Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Irma Randakevičienė, išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės Editos Kadūnienės pareiškimą baudžiamojoje byloje, kurioje

G. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Užimtumo tarnyboje, teistas:

1) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. kovo 31 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 6 mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 21.00 val. iki 06.00 val., įpareigojant mokytis, tęsti mokslą ar dirbti, uždraudžiant bendrauti su nurodytais asmenimis;

2) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. kovo 8 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 3 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsniu, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. kovo 31 d. nuosprendžiu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 5 mėnesiams. Vadovaujantis BK 92 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas1 metams, paskiriant auklėjimo poveikio priemones – įspėjimą, elgesio apribojimus - būti namuose nuo 22.00 val. iki 07.00 val., įpareigojant nebendrauti su nurodytu asmeniu;

3) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. balandžio 6 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 1 dalį (2 veikos) – laisvės atėmimu 1 metams. Vadovaujantis BK 64 straipsniu, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. kovo 8 d. nuosprendžiu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 3 mėnesiams. Vadovaujantis BK 92 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, paskiriant auklėjimo poveikio priemones – įspėjimą, elgesio apribojimus – būti namuose nuo 22.00 val. iki 07.00 val., įpareigojant nebendrauti su nurodytu asmeniu. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. birželio 28 d. nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas;

4) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 5 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 metams ir 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose;

5) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 6 d. nuosprendžiu pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, paskirta galutinė subendrinta 1 metai 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas atidėtas 2 metams.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis G. K. 2022-01-22 16.45 val. Vilniuje, Geležinio Vilko g., ties „Studentų“ sustojimu, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,63 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju G. K. pripažino savo kaltę visiškai ir parodė, kad dieną prieš įvykį, tai yra 2022-01-21 nuo pietų pas pažįstamą vartojo alkoholinius gėrimus. Tą kartą išgėrė virš 1 l degtinės, kitą dieną tęsė išgertuves ir iki pietų taip pat gėrė degtinę. Išgėręs panoro namo, dėl to sėdo už automobilio „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairo ir išvažiavo. Jam važiuojant G. V. g., Vilniuje, jį sustabdė policijos pareigūnai, kurie sustabdę pasiteiravo, kada jis paskutinį kartą vartojo alkoholinius gėrimus. Jis nurodė, kad prieš porą valandų. Dėl savo veiksmų labai gailisi. Vairuotojo pažymėjimo neturi. Kitus asmens tapatybės dokumentus kažkur pametęs. (b. l. 48)

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju P. V. S. pareiškė kad jo seneliui E. S. nuosavybės teise priklausė automobilis „Audi 80 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Senelis senyvo amžiaus, automobiliu nebesinaudojo, todėl nusprendė jį parduoti. Jis 2021 m. gruodžio pabaigoje įdėjo automobilio pardavimo skelbimą į internetinę svetainę „www.autogidas.lt“. 2022-01-04 su juo susisiekė pirkėjas G. K.. Tą pačią dieną po pietų pas juos atvyko G. K. kartu su vyresniu asmeniu, galimai jo tėvu, ir apžiūrėjo automobilį. G. K. automobilis patiko ir 2022-01-04 už 500 Eur jį įsigijo – tarp jo senelio E. S. ir G. K. buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis, kuria buvo parduotas automobilis „Audi 80 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Su G. K. buvo sutarta, kad jis pagal teisės aktus ir nustatytą tvarką pirmasis kreipsis su sutartimi į VĮ „Regitra“ padalinį dėl naujo savininko įregistravimo. G. K. užsiminė, kad į padalinį nuvyks sekančią dieną. Po kelių dienų G. K. taip ir nepaskambino, o jis VĮ „Regitros“ internetiniame puslapyje vis tikrindavo automobilio registracijos būseną. Pastebėjęs, kad automobilio registracijos būsena nesikeičia, jis pats kreipėsi į G. K., t. y. skambino ir klausė, kada jis nuvyks į padalinį, bet taip jis ir nenuvyko. Pardavimo metu automobilis buvo apdraustas ir draudimas galiojo iki 2022-01-25, taip pat galiojo ir automobilio techninė apžiūra iki 2022 m. vasario. (b. l. 34)

(duomenys neskelbtini) vyresn. tyrėjo V. G. tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodyta, kad 2022-01-22 17.00 val. Vilniuje, G. V. g., ties „Studentų“ sustojimu, G. K., pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,63 promilės etilo alkoholio koncentracija. (b. l. 6)

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikalstamų veikų registravimo skyriuje pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-02689-22 pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalies požymius (transporto priemonių vairavimas, kai vairuoja neblaivus asmuo). (b. l. 7-11)

Bendrojo pagalbos centro duomenimis, 2022-01-22 16.45 val. gautas pranešimas, kad Vilniuje, Savanorių pr., centro kryptimi, matomas pavojingai manevruojantis kelyje automobilis „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. )

(duomenys neskelbtini) vyr. patrulio A. G. 2022-01-22 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2022-01-22 16.51 val. dirbant kartu su vyr. patruliu A. S. iš Vilniaus VPK OVS buvo gautas pranešimas, kad Vilniuje, G. V. g., link Vingio parko važiuoja „Audi 80“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas galimai neblaivus. Automobilis „Audi 80“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo sustabdytas „Studentų“ stotelėje. Paaiškėjo, jog automobilį vairavo G. K. ir 2022-01-22 17.00 val. jo iškvėptame ore buvo nustatyta 2,66 prom. etilo alkoholio koncentracija, 17.17 val. – 2,63 prom. etilo alkoholio koncentracija. Teisės vairuoti transporto priemones G. K. neturėjo. (b. l. 12)

Vaizdo įraše (1 vnt.) iš policijos pareigūnų, atvykusių į įvykio vietą, kūno kamerų matyti, kad vaizdo įrašuose užfiksuota įvykio vieta ir policijos pareigūnų bendravimas su kaltinamuoju G. K. (b. l. 31).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 1-ojo policijos komisariato tyrėjos G. K. 2022-02-03 kitų objektų apžiūros protokolu buvo apžiūrėtas „Body Cam“ vaizdo įrašas. Atidaromas vaizdo įrašas Nr. 2022_0122_165401_014. Trukmė – 4.03 min. Vaizdo įrašas atliekamas iš policijos pareigūno kūno kameros. Matoma kaip policijos pareigūnai bendrauja su asmeniu, kaip vėliau nustatyta G. K.. Atvyksta dar vienas policijos ekipažas, G. K. yra tikrinamas blaivumas. Policijos pareigūnas klausia G. K., kodėl jis nestojo, aiškina, kad bandė sustoti dešiniau. G. K. yra pasodinamas į tarnybinį automobilį. Daugiau reikšmingos informacijos ikiteisminiam tyrimui nėra. (b. l. 30)

2022-01-23 transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo, jo priedo bei priverstinio transporto priemonės nuvežimo akto duomenimis, buvo apžiūrėtas automobilis „Audi 80“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu nustatyti automobilio kėbulo sulankstymai, subraižymai ant automobilio kairės pusės durų, bamperio, išdužęs priekinis kairės pusės žibintas. Fotolentėje pateiktos 8 automobilio nuotraukos padarytos policijos pareigūnų įvykio metu, jose matomas automobilis „Audi 80“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini). (b. l. 19-22) Automobilis buvo priverstinai nuvežtas saugojimui į saugomą automobilių aikštelę. (b. l. 23-25)

Alkotesterio „Drager Alcotest“ 7510 Nr. ARBL 0008 rodmenimis, 2022-01-22 16.55 val. G. K. iškvėptame ore nustatyta 2,66 prom. etilo alkoholio koncentracija, 17.17 val. – 2,63 prom. etilo alkoholio koncentracija, patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini), galioja iki 2022-05-05 (b. l. 14-16)

2022-01-22 neblaivumo nustatyto akte užfiksuoti ir nustatyti G. K. neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Nurodyti taip pat alkotesterio rodmenys. (b. l. 13)

VĮ „Regitra“ išrašo duomenimis, automobilio „Audi 80 Avant TDI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas-savininkas E. S.. (b. l. 18)

2022-01-04 transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartimi pardavėjas E. S. už 500,00 Eur pardavė pirkėjui G. K. automobilį „Audi 80 Avant TDI“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 37-38)

VšĮ „Emprekis“ duomenimis, vidutinė transporto priemonės „Audi 80 Avant TDI“, 1994 metų gamybos, kaina Lietuvoje su PVM – 550,00 Eur. (b. l. 19)

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas, be kita ko, vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog G. K. bylai reikšmingu laiku ir vietoje vairavo automobilį „Audi“, valst. Nr (duomenys neskelbtini), kai jo iškvėptame ore buvo 2,63 promilių etilo alkoholio koncentracija.

Kaltinamasis, apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, pripažino transporto priemonės vairavimo esant apsvaigus nuo alkoholio faktą. G. K. patvirtino, kad tiek iš vakaro, tiek kelias valandas prieš įvykį vartojo alkoholinius gėrimus. Automobilį vairavo, kadangi norėjo grįžti namo, tačiau jam bevažiuojant keliu buvo sustabdytas policijos pareigūnų. Be paties kaltinamojo prisipažinimo jo kaltę patvirtina kita byloje esanti medžiaga – Bendrojo pagalbos centro ataskaitos duomenys, pareigūno A. G. tarnybinio pranešimo duomenys (A. G. nurodė, kad bylai reikšmingu laiku ir vietoje automobilį „Audi“, valst. Nr (duomenys neskelbtini), vairavo būtent A. G. ir kad tai pastarasis darė būdamas neblaivus, kadangi patikrinus alkotesteriu buvo nustatyta 2,63 prom. etilo alkoholio koncentracija jo iškvėptame ore), transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo bei priverstinio transporto priemonės nuvežimo akto duomenys. Taip pat kaltinamojo neblaivumo būseną įrodo byloje esantys objektyvūs duomenys – neblaivumo nustatymo aktas, alkotesterio rodmenys, kuriais teismas neturi pagrindo netikėti.

Taigi darytina išvada, kad kaltinamasis savo veiksmais pažeidė KET 14 punkte įtvirtintą draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims. Kadangi G. K. nustatytas neblaivumas viršijo 1,51 promiles, jo nusikalstama veika kvalifikuojama pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 419 straipsnio reikalavimus.

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, G. K. pareiškė, kad sutinka su tuo, taip pat sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu.

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – G. K. padarė tyčinę (tiesiogine tyčia) baigtą nusikalstamą veiką transporto eismo saugumui (BK 281¹ straipsnio 1 dalis), priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis).

G. K. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tačiau buvo nustatyta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Iš bylos medžiagos matyti, kad G. K. praeityje teistas 6 kartus, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka. Administracinių nusižengimų išrašo duomenimis už 5 metus G. K. taip pat keliasdešimt kartų baustas administracine tvarka, dauguma administracinių nusižengimų, susiję su KET pažeidimu, paskirtos baudos nesumokėtos. Teismo manymu, kaltinamasis nelinkęs laikytis visuomenėje priimtų elgesio taisyklių ir įstatymų reikalavimų. G. K. bedarbis, registruojasi Užimtumo tarnyboje. „Sodros“ išrašo duomenimis paskutinį kartą dirbęs 2019 metais. Byloje nėra duomenų apie jo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą, tačiau paties kaltinamojo teigimu, jis anksčiau buvo kreipęsis dėl priklausomybės narkotikams gydymosi, nurodė, kad šiuo metu narkotikų nevartoja.

Teismas atsižvelgdamas į prieš tai paminėtąsias bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai, bus pasiekti G. K. už padarytą nusikaltimą paskyrus BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą bausmės rūšį – areštą, nustatant maksimalų šios bausmės dydį, numatytą už nusikaltimus – 90 parų arešto. Teismo nuomone, ši bausmė ir jos dydis atsižvelgus į ankščiau paminėtas aplinkybes, atitiks kaltinamojo asmenybę ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą.

G. K. dėl nusikaltimo padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Prokurorė pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prašo paskirti V G. K. dvi baudžiamojo poveikio priemones: 1) uždraudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti transporto priemones) 2 metams (BK 68 straipsnis); 2) konfiskuoti visą automobilio vertę atitinkančią sumą (BK 72 straipsnis).

G. K. savo veiksmais pažeidė KET 14 punkte įtvirtintą draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims. Jis vairavo automobilį vakaro metu, Vilniaus mieste ir tik laimingo atsitiktinumo dėka buvo išvengta sunkesnių padarinių. Pažymėtina, jog bylos duomenimis, G. K. bylai reikšmingu laiku vairavo automobilį apskritai neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones. Taigi šios aplinkybės rodo didesnį G. K. veikos pavojingumą ir yra svarbios nustatant specialios teisės atėmimo terminą. Pažymėtina ir tai, kad, skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje įtvirtintą nusikaltimą, ir nustatant jos terminą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kaltininkui kelią toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Įvertinus anksčiau nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad bausmės paskirčiai įgyvendinti kaltinamajam būtina kartu su bausme skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones). Atsižvelgdamas į tai, teismas daro išvadą, kad G. K. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) – 2 metams, šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2022-01-23.

Baudžiamajame įstatyme nustatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, o kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 3, 5 dalys).

G. K. 2022-01-22 padarė nusikalstamą veiką naudodamasis automobiliu „Audi 80 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Ši transporto priemonė, remiantis byloje pateikta 2022-01-04 transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties kopija, nuo 2022-01-04 nuosavybės teise priklausė G. K.. (b. l. 37-38) VĮ „Regitros“ išrašo duomenimis savininkas-valdytojas yra nurodytas trečiasis asmuo – E. S.. Pažymėtina, kad laikinas nuosavybės teisių apribojimas į G. K. nuosavybės teise priklausantį turtą –automobilį „Audi 80 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo metu nebuvo paskirtas, todėl spręstinas klausimas dėl automobilio vertės išieškojimo (BK 72 straipsnio 5 dalis). VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodyta, kad automobilio „Audi 80 Avant“ (gamybos metai – 1994 m.) vidutinė kaina Lietuvoje 550,00 Eur (su PVM). Teismo nuomone, automobilio vertės išieškojimas būtų proporcinga (adekvati) poveikio priemonė G. K. padarytam nusikaltimui ir asmenybei. Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, nevaržo G. K. teisių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, siekiant užtikrinti šios baudžiamojo poveikio priemonės įvykdymą ateityje, iš G. K. valstybės naudai išieškoma minėto automobilio vertė – 550,00 Eur.

G. K. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas. Jos paliktinos galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintinos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, įskaityti į bausmę G. K. laikino sulaikymo laiką nuo 2022-01-22 iki 2022-01-23 (1 diena), vieną dieną prilyginant 1 arešto parai.

Byloje civilinis ieškinys nepareikštas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

G. K., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 90 parų arešto bausmę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir G. K. paskirti 60 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, įskaityti į bausmę G. K. laikino sulaikymo laiką nuo 2022-01-22 iki 2022-01-23 (1 diena), vieną dieną prilyginant 1 arešto parai, ir laikyti, kad galutinė bausmė – 59 paros arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktais, 68 ir 72 straipsnio 3, 5 dalimis, paskirti G. K. baudžiamojo poveikio priemones:

– draudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 metams. Šį terminą skaičiuoti nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, tai yra nuo 2022-01-23.

– išieškoti iš G. K. automobilio „Audi 80 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 550,00 Eur.

G. K. paskirtas kardomąsias priemones – specialiosios teisės sustabdymą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

1) arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 50–52, 54–57 straipsniai.

2) ne vėliau kaip per septynias dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo privalo įstaigos darbo metu atvykti į Kauno tardymo izoliatorių (Technikos g. 34, Kaunas) atlikti arešto bausmės.

3) nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių, negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo raštu arba elektroniniu paštu apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą (telefonas (8 37) 452 371).

4) nuteistajam per septynias dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo neatvykus atlikti arešto bausmės ir nepranešus pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, pataisos įstaiga per penkias darbo dienas privalo kreiptis į teritorinį policijos padalinį dėl paieškos paskelbimo, kartu su kreipimusi policijos padaliniui perduodama teismo pateiktus vykdymui dokumentus dėl arešto bausmės paskyrimo ir pranešdama teismui, kad arešto bausmė nevykdoma dėl nuteistosios neatvykimo.