Kauno apygardos teismo sprendimas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. spalio 9 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovui D. M. dėl skolos, palūkanų, negautų pajamų (nuostolių) bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

3. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių esmė

5. Nustatė, kad pradinė kreditorė UAB „BnP Finance“ ir atsakovas 2021 m. lapkričio 19 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. BOB-f4d8s689, pagal kurią atsakovui buvo suteiktas 2 000 Eur vartojimo kreditas 60 mėnesių terminui. Sutartimi atsakovas įsipareigojo grąžinti kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą bei kitus sutartyje nustatytus mokesčius sutartyje nustatyta tvarka ir terminais. Galutinis kredito grąžinimo terminas – 2026 m. lapkričio 19 d. Atsakovas įsipareigojimų pagal sutartį tinkamai nevykdė, todėl pradinė kreditorė sutartį nuo 2022 m. lapkričio 23 d. vienašališkai nutraukė. Ieškovė 2021 m. gegužės 19 d. reikalavimo perleidimo sutarties Nr. RP2021-05/01 pagrindu įgijo reikalavimo teisę į atsakovo įsiskolinimą.

6. Dėl negrąžinto kredito. Įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, teismas konstatavo, kad pradinė kreditorė suteikė atsakovui vartojimo kreditą, tačiau atsakovas savo prisiimtų sutartinių įsipareigojimų tinkamai nevykdė, gauto kredito negrąžino. Atsižvelgdamas į tai, teismas iš atsakovo ieškovei priteisė 1 847,77 Eur negrąžinto kredito dalį.

7. Dėl mokėjimo (pelno) palūkanų. Teismas konstatavo, kad pagal tarp atsakovo ir pradinės kreditorės sudarytos sutarties specialiąsias sąlygas, atsakovas įsipareigojo mokėti sutartyje numatytas 18 proc. dydžio metines palūkanas. Teismas šias palūkanas laikė mokėjimo palūkanomis, kurias atsakovas turėjo sumokėti iki 2026 m. lapkričio 19 d. Sutartį nutraukus nuo 2022 m. lapkričio 23 d., ieškovė apskaičiavo iki sutarties nutraukimo dienos mokėtinas 161,02Eur mokėjimo palūkanas. Teismas šį reikalavimą laikė pagrįstu, todėl jį patenkino.

8. Dėl sutarties sudarymo mokesčio. Vertindamas šį reikalavimą teismas nurodė, kad vartojimo kredito sutarties nutraukimas prieš terminą atleidžia abi sutarties šalis nuo tuo metu esančių sutartinių prievolių vykdymo ir sutartinių prievolių vykdymo ateityje. Vertino, kad ieškovė įgijo teisę sandorio sudarymo mokestį skaičiuoti nuo sutarties sudarymo iki jos nutraukimo, t. y. iki 2022 m. lapkričio 23 d. Laikėsi pozicijos, kad ieškovės teisėtas lūkestis apima iki sutarties nutraukimo apskaičiuotą sandorio sudarymo mokestį, atskaičius atsakovo sumokėtą sumą: 77 Eur (15 Eur x 5 mėnesinės įmokos + 15 Eur / 30 d. x 4), todėl likusios reikalavimo dalies, kaip nepagrįstos, netenkino.

9. Dėl negautų pajamų (nuostolių). Teismas, įvertinęs teismų praktiką, ieškovės reikalavimą priteisti negautas pajamas (nuostolius) tenkino, priteisdamas iš atsakovo 683,08 Eur negautas pajamas (nuostolius), apskaičiuotus nuo sutarties nutraukimo dienos (2022 m. lapkričio 23 d.) iki sutarties termino pasibaigimo dienos (2026 m. lapkričio 19 d.) pagal anuiteto metodu sudarytą sutarties grafiką.

10. Dėl procesinių palūkanų. Vertindamas ieškovės reikalavimo priteisti 12 procentų dydžio procesines palūkanas pagrįstumą, teismas konstatavo, kad sutarties bendrųjų sąlygų 6.2 punkto nuostata, įtvirtinanti atsakovo civilinę atsakomybę už sutartinių įsipareigojimų netinkamą vykdymą, šalių nebuvo individualiai aptarta, be to, nustatanti neproporcingai didelę atsakovo civilinę atsakomybę, todėl sprendė, kad yra pagrindas minėtą sutartinę nuostatą laikyti nesąžininga bei negaliojančia nuo sutarties sudarymo momento (CK 6.2284 straipsnio 8 dalis), t. y. sutarties bendrųjų sąlygų 6.2 punkto nuostatos pripažintos nesąžiningomis bei negaliojančiomis nuo sutarties sudarymo momento (ab initio). Teismas, pripažinęs nesąžininga sutarties sąlygą dėl 12 procentų dydžio procesinių palūkanų dydžio, ieškovei iš atsakovo priteisė įstatyme įtvirtintas 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

11. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Teismas, ieškinį tenkinęs 79,41 proc., ieškovei iš atsakovo proporcingai priteisė 254,90 Eur bylinėjimosi išlaidas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

13. Atsiliepimas į apeliacinį skundą nepateiktas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

15. Teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).

16. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalies, kuria iš dalies tenkinti ieškovės ieškinio reikalavimai dėl sutarties sudarymo mokesčio ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

17. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pradinė kreditorė UAB „BnP Finance“ ir atsakovas 2021 m. lapkričio 19 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. BOB-f4d8s689, pagal kurią atsakovui buvo suteiktas 2 000 Eur vartojimo kreditas 60 mėnesių terminui. Sutartimi atsakovas įsipareigojo grąžinti kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą bei kitus sutartyje nustatytus mokesčius sutartyje nustatyta tvarka ir terminais. Galutinis kredito grąžinimo terminas – 2026 m. lapkričio 19 d. Atsakovas įsipareigojimų pagal sutartį tinkamai nevykdė, todėl pradinė kreditorė sutartį nuo 2022 m. lapkričio 23 d. vienašališkai nutraukė. Ieškovė 2021 m. gegužės 19 d. reikalavimo perleidimo sutarties Nr. RP2021-05/01 pagrindu įgijo reikalavimo teisę į atsakovo įsiskolinimą.

Dėl sutarties sudarymo mokesčio

18. Apeliantės teigimu, sutarties sudarymo mokestis yra apskaičiuotas iš anksto, preziumuojant, jog vartojimo kredito gavėjas tinkamai vykdys prievolę. Anot apeliantės, numatytas sutarties sudarymo mokestis nepažeidžia VKĮ 21 straipsnio 2 dalies 1 punkto reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismas su nurodyta apeliantės argumentacija nesutinka.

19. Vadovaujantis sutarties bendrųjų sąlygų 1.18 punktu, sutarties sudarymo mokestis – tai vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose numatytas fiksuotas vartojimo kredito gavėjo vartojimo kredito davėjui mokamas mokestis už vartojimo kredito gavėjo pateiktos paraiškos nagrinėjimą, duomenų apie vartojimo kredito gavėją surinkimą iš valstybės registrų ir kitų duomenų bazių, jų įvertinimą, taip pat su sutartimi susijusių dokumentų parengimą. Sutarties sudarymo mokesčio mokėjimas išdėstomas visam vartojimo kredito sutarties laikotarpiui. Sutarties bendrųjų sąlygų 1.9 punkte nurodoma, jog į bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį) įeina visos išlaidos, įskaitant palūkanas ir bet kuriuos kitus su vartojimo kredito sutartimi susijusius mokesčius. Ši kaina apskaičiuojama ir nurodoma tik pagal vartojimo kredito paraišką suteikiamo vartojimo kredito atžvilgiu ir neapima jokių išlaidų, susijusių su vartojimo kredito davėjo iki tol vartojimo kredito gavėjui suteiktais vartojimo kreditais ar ateityje suteikiamais kreditais.

20. Nagrinėjamu atveju matyti, jog apeliantė 900 Eur sutarties sudarymo mokestį apskaičiavo nuo 2021 m. gruodžio 19 d. iki sutarties pabaigos 2026 m. lapkričio 19 d. (60 įmokų × 15 Eur; viso - 900 Eur). Apeliantė ieškinyje nurodė, jog neapmokėtas sutarties sudarymo mokestis apskaičiuotas iš sutarties specialiosiose sąlygose nurodytos fiksuotos sutarties sudarymo mokesčio sumos atėmus atsakovo sumokėto sutarties sudarymo mokesčio dalį (jeigu buvo gauta mokėjimų, o jeigu mokėjimų nebuvo gauta – nurodomas visas sutarties specialiosiose sąlygose nurodytas ir nesumokėtas sutarties sudarymo mokestis).

21. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliante, kad sutarties sąlyga dėl sutarties sudarymo mokesčio sumos yra aiški, atsakovui turėjo būti suprantama, kad šį mokestį reikės sumokėti grąžinant kreditą, mokant mokėjimo grafike nurodytas kasmėnesines įmokas. Tačiau, pirmiau nurodytos aplinkybės savaime nereiškia, kad sutarties nutraukimo atveju kredito davėjas turi teisę reikalauti viso sutarties sudarymo mokesčio, t. y. tos jo dalies, kuri būtų mokama, jeigu sutartis nebūtų nutraukta ir būtų vykdoma toliau.

22. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vartojimo kredito sutarties nutraukimas prieš terminą atleidžia abi sutarties šalis nuo tuo metu esančių sutartinių prievolių vykdymo ir sutartinių prievolių vykdymo ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020). Iš sutarties bendrųjų sąlygų 1.18 punkte pateikto sutarties sudarymo mokesčio apibrėžimo matyti, kad savo esme tai yra mokestis už kredito davėjo teikiamas paslaugas, susijusias su kredito sutarties sudarymu, kliento mokumo vertinimu ir tikrinimu, vartojimo kredito sutarties paruošimu, įsipareigojimų rizikos valdymu, ir pan., t. y. tiesiogiai susijęs su sutartinių įsipareigojimų vykdymu. Nagrinėjamoje byloje kredito davėjas (pradinė kreditorė), nutraukusi sutartį, nebeturi ieškoti duomenų apie vartojimo kredito gavėją iš valstybės registrų ir kitų duomenų bazių bei jų vertinti, taip pat rengti susijusius dokumentus, todėl ieškovė nebegali reikalauti priteisti sutarties sudarymo mokesčio, kurio tikslas yra atlyginti išlaidas už darbus, kurių pradinė kreditorė po sutarties nutraukimo nebeturėjo atlikti. Apeliacinės instancijos teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, kad mokestis, susijęs su sutartinių įsipareigojimų prisiėmimu ir vykdymu, nėra skirtas kompensuoti kredito davėjo nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo ir gali būti skaičiuojamas tik už laikotarpį iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo (Kauno apygardos teismo 2022 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-504-921/2022, Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje Nr. e2A-50-803/2022, Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2338-880/2022, Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2618-863/2022 ir kt.).

23. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pagrįstai priėjo prie išvados, kad šiuo atveju nėra pagrindo tenkinti reikalavimo dėl sutarties sudarymo mokesčio nuo sutarties nutraukimo dienos iki sutarties termino pabaigos priteisimo.

24. Netenkinus apeliacinio skundo reikalavimo dėl sutarties sudarymo mokesčio priteisimo, nėra teisinio pagrindo perskirstyti pirmosios instancijos teismo sprendimu priteistas bylinėjimosi išlaidas.

Dėl procesinės bylos baigties

25. Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje, priešingai nei teigia apeliantė, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias vartojimo kredito gavėjo atsakomybę už netinkamą finansinių įsipareigojimų vykdymą, bei vadovavosi galiojančia teismų praktika ir priėmė teisėtą, pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti, atsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentus, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Dėl nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismas apeliacinį skundą atmeta, o skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

26. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Išdėstytos taisyklės taikomos taip pat ir tam žyminiam mokesčiui, kurį šalys įmoka paduodamos apeliacinius ir kasacinius skundus, taip pat prašymus dėl proceso atnaujinimo (CPK 93 straipsnio 3 dalis).

27. Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikus nepakeistą, apeliantės prašymas priteisti jai turėtas bylinėjimosi išlaidas atmestinas.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2023 m. spalio 9 d. sprendimą už akių.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.