- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-11-05
- Bylos Nr.
- 1-1564-1079/2018
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Sigita Rozgaitė
- Kaltinamasis
- T. M.
- Advokatai
- Daiva Gadliauskienė
- Kategorijos
- 1.1.6.6Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 str.)
- 1.1.9.1Baudžiamojo poveikio priemonių paskirtis ir rūšys (BK 67 str.)
- 1.1.9.2Uždraudimas naudotis specialia teise (BK 68 str.)
- 1.1.9.8Turto konfiskavimas (BK 72 str.)
- 1.2.25.4.2.6Kelių transporto priemonės vairavimas arba praktinio vairavimo mokymas apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (BK 281 str. 7 d.)
- 2.3.4.3Sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273, 291 str.)
- 2.3.6.4.2Nuosprendžio surašymas ir paskelbimas (BPK 302, 308 str.)
- 2.3.6.4.6.1Nuosprendžio, kuriuo nutraukiama baudžiamoji byla, aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 4 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.6.2Nuosprendžio, kuriuo nutraukiama baudžiamoji byla, rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 5 d. ir kt.)
dalyvaujant Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorui Helvijui Keturakiui,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
T. M., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), mokosi (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
T. M. 2018 m. liepos 14 d. apie 22 val. Žagarės vyšnių festivalyje, parke, esančiame (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, nustatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo V. M. priklausantį automobilį „VW Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, esant 2,38 promilių etilo alkoholio koncentracijai kraujyje.
Motyvuojamoji dalis
Baudžiamoji atsakomybė už šią T. M. padarytą veiką yra numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje.
Kaltinamasis T. M. apklaustas teisiamajame posėdyje nurodė, kad dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažįsta visiškai. Nurodė, kad įvykio vakarą, festivalyje apsipyko su draugais ir norėjo perstatyti automobilį į kitą vietą, todėl sėdo už vairo neblaivus. Su automobiliu pavažiavo atbulom ir keliasdešimt metrų į priekį. Tą dieną galėjo būti išgėręs apie 10 skardinių alaus. Alkoholį vartojo, nes buvo festivalyje. Jį, neblaivų vairuojantį automobilį, sustabdė pašalinis asmuo, ne policijos pareigūnai. Vyriškis priėjo prie jo vairuojamo automobilio, ištraukė jį iš automobilio ir pargriovė ant žemės. Šventės metu jam buvo nustatytas virš dviejų promilių neblaivumas. Savo tokį poelgį vertiną kaip visiškai neapgalvotą. Alkoholis turėjo įtakos jo veiksmams, jeigu būtų išgėręs mažiau taip nebūtų elgęsis. Nurodė, jog jo tėvas gali jam daryti teigiamą įtaką, savo patarimais. Klausytų tėvo patarimų, jei šis patartų niekur neiti. Teigė, jog gyvena su tėvais, šiuo metu nebevartoja alkoholio.
Laiduotojas V. M. teismo posėdyje apklaustas liudytoju paaiškino, kad yra kaltinamojo tėvas. Nurodė, jog sūnaus poelgį vertina kaip visiškai netinkamą, sūnus labai gailisi dėl padarytos veikos. Prašo perduoti kaltinamąjį T. M. pagal laidavimą jo priežiūrai. Jo ir kaltinamojo santykiai yra geri ir artimi, sūnus yra atviras su juo. Nurodė, jog vairuotoju dirba nuo 1983 metų. Važinėjo tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Niekada nebaustas administracine tvarka. Šiuo metu dirba vairuotojų ekspeditoriumi, važinėja Lietuvoje, išvažiuoja dienai, parai. Mano, kad gali kontroliuoti sūnų ir daryti teigiamą įtaką sūnaus elgesiui, paaiškinti jam, kaip negalima elgtis. Nurodė, jog sūnus vairuoja gerai, atsakingai, pasitikėdavo duodamas automobilį. Jam priklausančiu automobiliu sūnus naudodavosi nuo tada kai išsilaikė teises. Mano, kad gali įtakoti sūnaus elgesį, labiau kontroliuoti jį.
Kadangi kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis, jo gynėja ir prokuroras. Nagrinėjimo teisme dalyviai pareiškė, jog nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, todėl, vadovaujantis (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalimi, teisme įrodymai nebuvo tiriami, o tik apsiribota šių įrodymų išvardijimu.
Be kaltinamojo T. M. visiško prisipažinimo ir parodymų, jo kaltė, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, yra įrodyta kitais byloje surinktais įrodymais:
2018 m. liepos 14 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyresniosos tyrėjos R. B. tarnybiniu pranešimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kuriame nurodyta, kad 2018 m. liepos 14 d., apie 22.16 val., buvo gautas pranešimas, kad 2018 m. liepos 14 d., apie 22.10 val. Žagarės vyšnių festivalyje, parke asmenys sulaikė neblaivų vairuotoją. Nuvykus nustatyta, jog V. L. pastebėjo ir sulaikė galimai neblaivų automobilio „VW Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotoją T. M., kuriam pareigūnai nustatė 2,36 promilių girtumą (b. l. 9);
2018 m. liepos 14 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame aprašyta įvykio vieta, esanti automobilių stovėjimo aikštelėje, Žagarės mstl., Joniškio r., kur matosi stovintis lengvasis automobilis „VW Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir fotolentele, kurioje užfiksuotas automobilis (b. l. 17–22);
alkoholio kiekio matuoklio ARKB-0086 panaudojimo registracijos žurnalo kopija, iš kurios matyti, kad 2018 m. liepos 14 d., 22.10 val., T. M. alkotesteriu buvo nustatytas 2,36 prom. neblaivumas (b. l. 55-57);
specialisto išvada Nr. T-A 7159/2018(01), kurioje nurodyta, kad T. M. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,38 promilės etilo alkoholio (b. l. 60);
VšĮ „Emprekis“ 2018 m. liepos mėnesio vidutinės transporto priemonės kainos paskaičiavimu Lietuvoje, iš kurio matyti, kad lengvojo automobilio „VW Golf“, 1995 metų, kaina su PVM yra 540 Eur (b. l. 68);
ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojo V. L. parodymais, kur jis parodė, kad 2018 m. liepos 14 d. apie 19 val. kartu su šeima atvažiavo į Žagarės vyšnių festivalį, vykstantį Žagarėje, Joniškio r. Savo automobilį Fiat Ducato, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pasistatė parko pievoje, Kęstučio gatvėje į kairėje kelio pusėje nuo scenos. Apie 22 val. jis atėjo į automobilį pasiimti daiktų, bei matė, jog prie automobilio VW Golf, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), stovi girtas jaunuolis, kuris konfliktuoja su kitais kartu buvusiais jaunuoliais. Pasiėmęs daiktus iš savo automobilio, pamatė kaip matytas jaunuolis sėdo į „VW Golf“ automobilį, jį užvedė ir pradėjo važinėti po stovėjimo aikštelę, kurį įrengta parko pievoje. Jis pripuolė prie šio automobilio, kai tik jis trumpam stabtelėjo. Pamėgino atidaryti vairuotojo dureles, vairuotojas neleido. Jis antrą kartą stvėrė už durelių, jos atsidarė, vairuotojas jam spyrė tačiau nepataikė. Jis atsitraukė, tuomet vairuotojas peršoko į keleivio vietą. Jis ištraukė užvedimo raktelius, taip išjungdamas automobilio degimą, bei apibėgęs aplink, vairuotoją ištraukė iš automobilio ant žemės. Jam laikant sulaikytą girtą vairuotoją, atbėgo policijos pareigūnai. Alkotesteriu vaikinui buvo nustatytas 2,36 prom. girtumas. Vairuotojas, kurį sulaikė važinėjo po aikštelę, kėlė pavojų aplinkiniams žmonėms ir automobiliams (b.l. 29-32);
ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojo A. D. parodymais, kur jis parodė kad 2018 m. liepos 14 d., patruliuojant kartu su vyr. patruliu D. A., nustatytame maršrute Žagarės mieste „Vyšnių festivalyje“, apie 21.45 val., prie jų pribėgo jaunuolis ir pasakė, kad šventėje, automobilių stovėjimo aikštelėje yra neblaivus vairuotojas. Jam su kolega bėgant link automobilių stovėjimo aikštelės, jie pamatė kaip po pievą, tuo metu įrengtą laikiną automobilių stovėjimo aikštelę, važinėja automobilis, jis sustojo ir matė kaip iš automobilio yra ištraukiamas vairuotojas ir yra guldomas ant žemės. Kai jis su kolega pribėgo prie automobilio „VW Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas buvo paguldytas ant žemės ir sulaikytas. Automobilyje daugiau žmonių nebuvo. Vyriškis, sulaikęs neblaivų vairuotoją, jiems perdavė ant žemės gulintį vairuotoją ir automobilio raktelius. Vyriškis, kuris sulaikė neblaivų vairuotoją liko laukti prie tarnybinio automobilio ir buvo apklaustas atvykusios operatyvinės grupės darbuotojų. Buvo nustatyta vairuotojo asmenybė, t.y. T. M.. Vairuotojo paklausus ,ar nėra vartojęs alkoholio ar rūkęs tabako gaminių 15 min. laikotarpyje, vairuotojas atsakė, jog vartojo alkoholį, tačiau ką vartojo, kiek bei prieš kiek laiko, negalėjo nurodyti. Tada vairuotojui buvo paaiškinta, jog po 15 minučių bus nustatytas neblaivumas. Praėjus 15 minučių, vairuotojui T. M. alkoholio matuokliu ALCOTEST 7510, Nr. ARKB-0086“, patikros sertifikato Nr. 0811325 galioja nuo 2018 m. balandžio 6 d. iki 2018 m. spalio 6 d., pagalba nustatytas 2,36 prom. neblaivumo laipsnis. Vairuotojo jis klausė, kodėl šis vairavo. Jis jam atsakė, kad susipyko su drauge ir norėjo ją pagąsdinti. Vairuotojas T. M. pripažino vairavęs transporto priemonę „VW Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 35-38);
ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojo V. M. parodymais, kur jis parodo, kad automobilis „VW Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso jam, jo vardu registruotas ir jis juo naudojasi. Sūnus Tomas gyvena kartu su juo, ir jis jam duodavo naudotis jam priklausančiu automobiliu, kadangi sūnus niekada nėra pavedęs, juo pasitikėjo. Po to, kai sūnus Tomas įgijo teisę vairuoti automobilį, jis niekada nebuvo sulaikytas už vairo neblaivus. 2018 m. liepos 13 d. apie 15 val. jo sūnus paprašė leidimo su jo automobiliu vykti į Žagarę į vyšnių festivalį. Sūnus jam žadėjo sugrįžti sekmadienį, t.y. 15 dieną, po šventės. 2018 m. liepos 15 d. apie 14 valandą iš sūnaus sužinojo, kad jis buvo sulaikytas policijos dėl vairavimo neblaiviam. Sūnus jam pasakė, kad jis yra Šiauliuose areštinėje, o automobilis išvežtas į saugojimo aikštelę. Prašė sugrąžinti jam priklausantį automobilį (b. l. 41-44).
BK 281 straipsnio 7 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už kelių transporto priemonės vairavimą arba praktinio vairavimo mokymą apsvaigus nuo alkoholio, kai vairuojančio ar vairuoti mokančio asmens kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilių alkoholio.
Teismas įvertinęs įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių ištyrimu, konstatuoja, kad surinktų įrodymų visuma patvirtina kaltinamojo T. M. kaltę padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje. T. M. nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, kadangi T. M. sąmoningai vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (nustatyta mažiausia koncentracija 2,38 promilės etilo alkoholio).
Kaltinamojo T. M. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.
Byloje yra pateiktas tiek kaltinamojo T. M., tiek laiduotojo V. M. prašymai atleisti T. M. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
Pagal BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltinamąjį jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi tam, kad asmenį būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, byloje turi būti nustatytos visos BK 40 straipsnio 1, 2 dalyse nurodytos sąlygos. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui.
Būti laiduotoju byloje pateikęs prašymą V. M. yra kaltinamojo tėvas. Prašo atleisti sūnų nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Jis paaiškino, kad jį su sūnumi sieja artimi santykiai, jie kartu gyvena, gali kontroliuoti sūnaus elgesį. Nurodė, jog sūnaus elgesį vertina kaip netinkamą. Prašyme atleisti sūnų pagal laidavimą nurodo, jog turi atsakingą požiūrį į gyvenimo vertybes, stiprų atsakomybės, pareigingumo suvokimą. Mano, kad gali daryti sūnui teigiamą įtaką bei, kad yra vertas teismo pasitikėjimo asmuo. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad V. M. neteistas, nebaustas administracine tvarka, dirba (duomenys neskelbtini) vairuotoju-ekspeditoriumi, darbdavio charakterizuojamas teigiamai. Darbo reikalais išvyksta iš namų dienai, daugiausiai parai, turi galimybes kontroliuoti sūnų.
Teismas spręsdamas ar yra pagrindas atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės turi įvertinti ar yra įstatyme įtvirtinta sąlygų visuma, kuriai esant galimas šio straipsnio taikymo svarstymas, tačiau atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas nustačius ne tik BK 40 straipsnio 2 dalyje, bet taip pat ir apsvarsčius BK 40 straipsnio 1 bei 3 dalyje esančias sąlygas. Kaltinamasis T. M. yra kaltinamas vieno nesunkaus nusikaltimo padarymu, byloje gautas kaltinamojo tėvo prašymas atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės. T. M. nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu visiškai pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusikaltimo, nusikaltimu žala nepadaryta. Byloje nėra duomenų, kad kaltinamasis T. M. galėtų daryti naujas nusikalstamas veikas, nes niekada nėra buvęs teisiamas, duomenų apie pradėtus ikiteisminius tyrimus nėra, anksčiau baustas administracine tvarka, už kelių eismo taisyklių pažeidimus administracine tvarka nebaustas. Kaltinamojo tėvas, kuri siekia būti laiduotoju yra neteistas, administracine tvarka nebaustas, dirba, kritiškai vertina tokį savo sūnaus poelgį, iš kaltinamojo ir jo tėvo paaiškinimų teismo posėdžio metu matyti, jog gali daryti teigiamą įtaką sūnaus elgesiui.
Įvertinęs byloje esančius duomenis ir atsižvelgęs į tai, jog kaltinamasis T. M. nusikalto pirmą kartą, padarė nesunkią nusikalstamą veiką, visiškai pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailisi, yra jauno amžiaus, mokosi profesinio rengimo centre, dirba (duomenys neskelbtini), darbdavio charakterizuojamas teigiamai, pats kaltinamasis teigia padaręs išvadas dėl neteisėto savo elgesio, labai gailisi dėl įvykdytos nusikalstamos veikos, naujų ikiteisminių tyrimų jo atžvilgiu nėra, teismas sprendžia, jog yra pagrindo manyti, kad T. M. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, o jo tėvas V. M., atsižvelgus į jo asmenines savybes, jo ir kaltinamojo tarpusavio santykius, yra vertas teismo pasitikėjimo ir gali daryti sūnui teigiamą įtaką. Šios aplinkybė rodo, kad byloje yra visos BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos, suponuojančios pagrindą atleisti T. M. nuo baudžiamosios atsakomybės už BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą pagal laidavimą be užstato, nustatant laidavimo terminą, tarp įstatyme numatyto minimalaus laidavimo termino ir jo vidurkio, ir baudžiamąją bylą nutraukti (BPK 303 straipsnio 4 dalis).
Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės nėra atleidimas nuo atsakomybės apskritai. Visų pirma, teismo išreikštas pasitikėjimas ir atleidimas yra sąlyginis ir jei asmuo nesilaiko atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygų, sprendžiama dėl jo atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką. Antra, asmuo padaręs šiurkštų teisės pažeidimą neturi tikėtis išvengti bet kokių neigiamų pasekmių, suvaržymų, kurie gali užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir įtakoti asmens apsisprendimą dėl panašaus pobūdžio veikų darymo ateityje. Baudžiamojo poveikio priemonės atlieka nubaudimo ir prevencinę funkciją, todėl pagal baudžiamąjį įstatymą gali būti taikomos atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui. Sprendžiant, ar skirti baudžiamojo poveikio priemones asmenims, kurie yra atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, tokių priemonių proporcingumo įvertinimas yra esminis momentas, leidžiantis tiek nubausti veiką padariusį asmenį, tiek atgrasyti jį nuo panašaus pobūdžio veikų darymo ateityje. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turi įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-788/2018).
Atsižvelgiant į tai, kad T. M. kaltinamas itin šiurkštaus Kelių eismo taisyklių pažeidimo padarymu, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas 2,38 promilių girtumas, už šią veiką numatyta net baudžiamoji atsakomybė; į valstybės šiuo straipsniu siekiamus tikslus – padidinti saugumą kelyje ir užkirsti kelią neblaiviems vairuotojams dalyvauti eisme, kad būtų užtikrintas visuomenės saugumas; siekiant užtikrinti, kad kaltinamasis ateityje laikytųsi įstatymų, saugaus elgesio kelyje, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones. Teismas įvertinęs tai, kad T. M. už Kelių eismo taisyklių pažeidimus administracine tvarka nebaustas, tačiau yra pradedantysis vairuotojas, teisę vairuoti transporto priemones įgijęs tik 2018 m. vasario mėnesį, kuriam įstatymas numato nulinę alkoholio toleranciją vairuojant transporto priemones, nusikalstamos veikos padarymo metu buvo nustatytas neblaivumo laipsnis, artimas sunkiam girtumui, nustato baudžiamosios poveikio priemonės taikymo terminą tarp įstatyme nurodyto poveikio priemonės termino minimumo ir vidurkio.
BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. BK 72 nurodyta, kad šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas turi būti konfiskuojami. BK 281 straipsnio 7 dalies dispozicijoje transporto priemonė tiesiogiai įvardijama kaip šiame straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymo priemonė. Nagrinėjamu atveju neginčijamai nustatyta, kad T. M. nusikalstamą veiką padarė vairuodamas jo tėvui V. M. priklausančią transporto priemonę „VW Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, kad automobilis „VW Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nors ir priklauso V. M., tačiau šiuo automobiliu T. M. naudojosi nevaržomai kaip šeimos automobiliu, todėl teismo vertinimu, atleidus T. M. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, automobilio konfiskavimas būtų proporcinga poveikio priemonė, todėl transporto priemonė konfiskuotina (BK 72 straipsnis).
Ikiteisminio tyrimo metu T. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 93-94), paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, T. M. vardu išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. 01173064 perduotinas VĮ „Regitra“, t. y. baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones – vykdančiai institucijai, suteikusiai šią teisę.
Apribojimai, taikyti automobiliui „VW Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), jo registracijos liudijimui, techninės apžiūros rezultatų kortelei, draudimo polisui, ikiteisminio tyrimo tyrėjo nutarimu grąžintiems savininkui V. M., paliktini galioti iki transporto priemonės konfiskavimo. Apie priimtą sprendimą praneština V. M..
Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.
Proceso išlaidų nėra.
Atleistajam nuo baudžiamosios atsakomybės T. M. ir laiduotojui V. M. išaiškintinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą teisinės pasekmės, numatytos BK 40 straipsnio 6, 7, 8 dalyse.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273, 297-298, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 2 dalimi, 307 straipsnio 5, 6, 7 dalimis, teismas
nusprendžia:
T. M., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, perduodant jį laiduotojo V. M. atsakomybei, vienerių metų ir šešių mėnesių terminui, ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 42 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1, 7 punktais, 3 dalimi, 68 ir 72 straipsniais paskirti baudžiamojo poveikio priemones:
uždrausti T. M. naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 1 (vienerius) metus ir 6 (šešis) mėnesius;
konfiskuoti T. M. nusikalstamos veikos padarymo priemonę – automobilį „VW Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), registruotą V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) vardu ir saugomą V. M..
Baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo T. M. palikti galioti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, T. M. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. 01173064 perduoti baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones – vykdančiai institucijai VĮ „Regitra“.
Apribojimus, taikytus automobiliui „VW Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir automobilio dokumentams, kurie perduoti saugoti savininkui V. M., palikti galioti iki automobilio konfiskavimo ir apie tai pranešti V. M..
Išaiškinti T. M., kad laidavimo metu padarius naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu jis, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Išaiškinti T. M., jog asmuo, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.
Išaiškinti laiduotojui V. M., kad jis turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl asmens, už kurį laidavo, baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar šio asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmus.