Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Teisėja Daina Dyburienė Teisminio proceso Nr. 2-42-3-00636-2015-4

NUTARTIS

2015 m. gruodžio 17 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irma Čuchraj, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi suinteresuoto asmens UAB „General Financing“ atskirąjį skundą dėl Šilalės rajono apylinkės teismo 2015-10-15 nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo D. V. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys L. V., D. K., AB DnB bankas, UAB „General Financing“, UAB „Gelvora“, antstolė A. P., antstolis K. K.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 str.). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320 str., 338 str.).

Dėl naujų įrodymų

Pareiškėjo kartu su atsiliepimu pateikti nauji įrodymai – sutuoktinės L. V. banko sąskaitos išrašas (patvirtina aplinkybę, jog teta L. Ž. vaiko gimimo proga pervedė 1 400 Lt), 2014-01-15 Pirkimo–pardavimo sutartis (patvirtinanti, jog sutuoktinė L. V. asmeninės nuosavybės teise už 3 000 Lt nusipirko 2,7200 ha ploto miškų ūkio paskirties žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), atsižvelgiant į ginčo pobūdį, teismo priimami ir vertinami (CPK 314 str.).

Bylos duomenimis nustatyta ir įrodyta, jog pagal Kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) AB DnB NORD bankas 2007-12-19 suteikė pareiškėjui 144 810 Eur kreditą iki 2032-11-30 nekilnojamajam turtui – žemės sklypui ir pastatui (renovacijai) pirkti. 2007-06-22 pareiškėjas paėmė 25 000 Lt (7 230 Eur) vartojimo kreditą iš AB banko „Hansabankas“ Nr. 07-064110-GV. Paskolą panaudojo statybiniams įrenginiams ir instrumentams įsigyti. 2008-02-12 pareiškėjas su UAB „General Financing“ sudarė kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pagal kurią gavo 39 531 Lt (11 449 Eur) kreditą. Kreditas suteiktas iki 2010-08-12. Kreditas paimtas projektavimo dokumentacijai rengti renovuojant pastatą bendrabutį, esantį adresu (duomenys neskelbtini). 2008 m. pareiškėjas prarado darbą UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl įmonės bankroto bei nutraukė individualią veiklą. Minėtą 144 810 Eur kreditą pareiškėjas panaudojo nupirkti žemės sklypą su pastatu, kurį planavo renovuoti, įdiegti naujas komunikacijas ir pelningai parduoti suformavęs atskirus nekilnojamojo turto vienetus ir bankas finansavo šią pareiškėjo verslo idėją. 2008-06-01 kreditorius paskolos palūkanų normą padidino iki 6,8 proc. Pareiškėjas vykdė suplanuotą veiklą, investavo į projektą ir savo lėšas, tačiau šalyje prasidėjus ekonominei krizei verslas žlugo, turtas nuvertėjo. 2009-01-21 bankas informavo pareiškėją apie pradelstus mokėjimus. Pareiškėjas nebeturėjo lėšų mokėti ne tik palūkanas, bet ir pragyventi. Bankas 2009-04-21 Tauragės rajono apylinkės teismo Hipotekos skyriui pateikė pareiškimą Nr. 30.56.17/2723 dėl priverstinio skolos išieškojimo. Šio pareiškimo pagrindu Hipotekos skyrius 2009-05-13 priėmė nutartį Nr. TNR-96 areštuoti įkeistą turtą – 0,4947 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), ir jame esantį bendrabutį, turintį 1011,01 kv. m bendro ploto, katilinę. Pareiškėjui nebevykdant įsipareigojimų bankui, įkeistas turtas buvo areštuotas – turto arešto mastas 149 515 Eur. Bankas pateikė vykdyti išieškojimą pagal Tauragės rajono apylinkės teismo 2009-12-10 išduotą nutartį. Turtas buvo parduotas iš varžytynių, tačiau liko skola kreditoriui. Pagal antstolės A. P. pažymą, 2014-04-11 dieną kreditoriui pareiškėjas buvo skolingas 511 417,40 Lt (148 117 Eur). Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbo užmokesčio pažymos nustatyta, jog antstolė išskaičiuoja iš pareiškėjo darbo užmokesčio atitinkamas sumas banko naudai. 2008-02-12 pareiškėjas paėmė 31 000 Lt paskolą iš UAB „General Financing“ 2,5 metų laikotarpiui, turėdamas tikslą toliau vykdyti statybų projektą. Dėl ekonominių priežasčių pareiškėjas nebesugebėjo laiku atsiskaityti su šią kredito įstaiga. 2009-07-15 UAB „General Financing“ kreipėsi į Šilalės rajono apylinkės teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo dėl 31 300 Lt išieškojimo iš skolininko (pareiškėjo). Po to pas antstolį K. K. užvesta vykdomoji byla Nr. 0018/09/00827/1 dėl 38 533,22 Lt ir 5 proc. palūkanų išieškojimo iš skolininko išieškotojos UAB „General Financing“ naudai. 2007-06-22 pareiškėjas paėmė 25 000 Lt vartojimo kreditą, už šiuos pinigus pirko įrangą statyboms, įrankius. Pagal pateiktą grafiką mokėjo įmokas laiku, kol turėjo darbą ir vykdė individualią veiklą, iš kurios gyveno. Šilalės rajono apylinkės teismas 2010-05-04 sprendimu tenkino „Swedbank“, AB, ieškinį – priteisė iš pareiškėjo 13 138,10 Lt skolą, 5 procentų dydžio procesines palūkanas, 394 Lt žyminį mokestį. 2011-11-14 „Swedbank“, AB, ir UAB „Gelvora“ sudarė reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 11-20-50. Pagal šią sutartį naująja kreditore tapo UAB „Gelvora“, kuri įgavo kreditoriaus teises ir pareigas iš skolininko išieškoti 16 931,36 Lt (4 904 Eur) sumą. Šis išieškojimas vykdomas antstolio K. K. (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjas dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, vykdė visus kreditinius įsipareigojimus laiku, tačiau 2009 metais darbdaviui bankrutavus, pareiškėjas neteko darbo, negavo jokių išmokų iš Garantinio fondo. Individuali statybų veikla sustojo – pareiškėjas nebeturėjo užsakymų, neteko pajamų. Pareiškėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo iki 2009-01-15. Netekęs darbo, pareiškėjas dirbo atsitiktinius darbus, buvo registruotas darbo biržoje. Nuo 2014-10-24 įsidarbino ir dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, gauna 434 Eur darbo užmokestį (neatskaičius mokesčių), iš kurių 164 Eur kiekvieną mėnesį nuskaitomi antstolės. Pareiškėjo vardu registruoto nekilnojamojo turto nėra, jo vardu registruotos dvi transporto priemonės (1997 ir 1999 m. gamybos „(duomenys neskelbtini)“) yra areštuotos. Akcijų, vertybinių popierių, kilnojamojo turto pareiškėjas neturi, debitorių neturi, gyvena tėvų būste. Pareiškėjas išlaiko du vaikus – sūnų T. V., gim. (duomenys neskelbtini), dukrą A. V., gim. (duomenys neskelbtini).

Įvertinęs šiuos faktinius duomenis, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog pareiškėjas pagal savo turtinę padėtį negali įvykdyti turimų skolinių įsipareigojimų kreditoriams, o skolinių įsipareigojimų suma, kurios pareiškėjas negali įvykdyti, akivaizdžiai viršija 25 MMA.

Fizinių asmenų bankroto įstatyme nurodyta jo paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningo fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros (FABĮ 1 str. 1 d.). Šiuo įstatymu sudaromos sąlygos fiziniams asmenims, iš esmės pablogėjus jų finansinei būklei, per protingą terminą pagal galimybes tenkinti kreditorių reikalavimus ir, pasibaigus šiam terminui, įstatyme nustatytomis sąlygomis būti atleistiems nuo tolesnio skolų mokėjimo, t. y. atkuriamas jų mokumas ir užtikrinamas kreditorių reikalavimų tenkinimas nustatyta tvarka. Teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra atsisakymo iškelti fizinio asmens bankroto bylą pagrindų (FABĮ 6 str. 1 d.). FABĮ fizinio asmens nemokumas apibrėžiamas kaip tokia asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesio algas (FABĮ 2 str. 2 d.).

Teismas atsisako iškelti nesąžiningo fizinio asmens bankroto bylą dviem atvejais – jeigu jis tapo nemokus dėl CK 6.67 str. nurodytų sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises, kurių sudaryti jis neprivalėjo, arba jeigu nustatomi kitokie jo veiksmai, kurie CK nustatyta tvarka laikomi nesąžiningais. FABĮ detaliau nenurodoma, kokie kiti veiksmai gali būti pripažinti nesąžiningais, todėl jie nustatytini remiantis CK ir kasacinio teismo suformuota įstatymo nuostatų taikymo praktika, atsižvelgiant į FABĮ tikslus ir jame nustatytą specialųjį teisinį reguliavimą. Sąžiningumas yra vienas iš bendrųjų teisės principų (CK 1.5 str. 4 d.), kiekviena sutarties šalis, turėdama sutartinių santykių, privalo elgtis sąžiningai (CK 6.158 straipsnio 1 dalis); sąžiningas elgesys yra privalomas tiek esant ikisutartiniams santykiams (CK 6.163 str.), tiek sudarant sutartį (CK 6.162 str.), tiek aiškinant jos turinį (CK 6.193 str.), tiek ją vykdant (CK 6.200 str.), tiek taikant restituciją (CK 6.222 str.). Civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri taikytina ir vertinant nemokumo priežastis, sprendžiant dėl bankroto bylos iškėlimo fiziniam asmeniui. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad sąžiningumas – tai vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus. Objektyviuoju požiūriu sąžiningumas suprantamas kaip žmogaus elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, t. y. rūpestingas ir atidus elgesys. Subjektyviuoju požiūriu sąžiningumas nusako asmens psichikos būklę konkrečioje situacijoje, atsižvelgiant į asmens amžių, išsimokslinimą, patirtį, faktines bylos aplinkybes. Siekiant nustatyti, ar asmuo yra sąžiningas, būtina taikyti abu šiuos kriterijus (žr., mutatis mutandis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. J. v. J. B., bylos Nr. 3K-3-336/2013; kt.).

Teismui sprendžiant klausimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, pareiškėjo sąžiningumas vertintinas dviem aspektais: pirma, ar skolininkas, kreipdamasis dėl bankroto bylos iškėlimo, sąžiningai pateikė visą informaciją, antra, ar jis tapo nemokus elgdamasis sąžiningai. Be nuorodos į CK 6.67 str. nurodytas nesąžiningo elgesio prezumpcijas, FABĮ 5 str. 8 d. 2 p. neįtvirtintas konkrečių nesąžiningumo atvejų sąrašas, nepateikiama nesąžiningumo apibrėžtis, taip pat nenurodomi nesąžiningumo nustatymo kriterijai. Dėl to aplinkybės, ar asmuo tapo nemokus dėl nesąžiningų veiksmų (neveikimo), kiekvienu konkrečiu atveju pirmiausia vertintinos atsižvelgiant į FABĮ tikslus.

Parengiamieji įstatymo dokumentai (FABĮ koncepcija, tyrimas „Fizinių asmenų nemokumo problemų sprendimo būdų analizė“) patvirtina, kad, priimant FABĮ, nebuvo siekiama padėti nesąžiningiems asmenims atkurti savo mokumą. Pagal Lietuvoje pasirinktą FABĮ įtvirtintą fizinių asmenų nemokumo modelį nenustatytos privalomos sąlygos, kad asmeniui bankroto byla galėtų būti keliama tik tada, kai jis tapo nemokus dėl išskirtinių, nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių (ligos, neįgalumo, nuo asmens nepriklausančio darbo netekimo ir pan.). FABĮ nėra nustatyta, kad dėl savo neatidaus elgesio nemokiu tapęs asmuo automatiškai laikomas nesąžiningu. Neatidus fizinis asmuo, netinkamai įvertinęs savo vartojimo galimybes, taip pat gali būti laikomas sąžiningu ir jam gali būti keliama bankroto byla, jei nekonstatuojama jo nesąžiningų veiksmų. Fizinių asmenų, o ypač vartotojų, išsilavinimas, gyvenimo patirtis yra skirtingi, todėl, sprendžiant klausimą dėl jų sąžiningumo, būtina atsižvelgti ne tik į objektyvųjį, bet ir subjektyvųjį sąžiningumo kriterijų. Nesąžiningu pareiškėjas pripažintinas tuomet, jeigu duomenys apie skolų atsiradimo pagrindą, skolininko elgesį su savo finansais teikia pagrindą išvadai, kad jis sąmoningai (kryptingai) leido susidaryti skoloms, tikėdamasis, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nurašyti, ar kitais būdais elgėsi itin nerūpestingai, konkrečiomis aplinkybėmis jo elgesį vertinant pagal protingumo ir teisingumo principus. Taigi nesąžiningumas gali būti konstatuotas tiek dėl konkrečių asmens veiksmų (prievolių prisiėmimo neketinant jų vykdyti, kreditorių klaidinimo apie savo finansinę padėtį, kredito tikslą ir pan. aplinkybes), tiek dėl jo neveikimo, kai nededama pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais ir dėl to asmuo tampa nemokus. Asmens, kuris buvo pernelyg pasyvus ir nesiėmė priemonių savo mokumui pagerinti, neveikimas, sistemiškai aiškinant įstatymą, pripažintinas nesąžiningu tais atvejais, kai nustatomas asmens suvokimas ir siekis savo padėtį bloginti (jos negerinti). Vertinant asmens galimybę bankrutuoti, taip pat aktualus ir jo nesąžiningas elgesys, kai asmuo, jau būdamas nemokus, reikšmingai padidina savo nemokumą. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad FABĮ 5 str. 8 d. 2 p. reikalaujama, jog egzistuotų asmens nesąžiningo elgesio ir jo nemokumo priežastinis ryšys – nesąžiningumas turi daryti reikšmingą įtaką nemokumui. Tai reiškia, kad menkaverčiai ir reikšmingos įtakos mokumui neturėję sandoriai arba kitoks pareiškėjo elgesys neturi užkirsti kelio jam bankrutuoti.

Ginčo atveju byloje nenustatyta ir apeliantė byloje nepateikė jokių savo argumentus dėl pareiškėjo nemokumą sukėlusių priežasčių, jo nesąžiningumo patvirtinančių faktinių duomenų, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, jog pareiškėjas elgiasi nesąžiningai, galbūt nuslėpdamas duomenis apie tikrąją savo turtinę padėtį. Be to, atsižvelgiant į apeliantės kvestionuojamos 2013-09-13 povedybinės sutarties (notarinio reg. Nr. 2-3915) (t. 1, b. l. 21–24) turinį (inter alia, 2.3 p. „Santuokos metu po šios Sutarties pasirašymo įsigytas nekilnojamas turtas yra sutuoktinio, kurio vardu nekilnojamas turtas yra registruotas, asmeninė nuosavybė.“), įvertinus minėtos 2014-01-15 Pirkimo–pardavimo sutarties dalyką, nuosavybės įsigijimo būdą (t. 2, b. l. 32–36), atmestini kaip nepagrįsti apeliantės argumentai, jog povedybine sutartimi pareiškėjas siekė (siekia) nuslėpti savo tikrąją turtinę padėtį, jog toks jo elgesys vertintinas kaip nesąžiningas ir pan. Juolab dėl povedybinės sutarties teisėtumo ir pagrįstumo teisminių ginčų nėra, o pareigą patikrinti šio sandorio teisėtumą, iškėlus bankroto bylą, turės pareiškėjo bankroto administratorius (FABĮ 12 str. 3 d.).

Fizinių asmenų bankroto įstatymo 4 str. 4 d. 3 p. numatyta, jog prie pareiškimo iškelti bankroto bylą pridedamas ir pateikiamas fizinio asmens turimo viso turto sąrašas (nekilnojamasis turtas; sąskaitose esančios lėšos, nurodant sąskaitas kredito įstaigose; grynieji pinigai, jeigu jų suma viršija 1 MMA; akcijos, kiti vertybiniai popieriai ir kitas turtas) (toliau – turtas) ir fizinio asmens nurodoma jo vertė. Bankroto byla gali būti nutraukiama paaiškėjus aplinkybei, jog pareiškėjas pateikė neteisingą informaciją apie savo turtą, turimus įsipareigojimus. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą ir šios bylos aplinkybes, darytina išvada, kad šioje bylos stadijoje įstatymo reikalavimai, susiję su duomenų apie pareiškėjo turimą turtą pateikimu, yra įvykdyti. Apeliantė teigdama priešingai, nepateikė tai patvirtinančių faktinių duomenų.

Nustatant, ar asmuo pajėgus vykdyti savo įsipareigojimus, būtina nustatyti ir įvertinti jo per ataskaitinį laikotarpį (mėnesį) mokėtiną pinigų sumą, gaunamas pajamas, gaunamų sumų realumą, lėšas, būtinas pragyvenimui. Atsižvelgiant į tai, kad priimant nutartį iškelti fiziniam asmeniui bankroto bylą būtina, įvertinus nurodytus kriterijus, konstatuoti jo nemokumą, reikalavimas pareiškėjui įrodyti, jog jis iš potencialiai gautinų lėšų galės patenkinti visus kreditorių reikalavimus, būtų nelogiškas ir prieštarautų šios proceso stadijos tikslams. Ginčo atveju apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aplinkybę, jog pareiškėjas yra skolingas ne vienam kreditoriui, jog pareiškėjo dabartinės pajamos ir perspektyvos per kuo trumpesnį laiką rasti geriau apmokamą darbą ir (ar) įgyti profesiją, žinias ar atitinkamą patirtį yra objektyviai apribotos, pagrįstais vertina pareiškėjo atsiliepimo argumentus, jog šiuo metu antstolio išieškoma iš jo darbo užmokesčio suma tenkina tik vieno kreditoriaus (apeliantės) interesus, o kiti kreditoriai lieka nelygiavertėje situacijoje.

Kitas apeliantės argumentas, jog pirmosios instancijos teismas neanalizavo, iš kokių lėšų pareiškėjas ketina bent iš dalies atsiskaityti su kreditoriais ir bankroto administratore iškėlus bankroto bylą ir patvirtinus mokumo atkūrimo planą, atmestinas kaip nepagrįstas. Pažymėtina, jog skundžiamoje nutartyje teismas analizavo ir vertino duomenis apie pareiškėjo gaunamas pajamas, vertino, kiek pareiškėjui reikalinga piniginių lėšų būtiniems poreikiams tenkinti, kiek lėšų skirtina administratorei nuo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos (CPK 185 str.).

Teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog pareiškėjas yra nemokus bei nėra FABĮ 5 str. 8 d. nustatytų pagrindų, todėl teisėtai ir pagrįstai iškėlė pareiškėjui bankroto bylą. Be to, sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog bankroto bylos iškėlimas labiau atitinka tiek pareiškėjo, tiek kreditorių interesus, nes bus rengiamas fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo planas, bus siekiama su kreditorių pagalba atkurti pareiškėjo mokumą. Iškėlus bankroto bylą, bankroto administratorius turės patikrinti pareiškėjo sandorius, sudarytus per ne trumpesnį nei 36 mėnesių laikotarpį, ir pareikšti ieškinius dėl sandorių, galėjusių turėti įtakos tam, kad fizinis asmuo negali įvykdyti prievolių kreditoriams, pripažinimo negaliojančiais (FABĮ 12 str. 3 d.). Taip bus patvirtintos arba paneigtos apeliantės (kitų kreditorių) abejonės dėl pareiškėjo sąžiningumo.

Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, teismas

nutaria:

Šilalės rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.