Vilniaus apygardos teismo nutartis

2019-12-20 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-720-891/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-12-20
Bylos Nr.
1A-720-891/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-20823-2018-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Arūnas Budrys, Jurgita Kolyčienė, Ugnius Trumpulis
Nuteistasis
V. I.
Nukentėjusysis
A. N.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-720-891/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-20823-2018-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.1; 1.2.14.1.1; 2.4.6.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gruodžio 20 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jurgitos Kolyčienės, Ugniaus Trumpulio,

sekretoriaujant Živilei Osipovai,dalyvaujant prokurorui Romualdui Betingiui,nuteistojo V. I. gynėjui advokatui Sergejui Milovui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. I. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2019 m. spalio 17 d. nuosprendžio, kuriuo V. I. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė, kuri, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, sumažinta vienu trečdaliu ir galutinė bausmė paskirta 8 mėnesiai laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose ir bausmės pradžią skaičiuojant nuo V. I. sulaikymo dienos, tai yra nuo 2019 m. liepos 29 d.

Iš nuteistojo V. I. nukentėjusiajai A. N. priteista 1000 € nusikalstama veika padarytai turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. V. I. nuteistas už tai, kad 2018 m. gegužės 2 d., apie 23.30 val., svečiuodamasis A. N. namuose, esančiuose sodyboje (duomenys neskelbtini), slapta pagrobė nukentėjusiajai A. N. priklausantį turtą, tai yra 700 €, kurie buvo sudėti į dėžutę, kuri buvo padėta kambaryje stovinčioje spintelėje, ant stalo gulėjusį mobilaus telefono aparatą „Nokia C2“ su jame buvusiomis SIM kortele „Tele2 PILDYK“ ir 4 GB atminties kortele bei odiniu dėklu, kurių bendra vertė – 100 €, auksinę grandinėlę, kurios vertė – 120 €, ir auksinius auskarus, kurie buvo sudėti į maišelį, kuris buvo padėtas ant kambaryje stovinčios veidrodžio spintelės, kurių vertė – 80 €, tuo padarydamas nukentėjusiajai A. N. bendrą 1000 € turtinę žalą.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis V. I. prašo sušvelninti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2019 m. spalio 17 d. nuosprendžiu jam skirtą bausmę. Mano, kad skirta bausmė yra per didelė. Nurodo, kad teismas nesivadovavo teismų praktika, pagal kurią yra skiriamos bausmės, kadangi Molėtų rajono apylinkės teismas 2017 m. sausio 6 d. nuosprendžiu jam skyrė analogišką bausmę už BK 182 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje numatytų, tai yra sunkesnių, nusikaltimų padarymą. Taigi, jo manymu, šiuo atveju už lengvesnį nusikaltimą, dėl kurio padarymo jis prisipažino, jam turėtų būti skirta mažesnė bausmė. Prašo sutrumpinti jam skirtos bausmės terminą arba pakeisti bausmę į švelnesnę įstatyme numatytą bausmę.

Atsiliepimas

3. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta. Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo V. I. apeliacinis skundas atmestinas.

4. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad nuteistasis faktinių nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, veikos kvalifikavimo bei kaltės neginčija, nesutinka tik su jam paskirta bausme. Taigi apeliacinės instancijos teismas, neįžvelgęs esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) pažeidimų, bylą patikrina tik tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

5. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį ir pateiktą apeliacinį skundą, konstatuoja, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2019 m. spalio 17 d. nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, priimtas įvertinus visas faktines aplinkybes bei vadovaujantis įstatymu.

6. Skirdamas nuteistajam V. I. bausmę pirmosios instancijos teismas bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, nepažeidė. Teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes bei kitas bausmės skyrimui turinčias reikšmės aplinkybes. Taip pat, skirdamas bausmę, apylinkės teismas vadovavosi ir BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta bausmės paskirtimi – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

7. V. I. pripažintas kaltu padaręs tyčinę turtinio pobūdžio nusikalstamą veiką. Nusikaltimas priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, apeliantas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos visiškai pripažino, dėl savo veiksmų gailėjosi. Įvertinus tai, kolegijai abejoti prisipažinimo nuoširdumu nėra pagrindo. Taip pat nuteistajam V. I. pagrįstai nustatyta ir atsakomybę sunkinanti aplinkybė, numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte, kadangi jam inkriminuotą nusikaltimą V. I. padarė būdamas teistas už tyčinį nusikaltimą, kai teistumas už jį neišnykęs arba nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, tai yra būdamas recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis).

8. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio ir bylos medžiagos, V. I. praeityje teistas net 16 kartų už nusikalstamas veikas nuosavybei, baustas administracine tvarka niekur nedirba, Užimtumo tarnyboje nesiregistruoja. Nusikaltimą, už kurį yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, V. I. padarė turėdamas neišnykusį teistumą, praėjus trumpam laiko tarpui (šiek tiek daugiau nei 5 mėnesiams) po jo paskutinio paleidimo iš laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos, dėl savanaudiškų tikslų. Šios faktinės aplinkybės rodo, kad V. I. dėl anksčiau padarytų nusikalstamų veikų teigiamų išvadų nedaro, savo gyvenimo būdo nekeičia, nėra linkęs laikytis įstatymų, negerbia visuomenėje nusistovėjusių bendro elgesio taisyklių, yra pavojingas visuomenei, anksčiau paskirtos bausmės, tarp jų ir ne kartą paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, nesulaikė nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo, nepaveikė, kad nenusikalstų. Kolegijos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino apelianto asmenybę bei nagrinėjamu atveju pagrįstai pripažino, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti tik paskyrus V. I. BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą griežčiausią bausmę – laisvės atėmimą.

9. Pažymėtina, kad už BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą gali būti skiriama laisvės atėmimo bausmė iki 3 metų. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, už padarytą nusikaltimą paskyrė V. I. 1 metus laisvės atėmimo, tai yra mažesnę laisvės atėmimo bausmę nei sankcijoje numatytas šios bausmės vidurkis (1 metai ir 7,5 mėnesio). Pažymėtina, kad teismas paskyrė netgi ženkliai mažesnę nei vidurkis bausmę, nors nagrinėjamu atveju buvo nustatyta ne tik V. I. atsakomybę lengvinanti, bet ir jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, o apeliantas charakterizuojamas neigiamai. Be to, paskirta bausmė, remiantis BK 64¹ straipsniu, dar sumažinta vienu trečdaliu (iki 8 mėnesių). Taigi paskirta galutinė bausmė yra pakankamai švelni ir ne per griežta, dar labiau ją mažinti nėra jokio pagrindo.

10. Apeliantas teigia, kad apylinkės teismas jam paskyrė neteisingą bausmę, kadangi ankstesniu Molėtų rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 6 d. nuosprendžiu jam buvo paskirta tokia pati bausmė už sunkesnius nusikaltimus. Teisėjų kolegija pažymi, kad kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą – atitinkančią padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko pavojingumą – bausmę, kurią paskirti yra išimtinė teismo kompetencija. Esminės prielaidos paskirti teisingą bausmę yra įstatymų reikalavimų laikymasis bei tinkamas jos individualizavimas. Atkreiptinas dėmesys, kad kiekvienam nuteistajam kiekvienoje baudžiamojoje byloje bausmė yra individualizuojama įvertinus konkrečias su padaryta nusikalstama veika bei tuo asmeniu susijusias aplinkybes (skiriant bausmę atsižvelgiama į padaryto nusikaltimo pobūdį, kaltininko asmenybę, kaltės laipsnį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes). Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas kitoje (šiuo atveju anksčiau išnagrinėtoje) baudžiamojoje byloje tam pačiam nuteistajam paskyrė švelnesnę bausmę, tai yra paskyrė tokią pačią bausmę už sunkesnę nusikalstamą veiką, nereiškia, kad nagrinėjamu atveju bausmė apeliantui buvo individualizuota netinkamai.

11. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas V. I. bausmę, tinkamai įvertino visas aplinkybes, tiek susijusias su padaryta nusikalstama veika, tiek su apelianto asmenybe, ir paskyrė ne per griežtą bausmę, kurios švelninti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo V. I. apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai Arūnas BudrysJurgita KolyčienėUgnius Trumpulis