Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alma Urbanavičienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R. G. atskirąjį skundą dėl Ukmergės rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 3 d. nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje pagal ieškovės V. G. ieškinį atsakovui R. G. dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo, santuokoje įgyto turto padalijimo, išvadą teikianti institucija – Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas CPK 314 straipsnio tvarka priėmė ir ištyrė atsakovo pateiktą naują įrodymą – Ukmergės rajono apylinkės teisme 2014 m. lapkričio 12 d. gauto ieškinio dėl tėvystės nuginčijimo kopiją.

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, konstatuoja, kad atskirasis skundas nesudaro pagrindo apskųstajai teismo nutarčiai panaikinti arba pakeisti.

Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės taikomos, siekiant užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą, todėl jos turi atitikti ieškovo pareikšto reikalavimo esmę ir būti susijusios su galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymu. Konkrečios laikinosios apsaugos priemonės taikomos atsižvelgiant į bylos pobūdį, ieškinio reikalavimą, atsakovo veiksmus ir kitas reikšmingas bylos aplinkybes (CPK 144 str.).

Viena iš laikinųjų apsaugos priemonių formų – laikino materialinio išlaikymo vaikui priteisimas (CPK 144 str. 1 d., 145 str. 11 p., CK 3.65 str. 1 d., 2 d. 4 p.). Ši priemonė gali būti taikoma iki byloje bus priimtas teismo sprendimas (CK 3.65 str. 1 d.). Laikino išlaikymo klausimas sprendžiamas pagal analogiją taikant CK 3.192, 3.203 straipsnius. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra priemonė, kuria siekiama ne tik užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti teismo sprendimo įvykdymą, bet ir laikinai sureguliuoti ginčo teisinius santykius. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės tiksliai ir visapusiškai išsiaiškinti reikiamo ir būtino išlaikymo vaikui dydžio bei kokios atsakovo galimybės teikti tokio dydžio išlaikymą. Šias faktines aplinkybes teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės, t.y. tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta į klausimą, kokios yra realios atsakovo pajamos, tikroji turtinė padėtis, kokie realūs būtini vaiko poreikiai, kiekvieno iš tėvų dalis, kuria jie turi prisidėti prie vaiko išlaikymo ir pan.

Byloje nustatyta, kad Ukmergės rajono apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės V. G. ieškinį atsakovui R. G. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir santuokos nutraukimo pasekmių. Ieškinyje prašoma nustatyti nepilnametės šalių dukters V. G. gyvenamąją vietą su motina (ieškove) bei priteisti iš atsakovo išlaikymą dukrai po 400 Lt per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki dukters pilnametystės (b.l. 1-4). Nurodydama, kad atsakovas materialiai neprisideda prie nepilnametės dukters išlaikymo, ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą iki kol bus išnagrinėta byla iš esmės ir galutinai išspręstas klausimas dėl šalių nepilnametės dukters gyvenamosios vietos nustatymo ir atitinkamai išlaikymo iš vieno iš tėvų priteisimo. Pirmosios instancijos teismas šį ieškovės prašymą tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnametei dukrai V. po 350 Lt mokamomis periodinėmis išmokomis kas mėnesį. Atsakovas su tokia teismo nutartimi nesutinka, atskirajame skunde nurodydamas, kad jis yra padavęs ieškinį Ukmergės rajono apylinkės teismui dėl tėvystės nuginčijimo, dėl ko teismo nutartimi paskirtos laikinosios apsaugos priemonės netaikytinos iki tol, kol bus išnagrinėta byla dėl tėvystės nustatymo.

Kaip jau minėta, santuokos nutraukimo bylose teismas, kol bus priimtas sprendimas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, CPK 144 straipsnio 1 dalies pagrindu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, numatytas CK 3.65 straipsnyje. Šios priemonės taikomos, kai yra reali grėsmė vaiko ar sutuoktinio turtiniams ir asmeniniams neturtiniams interesams, jų taikymo pagrindas – būtinybė apsaugoti vaiko ar vieno sutuoktinio interesus, t.y. tam tikros aplinkybės, įrodančios, jog, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko ar vieno sutuoktinio teisės. Pagrindas taikyti tokias laikinąsias apsaugos priemones yra konkretūs faktai, leidžiantys daryti išvadą, kad netaikius šių priemonių, gali būti pažeistos vaikų ar vieno sutuoktinio teisės ir interesai. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad ieškovės gaunamos vidutinės mėnesio pajamos yra 784 Lt, atsakovo – apie 1 000 Lt, atsakovas neginčija faktinės aplinkybės, kad jis materialinio išlaikymo nepilnametei dukrai V. G. neteikia, kad dukrą išlaiko vien tik motina (ieškovė). Todėl, esant tokiai situacijai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nurodyta laikinoji apsaugos priemonė - atsakovo įpareigojimas teikti laikiną išlaikymą nepilnametei dukrai iki ginčo išsprendimo pabaigos (teismo sprendimo šioje byloje priėmimo dienos), buvo paskirta teisingai, atsižvelgiant į prioritetinius nepilnamečio vaiko interesus, laikantis materialinės teisės normų, reglamentuojančių išlaikymo priteisimo pagrindus, taip pat atsižvelgus į šalių tarpusavio santykius ir nesutarimus. Dėl to apelianto atskirojo skundo motyvai, kad laikinas išlaikymas vaikui skundžiama nutartimi neturėjo būti priteistas apskritai, atmestini kaip teisiškai nepagrįsti.

Tuo tarpu laikinosios apsaugos priemonės nėra nuolatinio pobūdžio ir galioja tik iki tam tikro įstatyme nustatyto momento. Pirmosios instancijos teismo nustatytas laikino išlaikymo dydis atitinka vieną iš prioritetinių tikslų, kurių siekiama šeimos bylose dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, t.y. užtikrinti vaiko teisių ir interesų apsaugą, jo teisę gauti išlaikymą iš abiejų tėvų nepertraukiamai ir tokio dydžio, jog būtų patenkinti bent minimalūs vaiko poreikiai (CK 3.3 str. 1 d., 3.198 str. 1 d.). Apelianto argumentai, kad jis yra padavęs ieškinį Ukmergės rajono apylinkės teismui dėl tėvystės nuginčijimo, nepaneigia fakto, jog atsakovas yra nepilnametės V. G. tėvas, ką tvirtina įrašas jos gimimo liudijime, kuris nėra nuginčytas. Tik nurodyto įrašo nuginčijimo atveju, atsirastų pagrįstas ir teisėtas pagrindas atleisti atsakovą nuo nepilnametės V. G. išlaikymo. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad, nors atsakovas ir teigia, kad jis abejoja, jog yra dukters V. tėvas, tačiau dėl tėvystės nuginčijimo su ieškiniu į teismą kreipėsi tik po to, kai ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir santuokos nutraukimo pasekmių, tame tarpe ir dėl nepilnametės dukters išlaikymo priteisimo. Dėl to apeliacinės instancijos teismui kyla pagrįstų abejonių, kad tokiu būdu atsakovas siekia išvengti pareigos išlaikyti nepilnametę dukrą.

Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, taikydamas konkrečią laikinąją apsaugos priemonę nagrinėjamoje byloje, netyrė ieškovės ieškinyje nurodytų aplinkybių pagrįstumo, nenagrinėjo jų esmės, pagrįstai ir teisėtai apsiribodamas tuo, jog įstatymas tokiu atveju reikalauja tik, kad pareikštas ieškinys būtų tikėtinai pagrįstas. Konstatuoti, jog V. G. ieškinys dėl santuokos nutraukimo ir santuokos nutraukimo pasekmių, nėra tikėtinai pagrįstas, apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo. Visos faktinės aplinkybės, susijusios su šio ieškinio patenkinimu/nepatenkinimu bus nustatinėjamos ir vertinamos bylos nagrinėjimo iš esmės eigoje. Tuo tarpu, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nesprendžia reikalavimo pagrįstumo, nevertina įrodymų. Tik išnagrinėjęs bylą iš esmės, priimdamas sprendimą, teismas įvertina visus įrodymus (taip pat ir duomenis apie tėvų turtinę padėtį, gaunamas pajamas, išlaikymo būtinybę galimybes) ir konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, koks įstatymas turi būti taikomas nagrinėjant šalių ginčą ir ar reikalavimas tenkintinas, ar atmestinas (CPK 265 str. 1 d.).

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta laikantis proceso teisės normų. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo netaikyti teismo nutartimi paskirtų laikinųjų apsaugos priemonių iki tol, kol bus išnagrinėta byla dėl tėvystės nustatymo, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 320, 338 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Ukmergės rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.