Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2012-10-18 · Administracinė byla Nr. I-3472-95/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-10-18
Bylos Nr.
I-3472-95/2012
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01564-2012-4
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Raimondas Blauzdžius, Liudmila Zaborovska, Liuda Arlauskienė
Pareiškėjas
V. B.
Atsakovas
Valstybės įmonės „Registrų centras“
Trečiasis asmuo
Valstybės įmonei „Registrų centras“, Vilniaus miesto savivaldybei
Advokatai
Jonas Butkus
Kategorijos
  • 1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 12.3.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-3472-95/2012(Proceso Nr. 3-61-3-01564-2012-4)Procesinio sprendimo kategorija 1.2; 12.3.4; 74 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. spalio 18 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Liudos Arlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Raimondo Blauzdžiaus ir Liudmilos Zaborovskos, dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokatui Jonui Butkui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. B. skundą atsakovui Valstybės įmonės „Registrų centras“ Vilniaus filialui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Valstybės įmonei „Registrų centras“ ir Vilniaus miesto savivaldybei dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas V. B. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu (b. l. 1-2), kurį patikslino (b. l. 22-23) (toliau – ir skundas), kreipėsi į teismą prašydamas: 1) panaikinti VĮ „Registrų centras“ Vilniaus filialo (toliau – ir atsakovas, Vilniaus filialas) 2012-03-13 sprendimą Nr. IN (12.5.1.15.)-8414 (toliau – ir Vilniaus filialo sprendimas); 2) panaikinti Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2012-05-17 sprendimą Nr. 134 (toliau – ir Komisijos sprendimas); 3) panaikinti įrašą viešame registre, kad Vilniaus miesto savivaldybė nuo 2008-02-25 yra buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, savininkė 1997-12-01 priėmimo perdavimo akto Nr. 679-01 ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995-09-20 nutarimo Nr. 1251 pagrindais.

Skunde nurodė, kad pareiškėjo turimi nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai nerodo, kad per tris mėnesius nuo 1997-12-01 priėmimo perdavimo akto Nr. 679-01, pagal kurį Vyriausybės įgaliotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn perdavė butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Vilniaus miesto savivaldybė šį butą registravo savo ar savo struktūrinio padalinio vardu. Pareiškėjo nuomone, net jei butas būtų buvęs užregistruotas Energetikos ir ūkio skyriaus nuosavybėn, tokia registracija negalėtų būti laikoma teisėta, nes nėra savivaldybės tarybos sprendimo dėl turto perdavimo savivaldybės struktūriniam padaliniui. Registratorius pareiškėjui nepateikė įrodymų, kad toks savivaldybės tarybos sprendimas buvo priimtas. Taip pat registratorius nepateikė įrodymų, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, trijų mėnesių laikotarpyje po 1997-12-01 akto Nr. 679-01 surašymo, buvo užregistruotas Energetikos ir ūkio skyriaus nuosavybėn. Esami registro duomenys rodo, kad iki 1997-12-01 akto Nr. 679-01 surašymo, pareiškėjui nežinomu pagrindu, butas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, buvo įrašytas į Vilniaus miesto savivaldybės Energetikos ir namų ūkio skyriaus balansą. Jei įrašymas į balansą būtų reiškęs valdymą nuosavybės teise, tuomet Vyriausybės atstovui nebūtų reikėję atskiru aktu perduoti nurodyto daikto savivaldybės nuosavybėn. Pažymėjo, kad nesant nekilnojamojo daikto registracijos Vilniaus miesto savivaldybės vardu, nesant savivaldybės tarybos sprendimo dėl nekilnojamojo daikto perdavimo savivaldybės struktūriniam padaliniui, negalėjo būti registruojama nuosavybės teisė Vilniaus miesto savivaldybės vardu 2008-02-20 prašymo pagrindu. Taigi 2008-02-25 Vilniaus filialas atliko neteisėtą veiksmą, kuriuo užregistravo Vilniaus miesto savivaldybės, kodas (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisę į butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir butas). Nuosavybės teisės registravimo pagrindu buvo nurodytas 1995-05-20 Vyriausybės nutarimas Nr. 1251 ir 1197-12-01 priėmimo perdavimo aktas Nr. 679-01. Savivaldybės nuosavybės teisės registracija turi būti panaikinta dėl 1964 m. Civilinio kodekso nustatyto sandorio registravimo termino (trys mėnesiai) pažeidimo. Akcentavo, kad savivaldybės nuosavybės teisės įregistravimas kliudo pareiškėjui pradėti procedūrą dėl nuosavybės įgijimo pagal įgyjamąją senatį pripažinimo.

Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas patvirtino skunde išdėstytus argumentus, skundą palaikė ir prašė jį tenkinti visiškai.

Į teismo posėdį pareiškėjas neatvyko, nors teismo šaukimas pareiškėjui grįžo su Lietuvos pašto žyma, kad teismo šaukimo pareiškėjas neatsiėmė, tačiau pareiškėjo atstovas patikino teismą, kad apie teismo posėdžio laiką ir vietą jam buvo žinoma, todėl byla išnagrinėta pareiškėjui nedalyvaujant.

Šalies argumentai

Atsakovas Valstybės įmonės „Registrų centras“ Vilniaus filialas su pateiktu skundu nesutiko ir prašė pareiškėjo V. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepimas

Atsiliepime į skundą (b. l. 27-30) nurodė, kad 1997-12-01 nuosavybės teisės į butą teisinis registravimas buvo atliktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996-08-23 nutarimu Nr. 1 patvirtinta Teisinio statinių registravimo laikinąja tvarka. Savivaldybių nuosavybėn perduoto valstybės turto teisinio registravimo terminas buvo numatytas specialiojo įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl dalies valstybės turto priskyrimo ir perdavimo savivaldybių nuosavybėn“ įgyvendinimo 4 str. (turtas turėjo būti teisiškai įregistruotas iki 1998-01-01), jam netaikomos 1964 m. Civilinio kodekso 255 str. numatytos bendrosios sandorio negaliojimo dėl jo neįregistravimo teisinės pasekmės. Iš pateiktų duomenų ir dokumentų akivaizdu, kad viešajame registre nuosavybės teisės į butą įregistruotos 1997-12-01 priėmimo-perdavimo 1997-12-01 akto Nr. 679-01 pagrindu ir 2008-02-25 Nekilnojamojo turto registre buvo atliktas ne nuosavybės teisių į butą registravimas, o nustatyta tvarka pakeisti duomenys apie teisių turėtoją, nes registre įrašyti duomenys neatitiko 1997-12-01 priėmimo-perdavimo akte nurodytų duomenų. Pažymėjo, kad teisės aktai įpareigoja Nekilnojamojo turto registro tvarkytoją netikslius ir klaidingus duomenis patikslinti ir ištaisyti, kai jie neatitinka dokumentų, kurių pagrindu jie įrašyti (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 str. 1 d. ir 2 d.). Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsako už tai, kad Nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys atitiktų dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 5 str. 2 d.), todėl nustatęs, kad duomenys įrašyti registre neatitinka 1997-12-01 priėmimo-perdavimo 1997-akte Nr. 679-01 nurodytų duomenų, privalėjo juos patikslinti. Kadangi šiuo metu Nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys atitinka dokumentus, kurių pagrindu jie buvo įrašyti, todėl laikyti juos klaidingais ir tikslinti nėra teisinio pagrindo. Pastebėjo, kad už dokumentuose pateiktų duomenų teisingumą atsako juos išdavę asmenys ar institucijos. Pareiškėjas nuosavybės teisę patvirtinančių juridinių pagrindų neginčija, neįrodinėja, kad dokumentai, kurių pagrindu Nekilnojamojo turto registre įrašyti ginčo duomenys, yra nepagrįsti ir neteisėti, tačiau teigia, kad registro tvarkytojas neteisėtai pakeitė registro duomenis Nekilnojamojo turto registre. Tačiau nenuginčijus juridinių įregistravimo pagrindų, nėra teisinio pagrindo reikšti reikalavimą Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui naikinti jų pagrindu Nekilnojamojo turto registre įrašytus duomenis. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas, vadovaudamasis norminiais aktais atlieka nekilnojamųjų daiktų, daiktinių teisių į juos, šių teisių suvaržymų, juridinių faktų registravimą pateiktų prašymų bei Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 str. nurodytų dokumentų pagrindu. Visi Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 str.). Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybės teisių teisinis registravimas buvo atliktas teisėtai ir pagrįstai, vadovaujantis minėtomis teisės aktų nuostatomis ir esant teisėtiems bei nenuginčytiems teisiniams pagrindams. Akcentavo, kad pareiškėjas nėra minėtą butą įgijęs asmuo, jam nesuteikta teisė kreiptis su prašymu išregistruoti kito asmens daiktines teises. Teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti ir įgyvendinama, laikantis teisės aktuose nustatytų reikalavimų, t. y. teisme ginama tik pažeista ar ginčijama asmens teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pareiškėjo teisės ginčijamu sprendimu nepažeistos, todėl, remiantis ABTĮ 5 str. 1 d., skundą padavė netinkamas pareiškėjas. Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 str. apibrėžiami subjektai, turintys teisę kreiptis į teismą, kad būtų apgintas viešasis interesas, valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi (teisėti) interesai. Minėtame straipsnyje įtvirtinta taisyklė, kad tokia teisė turi būti suteikta įstatymu. Pareiškėjas neturi įstatymu suteiktų įgalinimų ginti viešąjį interesą ar kitų asmenų teises, todėl jo pareikštas skundas yra nepagrįstas. Atkreipė dėmesį ir į tai, kad CK 4.69 str. 3 d. nustatytas imperatyvusis draudimas įgyjamąja senatimi įgyti nuosavybės teisę į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus bei į kito asmens (ne valdytojo) vardu registruotus daiktus. Šis draudimas užkerta kelią įgyti daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi nepriklausomai nuo kitų įstatyme nustatytų sąlygų tokiam įgijimui buvimo. Draudimas įgyjamąja senatimi įgyti nuosavybės teisę į viešosios nuosavybės teise priklausantį turtą (net jeigu ši teisė nebūtų įregistruota viešame registre) reiškia, kad tokio daikto asmuo negali teisėtai valdyti kaip savo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-02-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2007; 2011-02-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2011). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija pabrėžė, kad CK 4.69 str. 3 d. įtvirtintas draudimas įgyjamąja senatimi įgyti valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus yra siejamas su šių daiktų priklausymu nuosavybės teise, bet ne su jų teisine registracija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011-02-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011).

Į teismo posėdį atsakovo atstovas neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą buvo pranešta įstatymo nustatyta tvarka, todėl byla išnagrinėta atstovui nedalyvaujant.

Trečiasis suinteresuotas asmuo VĮ „Registrų centras“ atsiliepimo į pareiškėjo V. B. skundą nepateikė.

Į teismo posėdį trečiojo suinteresuoto asmens atstovas neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą buvo pranešta įstatymo nustatyta tvarka, todėl byla išnagrinėta atstovui nedalyvaujant.

Šalies argumentai

Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybė su pateiktu skundu nesutiko ir prašė pareiškėjo V. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepimas

Atsiliepime į skundą (b. l. 34-37) nurodė, kad mano, jog pareiškėjas neturi materialinio pobūdžio teisės reikšti reikalavimo dėl teisinės registracijos panaikinimo ar kvestionuoti Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybės teisę į ginčo butą. Pažymėjo, kad nėra įstatymuose nustatytų sąlygų nuosavybės teisei pagal įgyjamąją senatį konstatuoti, negali būti pagrindu pripažinti, kad pareiškėjo subjektinė teisė yra pažeista. Lietuvos Respublikos 1994-12-20 įstatymo Nr. 1-713 „Dėl dalies valstybės turto priskyrimo ir perdavimo savivaldybių nuosavybėn“ 3 str. 3 d. nustatė, kad neprivatizuotas savivaldybių butų fondas priskiriamas ir perduodamas savivaldybių nuosavybėn. Pareiškėjui neprivatizavus minėto buto, jis liko viešosios nuosavybės objektu, kuris, remiantis CK 4.69 str. 3 d., negali būti įgytas įgyjamosios senaties būdu. Taigi pareiškėjui neesant ginčo buto savininku, neginčijant teisinės registracijos pagrindų bei esant akivaizdiems įrodymams, kad ginčo butas yra Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybė, neaišku, kokius įstatymo saugomus pareiškėjo interesus pažeidžia ginčijamas įrašas viešajame registre. Atkreipė dėmesį, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo V. B. ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei dėl nuomininko teisės privatizuoti savivaldybei priklausantį butą ((duomenys neskelbtini), Vilniuje) lengvatinėmis sąlygomis pagal Butų privatizavimo įstatymą. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2010-01-27 sprendimu ieškinį atmetė. Teismas padarė išvadą, kad ieškovas neįrodė, kad Butų privatizavimo įstatymo galiojimo metu jis ar jo šeimos nariai šio įstatymo nustatyta tvarka ir terminais kreipėsi į atitinkamą valstybės instituciją su prašymu privatizuoti butą. Vilniaus apygardos teismas bei Lietuvos Aukščiausiasis Teismas Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo sprendimą paliko nepakeistą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos. Taigi šia įsiteisėjusia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi jau iš esmės buvo išspręstas buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nuosavybės teisės klausimas. Atmetus ieškovo ieškinį dėl teisės privatizuoti Vilniaus miesto savivaldybei priklausantį butą, minėtas butas liko Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybe. Be kita ko, nurodė, kad pareiškėjo teiginys, jog ginčijama Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybės teisės registracija yra neteisėta, yra visiškai nepagrįstas. Nekilnojamojo turto registre Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą – butą – 1997-12-01 įregistruotos vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995-09-20 nutarimu Nr. 1251 surašyto 1997-12-01 priėmimo-perdavimo akto Nr. 679-01 pagrindu, o 2008-02-25 Nekilnojamojo turto registre buvo atlikta ne nuosavybės teisių į minėtą nekilnojamąjį daiktą registracija, kaip tai teigia pareiškėjas, o duomenų tikslinimas Vilniaus miesto savivaldybės 2008-02-25 prašymu, atsižvelgiant į tai, kad nuosavybės teisių turėtoju Nekilnojamojo turto registre buvo nurodyta ne Vilniaus miesto savivaldybė, o jos struktūrinis padalinys – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Energetikos ir ūkio departamento Energetikos ir būsto skyrius, kodas (duomenys neskelbtini). Vilniaus miesto savivaldybei teisę taisyti netikslius ir klaidingus nekilnojamojo turto registro duomenis suteikia Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 str. 1 d. Atkreipė dėmesį ir į tai, kad Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 6 str. nustato savivaldybių turto įgijimo būdus, t. y. savivaldybė turtą gali įgyti: perimdama valstybės turto, kuris perduodamas savivaldybės nuosavybėn pagal įstatymus, dalį; įstatymų nustatyta tvarka gaudama pajamų iš mokesčių, kitų įmokų ir rinkliavų; gaudama pajamų iš savivaldybės turto valdymo ir naudojimo; pagal sandorius; pagal testamentą paveldėdama turtą; kitais įstatymų nustatytais būdais. Ginčo atveju, Vilniaus miesto savivaldybė ginčo butą įgijo ne sandorio pagrindu, o perimdama valstybės turto, kuris perduodamas savivaldybės nuosavybėn pagal įstatymą, dalį. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo nurodytas 1964 m. CK 3 mėnesių sandorio registravimo terminas šiuo atveju netaikytinas. Lietuvos Respublikos 1994-12-20 įstatymas Nr. 1-713 „Dėl dalies valstybės turto priskyrimo ir perdavimo savivaldybių nuosavybėn“ nustatė savivaldybių nuosavybėn priskiriamo turto sudėtį bei perdavimo tvarką. Šio įstatymo 3 str. 3 d. reglamentavo, kad savivaldybių nuosavybėn priskiriamas ir neprivatizuotas savivaldybių butų fondas (su jam priklausančiais šilumos tinklais, požeminių komunikacijų kolektorių statybos dalimi, grupinėmis boilerinėmis). Taigi remiantis šiuo įstatymu, kurį konkretizavo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995-09-20 nutarimas Nr. 1251 „Dėl dalies valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn tvarkos“, ginčo butas, kaip neprivatizuoto savivaldybių butų fondo dalis, buvo perduotas Vilniaus miesto savivaldybei. Minėti nei įstatymas, nei nutarimas nenustatė termino, per kurį turi būti registruojamos savivaldybės nuosavybės teisės. Todėl daro išvadą, kad ginčijamas įrašas viešajame registre yra teisėtas ir pagrindo jį naikinti nėra.

Į teismo posėdį trečiojo suinteresuoto asmens atstovas neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą buvo pranešta įstatymo nustatyta tvarka, todėl byla išnagrinėta atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Byloje ginčas kilo dėl VĮ „Registrų centras“ Vilniaus filialo (toliau – ir atsakovas, Vilniaus filialas) 2012-03-13 sprendimo Nr. IN (12.5.1.15.)-8414 (toliau – ir Vilniaus filialo sprendimas) ir Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2012-05-17 sprendimo Nr. 134 (toliau – ir Komisijos sprendimas) (toliau – ir skundžiami sprendimai) (b. l. 6-7, 10).

Taigi nagrinėjamos bylos ginčo dalykas yra minėtų sprendimų teisėtumas ir pagrįstumas, o ginčo objektas – nuosavybės teisių į nekilnojamąjį daiktą įregistravimo pagrindai ir sąlygos bei tokių duomenų tikslinimo tvarka.

ABTĮ 3 str. 2 d. nustatyta, kad teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad Nekilnojamojo turto registre Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995-09-20 nutarimo Nr. 1251 ir 1997-12-01 priėmimo-perdavimo akto Nr. 679-01 pagrindu į nekilnojamąjį daiktą – butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, įregistruotos Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybės teisės (b. l. 13, 31-32). Nuo 1997-12-01 iki 2008-02-25 nuosavybės teisių turėtoju Nekilnojamojo turto registre buvo nurodytas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Energetikos ir ūkio departamento Energetikos ir būsto skyrius, kodas (duomenys neskelbtini) (buvęs pavadinimas: Vilniaus energetikos ir namų ūkio skyrius; buvęs kodas (duomenys neskelbtini)) 1997-12-01 priėmimo-perdavimo akto Nr. 679-01 pagrindu (b. l. 33). Vilniaus miesto savivaldybė 2008-02-20 kreipėsi į teritorinį registratorių su prašymu pakeisti registro duomenis, nurodant, kad buto savininkas yra Vilniaus miesto savivaldybė (b. l. 11, 12). Teritorinis registratorius, išnagrinėjęs prašymą ir nustatęs, kad registre buto savininku nurodyta ne Vilniaus miesto savivaldybė, o jos padalinys Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Energetikos ir ūkio departamento Energetikos ir būsto skyrius, nors dokumente – 1997-12-01 priėmimo-perdavimo akte Nr. 679-01, kurio pagrindu buvo įregistruotos minėto Vilniaus miesto savivaldybės padalinio nuosavybės teisės, nurodyta, kad butas perduotas Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn, vadovaudamasis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 str., Nekilnojamojo turto registre 2008-02-25 patikslino duomenis, nurodydamas, kad buto savininke yra Vilniaus miesto savivaldybė (b. l. 13, 31-32).

Byloje nustatyta ir tai, kad pareiškėjo atstovas 2012-02-23 teritoriniam registratoriui pateikė prašymą pakeisti viešo registro duomenis, panaikinant įrašą viešame registre, kad Vilniai miesto savivaldybė nuo 2008-02-25 yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, savininkė 1997-12-01 priėmimo-perdavimo akto Nr. 679-01 pagrindu (b. l. 14-15). Vadovaudamasis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 str., teritorinis registratorius skundžiamu 2012-03-13 sprendimu atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą, nes Vilniaus miesto savivaldybei prašant 2008-02-25 Nekilnojamojo turto registre buvo patikslinti duomenys ir Nekilnojamojo turto registre įrašo duomenys atitinka dokumentus, kurių pagrindu jie buvo įrašyti (b. l. 10). Pareiškėjo atstovas 2012-04-13 padavė skundą Komisijai dėl teritorinio registratoriaus priimto sprendimo (b. l. 8-9). Komisija, išnagrinėjusi skundą, 2012-05-17 skundžiamu sprendimu paliko galioti teritorinio registratoriaus 2012-03-13 sprendimą, motyvuodama tuo, kad Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 str. nustatyta, kad Nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys gali būti laikomi klaidingais tik tuo atveju, jeigu neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti. Nekilnojamojo turto registro įraše (duomenys neskelbtini) įrašyti registro duomenys atitinka dokumentus, kurių pagrindu jie buvo įrašyti (b. l. 6-7).

Remiantis ABTĮ 58 str., faktai nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, nustatė, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo V. B. ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei dėl nuomininko teisės privatizuoti savivaldybei priklausantį butą ((duomenys neskelbtini), Vilniuje) lengvatinėmis sąlygomis pagal Butų privatizavimo įstatymą. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2010-01-27 sprendimu ieškinį atmetė. Teismas padarė išvadą, kad ieškovas neįrodė, kad Butų privatizavimo įstatymo galiojimo metu jis ar jo šeimos nariai šio įstatymo nustatyta tvarka ir terminais kreipėsi į atitinkamą valstybės instituciją su prašymu privatizuoti butą. Vilniaus apygardos teismas 2010-12-01 nutartimi bei Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011-05-17 nutartimi Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo sprendimą paliko nepakeistą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos. Taigi, šia įsiteisėjusia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi jau iš esmės buvo išspręstas buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nuosavybės teisės klausimas. Atmetus ieškovo ieškinį dėl teisės privatizuoti Vilniaus miesto savivaldybei priklausantį butą, minėtas butas liko Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybe (b. l. 85-87, 88-91, 92-95).

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Nekilnojamojo turto registro įstatymas (toliau – ir Įstatymas) ir kiti teisės aktai, susiję su jo įgyvendinimu.

Pagal Įstatymo 4 str., visi Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Vadovaujantis Įstatymo 16 str. 1 d., nuosavybės teisės išregistruojamos pateikus įstatymų numatytus dokumentus, patvirtinančius šių teisių pasibaigimą arba daiktinės teisės turėtojo pasikeitimą, o pagal šio Įstatymo 23 str. 1 d., prašymą dėl nuosavybės teisių įregistravimo turi pateikti šių teisių turėtojas, kartu su prašymu turi būti pateikta šių teisių atsiradimą patvirtinantys dokumentai (Įstatymo 23 str. 2 d). Įstatymo 33 str. 1 d. reglamentuojama, kad suinteresuoti asmenys, sužinoję, kad į nekilnojamojo turto registrą įrašyti duomenys neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti, gali pareikalauti, kad teritorinis registratorius netikslius ir klaidingus duomenis patikslintų ir ištaisytų arba neišsamius papildytų.

Pagal ABTĮ 5 str. 1 d., kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Remiantis šio įstatymo 22 str. 1 d., skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Šių teisės normos garantuoja asmeniui teisę kreiptis į administracinį teismą ir nustato, kad tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo mano, kad jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, tai yra pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar interesų pažeidimą. Tačiau nurodytos nuostatos taip pat reiškia, kad teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, tai yra kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu. Tik nustatęs nurodytas aplinkybes, teismas gali apginti pareiškėjo teises vienu iš ABTĮ 88 str. 2-4 p. numatytu būdu, o nenustatęs šių aplinkybių, teismas turi atmesti skundą (prašymą) ABTĮ 88 str. 1 p. pagrindu.

ABTĮ 57 str. 6 d. nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Tai reiškia, kad įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Pagal ABTĮ 86 str. 2 d., priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina ištirtus teismo įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas tenkintinas. Tinkamas faktinių aplinkybių vertinimas bei teisės taikymas sprendžiant ginčą yra neatsiejamai susiję. Tik nustačius teisiškai reikšmingus faktus, kurie yra būtini tinkamam teisės taikymui, priimtas sprendimas gali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu.

Taigi objektyviai ir visapusiškai ištyrusi bei įvertinusi byloje esančius rašytinius įrodymus, remdamasi nurodytų teisės normų sistemine analize, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad ji neturi jokio nei teisinio, nei faktinio pagrindo vertinti bylos aplinkybes kitaip, nei jas įvertino teritorinis ir centrinis registratoriai. Akcentuoja, kad Įstatymas numato pareigą Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui keisti duomenis Nekilnojamojo turto registre, jei jam teisės aktų nustatyta tvarka pateikiami įstatymų reikalavimus atitinkantys dokumentai. Pareiškėjas nėra ginčo butą įgijęs asmuo, jis nėra buto savininkas, be to, minėta teisinė registracija nėra įstatymo nustatyta tvarka ir terminais nuginčyta. Be kita ko, pareiškėjas teismui nepateikė jokių prejudicinę reikšmę turinčių rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad ginčijamas įrašas viešajame registras pažeidžia jo teises ir teisėtus interesus. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad pareiškėjui apie tai, kad buto savininkė yra Vilniaus miesto savivaldybė buvo žinoma vėliausiai jau nuo 2001-02-20 buto nuomos sutarties surašymo (Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-07-18 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-295-871/2012; „Liteko“ duomenys).

Todėl, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, remdamasi ištirtų bylos rašytinių įrodymų visuma, vadovaudamasi nurodytų teisės normų sistemine analize, teisingumo ir protingumo kriterijais, teisėjų kolegija daro išvadą ir konstatuoja, kad skundžiami sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, jų naikinti, pagal ABTĮ 89 str. nuostatas, nurodytais motyvais ir kitais motyvais, nėra jokio nei faktinio, nei teisinio pagrindo. Skundžiami sprendimai atitinka individualiam teisės aktui keliamus reikalavimus, kurie reglamentuojami Viešojo administravimo įstatymo 8 str., jie pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais), motyvuoti, pasirašyti įgaliotų asmenų, patvirtinti antspaudu, nurodyta apskundimo tvarka.

Teisėjų kolegija sprendžia, kadangi priimant sprendimus nei atsakovas, nei Komisija savo kompetencijos neviršijo, pagrindinių procedūrų ir taisyklių pažeidimų nepadarė, tinkamai taikė ir aiškino materialines teisės normas, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi ABTĮ 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str. ir 129 str.,

nusprendė:

pareiškėjo V. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Šis sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Liuda ArlauskienėRaimondas BlauzdžiusLiudmila Zaborovska