Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2023-04-04 · Baudžiamoji byla Nr. 1-344-917/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2023-04-04
Bylos Nr.
1-344-917/2023
Teisminio proceso Nr.
01-1-40850-22-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Sigita Meškauskienė
Kaltinamasis
R. K.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-344-917/2023Teisminio proceso Nr.01-1-40850-22-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6.;1.1.8.1;1.1.9.2;1.2.25.4.2.6.;2.1.8; 2.1.10.1; 2.3.6.4.5; 2.12.2.8; (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. balandžio 4 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Sigita Meškauskienė,sekretoriaujant Loretai Dosinienei,dalyvaujant prokurorei Ritai Mikalauskienei,kaltinamajam R. K.,laiduotojai V. K.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini). Kaune, Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ( toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

R. K. 2022 m. spalio 27 d. apie 00.18 val. Kaune, Kaunakiemio gatve iki (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėto namo vairavo kelių transporto priemonę - automobilį "VW Passat", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o būtent: alkoholio matuokliu "Drager Alcotest 7510" Nr. ARKB-0327 jam nustatytas 1,57 promilių neblaivumas.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Kaltinamasis R. K. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai, labai gailėjosi dėl įvykio, neginčijo prokuroro perskaitytame kaltinime išdėstytų aplinkybių ir paaiškino, kad buvo išgėręs alkoholio. Pripažįsta, kad buvo neblaivus ir toks vairavo automobilį. Tą dieną turėjo verslo susitikimą su partneriais, kur ir buvo vartojamas alkoholis. Jautėsi gerai, tačiau neįvertino išgerto alkoholio kiekio. Vairuotas automobilis priklauso R. K., kuri nežinojo, kad jis važiuos neblaivus. Labai gailisi dėl įvykio ir pasižada daugiau taip niekada nesielgti.

Kaltinamajam R. K. pilnai pripažinus savo kaltę, visi proceso dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).

Be kaltinamojo prisipažinimo, R. K. kaltė dėl nusikalstamos veikos padarymo yra visiškai įrodyta liudytojų ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, apžiūros protokolais, tarnybiniais pranešimais, kita bylos medžiaga.

Iš tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, kad 2022 m. spalio 27 d. Kauno apskr. VPK policijos pareigūnų ekipažas apie 00.18 val., gatvėje ties A. Juozapavičiaus pr. (duomenys neskelbtini), Kaune, sustabdė patikrinimui automobilį "VW Passat", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo R. K. gim. (duomenys neskelbtini) m. Patikrinus asmenį alkoholio kiekio matuokliu Drager Alcotest 7510 Nr. ARKB-0327, patikros sertifikato Nr. 1710559, 00.20 val. pirmu patikrinimu nustatytas 1,87 prom. neblaivumas, antru patikrinimu 00.39 val. nustatytas 1,57 prom. neblaivumas. Automobilis "VW Passat" nugabentas į saugomą automobilių aikštelę, adresu Technikos g. 18A, Kaunas. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 281-1 str. 1 d. (b.l. 1-4).

Iš 2022 m. spalio 27 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad Juozapavičiaus pr. (duomenys neskelbtini), Kaune, apžiūrėtas baltos spalvos automobilis "VW Passat", valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Po apžiūros paimtas automobilis ir užvedimo raktelis. (b.l. 7-26)

Iš VĮ "Regitra" duomenų bazės išrašo matyti, kad automobilis "VW Passat", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruotas R. K. vardu (b.l. 31-32)

Iš neblaivumo nustatymo akto matyti, kad alkoholio kiekio matuokliu "Drager Alcotest 7510" Nr. ARKB-0327, patikros sertifikato Nr. 1710559, R. K. 2022 m. spalio 27 d. 00.20 val. pirmu patikrinimu nustatytas 1,87 prom. neblaivumas, antru patikrinimu 00.39 val. nustatytas 1,57 prom. neblaivumas. (b.l. 37)

Iš VšĮ "Emprekis" pažymos matyti, kad automobilio "VW Passat", 2013 metų laidos rinkos vertė Lietuvoje su PVM yra 10750.00 eurų. (b.l. 31-32)

Iš automobilio "VW Passat", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertinimo ataskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad rinkos vertė yra 5100.00 Eur. (b.l. 40-72)

Liudytojas D. R. parodė, kad jis dirba Kauno AVPK Reagavimo valdyboje specialistu. 2022 m. spalio 27 d. apie 00.15 val. patruliuojant nustatytu maršrutu, kartu su kolege iš Kauno AVPK OVS budėtojo buvo gautas pranešimas, kad Kaune, Kaunakiemio gatve, ties namu pažymėtu numeriu (duomenys neskelbtini), galimai neblaivus vairuotojas vairuoja automobilį "VW Passat", valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Nuvykę pastebėjo važiuojantį automobilį, kurį sustabdžius vairuotojas neigė vartojąs alkoholį, tačiau nuo jo sklido alkoholio kvapas, todėl buvo patikrintas jo blaivumas. Alkoholio matuokliu "Drager Alcotest 7510" Nr. ARKB-0327 00.20 val. jam nustatytas 1,87 promilių neblaivumas, o 00.39 val. jam nustatytas 1,57 promilių neblaivumas. (b.l. 87-89)

Liudytoja R. K. parodė, kad R. K. yra jos vaiko tėvas, tačiau jos kartu negyvena, bendro ūkio neveda. Ji gyvena (duomenys neskelbtini), Kaune, o R. gyvena (duomenys neskelbtini), Kauno rajone. Automobilis "VW Passat", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso jai ir yra registruotas jos vardu. Ji leidžia automobiliu naudotis R., kai iškyla poreikis jų bendrą vaiką paimti iš mokyklos ir nuvežti į užklasinius būrelius. 2022 m. spalio 27 d. apie 15.00 val. R. atvykęs į jos darbovietę, esančią (duomenys neskelbtini), Kaune, kur kaip ir įprastai pasiėmė jos automobilį "VW Passat", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir juo nuvyko paimti jų vaiko iš mokyklos ir nuvežti į treniruotę. Vaiką paėmęs iš treniruotės jį nuvežė į jos namus. Pagal susitarimą automobilį turėjo palikti prie jos namų. Vaikas buvo namuose, tačiau automobilio prie namų nebuvo, ji skambino R., tačiau jis neatsiliepė. Vėliau sužinojo, kad jis naktį vairavo jos automobilį būdamas neblaivus ir jį sustabdė policijos pareigūnai. Apie tai, kad R. vairuos automobilį būdamas neblaivus, ji nežinojo. Jeigu būtų žinojusi, tikrai nebūtų to leidusi. Kadangi automobilis "VW Passat", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso jai prašo jį jai grąžinti. (b.l. 75-78)

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį pasitvirtino, o būtent: R. K. 2022 m. spalio 27 d. apie 00.18 val. Kaune, (duomenys neskelbtini) vairavo kelių transporto priemonę - automobilį "VW Passat", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, alkoholio matuokliu "Drager Alcotest 7510" Nr. ARKB-0327 jam nustatytas 1,57 promilių neblaivumas. Kaltinamasis R. K. savo kaltę pripažino, teisiamojo posėdžio metu jis nurodė, jog vairavo transporto priemonę neblaivus, neblaivumo patikros rezultatų alkotesteriu neginčijo. R. K. kaltę patvirtina ir kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys – policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, ikiteisminio tyrimo metu duoti liudytojų parodymai, apžiūros protokolai. Taigi, teisiamajame posėdyje neginčijamai nustatyta, kad R. K. sąmoningai sėdo už vairo ir vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad R. K. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

IV. Dėl laidavimo instituto taikymo

Teisminio bylos nagrinėjimo metu V. K. prašė perduoti R. K. jos atsakomybei pagal laidavimą ir atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės be užstato, o baudžiamąją bylą nutraukti.

Pagal BK 40 straipsnį, asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ir kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys.

R. K. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis administracine tvarka baustas vieną kartą (1 t., b.l. 114). Psichiatrinis gydymas, įskaita – neregistruotas. Priklausomybės ligų gydymas, įskaita - Priklausomybės ligų centre neužregistruotas (1 t., b.l.106-108). Jis neteistas, dirba, turi pastovią gyvenamąją vietą. Visos kaltinamąjį charakterizuojančios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, ką ir pats teisme pasižadėjo.

Laiduotoja V. K. teisme nurodė, kad kaltinamasis yra jos sūnus, jie kasdiena bendrauja, gerai sutaria. Laiduotojos teigimu, R. K. jos patarimų klauso ir išvadas iš šio įvykio padarė. V. K. yra teigiamai charakterizuojama, ji neteista, turi pastovią gyvenamąją vietą. Iš visų šių aplinkybių darytina išvada, kad laiduotoja yra vertas teismo pasitikėjimo ir gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam. Įvertinus visą bylos situaciją, kaltinamojo bei laiduotojos turtinę padėtį, laidavimas skirtinas be užstato bei artimas termino minimumui.

V. Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo

BK 42 straipsnio 6 dalies nuostatos numato, kad padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme, remiantis šio kodekso 67, 68, 68¹, 68², 71, 72, 72¹, 72², 72³ ir 72⁴ straipsniais, gali būti skiriamos viena arba daugiau šių baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise, viešųjų teisių atėmimas, teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas, įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, turto konfiskavimas, įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu, dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, išplėstinis turto konfiskavimas, įpareigojimas pranešti apie gyvenamosios vietos pakeitimą ar išvykimą iš jos. Baudžiamojo poveikio priemonių paskirtis yra padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis). Spręsdamas klausimą dėl tinkamo teisingumo pricipo įgyvendinimo individualizuojant baudžiamosios atsakomybės sąlygas pritaikymo, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis).

BK 68 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta nuostata, jog teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų (įstatymo redakcija Nr. XIII-1929, nuo 2019 m. balandžio 1 d.).

Sprendžiant baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo kaltinamajam R. K. klausimą ir atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones. Nustatant šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą, teismas atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos rūšį – tyčinis nusikaltimas, susijęs su eismo saugumu, į tai, kad kaltinamasis faktiškai naudojosi specialia teise, vairavo transporto priemonę, kai jam buvo nustatytas 1,57 promilių neblaivumas, nusikaltimo stadiją (baigtas), pobūdį (kaltės forma – tyčia), tai, kad kaltinamasis praeityje neteistas, per penkerius metus tik vieną kartą baustas administracine tvarka, jo veikos motyvus ir tikslus, vieną baudžiamąją atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kaltinamojo asmenybę ir charakteristiką. Atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį, siekiant užtikrinti visuomenės saugumą, kaltinamajam pagrįstai skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti visų rūšių transporto priemones).

Teismas, spręsdamas dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones trukmės, pažymi, jog bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad R. K. padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, dėl ko jo veiksmai ir buvo kvalifikuoti ne pagal atitinkamas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (ANK), bet pagal BK nuostatas. Tokie neteisėti kaltinamojo veiksmai sukėlė realų pavojų tiek savo, tiek kitų eismo dalyvių turtui, sveikatai bei eismo saugumui. Be to, kaip jau minėta, pagal BK 54 straipsnio 2 dalį viena iš aplinkybių, į kurias atsižvelgia teismas, skirdamas bausmę, yra kaltininko asmenybė. Tai reiškia, kad bausmės, kartu ir baudžiamojo poveikio priemonės, paskirtis gali būti pasiekta skiriant tokias įstatymo numatytas bausmes ir baudžiamojo poveikio priemones, kurios maksimaliai atitiktų kaltininko asmenybę. Minėta, jog analizuojamu atveju savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos R. K. pripažino pilnai, yra teisiamas pirmą kartą, jis pozityviai charakterizuojamas, itin retai daro administracinius nusižengimus, todėl apibendrinus virš išdėstytas aplinkybes, bei atsižvelgiant į proporcingumo principą, uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, nustatytinas artimas minimaliam terminui -1 metai 6 (šeši) mėnesiai (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnis).

BK 72 straipsnis numato, kad šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas turi būti konfiskuojami. Kitam fiziniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo žinoti ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti (BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punktas). Šioje byloje nustatyta, kad automobilis "VW Passat", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruotas R. K. vardu (b.l. 31-32). Įvykio metu kaltinamojo vairuota, tačiau R. K. faktiškai priklausanti transporto priemonė atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme, o taip pat transporto priemonė tiesiogiai įvardijama BK 281¹ straipsnio 1 dalies dispozicijoje, kaip komentuojamame straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymo priemonė. Todėl atsižvelgiant į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, manytina, kad siekiant padėti įgyvendinti bausmės paskirtį – atimti ar apriboti kaltinamajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, taip pat siekiant apsaugoti visuomenės interesus, tikslinga ne tik atimti teisę vairuoti transporto priemones, bet ir konfiskuoti transporto priemonės vertę, kurios dydis, nustatytinas pagal kaltinamojo pateiktą transporto priemonės vertinimo ataskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) – 5100,00Eur (1 t., b.l. 41-72), kadangi šiame dokumente automobilio vertė yra individualizuota pagal jo techninę būklę, apgadinimus, trūkumus ir kitas nurodomas automobilio technines savybes.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad BK 72 straipsnis reglamentuoja turto konfiskavimo taikymo sąlygas ir aplinkybes. BPK VII dalies normos, reglamentuojančios nuosprendžio ir nutarties vykdymą, nenumato galimybės išdėstyti iš asmens išieškotos konfiskuotino turto vertės atitinkančios pinigų sumos mokėjimo dalimis tam tikram laikotarpiui ar nustatyti terminą, per kurį asmuo privalo sumokėti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. BPK 342 straipsnio 4 dalies 7 punkte nurodyta, kad įsiteisėjęs nuosprendis dėl baudžiamojo poveikio priemonių – turto konfiskavimo ir išplėstinio turto konfiskavimo – pateikiamas vykdyti antstoliams. Vadovaujantis BPK 357 straipsnio 6 dalimi, jeigu nuosprendžiu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas arba išplėstinis turto konfiskavimas, nuosprendį paskelbęs teismas nuosprendžio nuorašą, konfiskuotino turto dokumentų nuorašus ir vykdomąjį raštą išsiunčia nuosprendžio vykdymo vietos antstoliui ir apie tai raštu praneša teritorinei valstybinei mokesčių inspekcijai. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau –BVK) 22 straipsnyje numatyta tik baudos bausmės ilgesnio sumokėjimo termino nustatymo galimybė. O turto konfiskavimas (šiuo atveju – konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas) kaip baudžiamojo poveikio priemonė negali būti prilyginama baudai kaip bausmei ir negali būti vykdoma BVK nustatyta tvarka.

Taigi, įsiteisėjęs nuosprendis dėl BK 72 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės perduodamas bausmę vykdančiai institucijai – antstoliui, kuris nuosprendį vykdo vadovaudamasis atitinkamomis CPK nuostatomis (CPK 584 straipsnio 1 dalies 2 punktas). CPK 624 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu skolininkas per raginime įvykdyti sprendimą nustatytą terminą teismo sprendimo neįvykdo, antstolis ne vėliau kaip per dešimt dienų nuo tos dienos, kurią pasibaigė terminas įvykdyti sprendimą, pradeda jį vykdyti priverstinai. Vadovaujantis CPK 625 straipsnio 1 dalimi, vykdomąjį dokumentą vykdantis antstolis šio kodekso nustatyta tvarka savo iniciatyva arba vykdymo proceso dalyvių prašymu savo patvarkymu vykdymo veiksmus gali atidėti, vykdomąją bylą sustabdyti ar vykdomąjį dokumentą grąžinti išieškotojui. Taigi, įstatymas numato, jog antstolis gali spręsti dėl vykdymo veiksmų atidėjimo ir vykdomosios bylos sustabdymo. Tad kaltinamajam išaiškintina, kad jis nuosprendžio vykdymo metu neturėdamas galimybės iš karto sumokėti visos iš jo priteistos konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos, turi galimybę kreiptis į antstolį dėl atitinkamų sprendimų priėmimo, taip pat ir dėl skolos mokėjimo išdėstymo bei grafiko vykdomojoje byloje.

VI. Dėl kardomųjų priemonių ir kitų klausimų

Kaltinamajam R. K. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė –specialiosios teisės sustabdymas, kuris nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinas, o baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones terminas yra skaičiuotinas nuo 2022 m. spalio 28 d.

Daiktai ir dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

1) Automobilio registracijos liudijimas, automobilis "VW Passat", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jo užvedimo raktelis grąžinti R. K. (b.l. 79-84), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini R. K..

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsniu, 273 straipsniu, 290 straipsniu, 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304–305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

R. K., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduoti laiduotojos V. K. atsakomybei be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą. Baudžiamąją bylą nutraukti.

Išaiškinti R. K., kad jeigu jis laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu jis laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti V. K., kad ji gali atsisakyti laidavimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirti R. K. baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 1 (vienerius) metus 6 (šešis) mėnesius), šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. spalio 28 d.

R. K. paskirtą kardomąją priemonę - specialiosios teisės sustabdymą, nuosprendžiui įsiteisėjus ir jį pradėjus vykdyti, panaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, valstybės naudai iš R. K. konfiskuoti automobilio "VW Passat", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę, t.y. 5100,00 Eur.

Daiktai ir dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

1) Automobilio registracijos liudijimą, automobilį "VW Passat", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jo užvedimo raktelį, grąžintus R. K. (b.l. 79-84), nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti R. K..

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus(išaiškinti, kad jei bus teikiamas apeliacinis skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).

Teisėja Sigita Meškauskienė