudytojas paaiškino, jog I. P. buvo rodomos asmenų, kurie darė panašaus pobūdžio nusikaltimus, nuotraukos. Šiuo atveju teismui yra suprantama logika, kodėl liudytojai nebuvo rodoma visa ikiteisminio tyrimo įstaigoje surinkta asmenų nuotraukų kartoteka, t. y. liudytojai buvo parodytos tik tų asmenų, kurie užsiima panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų darymu, nuotraukos. Akivaizdu, jog tokiu būdu motyvuotai buvo susiaurintas ratas asmenų, kurie galėjo padaryti tirtą nusikalstamą veiką, taip palengvinant kalto asmens identifikavimą bei paiešką. Teismas pastebi ir tai, kad liudytojos I. P. apklausos ir asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų ar vaizdo įrašų kartotekų laikas iš dalies dubliuojasi, vis tik šis faktas, vertinant jį su anksčiau aptartais įrodymais, nėra pagrindas abejoti šių veiksmų atlikimo protokoluose užfiksuotais duomenimis.

Pirmą kartą apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu A. O. prisipažino, jog Lvovo gatvėje bandė nuo automobilio Mercedes Benz nuimti žibintus, tačiau jam to padaryti nepavyko, todėl pagrobė tik apdailą. Bandydamas pagrobti žibintą, galėjo jį apgadinti. Pastebėtina, jog A. O. šios apklausos metu nurodė tokią aplinkybę (apdailos dingimo faktą), kuri nebuvo nurodyta pranešime apie įtarimą. Tokia aplinkybė buvo užfiksuota tik policijos pareigūno tarnybiniame pranešime bei automobilio apžiūros protokole. Teismas neturi pagrindo abejoti šios apklausos metu duotais A. O. parodymais, jie sutampa su kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisme ištirtais duomenimis, kurios teismas laiko įrodymais. Kaltinamasis vėlesnių apklausų metu bei teisme neigė, jog kėsinosi pagrobti UAB (duomenys neskelbtini) turtą bei jį apgadino, vis tik teismas konstatuoja, jog vėlesnių apklausų metu bei teisme A. O. duoti parodymai yra vertintini, kaip siekis palengvinti savo teisinę padėtį bei išvengti baudžiamosios atsakomybės. Kaip jau buvo nurodyta vertinant įrodymus dėl I. O. turto pagrobimo, taip ir šiuo atveju nėra jokio pagrindo manyti, kad A. O. apklausos metu buvo apsvaigęs, elgėsi neadekvačiai ir galėjo netinkamai suvokti tam tikras aplinkybes. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad kaltinamajam buvo pranešta apie įtarimus padarius keturias nusikalstamas veikas (dvi padarytos vienu metu (idealioji sutaptis)), todėl nėra pagrindo manyti, jog jis galėjo savo nusikalstamus veiksmus supainioti, prisipažinti dėl to, ko nėra padaręs, t. y. nusikalstamų veikų skaičius šiuo atveju nėra toks, kuriame būtų galima pasimesti ar kažką supainioti dėl pačios veikos padarymo fakto.

Anksčiau aptartų faktų visuma, vertinant juos kartu su tuo, jog A. O. anksčiau yra teistas už panašaus pobūdžio nusikaltimų padarymą, šioje baudžiamojoje byloje yra nustatyta, kad jis padarė dvi analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas, yra pakankama, kad be jokių pagrįstų abejonių būtų galima konstatuoti, jog kaltinamasis iš tikrųjų pasikėsino pagrobti UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą bei apgadino šiai įmonei priklausantį turtą.

UAB (duomenys neskelbtini) baudžiamojoje byloje pareiškė 351,96 Eur dydžio civilinį ieškinį. Vis tik teisme buvo gautas šios įmonės atstovo pareiškimas, kuriame yra nurodoma, kad minėta įmonė atsisako civilinio ieškinio, kadangi AB „Lietuvos draudimas“ atlygino kalto asmens nusikalstamais veiksmais padarytą turtinę žalą.

AB „Lietuvos draudimas“ šioje baudžiamojoje byloje yra pateikęs 290,88 Eur civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo bei 5 procentų procesinių palūkanų priteisimo iš kaltinamojo. Iš AB „Lietuvos draudimas“ baudžiamojoje byloje pateiktų duomenų matyti, jog šis civilinis ieškovas išmokėjo 290,88 Eur draudimo išmoką UAB (duomenys neskelbtini) dėl šiai įmonei priklausančio automobilio apgadinimų. Taigi AB „Lietuvos draudimas“ civilinis ieškinys dalyje dėl 290,88 Eur atlyginimo yra visiškai pagrįstas, todėl tenkintinas. Atsižvelgus į tai, kad AB „Lietuvos draudimas“ dėl A. O. nusikalstamų veiksmų buvo padaryta žala, kaltinamasis privalo šią žalą atlyginti ir anksčiau minėta pinigų suma yra priteisiama būtent iš jo.

AB „Lietuvos draudimas“ civiliniame ieškinyje suformuluotas prašymas priteisti 5 procentų procesinių palūkanų nuo bylos iškėlimo iki nuosprendžio visiško įvykdymo yra atmestinas. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos CK) 6.37 straipsnio 1 dalyje nustatyta bendra taisyklė, jog palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai. To paties straipsnio antrojoje dalyje numatyta skolininko pareiga mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Lietuvos Respublikos CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Ši norma patalpinta į Lietuvos Respublikos CK XVII skyrių „Sutarčių neįvykdymo teisinės pasekmės“ ir civiliniams atsakovams baudžiamojoje byloje negali būti taikoma, nes jų civilinė atsakomybė yra ne sutartinė, o deliktinė. Deliktinę atsakomybę reglamentuoja Lietuvos Respublikos CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus trečiajame skirsnyje išdėstytos normos, kurios palūkanų pagal prievolę atlyginti žalą nenumato. Dėl to AB „Lietuvos draudimas“ prašymas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, priteisti iš kaltinamojo penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo nuosprendžio visiško įvykdymo negali būti tenkinamas. Tokios pozicijos laikosi ir kasacinės instancijos teismas (pavyzdžiui, kasacinės nutartys Nr. 2K-181/2010, 2K-280/2010 ir kt.).

A. O. atsakomybę lengvinančia aplinkybe (dėl D. J. priklausančio turto pagrobimo) prižįstama tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kitų A. O. atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė. Kaltinamojo atsakomybę visų nusikalstamų veikų padarymo atvejais sunkina tai, kad nusikalstamas veikas padarė recidyvistas (Lietuvos Respublikos BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Pažymėtina, jog pagal Lietuvos Respublikos BK 27 straipsnio 1 dalį nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Toks asmuo yra recidyvistas.

Skirdamas A. O. bausmes, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė keturis tyčinius nusikaltimus, iš kurių vienas priskiriamas apysunkių nusikaltimų, o trys nesunkių nusikaltimų kategorijoms nuosavybei. Taip pat teismas įvertina ir tai, jog vienas nusikaltimas nutrūko pasikėsinimo stadijoje (kaltinamasis nesugebėjo išmontuoti automobilio žibinto), į nusikaltimais padarytos žalos dydį. Teismas atsižvelgia ir į tai, kad kaltinamasis anksčiau yra ne kartą teistas, beveik visais atvejais už analogiškas nusikalstamas veikas nuosavybei, naujas nusikalstamas veikas padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu, t. y. net ir priėmus jam apkaltinamąjį nuosprendį ir patikėjus, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti be jos realaus atlikimo, kaltinamasis vis tiek darė naujas nusikalstamas veikas, jis yra ne kartą baustas administracine tvarka. A. O. neturi pastovaus darbo, Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre nėra gydytas, Vilniaus priklausomybės ligų centre įtrauktas į įskaitą nuo 2015 m. sausio 19 d. (diagnozė – psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant opioidus, priklausomybės sindromas). Aptartų aplinkybių visuma leidžia konstatuoti, jog A. O. už padarytas nusikalstamas veikas yra skirtinos griežčiausios atitinkamų normų sankcijose numatytos bausmės, t. y. laisvės atėmimo bausmės. A. O. skiriamų bausmių dydžiai nustatytini neviršijantys atitinkamų normų sankcijose numatytų šių bausmių vidurkių.

Teismo posėdžio metu A. O. gynėjas pateikė dokumentus, kurie patvirtina, jog kaltinamojo motina bei sesuo turi sveikatos problemų, kaltinamasis yra sukūręs šeimą, kurioje auga du mažamečiai vaikai, vis tik nurodyti faktai nešvelnina kaltinamojo atsakomybės, kadangi jie nėra susiję su nusikalstamomis veikomis, jų padarymo priežastimis. Teismo posėdžio metu taip pat buvo pateikti dokumentai, iš kurių matyti, jog A. O. yra įgijęs vidurinį išsilavinimą, turi profesinį išsilavinimą, lankė įvairius kursus. Teismas čia pažymi, jog A. O. įgytos žinios nesutrukdė jam daryti nusikalstamų veikų, įgytų žinių jis nenaudojo tam, kad elgtųsi socialiai naudingai, kaltinamasis savo poreikių tenkinimui pasirinkdavo nusikalstamą veikimą.

A. O. skiriamos bausmės bendrintinos vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio nuostatomis.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 11 d. nutartimi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis bei 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto 2 papunkčiu, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 16 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir A. O. paskirtas laisvės atėmimas trejiems metams ir 6 MGL (225 Eur) dydžio bauda. Taigi šiuo nuosprendžiu skiriama bausmė, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 straipsnio nuostatomis, bendrintina su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 11 d. nutartimi paskirta bausme.

Į bausmės laiką įskaitytinas A. O. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam laisvės atėmimą vieneriems metams;

padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam laisvės atėmimą vieneriems metams ir šešiems mėnesiams;

padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam laisvės atėmimą vieneriems metams;

padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 187 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam laisvės atėmimą šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, 4 dalimi, A. O. paskirtą bausmę pagal Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį apėmimo būdu subendrinti su bausme, paskirta pagal Lietuvos Respublikos BK 187 straipsnio 1 dalį, šią bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su kitomis bausmėmis ir A. O. paskirti laisvės atėmimą dvejiems metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirtąją bausmę subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 11 d. nutartimi paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi ir galutinę bausmę A. O. paskirti laisvės atėmimą trejiems metams ir dviem mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose, bei 6 MGL (225 Eur) dydžio baudą.

Į bausmės laiką įskaityti A. O. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2016 m. liepos 8 d. iki 2016 m. lapkričio 8 d.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2017 m. vasario 10 d.

AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje civilinį ieškinį tenkinti ir iš A. O. priteisti šiai įmonei 696,88 Eur turtinei žalai atlyginti.

ADB Gjensidige civilinį ieškinį tenkinti ir iš A. O. priteisti šiai įmonei 1000,75 Eur turtinei žalai atlyginti.

D. J. civilinį ieškinį tenkinti ir iš A. O. priteisti nukentėjusiajam 111,20 Eur turtinei žalai atlyginti.

AB „Lietuvos draudimas“ civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš A. O. AB „Lietuvos draudimas“ priteisti 290,88 Eur turtinei žalai atlyginti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą. Suimtam nuteistajam terminas apeliaciniam skundui paduoti skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jam dienos.