Vilniaus apygardos teismo nutartis

2010-06-23 · Civilinė byla Nr. 2S-505-467/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-06-23
Bylos Nr.
2S-505-467/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Alma Urbanavičienė
Atsakovas
A. A.
Ieškovas
R. J.
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr.2S-505-467/2010Procesinio sprendimo kategorijos 110.1.; 122.3.; 122.4.; 122.5. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2010 m. birželio 23 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro

kolegijos pirmininkė Alma Urbanavičienė (pranešėja),kolegijos teisėjos Rasa Gudžiūnienė, Neringa Švedienė,

kolegijos posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovės A. A. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 18 d. nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje pagal ieškovo R. J. ieškinį atsakovei A. A. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas R. J. 2009-10-26 kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei A. A. dėl skolos priteisimo, ieškinio suma – 59232 Lt. Ieškinio užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovei priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, taip pat pinigines lėšas ir turtines teises, priklausančias atsakovei ir esančias pas atsakovę arba trečiuosius asmenis, pavedant turtą aprašyti antstoliui. Prašymą grindė tuo, kad įsiskolinimo suma yra didelė, atsakovė nevykdo savo prisiimtų įsipareigojimų, todėl abejotina, jog ji gera valia įvykdys nepalankų sprendimą. Taip pat yra tikimybė, kad atsakovė gali perleisti turimą turtą, o jos finansinė būklė yra nežinoma.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2009 m. lapkričio 18 d. nutartimi ieškovo R. J. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkino ir jo ieškinio reikalavimui užtikrinti areštavo atsakovei A. A. priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar nepakankant - pinigines lėšas ir turtines teises, esančius pas atsakovę ar trečiuosius asmenis, 59232 Lt sumai. Teismas areštavęs atsakovės turtą, esantį pas ją, perdavė saugoti atsakovei; areštuotą atsakovei priklausantį turtą ar lėšas, esančias pas kitus asmenis, perdavė saugoti tiems asmenims, pas kuriuos jos yra. Areštuotu turtu, jeigu dėl šio turto ypatybių naudojimasis juo nesukelia jo sunaikinimo arba vertės sumažėjimo, leido naudotis, piniginėmis lėšomis uždraudė naudotis, sustabdant jų išmokėjimą, leidžiant iš areštuotų lėšų mokėti socialinio draudimo ir kitus privalomus mokėjimus socialinio draudimo fondo biudžetui, sveikatos draudimo biudžetui, valstybės ir savivaldybės biudžetams. Teismas konstatavo, jog reikalavimas yra turtinio pobūdžio, ieškovas nurodė aplinkybes, kurios sudaro prielaidą manyti, jog yra grėsmė ieškovo turtiniams interesams ir kad teismo sprendimas gali tapti neįvykdomas ar sunkiai įvykdomas dėl to, kad įsiskolinimo suma yra didelė, o atsakovė neatsiskaito ir jos mokumas yra neaiškus.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu atsakovė A. A. prašo nutartį panaikinti. Nurodo, kad sąvoka „didelė pinigų suma“ yra reliatyvi, todėl teismas kiekvienu atveju privalo įvertinti, ar ginčo suma, atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes, ginčo šalių turtinę padėtį ir kitas reikšmingas bylai aplinkybes, gali būti laikoma didele. Riziką, jog būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti, sąlygoja ne pati didelė ginčo suma, bet konkrečios ginčo sumos santykis su atsakovo turimu turtu bei pajamomis. Šiuo atveju ieškinio suma negali būti laikoma didele, kadangi atsakovės vykdomos individualios veiklos pajamos 2008 metais sudarė 874314 Lt, kas beveik 15 kartų viršija ieškinio sumą. Atsakovės individuali veikla yra pelninga, iš šios veiklos ji nuolat gauna stabilias pajamas, todėl, remiantis atsakovės gaunamų pajamų ir ieškinio sumos santykiu, darytina išvada, jog ieškinio suma nėra didelė. Turtiniuose ginčuose visais atvejais yra didesnė ar mažesnė rizika, kad teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas, tačiau tai nesuponuoja besąlygiško laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atsakovė yra apdraudusi savo profesinę civilinę atsakomybę privalomuoju draudimu. Tuo atveju, jei būtų nustatyta, kad ieškovui žala buvo padaryta neteisėtais notarės veiksmais, draudimo bendrovė turėtų pareigą išmokėti draudimo išmoką.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas R. J. prašo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad atsakovės pateikta 2008 metų metinė pajamų mokesčio deklaracija yra nepasirašyta. Atsakovė vykdo notaro veiklą, kuri priskirtina individualiai veiklai. Vadovaujantis 2008 metais galiojusia apmokestinimo tvarka, atsakovė iš gautų pajamų neatskaito patirtų išlaidų pajamoms uždirbti, jei savo veiklos pajamas apmokestina 15 procentų pajamų tarifu (LR Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 6 str. 2 d. 8 p.). Tokiu būdu atsakovės pateikta pajamų mokesčio deklaracija neleidžia nustatyti, kokios yra tikrosios atsakovės pajamos, kurios nustatytinos iš uždirbtų pajamų, atskaičius atsakovės patirtas, su individualia veikla susijusias, išlaidas. Notarai patiria nemažas išlaidas pajamų uždirbimui, todėl atsakovės pateikta pajamų mokesčio deklaracija nepagrindžia teiginių, jog 59232 Lt suma nėra didelė. Taip pat deklaracija neįrodo, kad atsakovės turtinė padėtis per 2009 metus pasikeitė. Atsakovės teiginys, jog savo profesinę civilinę atsakomybę yra apdraudusi, nepagrįstas byloje esančiais įrodymais.

Apeliacinės instancijos teismui atsakovė CPK 314 straipsnio tvarka pateikė ir teisėjų kolegija priėmė bei ištyrė naujus įrodymus: metinę pajamų deklaraciją už 2009 metus, metinę pajamų mokesčio deklaraciją už 2008 metus, profesinės civilinės atsakomybės draudimo sertifikatus, išrašą iš notarinių veiksmų ir notaro pajamų už atliktus notarinius veiksmus ataskaitos, notarų profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimą.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos duomenis, atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, kad yra pagrindas skundžiamai teismo nutarčiai panaikinti.

CPK 6 straipsnyje įtvirtintas teisingumo principas reiškia, kad pažeista ar ginčijama subjektinė teisė bus apginta tik tada, kai teismo sprendimas, kuriuo patenkintas ieškinys, bus pilnai įvykdytas. Tuo tikslu įstatymų leidėjas CPK 144-152 straipsniuose įtvirtino laikinųjų apsaugos priemonių institutą. Taigi laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti neįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą.

Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Tokiu būdu įstatymo leidėjas ne tik numatė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybę, bet ir šių priemonių taikymo sąlygą ir esminį apribojimą - laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tada, jei yra pagrindo manyti, kad, nesiėmus šių priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, taikant laikinąsias apsaugos priemones, turi būti įvertinama reali grėsmė, jog galimas palankus ieškovui teismo sprendimas bus neįvykdytas, ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumas siekiamiems tikslams. Tokiu būdu teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, privalo įsitikinti, kad konkrečiu atveju tokia reali grėsmė yra galima.

Esminis motyvas, kurio pagrindu pirmosios instancijos teismas priėmė skundžiamą nutartį taikyti laikinąsias apsaugos priemones, buvo tai, jog ieškovo R. J. ieškinys yra turtinio pobūdžio ir reikalaujama priteisti pinigų suma yra didelė. Apeliantė atsakovė A. A. atskirajame skunde tvirtina, jog ieškinio suma 59232 Lt negali būti laikoma didele jos atžvilgiu, kadangi atsakovė yra notarė ir jos vykdomos individualios veiklos pajamos 2008 metais buvo 874314 Lt, t.y. beveik penkiolika kartų didesnės nei ieškinio suma, todėl nėra grėsmės, jog būsimas galimai ieškovui palankus teismo sprendimas gali tapti neįvykdomu. Teisėjų kolegija iš esmės pritaria apeliantei. Savo teiginiams apie gaunamas pajamas pagrįsti apeliantė teismui pateikė 2008 bei 2009 metų Metines pajamų deklaracijas, iš kurių matyti, jog 2008 metais atsakovės pajamos buvo 874314 Lt (atskaičius išlaidas 249507 Lt), 2009 metais 249377 Lt, t.y. kelis kartus didesnės nei pareikšto ieškinio suma, todėl ieškovo prašoma priteisti suma šiuo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į atsakovės gaunamas pakankamai dideles ir stabilias pajamas, nelaikytina didele. Tokiu būdu nėra jokio pagrįsto ir pakankamo pagrindo konstatuoti, jog nagrinėjamu atveju nepritaikius ieškovo prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

Be to teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 6(2) straipsnį notarų profesinė civilinė atsakomybė už fiziniams ar juridiniams asmenims padarytą žalą, vykdant notaro profesinę veiklą, viršijanti 1000 litų, draudžiama privalomuoju draudimu. Notarų, jų atstovų ir biuro darbuotojų kaltais veiksmais padarytą žalą, vykdant notaro profesinę veiklą, atlygina draudikas, išmokėdamas draudimo išmoką, neviršijančią draudimo sumos. Jeigu draudimo išmokos nepakanka žalai visiškai atlyginti, žalą padaręs notaras atlygina draudimo išmokos ir faktinės žalos dydžio skirtumą. Civilinės bylos duomenys tvirtina, kad atsakovė, kuri yra notarė, nurodytas įstatymo nuostatas vykdė ir yra apdraudusi savo profesinę civilinę atsakomybę, todėl galimai palankų ieškovui teismo sprendimą šioje byloje vykdytų draudikas, į bylos nagrinėjimą įtrauktinas trečiuoju asmeniu (CPK 47 str.).

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog skundžiama nutartis, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės konkrečiu atveju, yra nepagrįsta ir neteisėta, priimta neteisingai įvertinus konkrečias faktines aplinkybes ir byloje esančius įrodymus, todėl naikintina, o, išsprendus klausimą iš esmės, ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkintinas, nes jis neįrodė, jog taikyti laikinąsias apsaugos priemones konkrečiu atveju yra būtina (CPK 320 str., 329 str. 1 d., 338 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 18 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo R. J. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.

Kolegijos pirmininkė Alma UrbanavičienėKolegijos teisėjos Rasa GudžiūnienėNeringa Švedienė