- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-05-10
- Bylos Nr.
- 2A-1844-275/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-07-3-01447-2012-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Kutrienė
- Ieškovas
- AB „Lietuvos draudimas“
- Atsakovas
- N. V.
- Trečiasis asmuo
- G. C.
- Kategorijos
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Kutrienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui N. V. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo G. C..
Aprašomoji dalis
Teisėja nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas kreipėsi į teismą ir prašė iš atsakovo priteisti 4 618 Lt žalos atlyginimo, 5 % dydžio metines procesines palūkanas, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2010-12-02 jis su trečiuoju asmeniu sudarė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį. 2010-12-18 įvykus eismo įvykiui trečiajam asmeniui buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Ieškovas atsakovui išmokėjo 4 618 Lt draudimo išmokos. Administracinė byla trečiojo asmens atžvilgiu buvo nutraukta. Kadangi trečiajam asmeniui nekyla civilinė atsakomybė dėl minėto eismo įvykio, atsakovas turi grąžinti jam nepagrįstai išmokėtą draudimo išmoką. Taip pat atsakovas privalo grąžinti neteisėtai gautą išmoką, jei paaiškėja, kad nukentėjęs asmuo pateikė klaidingą informaciją ir dėl to neteisėtai išmokėta išmoka ir atlyginta žala. Atsakovas atsiliepimu prašė ieškovo ieškinį atmesti. Nurodė, jog trečiajam asmeniui civilinė atsakomybė nekilo, nes nebuvo įrodyta jo kaltė teisme. Tačiau civilinės atsakomybės atveju kaltė yra preziumuojama, o ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad trečiasis asmuo yra nekaltas. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad atsakovas būtų pateikęs klaidingą informaciją ir dėl to buvo neteisingai apskaičiuota ar neteisėtai išmokėta draudimo išmoka. Trečiasis asmuo pateiktu atsiliepimu sutiko su ieškiniu, prašė jį tenkinti. Nurodė, kad trečiajam asmeniui paskirta administracinė nuobauda niekaip nesusijusi su eismo įvykiu ir kaltininko nustatymu. Draudimo išmoka atsakovui buvo išmokėta 2011-03-30, kada jau buvo žinoma, kad trečiasis asmuo nėra kaltas dėl eismo įvykio, o atsakovas nėra nukentėjęs šioje byloje asmuo. Kadangi trečiasis asmuo nėra eismo įvykio kaltininkas, jam nekyla civilinė atsakomybė, o ieškovui - pareiga atlyginti žalą atsakovui.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012 m. lapkričio 8 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė, priteisė atsakovui iš ieškovo 1200 Lt bylinėjimosi išlaidų. Nurodė, kad ieškovas ir trečiasis asmuo ieškovo pusėje nepateikė papildomų įrodymų apie eismo įvykį, jo susidarymo mechanizmą, priežastinį ryšį, kurie būtų pakankamas pagrindas daryti išvadą, kurių asmenų atžvilgiu taikytina civilinė atsakomynė, konstatavo, kad ieškovas nepagrįstai argumentuoja, jog dėl trečiojo asmens veiksmų negalėjo būti padaryta žala. Padarė išvadą, kad ieškovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių aplinkybes, jog atsakovas pateikė klaidingą informaciją ir dėl to buvo neteisėtai išmokėta draudimo išmoka ar atlyginta žala.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Ieškovas su Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-11-08 sprendimu nesutinka, prašo jį panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia tokiais argumentais:
1. Teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad trečiasis asmuo yra nekaltas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teismo teisėjų kolegijos 2011-08-29 nutartyje nurodyta, kad trečiojo asmens neblaivumas ar kitas galimas pažeidimas nebuvo priežastiniu ryšiu susijęs su eismo įvykiu. Po šios nutarties priėmimo išnyko draudimo išmokos mokėjimo pagrindas, nes nenustatyta, kad trečiasis asmuo atsakingas dėl eismo įvykio, todėl atsakovas išmoką gavo nepagrįstai. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad nėra atsakingas dėl eismo įvykio.
2. Ieškovas, neturėdamas informacijos apie administracinėje byloje priimtą teismo nutarimą, draudimo išmoką išmokėjo vadovaudamasis pirmine policijos pažyma. Ieškovas būtų nemokėjęs draudimo išmokos, jei būtų žinojęs apie teismo nutartį, nes administracinėje byloje nebuvo nustatyta, jog trečiojo asmens veiksmai susiję priežastiniu ryšiu su eismo įvykiu. Todėl nebuvo draudžiamojo įvykio fakto bei ieškovo pareigos mokėti draudimo išmokos.
3. Byloje turi būti taikomas nepagrįsto praturtėjimo institutas. Aplinkybės, nurodytos atsakovo eismo įvykio aprašyme bei pirminėje policijos pažymoje yra paneigtos teismo nutartimi administracinėje byloje.
Atsakovas su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-11-08 sprendimą palikti nepakeistą ir pritiesti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad vien tai, kad trečiojo asmens kaltė administracinėje byloje nebuvo įrodyta, nesudaro prielaidos automatiškai teigti, kad eismo įvykį sukėlė atsakovas. Kaltė administracinėje teisėje nėra preziumuojama. Civilinės atsakomybės atveju kaltė yra preziumuojama. Byloje nėra įrodymų, kad trečiasis asmuo dėl eismo įvykio nekaltas civilinės atsakomybės prasme. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad nukentėjęs atsakovas būtų pateikęs klaidingą informaciją ir dėl to neteisingai apskaičiuota ar neteisėtai išmokėta išmoka.
Trečiasis asmuo atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Skundas atmestinas.
Bylos esmę sudaro tai, ar ieškovas įrodė aplinkybę, kad nukentėjęs trečiasis asmuo pateikė klaidingą informaciją ir dėl to buvo neteisingai apskaičiuota ar neteisėtai išmokėta išmoka ir atlyginta žala. Vien tai, kad nebuvo draudžiamojo įvykio fakto bei ieškovo pareigos mokėti draudimo išmokas, negali būti pagrindu pagal ieškovo nurodytas teisės normas - LR Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnį priteisti iš atsakovo jam išmokėtą draudimo išmoką. Ieškovas nenurodė, kokią klaidingą įvykio informaciją atsakovas jam pateikė, todėl teismas padarė pagrįstą išvadą, kad pareikštu pagrindu ieškinys atmestinas.
Apeliaciniame skunde ieškovas nurodo, jog byloje turi būti taikomas nepagrįsto praturtėjimo institutas, taikomos LR Vyriausybės 2004-06-23 nutarimu Nr. 795 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių 65.3 ir 65.5 punkto nuostatos, kurios numato draudėjo gautos draudimo išmokos grąžinimo atvejus. Nei vienu nei kitu pagrindu ieškovo reikalavimai atsakovui nebuvo šioje byloje reiškiami, todėl teismo sprendime pagrįstai nėra argumentų, kodėl negali būti tenkinamas ieškinys kitu, nei nurodyta ieškinyje pagrindu, t.y. atsakovui nepagrįstai praturtėjus ( CK 6.237 straipsnis ), ar dėl to, kad remiantis Vyriausybės nutarimu yra pagrindas susigrąžinti draudiko išmokėtas sumas. Pripažintina, kad proceso šalys turi naudotis jiems suteiktomis teisėmis sąžiningai, t.y. siekdamas, kad iš atsakovo būtų priteistos sumos tam tikru įstatyme numatytu pagrindu, nurodyti šias aplinkybes ieškinyje, o ne remtis jomis tik apeliaciniame skunde. Tai, kad ieškovas prašo panaikinti teismo sprendimą ir priteisti jam iš atsakovo išmokėtą draudimo išmoką kitu, nei nurodyta ieškinyje pagrindu, t.y. ne dėl to, kad atsakovas patiekė klaidingą informaciją ieškovui, o dėl to, kad yra nepagrįstai praturtėjęs, yra ieškinio pagrindo keitimu, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi nurodyti nutartyje motyvų, dėl kokios priežasties turi būti tenkinamas ar atmetamas ieškovo reikalavimas CK 6.237 straipsnio pagrindu. Kadangi CK 6.242 straipsnio 3 dalis numato, jog praturtėjimas nelaikomas nepagrįstu ir nesąžiningu, jeigu nuostolius patyrusi šalis dėl savo pačios kaltės nesugebėjo įgyvendinti savo teisių taip, kad būtų išvengta nuostolių ir kitas asmuo praturtėjo dėl nuostolių patyrusios šalies veiksmų, kuriuos ši atliko išimtinai savo interesais ir savo rizika, reiškiant ieškinį dėl nepagrįsto praturtėjimo, turi būti vertinamos ir šios aplinkybės. Tuo pačiu turi būti sudaryta galimybė atsakovui pateikti savo argumentus, ar ieškovui nuostoliai neatsirado dėl to, kad jis veikė savo rizika, kad turėjo galimybę tik pasibaigus ginčui dėl eismo įvykio aplinkybių spręsti apie draudimo išmokos mokėjimą, todėl šių aplinkybių nagrinėjimas nėra šios bylos dalykas.
Atsakovas prašo priteisti iš ieškovo 100 Lt bylinėjimosi išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti surašant atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašymas tenkintinas CPK 98 straipsnio 2 dalies pagrindu.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio mėn. 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovui N. V. ( a/k (duomenys neskelbtini) iš ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ( į/k 110051834) 100 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.