- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-01-29
- Bylos Nr.
- Iv-167-505/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00884-2012-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Daina Kukalienė
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybės, Kauno miesto savivaldybei, atstovaujamai Kauno miesto savivaldybės administracijos
- Trečiasis asmuo
- M. L.
- Pareiškėjas
- Apdrošinašanas akciju sabiedriba „Gjensidige Baltic“
- Kategorijos
- 15.1pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Apdrošinašanas akciju sabiedriba „Gjensidige Baltic“, veikiančio per AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybei, atstovaujamai Kauno miesto savivaldybės administracijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui M. L. dėl žalos atlyginimo, procesinių palūkanų pritesimo
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) priteisti iš atsakovo pareiškėjo naudai 1134,93 Lt žalos atlyginimą, įpareigojant atsakovą pinigines lėšas pervesti į AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) , AB SEB bankas (kodas 70440); 2) priteisti iš atsakovo pareiškėjo naudai patirtas išlaidas bylos nagrinėjimui, t.y. 100 Lt žyminio mokesčio, įpareigojant atsakovą pinigines lėšas pervesti į AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas (kodas 70440); 3) priteisti iš atsakovo pareiškėjo naudai 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, įpareigojant atsakovą pinigines lėšas pervesti į AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas (kodas 70440); 4) grąžinti pareiškėjui 50 Lt permokėto žyminio mokesčio (b.l. 66-67, 93-94).
Pareiškėjas skunde nurodė, kad 2008-06-26 tarp pareiškėjo ir M. L. buvo sudaryta transporto priemonių savanoriškojo draudimo sutartis, kuria buvo apdrausta transporto priemonė VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). 2009-03-27, apie 16.10 val., M.L., vairuodamas minėtą transporto priemonę, Kaune, (duomenys neskelbtini), įvažiavo į nepažymėtą kelio ženklais duobę, buvusią važiuojamojoje kelio dalyje, ir apgadino automobilį. Pareiškėjas dėl šio įvykio išmokėjo 1134,93 Lt dydžio draudimo išmoką. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau- CK) 6.1015 str. 1 p. numato, kad draudikui išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 str. 32 p. numato, kad savivaldybių funkcijoms priskirta vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas bei saugaus eismo organizavimas, todėl minėtų gatvių priežiūra bei saugaus eismo organizavimu turėjo rūpintis Kauno miesto savivaldybė. Atsakovui netinkamai vykdant įstatymų numatytas funkcijas atsirado žala, kuri turi būti atlyginta.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į skundą ir jo atstovė teismo posėdžio metu prašė skundo netenkinti (b.l. 50-53).
Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, o jo atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad vadovaujantis CK 6.271 str., savivaldybė privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo), tačiau žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų (neveikimo) gali būti atlyginama tik nustačius visas šias viešosios civilinės atsakomybės sąlygas: 1) neteisėtus viešojo administravimo subjekto veiksmus (neveikimą); 2) žalos padarymo faktą; 3) priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei (atitinkamai savivaldybei) pagal CK 6.271 str. nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs jog, sprendžiant pareiškėjo skundo dėl žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar pareiškėjo nurodyta institucija veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip ji turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 str.), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado pareiškėjo nurodyta žala (pasekmės), t. y. ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tos valstybės institucijos (jos pareigūnų) neteisėtų aktų. Vien tai, kad policijos pareigūnų yra užfiksuotas duobės buvimo faktas, dar nereiškia, kad Kauno miesto savivaldybė privalo atlyginti pareiškėjo reikalaujamą žalą. Duobės buvimo faktas pats savaime nereiškia žalos padarymo fakto ginčo transporto priemonei, o užfiksuoti, neaišku kada atsiradę, ginčo transporto priemonės sugadinimai savaime nereiškia, kad jie atsirado būtent dėl įvažiavimo į konkrečią duobę. Turi būti įrodyta ne tik tai, kad buvo duobė, ne tik tai, kad automobilis apgadintas, bet ir kad apgadinimai, už kuriuos prašoma atlyginti žalą, atsirado būtent dėl įvažiavimo į ginčo duobę. Tokių duomenų pateikta nėra. Pats pareiškėjas skunde nurodo, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba atsisakė pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną. Iš to galima daryti išvadą, kad, ištyrus tariamo įvykio aplinkybes, policijos pareigūnų nutarta administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti, neįžvelgus nei vienos šalies atsakomybės. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad duomenų, pagrindžiančių automobilio nepriekaištingą būklę iki tariamo eismo įvykio, byloje taip pat nėra. Pareiškėjo skundas nepagrįstas, nėra pateikti tinkami rašytiniai įrodymai, kurie pagrįstų žalos padarymo faktą, kelių nepriežiūrą ir priežastinį ryšį tarp jų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad pateikti įrodymų dėl tariamos žalos buvimo ir jos dydžio ir įrodyti esant priežastinį neteisėtų savivaldybės ar (ir) valstybės institucijų veiksmų ir šios žalos ryšį turi viešąją atsakomybę pripažinti siekianti šalis. Nepaisant šios pareigos, pareiškėjo skundas klaidinantis ir nepagrįstas. Be to, nepridėta jokių dokumentų, kurie patvirtintų, kad vertinant ginčo transporto priemonę ir jai tariamai padarytą žalą buvo laikytasi galiojančių teisės aktų reikalavimų. Kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarkos, patvirtintos 2000-04-17 LR susisiekimo ministro įsakymu Nr. 120 ir 2000-04-14 LR finansų ministro įsakymu Nr. 101, (toliau - Tvarka), 2 p. numatyta, kad vykdant transporto priemonių vertinimą, tame tarpe ir siekiant nustatyti autoavarijoje padarytą žalą (Tvarkos 14.1 punktas), yra privaloma (visiems, nieko neišskiriant, tame tarpe ir draudimo bendrovėms) ja vadovautis. Tvarkos 3 ir 28 p. imperatyviai numatyta, kad vertinti transporto priemones (tame tarpe ir dėl transporto priemonių atkūrimo (remonto) kaštų nustatymo) turi teisę tiktai atestuoti kilnojamojo turto vertintojai, turintys teisę verstis transporto priemonių vertinimo veikla, o transporto priemonės vertinimo dokumentai (Tvarkos 29.1, 29.2, 29.3, 30, 32, 33 p.) privalo būti pateikiami raštu. Siekiant tariamos žalos atlyginimo, turi būti pateikti įrodymai, patvirtinantys tariamo eismo įvykio metu padarytus sugadinimus (būtent dėl įvažiavimo į ginčo duobę), su tariamu įvykiu susijusias konkrečias detales ir pan. Turėtų būti pateikta pagal galiojančius teisės aktus atlikto transporto priemonės vertinimo ataskaita (numatyta minėtoje Tvarkoje). Teismų praktikoje ne kartą akcentuota tai, kad gali būti kompensuojamos tik tos išlaidos, kurios būtinos sugadinto turto būklei iki eismo įvykio atkurti. Policijos nutarime užfiksuoti automobilio sugadinimai- tik priekinis dešinys ratas. Ginčo automobilio važiuoklės gedimas nėra nurodytas. Kauno miesto savivaldybė duomenų, patvirtinančių nepriekaištingą Taikos pr. ir Draugystės g. sankryžoje būklę 2009-03-27 neturi. Byloje nėra pateikta vienareikšmiškų įrodymų, patvirtinančių priežastinio ryšio egzistavimą, pateikti duomenys nesudaro teisinio pagrindo nustatyti visų privalomų viešosios atsakomybės sąlygų, todėl ieškovo prašymas dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo neturėtų būti tenkinamas. Atsargus, atidus vairuotojas, pasirinkęs saugų greitį, galėjo išvengti eismo įvykio ir automobilio apgadinimo. CK 6.253 str. 1 d. numatyta, kad civilinė atsakomybė netaikoma, taip pat asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės dėl nenugalimos jėgos, valstybės veiksmų, trečiojo asmens veiksmų ar nukentėjusio asmens veiksmų. Vairuotojui turėjo būti žinoma, kad Kauno gatvėse gali būti duobių. Kauno miesto gatvių taisymo darbai, jų mastas, atlikimo laikas ir pan. yra priklausomi ne tik nuo Kauno miesto savivaldybės biudžeto, bet ir nuo Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos. Kauno miesto gatvės (viso apie 955 km) yra reguliariai tvarkomos, tačiau pagal turimas lėšas, nes tam skirtas finansavimas yra ribotas ir nepakankamas. Remiantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, nėra įmanoma visas duobes sutvarkyti iš karto bei užtikrinti, kad jos nebeatsinaujintų. Kauno miesto savivaldybė kelių priežiūrą atlieka tinkamai pagal turimas finansines galimybes. Atsakovas nesutinka su pareiškėjo reikalavimu priteisti 6 procentų dydžio palūkanas, kadangi Kauno miesto savivaldybė yra viešasis asmuo, todėl jai netaikytinas CK 6.210 str. 2 d.
Pareiškėjui ir trečiajam suinteresuotam asmeniui apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą pranešta (b.l. 119, 133)(ABTĮ 75 str. 1 d.). Pareiškėjas pateikęs prašymą bylą nagrinėti jo atstovui nedalyvaujant (b.l. 128). Pareiškėjo ir trečiojo suinteresuoto asmens neatvykimas į teismo posėdį nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (ABTĮ 78 str. 3 d.).
Šalies argumentai
Pareiškėjas prašo teismo perduoti bylą pagal teismingumą nagrinėti Kauno miesto apylinkės teismui arba jei kils abejonių dėl bylos teismingumo, kreiptis į specialiąją teismingumo kolegiją (b.l. 125-126). Įvertinus pareiškėjo prašymą bei atsižvelgiant į Specialiosios teisėjų kolegijos bylos rūšinio teismingumo bendrosios ar administraciniam teismui klausimams spręsti 2012-12-19 nutartį teismingumo byloje Nr. T-260 (teisminio proceso Nr. 3-62-3-00884-2012-9), prašymas perduoti nagrinėti bylą Kauno apylinkės teismui netenkintinas (ABTĮ 70 str. 1 d. 2 p.).
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad 2009-03-27 apie 16.10 val. Kaune, Taikos pr. ir Draugystės g. sankryžoje (žiede), M. L., vairuodamas automobilį VW PASSAT valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įvažiavo į nepažymėtą kelio ženklais duobę, buvusią važiuojamojoje kelio dalyje ir apgadino automobilį. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba 2009-03-27 nutarimu nutarė administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos nepradėti, nenustačius administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Nutarime nurodyta, kad automobilio vairuotojo veiksmuose Kelių eismo taisyklių pažeidimo neįžiūrėta (b.l. 11-15). Kadangi minėta transporto priemonė buvo apdrausta AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filiale (transporto priemonių savanoriškojo draudimo liudijimas serija (duomenys neskelbtini)) (b.l. 99-112), 2009-03-30 buvo pranešta apie minėtą įvykį draudimo bendrovei (b.l. 17-18) ir buvo atlikta transporto priemonės techninė apžiūra bei surašytas techninės apžiūros protokolas bei 2009-04-20 atlikta transporto priemonės papildoma techninė apžiūra bei surašytas protokolas (b.l. 21-23, 45-46). Vertinimą atliko ekspertas D. Š.. AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialas dėl minėto įvykio, kurio metu buvo sugadintas automobilis, išmokėjo 1134,93 Lt draudimo išmoką remontą atlikusiai UAB „Autida“ (b.l. 9, 16). AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialas 2009-06-30 pateikė Kauno miesto savivaldybei pretenziją Nr. 09/PER-100-392 dėl 1134,93 Lt žalos atlyginimo, tačiau atsakovas 2009-07-24 raštu Nr. 43-2-780 minėtos pretenzijos nepatenkino ir neatlygino žalos, nes ji nepakankamai pagrįsta (b.l. 6-8).
CK 6.1015 str., reglamentuojančio draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimą draudikui (subrogaciją), 1 d. nustatyta, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Šio straipsnio 2 d. nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Todėl nagrinėjamu atveju reikia vadovautis teisės normomis, reglamentuojančiomis atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų.
Atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, numato CK 6.271 str. Šio straipsnio 1 d. nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinio kodekso 6.271 str. 2 ir 3 d. nustatyta, kad šiame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas, o terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis). Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). Tačiau, vadovaujantis anksčiau nurodytomis CK 6.271 straipsnio nuostatomis, viešosios (valstybės) atsakomybės atveju valdžios institucijos (jos darbuotojų) kaltė nėra būtinoji sąlyga šiai atsakomybei atsirasti. CK 6.271 str. 4 d. nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Todėl, sprendžiant viešosios (valstybės) atsakomybės klausimą, visų pirma būtina nustatyti, ar valdžios institucijų darbuotojų veiksmai buvo teisėti, t. y. ar jie veikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.
Tiek Vietos savivaldos įstatymo 6 str. 32 p., tiek Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 str. 8 d. 4 p. nustatyta, kad užtikrindamas eismo saugumą, savivaldybės administracijos direktorius rūpinasi vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, transporto infrastruktūros objektų projektavimu, statyba, gatvių tiesimu, taisymu ir rekonstravimu. Lietuvos Respublikos valstybinės ir vietinės reikšmės automobilių kelių priežiūros organizavimą, jos vykdymą ir naudojimąsi jais nustato 2004-02-11 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 155 patvirtinta Kelių priežiūros tvarka. Tvarkos 6 p. nustatyta, kad savivaldybės atlieka vietinės reikšmės viešųjų kelių ir gatvių taisymo bei priežiūros darbų ir saugaus eismo sąlygų užtikrinimo užsakovo funkcijas, vykdo vietinės reikšmės viešųjų kelių (gatvių) naudojimo priežiūrą, organizuoja techninę jų priežiūrą. Tvarkos 12 p. nustatyta, jog kelius prižiūrintys juridiniai ir (ar) fiziniai asmenys privalo: taisyti (remontuoti) ir tvarkyti žemės sankasą, važiuojamąją dalį, kelkraščius, skiriamąją juostą, kelio griovius, sankryžas, autobusų sustojimo aikšteles, poilsio aikšteles, pėsčiųjų ir dviračių takus, kelio statinius, technines eismo reguliavimo priemones, želdynus, esančius kelio juostoje, kelio oro sąlygų stebėjimo ir transporto eismo apskaitos, apšvietimo ir kitus kelio įrenginius su šių objektų užimama žeme, kad šie objektai atitiktų jiems keliamus reikalavimus ir atliktų savo funkcijas; prižiūrėti, kad kelias, jo statiniai (iš jų ir techninės eismo reguliavimo priemonės) būtų techniškai tvarkingi, estetiški, atitiktų Lietuvos standartus ir normas; prižiūrėti kelio juostoje augančius medžius ir kitus želdinius, pašalinti išdžiūvusius medžius, keliančius pavojų saugiam eismui, bloginančius kelio, šalikelės ir ženklų matomumą; neleisti, kad pakelėje būtų sodinami želdiniai, keliantys grėsmę saugiam eismui, – medžiai ir krūmai turi būti šalinami Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka. Už kelių priežiūrą atsakingi asmenys ir pareigūnai, pažeidę šios Tvarkos reikalavimus arba nesiėmę reikiamų priemonių, kad laiku būtų uždraustas arba apribotas eismas kelių ruožuose, kai naudojimasis jais kelia grėsmę saugiam eismui, atsako įstatymų nustatyta tvarka (42 p.). CK 6.266 str. nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 str. 1 d. nustatytos aplinkybės: nenugalima jėga, nukentėjusio asmens tyčia ar didelis neatsargumas. Remiantis Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 4 str. 3 d. nuostatomis, vietinės reikšmės keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms.
Sistemiškai vertinant visas aukščiau paminėtas teisės aktų nuostatas pripažintina, jog pareiškėjo prašomos atlyginti turtinės žalos atsiradimas kildinamas iš Kauno miesto savivaldybės veiklos viešojo administravimo srityje, todėl nagrinėjamu atveju spręstinas deliktinės civilinės atsakomybės taikymo klausimas.
Bylos nagrinėjimo metu atsakovo pateikti teismui įrodymai dėl Taikos pr. ir Draugystės g., esančių Kaune, išdaužų remonto 2009 m. nepatvirtina, jog atsakovas veikė taip, kaip pagal jau minėtus įstatymus ši institucija ar jos darbuotojai privalėjo veikti, t.y. neįrodė jog tinkamai vykdė Taikos pr. ir Draugystės gatvių priežiūrą, taisymą ir saugaus eismo organizavimą, kelio duobė nebuvo paženklinta ar aptverta (b.l. 82,115) (ABTĮ 57 str. 1 d.), o pareiškėjo paaiškinimai bei Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos eismo įvykio medžiaga šią civilinės atsakomybės sąlygą akivaizdžai įrodo ir tai sąlygojo žalos atsiradimą, t.y. M. L. teisėtai vairuodamas automobilį VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir įvažiavęs į 50 cm skersmens ir 15 cm gylio jokiais įspėjamaisiais ženklais nepažymėtą kelio duobę, apgadino dešinės pusės priekinį ratą (b.l. 11-15).
Atsakovo atstovė teigė, jog vairuotojas, vairuodamas automobilį minėtoje gatvėje, privalėjo elgtis atidžiai, rūpestingai ir atsargiai, pasirinkti saugų greitį, atsižvelgti į kelio, meteorologines sąlygas, vadovaudamasis Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimo Nr.1950 19, 133, 134 p., ir šių nuostatų nevykdymas galėjo sąlygoti žalos atsiradimą, tačiau šios aplinkybės nebuvo ištirtos. Kaip matyti iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2009-03-27 nutarimo atsisakyti pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną automobilio vairuotojo- M. L. veiksmuose Kelių eismo taisyklių pažeidimo nenustatyta (b.l. 11), o vairuotojo paaiškinimai raštu 2009-03-27 draudimo bendrovei ir Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui (važiuojant į žiedinę sankryžą paskui kitus automobilius pirmąją juosta įvažiavo į duobę ir už 20 m nuo įvykio vietos sustojo bei iškvietė policijos pareigūnus) bei patrulio M. A. tarnybinis pranešimas (patvirtino įvykį ir atvykimą į vietą), schemos (b.l.13-20), nuotraukos (b.l.36,37) patvirtina, jog pastarajam važiuojant gatve saugiu greičiu ir įvažiavus į duobę (15 cm gylio) jis sugadino automobilio tik dešinę dalį (priekinį ratą)(pasekmių mąstas paneigia neatidumą, nerūpestingumą, nesaugų greitį) ir tai paneigia atsakovo nurodytas aplinkybes. Pabrėžtina, kad 2009-03-27 policijos pareigūnai buvo išvykę į įvykio vietą, kur apžiūrėjo sugadintą transporto priemonę ir eismo įvykio schemoje užfiksavo su įvykiu susijusias aplinkybes – jo vietą, nepažymėtą gatvėje esančią duobę, jos išmatavimus, dislokaciją automobilio atžvilgiu, kitus reikšmingus atstumus. Taigi byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina įvykio faktą bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Proceso šalys privalo teikti įrodymus, pagrindžiančius reikalavimus ir atsikirtimus (ABTĮ 57 str.). Atsakovo argumentai, kad pats vairuotojas nebuvo atsargus, atidus ir pasirinkęs saugų greitį galėjo išvengti eismo įvykio bei automobilio apgadinimo dėl įvažiavimo į duobę, grindžiami vien prielaidomis, objektyvių įrodymų, patvirtinančių vairuotojo neteisėtus veiksmus, kurie būtų sąlygoję autoįvykį ar prisidėję prie jo kilimo, teismui nepateikta, todėl konstatuoti, kad pats vairuotojas nesilaikė KET reikalavimų, ar kad atliko veiksmus, kurie bent iš dalies įtakojo žalos atsiradimą, teismui nėra pagrindo.
Pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, kiekviena ginčo šalis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-03-02 nutartis administracinėje byloje Nr. A14-225/2007, 2011-03-31 nutartis administracinėje byloje Nr. A575-662/11). Tai reiškia, jog pareiškėjas, paduodamas skundą, teismui turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus, o atsakovas, atsikirsdamas į skundą, turi pateikti teismui įrodymus, kuriais grindžia savo atsikirtimus (ABTĮ 23 str. 2 d. 6 p., 24 str., 57 str. 4 d., 68 str., 72 str.). Įstatymų leidėjo administraciniam teismui suteikta teise rinkti įrodymus teismas gali ir turi pasinaudoti tais atvejais, kai byloje paaiškėja, jog ginčui svarbių aplinkybių nustatymui ir visapusiškam, objektyviam jų ištyrimui turi būti pateikti papildomi duomenys (ABTĮ 57 str.4 d., 68 str.1 d., 80 str.1 d., 81 str.), tačiau bylą nagrinėjantis teismas visada turi vadovautis ABTĮ 57 str. 6 d. įtvirtinta bendrąja įrodymų vertinimo taisykle – vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių visumos ištyrimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo principais (įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip materialios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu).
Atsakovas taip pat nesutinka ir su žalos dydžiu ir jos vertinimu. Minėtame policijos nutarime užfiksuoti automobilio sugadinimai- tik priekinis dešinys ratas. Ginčo automobilio važiuoklės gedimas nėra nurodytas. Susisiekimo ministro ir finansų ministro įsakymu 2000 m. balandžio 17 d. Nr.120/101 patvirtintos Kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarkos 10 punkte nustatyta, kad atkūrimo (remonto) kaštai - tai išlaidos apgadintos (sužalotos) transporto priemonės atstatymui iki buvusios prieš apgadinimą techninės būklės bei eksploatacinių savybių bei įtvirtina atkuriamosios vertės (kaštų) metodą, kurio pagrindas yra skaičiavimai. Transporto priemonių vertę nustato transporto priemonių vertintojai (15 punktas), taigi nepagrįstas atsakovo argumentas, jog vertinimą atlikęs ekspertas D. Š. negalėjo nustatyti transporto priemonės vertės. Pirminiame transporto priemonės techniniame apžiūros protokole 2009-03-30 buvo pažymėtas transporto priemonės sugadinimas- dešinio rato priekinis ratlankis (b.l.45). 2009-04-20 atlikus transporto priemonės papildomą techninę apžiūrą buvo taip pat nurodytos keičiamos detalės- dešinė apatinė šakė, dešinės priekinio rato apatinis šarnyras ir traukė (b.l.46). Papildomi remonto darbai buvo nustatyti atlikus transporto priemonės remontą (b.l.24-35). Vadovaujantis jau minėta įrodinėjimo taisykle pripažintina, jog atsakovas nepateikė teismui jokių įrodymų, paneigiančių nurodytas remonto išlaidas ir (ar) patvirtinančių mažesnę remonto kainą ar objektyvių duomenų, jog buvo kompensuotos didesnės išlaidos, nei tos, kurios būtinos sugadinto turto būklei iki eismo įvykio atkurti. Įvertinus tai, kad atsakovas nepateikė teismui jokių įrodymų, jog šie nurodyti darbai ir keistinos detalės nėra būtini ir techniškai nesusiję su patirtais automobilio sugadinimais (ABTĮ 57 str. 1 d.), žalos atlyginimas priteistinas iš Kauno miesto savivaldybės, nes žalos atsiradimą šiuo atveju sąlygojo būtent savivaldybei teisės aktais priskirtų pareigų nevykdymas, o ne atskiros kurios nors savivaldybės institucijos neteisėti veiksmai (ar neveikimas).
Esant šioms aplinkybėms ir įrodymams pripažintina, jog savivaldybė šiuo konkrečiu atveju neįvykdė pareigos tinkamai prižiūrėti, remontuoti Taikos pr. ir Draugystės g. žiedo, esančios Kaune, bei užtikrinti saugų eismą joje, todėl dėl tokio neteisėto neveikimo buvo apgadinta trečiajam suinteresuotam asmeniui nuosavybės teise priklausanti transporto priemonė, kompensuojant išlaidas, kurios buvo būtinos sugadinto automobilio būklei iki eismo įvykio atkurti. Teismui nekyla abejonių, kad tarp neteisėtų savivaldybės veiksmų (šiuo atveju – neveikimo) ir patirtos žalos yra priežastinis ryšys. Taigi, nagrinėjamu atveju, esant visoms būtinosioms viešosios (valstybės) atsakomybės sąlygoms, pareiškėjo skundo reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo pagrįstas ir tenkintinas ir pareiškėjui – AAS „Gjensidige Baltic“, atstovaujamam AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo iš atsakovo priteistinas 1134,93 Lt turtinės žalos atlyginimas.
Pareiškėjas taip pat prašo teismo priteisti iš atsakovo pareiškėjo naudai 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
CK 6.37 str. 2 d. nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šiuo atveju, vadovaujantis CK 6.210 str. 1 d. nuostatomis, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.
Vertinant ginčo teisinius santykius, darytina išvada, jog reikalavimas dėl palūkanų priteisimo konkrečiu atveju kildinamas iš civiliniais teisiniais santykiais reglamentuojamos viešojo administravimo subjekto – Kauno miesto savivaldybės – deliktinės prievolės nevykdymo ir atsakovas nėra nei verslininkas, nei privatus juridinis asmuo, todėl yra teisinis pagrindas pareiškėjui priteisti 5 procentų metines palūkanas. Remiantis išdėstytais argumentais pareiškėjui priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos, skaičiuojamos nuo 1134,93 Lt sumos, nuo kreipimosi į teismą dienos (2012-03-28)(b.l.3) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 str. 1 d.)(Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, formuojančio vienodą teisės taikymo praktiką, 2010-12-02 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-756-2195-10, 2012-07-02 nutartis administracinėje byloje Nr.A-756-1578/2012, 2012-11-15 nutartis administracinėje byloje Nr.A-602-2714/2012).
Pareiškėjas prašo priteisti sumokėtą 100 Lt žyminį mokestį bei grąžinti 50 Lt permokėtą žyminį mokestį.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 39 str. 1 d. nustatyta, kad administracinėse bylose už kiekvieną skundą, nepaisant to, kiek jame keliama reikalavimų, mokamas 100 Lt žyminis mokestis, išskyrus išimtis, nurodytas šio įstatymo 40 ir 41 straipsniuose. Pagal ABTĮ 40 str. 1 d. 4 p., skundai (prašymai) dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginio (CK 6.271 str.) žyminiu mokesčiu neapmokestinami. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjas sumokėjo 50 Lt ir 100 Lt žyminio mokesčio (b.l. 5,68). Atsižvelgus į tai, kad pareiškėjo skundas žyminiu mokesčiu nepamokestinamas, pareiškėjui grąžintinas sumokėtas 50 Lt ir 100 Lt žyminis mokestis (ABTĮ 42 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 42 str. 1 d. 1 p., 85 - 87 str., 88 str. 1 d. 5 p., teisėja
nusprendžia:
Priteisti pareiškėjui AAS „Gjensidige Baltic“, atstovaujamai AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo (kodas 300633222), iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės (kodas 111106319) 1134,93 Lt (vieną tūkstantį vieną šimtą trisdešimt keturis litus ir 93 cnt) turtinės žalos atlyginimo ir 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo 1134,93 Lt sumos, nuo kreipimosi į teismą dienos (2012-03-28) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Grąžinti pareiškėjui AAS „Gjensidige Baltic“, atstovaujamai AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo, 50 Lt žyminį mokestį, sumokėtą 2012-03-22, ir 100 Lt žyminį mokestį, sumokėtą 2012-05-25, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR finansų ministerijos (gavėjo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“).
Kitoje dalyje skundo netenkinti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.