Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje nagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), įgijęs profesinį išsilavinimą, našlys, nedirbantis, nustatytas 40 procentų neįgalumo lygis, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. B. vairavo motorinę transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas:

jis, 2024 m. rugsėjo 27 d., apie 19.59 val., Gargžduose, Pasienio g., prekybos centro „Rimi“ automobilių stovėjimo aikštelėje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punktą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems, vairavo jam priklausančią transporto priemonę „Mazda3“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 2,56 promilių neblaivumas.

Kaltinamasis V. B. teismo posėdžio metu kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos visiškai pripažino, dėl savo tokio poelgio nuoširdžiai gailisi ir parodė, kad būdamas namuose dviese su pažįstama moterim išgėrė 0,5 l butelį degtinės, jos pritrūko, todėl abu sėdo į jam priklausantį automobilį „Mazda3“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), ir važiavo nusipirkti dar, vairavo jis. Nusipirkęs atsisėdo į automobilį, tada nepažįstama moteris atidarė dureles ir neleido niekur važiuoti. Prieš sėsdamas už automobilio vairo suprato, jog yra neblaivus. Automobilis, kurį vairavo, priklauso jam. Teisę vairuoti transporto priemones turėjo. Prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laiduotoju paskiriant jo brolį Z. B.. Su broliu bendrauja artimai, kiekvieną savaitę pas jį nuvažiuoja, jam padeda, kadangi brolis ūkininkauja. Jis pats yra našlys, gyvena vienas jam priklausančiame būste, išlaikomų asmenų, skolų neturi, gauna neįgalumo pašalpą. Jeigu teismas atimtų teisę vairuoti transporto priemones, jam būtų sunku, nes važiuoja pas brolį padėti ir kartą per mėnesį turi nuvažiuoti į gydymo įstaigą pasitikrinti sveikatą.

Kadangi kaltinamasis V. B. kaltu prisipažino ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąjį ir įvykdžius BPK 291 straipsnio reikalavimus buvo nutrauktas, nes nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė ir gynėjas.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo V. B. prisipažinimo ir parodymų, jo kaltė dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo įrodyta ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis:

Iš 2024 m. rugsėjo 27 d. Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK Reagavimo skyriaus vyresniojo tyrėjo tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir BIRT ataskaitų žiūryklės (ROIK: 0124000608550) išrašo nustatyta, kad 2024 m. rugsėjo 27 d., apie 20.00 val., gautas pranešimas apie tai, kad adresu Pasienio g. 1, Gargžduose, ką tik aikštelėje pranešėja sulaikė bandžiusį su automobiliu „Mazda“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), išvažiuoti labai neblaivų vairuotoją. Atvykus nurodytu adresu, prekybos centro „RIMI“ stovėjimo aikštelėje buvo pastebėtas stovintis automobilis „Mazda“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), kurio viduje prie vairo sėdėjo akivaizdžiai neblaivus vyriškis, o keleivio vietoje – moteris. Prie automobilio buvo pranešėja R. D., kuri paaiškino, kad eidama iš parduotuvės, pastebėjo, kaip į automobilį įsėdo akivaizdžiai neblaivus asmuo, kuris ketino išvažiuoti su transporto priemone, tačiau atidariusi vairuotojo duris, neleido asmeniui pajudėti iš stovėjimo vietos. Paklausus pranešėjos ar matė patį vairavimo faktą, teigė, kad ne, tačiau suprato, kad ketina išvažiuoti neblaivus asmuo, todėl atidarė jo automobilio dureles ir neleido jam to padaryti. Automobilyje vairuotojo vietoje sėdėjo V. B., kuriam alkotesteriu 20.12 val. pirmu tikrinimu nustatytas 2,58 promilių neblaivumas, 20.28 val. antru tikrinimu nustatytas 2,56 promilių neblaivumas. Paklausus asmens, prieš kiek laiko vartojo alkoholį, jis nurodė, kad prieš 1 valandą būdamas namie. Paklausus ar pats atvairavo automobilį iki parduotuvės, teigė, kad taip bei sutiko su padarytu pažeidimu. Nuėjus į parduotuvę bendrauta su „ARGUS“ apsaugos darbuotoja S. G., taip pat buvo peržiūrėta vaizdo medžiaga, kurioje matėsi, kad apie 19.50 val. į parduotuvę atvairavo minėtas vyriškis, išlipęs iš automobilio nuėjo į parduotuvę bei parėjęs sėdo vėl prie vairo. Parduotuvėje vaizdo stebėjimo kameromis taip pat užfiksuota, jog alkoholio tuo metu nevartojo. Automobilio keleivio vietoje sėdėjo R. Č., kuriai nustatytas 2,77 promilių neblaivumas (b. l. 1-5).

Iš 2024 m. rugsėjo 27 d. įvykio vietos apžiūros protokolo ir jo priedų nustatyta, kad įvykio vieta yra prekybos centro „Rimi“ automobilių stovėjimo aikštelė, adresu Pasienio g. 1, Gargždai, Klaipėdos raj. sav. (b. l. 10-15).

Iš 2024 m. rugsėjo 30 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo peržiūrėti policijos pareigūnų „body“ kameromis daryti vaizdo ir garso įrašai, kuriuose užfiksuota, kaip policijos tarnybinis automobilis atvyksta į parduotuvės „Rimi“ automobilių stovėjimo aikštelę. Joje stovi automobilis „Mazda“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), prie kurio vairo sėdi vairuotojas, tyrimui žinomas kaip V. B.. Pastarasis pareigūnams nurodo, jog alkoholį gėrė namuose prieš valandą, į parduotuvę važiavo neblaivus, nes labai norėjo nusipirkti limonado. Automobilio priekyje sėdinti moteris patvirtina, kad abu namuose gėrė vyną; galėjo išgerti kelis butelius. Alkotesteriu pirmu tikrinimu V. B. nustatomas 2,58 promilių neblaivumas, antru – 2,56 promilių neblaivumas (b. l. 16-18).

Iš neblaivymo nustatymo akto nustatyta, kad 2024 m. rugsėjo 27 d. V. B. pirmu tikrinimu 20.12 val. nustatytas 2,58 promilių neblaivumas, antru tikrinimu 20.21 val. – 2,56 promilių neblaivumas (b. l.19).

Iš priverstinio transporto priemonės nuvežimo akto nustatyta, kad 2024 m. rugsėjo 27 d. iš įvykio vietos priverstinai nuvežtas automobilis „Mazda3“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), į automobilių saugojimo aikštelę, adresu Gobergiškės g. 18, Šlapšilė, Klaipėdos r. (b. l. 20).

Iš 2024 m. spalio 7 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo peržiūrėti prekybos centro „Rimi“ vaizdo stebėjimo kamerų įrašai, kuriuose matoma, kaip 2024 m. rugsėjo 27 d. į prekybos centro aikštelę „Rimi“ įvažiuoja automobilis „Mazda“, kurį pastato ir iš jo vairuotojo vietos išlipa vyriškis, kuris nueina į prekybos centrą. Apsipirkęs vyriškis išeina iš parduotuvės ir eina link automobilio. Priėjęs prie automobilio V. B. atidaro automobilio vairuotojo pusės priekines dureles ir eina link automobilio galo. Toliau vaizdo įraše matyti, kaip V. B. nukrenta ant žemės ir atsistojęs jis atsisėda į automobilio vairuotojo vietą. Iš gretimos automobilių stovėjimo eilės iš automobilio išlipa vairuotoja moteris ir šalia jos sėdėjęs vyras. Moteris prieina prie „Mazda“ automobilio vairuotojo durelių ir jas atidaro. Apie 20.04 min. į prekybos centro „Rimi“ automobilių stovėjimo aikštelę atvažiuoja policijos pareigūnų ekipažas ir sustoja ties susirinkusių žmonių grupe ir „Mazda“ automobiliu (b. l. 26).

Iš transporto priemonės registracijos liudijimo ir AB „Regitra“ išrašo nustatyta, kad automobilio „Mazda3“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), savininkas ir valdytojas V. B. (b. l. 31-33).

Iš VšĮ „Emprekis“ išrašo nustatyta, kad automobilio „Mazda3“, 2007 m. gamybos, vidutinė rinkos kaina su PVM Lietuvoje – 2 010 Eur (b. l. 34).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja R. Č. nurodė, kad 2024 m. rugsėjo 27 d. su V. B. vartojo alkoholinius gėrimus pas jį namuose, adresu (duomenys neskelbtini). Išgėrę degtinės butelį, jiedu automobiliu „Mazda“, kurį vairavo V., atvažiavo prie „Rimi“ parduotuvės. V. išėjo apsipirkti, o ji liko automobilyje jo laukti. Jam grįžtant iš prekybos centro išgirdo moterį, kuri rėkė dėl to, jog V. neblaivus vairavo automobilį, pradėjo su jais bartis ir iškvietė policiją. Atvykę pareigūnai V. B. ir jai patikrino neblaivumą (b. l. 62-65).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja R. D. nurodė, kad 2024 m. rugsėjo 27 d. ji ir sūnus automobiliu vyko į prekybos centrą „Rimi“, esantį Pasienio g. 1, Gargžduose. Pasistačiusi automobilį prekybos centro automobilių stovėjimo aikštelėje, pastebėjo, kaip iš parduotuvės išeina neblaivus vyriškis, kuris, priėjęs prie savo transporto priemonės, nuvirto ant žemės; jos manymu, jis buvo stipriai neblaivus, tačiau atsisėdo už automobilio vairo. Kadangi jos automobilis stovėjo šalia, liudytoja puikiai matė visą situaciją ir nusprendė neleisti tam vyrui išvažiuoti iš aikštelės. Ji priėjo prie „Mazda“ automobilio durelių ir jas atidariusi liepė vyrui atiduoti automobilio raktelius. Vyras juos atiduoti atsisakė, bet iš spynos ištraukė. Jai būnant šalia vyro, juto stiprų alkoholio kvapą, vyro akys buvo „stiklinės“, jis kalbėjo neaiškiai ir nerišliai, jam pynėsi liežuvis, o vėliau vyras išvis nebekalbėjo. Automobilyje taip pat sėdėjo pagyvenusi moteris, kuri su ja ginčijosi, norėjo, kad ji pasitrauktų nuo automobilio durelių. Ji iškvietė policiją, pranešusi apie neblaivų vairuotoją, ir neleido jam pajudėti iš vietos, kol atvyko policijos pareigūnai (b. l. 68-71).

Siūlomas laiduotojas Z. B. teismo posėdžio metu parodė, kad pateikto prašymo esmę supranta ir jį palaiko. Apie brolio padarytą nusikalstamą veiką sužinojo iš jo paties; brolio veiksmus vertina labai blogai, V. B. ir pats neteisino savo elgesio, kremtasi dėl to. Brolis per šventes pavartoja alkoholį, bet priklausomybės alkoholiui neturi.

Vertinant byloje išdėstytų įrodymų visumą, kaltinamojo V. B. nusikalstama veika yra įrodyta ir kvalifikuotina pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, nes nustatyta, kad jis vairavo motorinę transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas didesnis kaip 1,51 promilių neblaivumas.

Sprendžiant kaltinamojo baudžiamosios atsakomybės klausimą, atsižvelgtina į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, jos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamasis V. B. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą, kuriuo sukėlė pavojų eismo saugumui ir visuomenei. Anksčiau jis neteistas, per pastaruosius penkis metus du kartus baustas administracine tvarka, vieną iš jų įspėjimu, paskirtą baudą sumokėjęs, turi galiojančią nuobaudą. V. B. yra nedirbantis, jam nustatytas 40 procentų neįgalumo lygis, našlys, turi nuolatinę gyvenamąją vietą. Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi dėl savo elgesio, todėl tai pripažintina jo atsakomybe lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Iš bylos aplinkybių matyti, kad kaltinamasis nusikalto pirmą kartą, teismo posėdžio metu visiškai pripažino savo kaltę, savo elgesį vertina labai kritiškai, padarė reikiamas išvadas, pasižada nebenusikalsti; to paties tikisi ir jo brolis, prašantis atiduoti jį jam pagal laidavimą. Visa šių aplinkybių visuma leidžia teigti, jog V. B. yra vertas teismo pasitikėjimo, jog naujų veikų, pažeidžiančių įstatymų reikalavimus, nedarys, todėl, esant BK 40 straipsnio 1, 2 dalyse numatytų sąlygų visumai, jo atžvilgiu taikytinas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą institutas. V. B. laiduotoju skirtinas Z. B., kuris, vadovaujantis byloje surinkta medžiaga, neabejotinai yra vertas pasitikėjimo ir tinkamas laiduoti už V. B. asmuo. Z. B. yra kaltinamojo brolis, jis neteistas, per pastaruosius tris metus administracine tvarka nebaustas, nedirbantis, yra senatvės pensininkas, ūkininkauja; (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūno charakterizuojamas išimtinai teigiamai, kaip darbštus, tvarkingas, puikiai sutariantis su kaimynais, visada pasiruošęs padėti, taip pat dalyvauja miestelio bendruomenės gyvenime, prisideda prie organizuojamų švenčių ir renginių. Laidavimas nustatytinas be užstato, nes yra pakankamas pagrindas tikėtis, kad ir be to Z. B. stengsis tinkamai atlikti laiduotojo pareigas, V. B., charakterizuojamas teigiamai, pirmą kartą nusikaltęs, padarys ir jau padarė reikiamas išvadas dėl savo netinkamo elgesio ir nebenusikals. Vis dėl to teismas kaip V. B. neigiamai charakterizuojančią aplinkybę įvertina ir tai, kad kaltinamasis transporto priemonę vairavo būdamas sunkaus girtumo laipsnio, kai pirmu tikrinimu jam buvo nustatytas 2,58 promilių neblaivumas, o antru – 2,56 promilių neblaivumas. Atsižvelgiant į tai, teismas V. B. nustato ilgesnį nei minimalų laidavimo terminą, per kurį kaltinamasis turės galimybę įrodyti, kad pasitaisė.

Taip pat spręstinas kaltinamajam skirtinų baudžiamojo poveikio priemonių, kurios turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, klausimas. BK 67 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad uždraudimas naudotis specialia teise ir turto konfiskavimas gali būti skiriamas kartu su bausme.

BK 68 straipsnyje nurodyta, kad baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti visų rūšių transporto priemones skiriama, kai asmuo padaro nusikalstamą veiką, naudodamasis tokia teise. Teismo posėdžio metu kaltinamasis ir jo gynėjas prašė neskirti šios baudžiamojo poveikio priemonės, kadangi teisė vairuoti transporto priemones reikalinga kas mėnesį nuvykti į medicinos įstaigas sveiktos patikrinimui ir nuvykimui pas brolį, padėti jam ūkio darbuose. Kaltinamasis V. B. padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – neblaivus vairavo automobilį, kuomet jo neblaivumas siekė 2,56 promilės, kuris pasireiškė dideliu pavojingumu ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei paties kaltininko sveikatai ar net gyvybei, galėjo sukelti skaudžias ir negrįžtamas pasekmes. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad jis sėdo už transporto priemonės vairo neblaivus, nesant jokios būtinybės vairuoti. Teismas atsižvelgęs į šias aplinkybes, sprendžia, jog šiuo atveju pagrindo netaikyti šios poveikio priemonės byloje nėra. Teismui nekyla abejonių, kad dėl paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės kaltinamasis patirs nepatogumų, tačiau jie turi ir prevencinę reikšmę, kad patyręs nepatogumus kaltinamasis pasimokytų iš padarytų klaidų ir ateityje nebedarytų nusikalstamų veikų. Asmeniniai V. B. ir jo artimųjų poreikiai negali būti iškeliami aukščiau padaryto nusikaltimo pavojingumo, visuomenės viešojo intereso užtikrinti saugumą keliuose ir eliminuoti iš eismo neblaivius vairuotojus. Atsižvelgiant į tai, jog kaltinamasis transporto priemonę vairavo būdamas sunkaus girtumo laipsnio, anksčiau už tokio pobūdžio neteisėtą elgesį Lietuvoje nei baudžiamąja, nei administracine tvarka nebaustas, dėl šio įvykio išgyvena, V. B. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, įskaitant teisę tokią teisę įgyti, nustatant dviejų metų terminą, jį skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo – paskyrimo dienos (2024 m. rugsėjo 30 d.).

Taip pat šioje byloje spręstinas kitos baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo taikymo, pobūdžio ir apimties klausimas. Pagal BK 72 straipsnio 3 dalį, kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, o turto konfiskavimo turinį sudaro priverstinis, neatlygintinas darant nusikalstamą veiką panaudoto turto paėmimas valstybės nuosavybėn. Bylos duomenimis nustatyta, kad V. B. padarė jam inkriminuotą nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, vairuodamas automobilį „Mazda 3“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), kuris VĮ „Regitra“ yra įregistruotas jo vardu. Kadangi kaltinamasis jį vairavo būdamas neblaivus, šis konkretus automobilis dėl jo paties priešingų teisei veiksmų yra tapęs nusikaltimo padarymo įrankiu ir kaip toks turėtų būti konfiskuotas (BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punktas). Nors kaltinamasis ir jo gynėjas prašė nekonfiskuoti šio automobilio natūra, palikti jį kaltinamojo poreikiams tenkinti, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teismų formuojama praktika šiuo klausimu, tokiam sprendimui teismas neturi pakankamo teisinio ir/ar faktinio pagrindo ir jis pažeistų visų asmenų lygybės prieš įstatymą principą. Kiekvienas asmuo visas aplinkybes, susijusias su savo ir savo šeimos narių poreikių tenkinimu, darbu ar pan. pozityviais įsipareigojimais, turi apgalvoti prieš sėsdamas vairuoti neblaivus, o to nepadaręs turi patirti griežtą valstybės atsaką į savo išties pavojingą ne tik pačiam, bet ir kitiems niekuo dėtiems eismo dalyviams elgesį. Dėl šių priežasčių, neturėdamas pagrindo nukrypti nuo BK 72 straipsnio nuostatų, teismas nusprendžia konfiskuoti šios nusikalstamos veikos padarymo priemonę – automobilį „Mazda3“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), natūra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu teismas

nusprendžia:

V. B. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1, 4 dalimis nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti pagal laidavimą, netaikant užstato ir nustatant vienerių metų šešių mėnesių laidavimo terminą.

V. B. laiduotoju paskirti Z. B., gimusį (duomenys neskelbtini).

Išaiškinti V. B., jog jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti, dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o jeigu asmuo padaro tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojui, kad jis turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl užstato grąžinimo, taip pat dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalimi, 68 straipsniu V. B. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise, vairuoti visų rūšių transporto priemones, įskaitant teisę tokią teisę įgyti, 2 (dviem) metams, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo – paskyrimo (2024 m. rugsėjo 30 d.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalimi, 72 straipsniu skirti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio „Mazda3“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), konfiskavimą.

Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros 2024 m. rugsėjo 30 d. nutarimą skirti laikiną nuosavybės teisių apribojimą automobiliui „Mazda3“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki šio automobilio konfiskavimo, o po to – panaikinti.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą ir asmens dokumento paėmimą (vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini)) – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

V. B. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, išsiųsti valstybės įmonei „Regitra“.

Daiktus, turėjusius reikšmės bylai tirti ir nagrinėti – skaitmenines laikmenas su vaizdo ir garso įrašais, saugomas byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.