Marijampolės apylinkės teismo nutartis

Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėjas Nerijus Brinevičius, susipažinęs su pareiškėjos V. G. privataus kaltinimo skundu dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK)154 str. numatytos veikos padarymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. M. rajono apylinkės teisme gautas 2016 12 29, įregistruotas kaip skundas privataus kaltinimo tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Skundą atsisakytina priimti.

Privataus kaltinimo bylų procesą reglamentuoja Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) XXX skyrius. Šio skyriaus 412 straipsnio, reglamentuojančio nukentėjusiojo skundo ar jo teisėto atstovo pareiškimo pradėti procesą privataus kaltinimo tvarka, turinį, 2 dalyje išdėstyta, kad skunde ar pareiškime turi būti nurodyta: teismo, kuriam teisminga byla, pavadinimas; nusikalstamos veikos, kuria kaltinamas asmuo, padarymo vieta, laikas, padariniai ir kitos esminės aplinkybės; duomenys, kurie patvirtina skunde ar pareiškime išdėstytas aplinkybes; nukentėjusiojo, nusikalstamos veikos padarymu įtariamo asmens bei liudytojų vardai, pavardės ir gyvenamoji vieta. Skundas turi būti pasirašytas nukentėjusiojo, o BPK 408 straipsnio 2 dalyje numatytu atveju pareiškimas – nukentėjusiojo teisėto atstovo. Tokiu atveju, jeigu skundas neatitinka šių reikalavimų, jis yra nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui (BPK 412 str. 3 d.). Privataus kaltinimo skundas yra kaltinamajam aktui prilygstantis dokumentas, kuris įteikiamas kaltinamajam ir kuriame tiksliai turi būti išdėstytos aplinkybės, kuo yra kaltinamas asmuo. Esant neaiškioms minėtoms aplinkybėms arba jų nesant privataus kaltinimo skunde, kaltinamam asmeniui būtų suvaržyta teisė į gynybą.

Nukentėjusiojo – privataus kaltintojo skundas yra procesinis dokumentas, kurio pagrindu pradedamas privataus kaltinimo procesas, pagal jame suformuluotą kaltinimą byla perduodama nagrinėti teisiamajame posėdyje, nustatomos nagrinėjimo teisme ribos, kurių teismas iš esmės pakeisti negali. Vadovaujantis LR BPK 408 str. 1 d. privataus kaltinimo bylose skundą paduoda ir kaltinimą teisme palaiko nukentėjusysis. Teisme jis įgyja privataus kaltintojo statusą. Tai reiškia, jog šio pobūdžio bylose įrodinėjimo pareiga tenka privačiam kaltintojui, todėl įrodymus renka ir juos teikia teismui nukentėjusysis.

V. G. pateiktas dokumentas neatitinka BPK 412 str. 2 d. numatytų reikalavimų. Pareiškėjos skundas yra per daug abstraktus, jame neatskleidžiama kaltinimo esmė: nors iš skundo galima numanyti, kad pareiškėja kaltina A. D., tačiau jos skunde apsiribojama deklaratyviais ir abstrakčiais teiginiais, kad buvo įvykdyta vagystė ir galima suprasti, kad A. D. dėl to kreipėsi į teisėsaugos institucijas pareiškimu. Tačiau iš pateikto pareiškimo nėra aišku, kada, kaip, kokiu būdu konkrečiai buvo atlikti A. D. veiksmai, kuriuose pareiškėjos manymu yra nusikalstamos veikos numatytos LR BK 154 str. požymiai. Pareiškimas abstraktaus turinio paremtas subjektyviu susidariusios situacijos vertinimu ir interpretavimu.

Privataus kaltinimo proceso ypatumas yra tai, kad byla nagrinėjama teisme be ikiteisminio tyrimo, todėl privataus kaltintojo skundas yra labai svarbus dokumentas, savo reikšme prilyginamas prokuroro surašytam kaltinamajam aktui. Ir nors skundui nėra keliami tokie aukšti reikalavimai, kaip pastarajam dokumentui, tačiau skunde kaltinimas taip pat turi būti tikslus, nes baudžiamajame procese (taip pat ir privataus kaltinimo bylose) galioja iš esmės tie patys principai, tarp kurių vienas svarbiausių principų yra rungimosi principas (BPK 7 str.) bei teisė į gynybą (BPK 10 str.). BPK 22 str. nustatyta, kad kaltinamasis turi teisę žinoti, kuo jis yra kaltinamas, o tai reiškia, kad jis turi turėti galimybę gintis nuo jam pareikštų kaltinimų. Be to, privatus skundas apibrėžia kaltinimo ribas, kurių turi laikytis teismas nagrinėdamas bylą (BPK 255 str.).

Pats teismas formuluoti kaltinimo ir rinkti kaltinimui pagrįsti medžiagos negali, nes taip prisiimtų baudžiamąjį persekiojimą inicijuojančio asmens vaidmenį, skunde net nenurodomi duomenys tiksliau identifikuojantys asmenį prieš kurį paduodamas skundas, jo adreso nėra taip pat.

Atkreiptinas dėmesys, jog iš skundo turinio galima suprasti, kad pareiškėjas teigia, jog A. D. kreipėsi į teisėsaugos institucijas dėl vagystės. Teismų praktikoje ne kartą pasisakyta, kad sąžiningas asmens kreipimasis į valstybės institucijas dėl pažeistų teisių ar interesų gynimo bei pranešimas apie jo nuomone padarytus ar daromus teisės pažeidimus nėra asmens garbę ir orumą žeminančių žinių paskleidimas BK 154 str. prasme. Tiksliai ir aiškiai nesuformulavus kaltinimų teismui sprendžiant skundo priėmimo klausimą, net nėra galimybės patikrinti BPK 412 ¹ str. 1d. reikalavimų, tai yra ar nėra aiškių BPK 3str. 1d. numatytų aplinkybių.

Teismas konstatuoja, jog skundas neatitinka jam keliamų procesinių reikalavimų, todėl atsisakoma jį priimti.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytais motyvais ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso LR BPK 412 str.3d., teismas

nutaria:

Atsisakyti priimti V. G. skundą paduotą privataus kaltinimo tvarka.

Nutarčiai įsiteisėjus skundą grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Nutarties nuorašą siųsti V. G..

Nutartis per 7d. nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.