- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-11-19
- Bylos Nr.
- 2S-1949-560/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-04919-2012-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dainius Rinkevičius
- Ieškovas
- Reining Forwarding B
- Atsakovas
- UAB „Transbankas“
- Kategorijos
- 119.12pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Reining Forwarding B.V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. liepos 13 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo Reining Forwarding B.V. ieškinį atsakovui UAB „Transbankas“ dėl reikalavimo grąžinti transporto priemones, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas Reining Forwarding B.V. pateikė ieškinį, kuriuo prašė įpareigoti atsakovą UAB „Transbankas“ grąžinti ieškovui Reining Forwarding B.V. nurodytas transporto priemones (puspriekabes) ir jų registracijos dokumentus, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškovo užsakymu atsakovas atliko 17 krovinių (šaldytų maisto produktų) pervežimą maršrutu iš Kylio (Vokietija) į Kabulą (Afganistanas). Atsakovui kroviniai buvo perduoti su puspriekabėmis, į kurias buvo pakrauti šaldyti maisto produktai. Atsakovas be jokio teisėto pagrindo atsisako grąžinti dalį perduotų puspriekabių,
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012-07-13 nutartimi patenkino atsakovo UAB „Transbankas“ prašymą ir ieškovo Reining Forwarding B.V. ieškinį atsakovui UAB „Transbankas“ dėl reikalavimo grąžinti transporto priemones paliko nenagrinėtu bei panaikino laikinąsias apsaugos priemones. Nurodė, kad šalys krovinių pervežimo sutartyje numatė, kad bet kokie ginčai bus aiškinami vadovaujantis Olandijos įstatymais ir sprendžiami Groningen teisme Nyderlanduose. Pažymėjo, kad šalys turėjo teisę tarpusavio susitarimu pakeisti teismingumą. Sutartys dėl sutartinio teismingumo sąlygų buvo pateiktos teismui po bylos iškėlimo teisme, todėl remiantis CPK 782 str., teismas konstatavo, kad byla nėra teisminga Lietuvos Respublikos teismams, todėl ieškinį paliko nenagrinėtu.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Ieškovas Reining Forwarding B.V. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-07-13 nutartį ir grąžinti civilinę bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į pareikšto ieškinio teisinį pagrindą, kadangi šioje civilinėje byloje tarp šalių kilo ginčas ne dėl krovinių vežimo sutarties, bet iš panaudos teisinių santykių ir teisės pažeidimo (delikto). Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.808 str. 1 d., krovinių vežimo sutartimi vežėjas įsipareigoja siuntėjo jam perduotą krovinį nugabenti į paskirties punktą ir išduoti turinčiam teisę gauti krovinį asmeniui (gavėjui), o siuntėjas (gavėjas) įsipareigoja už krovinio vežimą sumokėti nustatytą užmokestį. Tuo tarpu CK 6.629 str. 1 d. įtvirtinta, kad neatlygintinio naudojimosi daiktu (panaudos) sutartimi viena šalis (panaudos davėjas) perduoda kitai šaliai (panaudos gavėjui) nesunaudojamąjį daiktą laikinai ir neatlygintinai valdyti ir juo naudotis, o panaudos gavėjas įsipareigoja grąžinti tą daiktą tokios būklės, kokios jis jam buvo perduotas atsižvelgiant į normalų susidėvėjimą arba sutartyje numatytos būklės. Taigi nagrinėjamu atveju pareiga grąžinti be teisėto pagrindo valdomą turtą nėra vežimo sutarties dalykas, kadangi ši pareiga kyla iš panaudos teisinių santykių. Šioje civilinėje byloje reiškiamą reikalavimą ieškovas taip pat grindžia ta aplinkybe, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, dėl kurių pablogėjo daikto būklė, t.y. buvo išmontuoti puspriekabių GPS siųstuvai. Būtent dėl neteisėtų atsakovo veiksmų ieškovas negali nustatyti ginčo puspriekabių buvimo vietos. Taip pat atskirajame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo imperatyviomis Europos Sąjungos teisės normomis, reglamentuojančiomis teismų jurisdikciją, t.y. 2000 m. gruodžio 12 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo. Reglamento 5 str. nuostatos, atsižvelgiant į prievolės įvykdymo vietą, delikto padarymo vietą, įrodymų (puspriekabių) buvimo vietą, suteikia ieškovui teisę kreiptis į teismą Lietuvoje, todėl, ieškovo įsitikinimu, nagrinėjamu atveju būtent Lietuvos teismai turi jurisdikciją nagrinėti pareikštą ieškinį. Pasak apelianto, pirmosios instancijos teismas taip pat netinkamai ištyrė ir įvertino byloje pateiktus rašytinius įrodymus, kas lėmė neteisingų teismo išvadų padarymą. Teigia, kad dalis ginčo puspriekabių, kurių valst. Nr. OK-74-ZX; OK-76-ZX; OL-37-DX; OL-41-DX; OL-42-DX; OL-47- DX, nėra nurodytos nei vienoje iš pateiktų krovinių vežimo sutarčių.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „Transbankas“ pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kurį prašė atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas nesutinka su ieškovo teiginiais dėl susiklosčiusių teisinių santykių prigimties ir rašytinių įrodymų vertinimo. Nurodo, kad pats ieškovas 2012-06-25 rašytiniuose paaiškinimuose kvalifikavo tarp ginčo šalių susiklosčiusius teisinius santykius kaip vežimo sutartinius santykius. Ieškovas, pagrįsdamas 2012-06-12 sumažintą reikalavimą minimuose rašytiniuose paaiškinimuose, pateikė teismui net 12 „Pervežimo sutarčių“. Pastarosios sutartys, remiantis ieškovo 2012-06-25 paaiškinimais, įrodo teisę reikalauti grąžinti transporto priemones, tai yra - sudaro teisinį ieškinio pagrindą. Pateiktos 12 pervežimo sutarčių Kylis (Vokietija) - Kabulas (Afganistanas) pagal ieškovą pagrindžia, kad krovinių pervežimui buvo naudojamos ginčo puspriekabės ir šiose krovinių vežimo sutartyse yra įtvirtintas atsakovo įsipareigojimas grąžinti puspriekabes į Kylį. 2012-06-25 rašytiniuose paaiškinimuose ieškovas laikėsi pozicijos, kad pateiktos sutartys patvirtina reikalavimą dėl kiekvienos reikalaujamos puspriekabės, todėl teismas nenukrypo nuo ieškovo procesiniuose dokumentuose išdėstytų aplinkybių, jog tarp atsakovo ir ieškovo dėl kiekvieno pervežimo, kuriose buvo naudojamos ginčo puspriekabės, yra sudarytos rašytinės sutartys. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas atitinkamai vertino sutartyje nurodytą sąlygą, kad bet kokie ginčai kylantys tarp Vykdytojo ir Reining dėl sutarties bus aiškinami vadovaujantis Olandijos įstatymais ir sprendžiami kompetentingo Groningen teismo Nyderlanduose, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį. Kartu atsakovas pažymi, kad pareigą grąžinti be teisėto pagrindo valdomą turtą - puspriekabes ieškovas grindžia panaudos teisiniais santykiais, tačiau tuo pat metu 2012-06-25 rašytiniuose paaiškinimuose teigia, kad tokia reikalavimo teisė įgyvendinama iš pateiktose pervežimo sutartyse numatytų sąlygų - apmokėjimo sąlygų, krovinio vežimo sąlygų ir pan. Be to, ieškovas nereiškia reikalavimo dėl žalos atlyginimo. Taigi, tarp šalių yra susiklostę sutartiniai teisiniai santykiai, kurias pagrindžia rašytinės sutartys, o ieškovas savo reikalavimus (galimus reikalavimus) kildina iš sutarčių, tačiau vengdamas sutartinės jurisdikcijos taikymo taiko sutartiniams teisiniams santykiams vis kitokį kvalifikavimą: panaudos, deliktinės atsakomybės. Tuo tarpu teisiniai santykiai apibrėžti pervežimo sutartyse, taigi, turi būti remiamasi sutartinės civilinės atsakomybės reglamentavimu, pareiga grąžinti transporto priemones (puspriekabes) nustatyta pervežimo sutartyse, todėl tokiai pareigai yra taikoma tose pačiose sutartyse numatyta sąlyga dėl sutartinės jurisdikcijos taikymo bet kokiems ginčams, kylantiems iš šių sutarčių. Atsiliepime taip pat pažymima, kad ieškovas, remdamasis Reglamento nuostatomis, netinkamai aiškina specialiosios jurisdikcijos nuostatų taikymą. Tarybos Reglamento Nr. 44/2001 7 skirsnio „Susitarimas dėl jurisdikcijos“ 23 str. 1 d. nustatyta, jog, jeigu šalys, kurių vienos ar daugiau nuolatinė gyvenamoji vieta yra valstybėje narėje, yra susitarusios, kad valstybės narės teismas arba teismai turi jurisdikciją spręsti bet kuriuos ginčus, kilusius arba galinčius kilti dėl konkrečių teisinių santykių, minėtas teismas arba minėti teismai turi jurisdikciją, tokia jurisdikcija yra išimtinė, jeigu šalys nebuvo susitarusios kitaip. Atsižvelgiant į tai atsakovas laiko, jog Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas neturi jurisdikcijos nagrinėti šio ginčo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstosios dalies ir analizuoja tik atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą, atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ir tinkamai įvertino bylos aplinkybes, šalių pateiktus įrodymus bei paaiškinimus ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį. Atskirajame skunde nurodyti teiginiai nesudaro prielaidų panaikinti šią nutartį.
Iš bylos šalių pateiktų įrodymų bei paaiškinimų seka, kad tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudarytos krovinių vežimo sutartys, pagal kurias ieškovo užsakymu atsakovas atliko krovinių pervežimą maršrutu iš Kylio į Kabulą. Atsakovui nurodyti kroviniai buvo perduoti kartu su puspriekabėmis, į kurias buvo pakrauti šaldyti maisto produktai. Atsakovas atliko šių krovinių pervežimą, tačiau, ieškovo teigimu, vengia grąžinti kartu su kroviniais atsakovui perduotas transporto priemones – puspriekabes. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas įpareigoti atsakovą grąžinti ieškovui nurodytas transporto priemones (puspriekabes) ir jų registracijos dokumentus. Remdamasis pervežimo sutarčių nuostatomis, jog bet kokie ginčai, kylantys tarp Vykdytojo (atsakovo) ir Reining (ieškovo), bus aiškinami vadovaujantis Olandijos įstatymais ir sprendžiami kompetentingo Groningen teismo Nyderlanduose, bei LR CPK 788 str. nuostatomis, atsakovas teismui pateikė prašymą ieškinį dėl reikalavimo grąžinti transporto priemones palikti nenagrinėtu. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012-07-13 nutartimi šį atsakovo prašymą patenkino (LR CPK 782 str.).
Nesutikdamas su skundžiama teismo nutartimi, ieškovas nurodo, kad teismas netinkamai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, nes, pasak ieškovo, ieškinio reikalavimas yra kildinamas ne iš krovinių vežimo, bet iš panaudos teisinių santykių bei delikto (daikto pabloginimo). Su tokia ieškovo pozicija atskirąjį skundą nagrinėjantis teismas neturi pagrindo sutikti. Kaip minėta, byloje yra pateiktos pervežimo sutartys, kuriomis ieškovas grindė savo pareikšto reikalavimo pagrįstumą bei kurios patvirtina, kad ieškovą ir atsakovą sieja krovinių vežimo sutartiniai santykiai. Kaip seka iš krovinių vežimo sutarčių, reikalaujamos transporto priemonės atsakovui buvo perduotos vykdant šias sutartis. Apmokėjimas už suteiktas paslaugas yra siejamas su šių transporto priemonių grąžinimu į Kylį. Taigi, atsakovo pareiga grąžinti jam suteiktas puspriekabes taip pat yra kildinama iš šalių pasirašytų pervežimo sutarčių, kuriose šalys susitarė, kad, esant ginčui tarp šių sutarčių šalių, jam taikomi Olandijos įstatymai ir jis sprendžiamas kompetentingo Groningen teismo Nyderlanduose. Pažymėtina tai, kad nors ieškovas teigia, kad jo pareikštas reikalavimas kildinamas ir iš delikto (turto sugadinimo), tačiau jokio aiškaus reikalavimo dėl žalos atlyginimo ieškovas nepareiškė. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad pats ieškovas nėra nuoseklus savo teiginiuose dėl tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių. Kaip teisingai pažymėjo atsakovas, ieškovas 2012-06-25 rašytiniuose paaiškinimuose (o taip pat ir 2012-07-11 prašyme dėl bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių įrodymų prijungimo prie civilinės bylos) laikosi pozicijos, jog šalis sieja krovinių vežimo sutartiniai santykiai, bei savo reikalavimą įpareigoti atsakovą grąžinti transporto priemones grindė būtent pateiktais papildomais įrodymais – pervežimo sutartimis, kuriose numatytas ginčų sutartinis teismingumas.
LR CPK 788 str. 1 d. numatyta, kad ūkinės komercinės veiklos subjektai gali raštu susitarti, kad ginčai, kylantys iš sutartinių teisinių santykių, bus nagrinėjami ne Lietuvos teismuose, jeigu šis susitarimas neprieštarauja tos valstybės, kurios kompetencijai numatoma priskirti ginčo nagrinėjimą, teisei. Šis susitarimas negalimas dėl bylų, kurioms numatoma išimtinė Lietuvos Respublikos teismų kompetencija. Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, jog nagrinėjamu atveju šalys turėjo teisę tarpusavio susitarimu pakeisti teismingumą. Pervežimo sutartyse numatydami, kad šalių ginčams taikomi Olandijos įstatymai bei jie sprendžiami kompetentingo Groningen teismo Nyderlanduose, apribojo Lietuvos teismų kompetenciją, o, esant atsakovo atitinkamam prašymui (LR CPK 788 str. 2 d.), pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiama nutartimi pareikštą ieškinį paliko nenagrinėtu (LR CPK 782 str.). Atskirajame skunde nepagrįstai teigiama, kad teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, pažeidė 2000-12-22 Tarybos reglamento (EB) Nr. 44/2001 5 str. nuostatas. Priešingai nei teigia apeliantas, teismo nutartis neapriboja jo teisių į teisminę gynybą. Kaip teisingai pažymima atsakovo atsiliepime, minimo Reglamento 7 skirsnyje numatyta šalių teisė susitarti dėl jurisdikcijos. Pagal Reglamento 23 str. 1 d., jeigu šalys, kurių vienos arba daugiau nuolatinė gyvenamoji vieta yra valstybėje narėje, yra susitarusios, kad valstybės narės teismas arba teismai turi jurisdikciją spręsti bet kuriuos ginčus, kilusius arba galinčius kilti dėl konkrečių teisinių santykių, minėtas teismas arba minėti teismai turi jurisdikciją. Tokia jurisdikcija yra išimtinė, jeigu šalys nebuvo susitarusios kitaip. Iš išdėstyto seka, kad pervežimo sutartyse esant šalių konkrečiam susitarimui dėl taikytinos teisės ir bylų teismingumo – bylos sprendžiamos kompetentingo Groningen teismo Nyderlanduose, pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, jog Lietuvos teismai negali nagrinėti kilusio ginčo, o jis teismingas šalių susitarimu nurodytam teismui. Tokia teismo išvada neprieštarauja minimo Reglamento nuostatoms, o priešingi ieškovo teiginiai atmestini kaip nepagrįsti. Taip pat atmestini ieškovo teiginiai, jog teismas netinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus. Priimdamas skundžiamą teismo nutartį, teismas pagrinde rėmėsi ieškovo pateiktais įrodymais, taip pat ir pervežimo sutartimis, kuriomis ieškovas grindė savo reikalavimo dėl 11 transporto priemonių grąžinimo pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo daryti kitas, nei pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas, todėl skundžiama nutartis paliktina galioti, o atskirasis skundas atmestinas.
Atsakovas UAB „Transbankas“ prašo, atmetus atskirąjį skundą, jo naudai priteisti patirtas išlaidas rengiant atsiliepimą į atskirąjį skundą - 2 316,24 Lt, kurias patvirtina 2012-08-31 sąskaita-faktūra už teisines paslaugas serija AMS Nr. 12/2242 bei AB „Swedbank“ išrašas. Remiantis LR CPK 88 str. 1 d. 6 p. ir 98 str., 98 str. 2 d., toks atsakovo prašymas tenkintinas tik iš dalies. Teismas atsižvelgia į bylos sudėtingumą, taikytiną teisę, šalių paaiškinimus, į tai, kad atsakovo prašoma priteisti suma viršija Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.15. p. maksimalų dydį, taip pat į tai, kad byla apeliacinėje instancijoje buvo išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, todėl priteistiną patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį mažina iki 400 Lt
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 366 straipsniu, 370 straipsniu,
nutaria:
Ieškovo Reining Forwarding B.V. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. liepos 13 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovo UAB „Transbankas“ (į.k. 302252113) naudai iš ieškovo Reining Forwarding B.V. (į.k. 02332141) 400 Lt bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.