Alytaus apylinkės teismo nutarimas

Varėnos rajono apylinkės teismo teisėja Silvana Girdenienė, sekretoriaujant Jolantai Smilgin, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens J. K. atstovei adv. Sigitai Černienei, institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą atstovui Juozui Mockevičiui, teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje:

J. K., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) dirbančiam (duomenys neskelbtini) direktoriumi, gyv. (duomenys neskelbtini), surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl pažeidimų, numatytų LR ATPK 62¹ str. 3 d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. K. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, kuriame nurodoma, kad 2015-01-21 nustatyta, jog privačioje miško valdoje, kadastro Nr. 3820/7:31, esančioje (duomenys neskelbtini) girininkijoje, kvartalo Nr.788, kertant einamuosius kirtimus, buvo iškirsta savavališkai neturint išduoto leidimo miškui kirsti, kvartale Nr.788, sklypuose Nr.1c, 8 a, 4a - 924 vnt. žalių pušų, kurių likvidinis tūris 286.589 m3. Miško valda priklauso(duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) vadovai J. K. ir K. A., veikdami preliminariosios sutarties su miško savininke pagrindu neužtikrino, kad einamųjų ir retinimo miško kirtimų sklypų ribos natūroje prieš kirtimą būtų paženklintos, taip pat prieš kirtimą rangovams nepateikė miško žemės plano su pažymėtais kirstiniais ir nekirstiniais plotais, ko pasekoje rangovas atliko kirtimus, šalia kirstinų sklypų įsiterpusiuose sklypuose, kuriuos kirsti nebuvo suteikta teisė, t. y. buvo neteisėtai iškirstas miškas.

Tuo J. K. pažeidė LR miškų įstatymo 9 str. 5 ir 6 p. ir padarė administracinės teisės pažeidimą, numatytą ATPK 62¹ str.3 d.

Motyvuojamoji dalis

Administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutrauktina, suėjus administracinės nuobaudos skyrimo terminui.

J. K. su surašytu administracinio teisės pažeidimo protokolu nesutiko.

Teismo posėdžio metu, jo atstovė advokatė Sigita Černienė, patvirtino, kad J. K. nesutinka su protokolu. Ji nurodė, kad pačiai inspekcijai kyla abejonių, kuris asmuo kaltas dėl neteisėtai iškirsto miško. Neteisėtai iškirsto miško faktas paaiškėjo 2015-01-15, su protokolu į teismą institucija kreipėsi pavėluotai, nors turėjo pareigą ir galimybę kreiptis anksčiau, todėl prašė taikyti senaties terminą. Gavę Varėnos rajono apylinkės teismo nutarimą jokių aktyvių veiksmų nesiėmė, o jų išsakyta pozicija, kad asmenys būdavo kviečiami, tačiau neatvydavo – nepagrįsti jokiais įrodymais, jie turi juristų išteklius, todėl turėjo pareigą imtis visų priemonių, kad būtų laikomasi įstatymo nustatyto termino. Atkreipė dėmesį, kad institucija pirmiausia surašė protokolą D. S., po to – (duomenys neskelbtini) vadovui V. B., teismui priėmus nutarimus, institucija nei vieno nutarimo neskundė. Advokatė prašė nutraukti bylą J. K. atžvilgiu dėl senaties termino ir neįrodžius būtinų aplinkybių viseto.

Institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, atstovas Juozas Mockevičius paaiškino, kad sklypo savininkai netinkamai atliko savo pareigą ir klaidingai nurodė kertamų sklypų ribas, parodydami sklypus ne atskirai, o visą plotą, dėl to (duomenys neskelbtini) darbininkai drauge iškirto ir neleistinus plotus, t. y. buvo iškirsta mediena ir buvo padaryti pažeidimai. Jis patvirtino, kad neteisėtas kirtimas buvo pastebėtas 2015-01-21. Pastebėjus neteisėtus veiksmus, buvo kreiptasi į teismą pagal tuo laiku surinktą medžiagą, kaltę tuo metu prisiėmė kirtimo operatorius D. S., bet surinkus daugiau įrodymų teisme byla buvo nutraukta. Jis nurodo, kad visos aplinkybės paaiškėjo teismo posėdžio metu ir 2015-05-15 nutarimu, priimtu V. B. atžvilgiu. Teismui pateikė protokolą nagrinėjimui 2015 m. spalio 9 d., surašytą kitiems asmenims, nes kviečiami (duomenys neskelbtini) atstovai neatvyko, po to atvykę atsisakė pateikti paaiškinimus, motyvuodami tuo, kad jie numatę apskųsti šį nutarimą, dėl ko laikas išsitęsė, vėliau jis atostogavo, po atostogų vėl ėmėsi darbo, bet jie neatvykdavo kviečiami, kitaip tariant – jie vengė teikti parodymus. Nutartis pratęsti terminą bylai nagrinėti nebuvo pratęsta, tačiau jis nurodė, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių , vengiant atvykti į apklausas, todėl senaties terminas turi būti pratęstas ir byla nagrinėtina. Pažeidimas pagal 62¹str. 3 d. surašytas ir nustatyta, kad jie sąmoningai rodė ribas klaidingai – su planais jie turėjo supažindinti iš karto, tai įrodo, kad jie tyčia parodė blogas ribas, norėdami daugiau išsikirsti medienos, norėdami valdą parduoti, ką jie šiuo metu ir padarė, tuo įrodoma tyčia.

ATPK 62¹ str. 3 d. numatyta, kad savavališkas medžių ir krūmų kirtimas, naikinimas arba žalojimas privačiuose miškuose, kai iškertama, sunaikinama ar sužalojama nuo vieno šimto iki trijų šimtų kietmetrių medžių ar krūmų, – užtraukia baudą piliečiams nuo vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių iki dviejų tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt šešių eurų su pažeidimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimu ar be konfiskavimo ir su iškirstos medienos arba pajamų iš šios veiklos konfiskavimu.

Administraciniam teisės pažeidimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi ob­jektyvūs ir subjektyvūs požymiai: a) objektas; b) objektyvioji pusė; c) subjektas; d) subjektyvioji pusė. Nusižengimo sudėčiai reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno elemento nėra, nėra ir nusižengimo su­dėties kaip visumos. Taigi tokiu atveju nėra faktinio atsakomybės pagrindo. Kaltu dėl adminis­tra­ci­nio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios pro­tin­gos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.

Pagal ATPK 9 straipsnį administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę.

Administracinis teisės pažeidimas laikomas padarytu tyčia, jeigu jį padaręs asmuo suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti.

Administracinis teisės pažeidimas laikomas padarytu dėl neatsargumo, jeigu jį padaręs asmuo numatė, kad jo veikimas arba neveikimas gali sukelti žalingas pasekmes, bet lengvabūdiškai tikėjosi, kad jų bus išvengta, arba nenumatė, kad gali kilti tokios pasekmės, nors turėjo ir galėjo jas numatyti (ATPK 10, 11 straipsniai).

Administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuojama, kad jo padaryta veika atitinka jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtį.

ATPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.

Byloje surinkta medžiaga liudija, kad 2015-01-21 nustatyta, kad privačioje miško valdoje, kadastro Nr. 3820/7:31, priklausančioje (duomenys neskelbtini) , es. (duomenys neskelbtini) girinkijos 788 kvartalo taksaciniuose sklypuose, IV miškų grupės pusmažiuose medelynuose, 2014 m. lapkričio –gruodžio mėnesiais, neturint valstybinės miškų tarnybos išduoto leidimo kirsti mišką, savavališkai iškirstos 924 žalios pušys, kurių likvidinis tūris 286,569 m³ medienos. Dėl šio pažeidimo 2015-01-26 pagal miško ruošos darbų sutartį miško kirtimą vykdžiusios UAB(duomenys neskelbtini) operatoriui D. S. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, inkriminuojant administracinės teisės pažeidimą pagal ATPK 62¹ straipsnio 3 dalies požymius (operatorius kaltę pripažino) ir perduotas nagrinėti teismui. Varėnos rajono apylinkės teismo 2015-01-27 nutarimu, administracinė byla išnagrinėta ir administracinio teisė pažeidimo bylos teisena D. S. atžvilgiu nutraukta, neesant jo veiksmuose administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

2015-03-13 už aukščiau aprašytą neteisėtą miško kirtimą buvo surašytas administracinės teisė pažeidimo protokolas (duomenys neskelbtini) direktoriui V. B. ir byla vėl perduota nagrinėti teismui. Varėnos rajono apylinkės teismo 2015-05-15 nutarimu, administracinė byla išnagrinėta ir administracinio teisė pažeidimo bylos teisena V. B. atžvilgiu nutraukta, neesant jo veiksmuose administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Institucija surašiusi protokolą administracinio teisė pažeidimo byloje paaiškinusi, kad po 2015-05-15 Varėnos rajono apylinkės teismo nutarimo priėmimo buvo pradėtas neteisėto miško kirtimo aplinkybių tyrimas iš naujo bei teismui pateikė protokolą nagrinėjimui.

Taigi 2015-10-09 Varėnos rajono apylinkės teisme vėl buvo gautas Valstybinės miškų tarnybos Vyriausiojo specialisto 2015-10-06 surašytas administracinės teisė pažeidimo protokolas jau kitiems asmenims, o būtent J. K. ir K. A.. Institucijos atstovas paaiškinęs, kad miško kirtimo aplinkybių tyrimas užsitęsė, nes kviečiami (duomenys neskelbtini) atstovai neatvyko, po to atvykę atsisakė pateikti paaiškinimus, motyvuodami tuo, kad jie numatę apskųsti ankstesnį nutarimą, dėl ko laikas išsitęsė, vėliau jis atostogavo, po atostogų vėl ėmėsi darbo, bet jie neatvykdavo kviečiami, kitaip tariant – jie vengė teikti parodymus. Institucijos atstovas J. Mockevičius nurodė, kad terminas bylai nagrinėti nebuvo pratęstas.

Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo bylos, administracinis teisės pa­žei­dimas paaiškėjo 2015-01-21, o ne 2015-05-15, kaip teigia Ins­ti­tucija. Todėl administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 35 str. 1 d., galėjo būti paskirta iki 2015 m. liepos 21 d., arba iki šios dienos turėjo būti pratęstas administracinės nuobaudos pa­žei­dė­jui sky­ri­mo terminas ATPK 35 str. 3 d. nustatyta tvarka, tačiau to padaryta nebuvo.

ATPK 7 str. nustatyta, kad administracinių teisės pažeidimų bylų teisena vykdoma, griežtai laikantis teisėtumo, niekam negali būti taikoma poveikio priemonė už administracinį teisės pažeidimą kitaip, kaip įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka. Viena iš administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos teisėtumo garantijų yra administracinės nuobaudos skyrimo terminai, numatyti ATPK 35 str. Šių terminų paskirtis – garantuoti, kad administracinė nuobauda būtų skiriama per protingą laiką nuo veikos padarymo. Tik tokiu atveju administracinė nuobauda gali pasiekti tikslus, dėl kurių ji yra ski­ria­ma. Administracinės nuobaudos skyrimo terminai kartu yra ir trauktino atsakomybėn asmens garantija, turinti užtikrinti, kad byla būtų išsprendžiama per protingą laiką, ir taip saugoti asmenį nuo pernelyg ilgo persekiojimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N444-2893/2011).

ATPK 250 str. 7 p. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai iki administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo pasibaigia šio kodekso 35 str. numatyti terminai. ATPK 35 str. 1 d. nustato, kad administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamam teisės pažeidimui – per šešis mėnesius nuo jo paaiškėjimo dienos. Minėto straipsnio 3 dalis numato galimybę pratęsti nuobaudos skyrimo terminą, jeigu dėl pažeidimo tyrimo ar kitų priežasčių negalima spręsti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens administracinės atsakomybės klausimo, bet ne ilgiau kaip vieneriems metams, šį terminą skaičiuojant nuo teisės pažeidimo padarymo dienos. Svarbu, kad motyvuotas sprendimas dėl termino pratęsimo turi būti priimtas dar nepasibaigus ATPK 35 str. nustatytiems terminams. Jei šie terminai yra pasibaigę, administracinio teisės pažeidimo byloje gali būti priimtas tik vienintelis sprendimas – administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti. Priežastys, dėl kurių administracinė nuobauda per minėtą terminą nebuvo paskirta, priimant byloje sprendimą jokios reikšmės neturi. Administracinio teisės pažeidimo bylos teisena turi būti nutraukiama tiek tuo atveju, kai nuobaudos nesuspėta paskirti dėl objektyvių priežasčių, tiek ir tuo atveju, kai terminai yra suėję dėl netinkamo pareigūnų pareigų atlikimo. Sprendimą dėl termino administracinei nuobaudai skirti pratęsimo gali priimti institucija (organas), kurio žinioje yra byla tuo metu, kai atsiranda aplinkybės, sudarančios pagrindą terminui pratęsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-2/2012). Taigi nepaskyrus nuobaudos per ATPK 35 str. 1 d. nustatytą šešių mėnesių terminą ir šio termino laiku nepratęsus, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena tampa negalima.

Teismas taipogi laiko, kad konkrečiu atveju išnagrinėjus bylą, nebuvo surinkta jokių įrodymų, patvirtinančių J. K. kaltę bei J. K. atsakomybės negalima grįsti protokole išdėstytomis aplinkybėmis, t. y. neįrodžius būtinų aplinkybių viseto, nėra aišku ar padarytas pažeidimas tyčia ar dėl neatsargumo.

.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR ATPK 9, 62 ¹ str. 3 d., 284 str. 1 d., 250 str. 1 d. 1 p., 287 str. 1 d. 2 p., teismas

nutarė:

Nutraukti J. K. administracinės teisės pažeidimo bylos teiseną pagal LR ATPK 62 ¹ str. 3 d., suėjus administracinės nuobaudos skyrimo terminui (ATPK 250 str. 1 d. 7 p.).

Nutarimas gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos, skundą paduodant Varėnos rajono apylinkės teisme.