- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-02-02
- Bylos Nr.
- 2-57-804/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-01384-20143-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ričardas Prašmuntas
- Ieškovas
- V. P.
- Atsakovas
- N. P., N. P. V. P.
- Išvadą teikia
- Trakų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus, Trakų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui
- Advokatai
- Nerija Žeknienė, Regina Vasiliauskienė
- Kategorijos
- 75.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
institucijos, teikiančios išvadą byloje Trakų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Alinai Kuleš,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. P. ieškinį atsakovei N. P., institucijai, teikiančiai išvadą Trakų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės bei atsakovės N. P. V. P., institucijai, teikiančiai išvadą Trakų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas teismo posėdžio metu palaikė ieškinį ir prašė jį tenkinti bei nurodė, kad su atsakove N. P., kurios ikisantuokinė pavardė V., susituokė (duomenys neskelbtini)Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, santuokos akto įrašo Nr. 983. Santuokoje susilaukė dukters K. P., gim. (duomenys neskelbtini)a.k. (duomenys neskelbtini) kuri yra nepilnametė. Sudarius santuoką, kurį laiką su atsakove gyveno normalų santuokinį gyvenimą, vedė bendrą ūkį. Tačiau po to prasidėjo nesutarimai, kadangi sutuoktinė yra nevaldomo charakterio, ji pastoviai provokuoja konfliktus, žemina ieškovą pašalinių asmenų akivaizdoje, atvirai nuteikinėja dukrą prieš jį. Sutuoktinė turi dar tris vaikus, kurie yra nepilnamečiai, gimę iki jų santuokos. Atsakovė gyvena iš gaunamų socialinių išmokų, tačiau netinkamai rūpinasi savo vaikais, tame tarpe ir dukra K., ji nedraudžia vaikams imti aštrių daiktų, kuriais galima susižaloti, ir pan. Atsakovė mėgsta išgerti, kelia namuose linksmybes, po kurių kyla konfliktai, muštynės, tuomet ji kviečia policiją, kaltina ieškovą smurtu. Ieškovas taip pat kvietė policiją dėl jos smurto jo atžvilgiu. Trakų rajono PK yra atliekami tyrimai tiek pagal ieškovo, tiek pagal atsakovės pareiškimus dėl smurto artimoje aplinkoje. Nuo 2014 m. vasario mėnesio gyvena atskirai. Siekdamas išvengti nuolat sutuoktinės provokuojamų konfliktų, ieškovas buvo priverstas iš savo motinos D. S. namų (duomenys neskelbtini). išeiti, ir šiuo metu gyvena atskirai, juose palikęs gyventi atsakovę su dukra K., o pats ieškovas laikinai gyvena (duomenys neskelbtini). Ieškovas nori dažnai bendrauti su dukra K., tačiau ne visada motina leidžia. (duomenys neskelbtini), kai dukrai sukako 2 metukai, ieškovas nuvažiavo jos aplankyti, nupirko dovanų, tačiau atsakovė visas jo dovanas dukrai, tame tarpe ir auksinius auskarus, išmetė. Ieškovas teigia, jog pats nori ir gali auginti savo dukrą K.. Sutuoktinė nevykdė savo pareigų, numatytų CK 3.27 str.: būti lojaliam kitam sutuoktiniui, jį gerbti, remti ne tik materialiai, bet ir moraliai. Atsakovei nei šeima, nei šilti ir pasitikėjimą keliantys tarpusavio santykiai nerūpėjo, todėl tolesnis bendras gyvenimas yra neįmanomas. Dėl netinkamo sutuoktinės elgesio, netinkamo rūpinimosi vaikais, nematydamas bendros ateities, ieškovas nutarė santuoką nutraukti. Praktiškai šeima iširo, jos atstatyti neįmanoma. Buvimas santuokoje neturi prasmės. Su atsakove susitarti nutraukti santuoką bendru sutikimu nepavyko. Santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Gyvendami santuokoje trumpą laiką, mes jokio nekilnojamojo turto neįgijo, piniginių indėlių nesukaupė, transporto priemonių neturi. Santuokoje įgijo kilnojamojo turto, kurio išsiskiriant nepavyko pasidalinti, todėl jis dalintinas teismine tvarka: televizorius Samsung, 120 Lt vertės, šaldytuvas, 200 Lt vertės, elektrinis židinys, 150 Lt vertės, sekcija, 300 Lt vertės, spinta, 100 Lt vertės, mikrobangų krosnelė, 80 Lt vertės, skalbimo mašina, 200 Lt vertės, sofa-lova, 200 Lt vertės, du kilimai po 100 Lt, 200 Lt vertės, garso kolonėlės, 150 Lt vertės, 18-kos drambliukų kolekcija, 500 Lt vertės, tapytas mano dukros iš ankstesnės santuokos portretas, apie 50x30 cm dydžio, 300 Lt vertės, paveikslo „Sierra Nevada“ tapyta kopija, 600 Lt vertės, viso turto 3100 Lt sumai. Ieškovas prašo kilnojamąjį turtą padalyti lygiomis dalimis po ½ dalį, kiekvienam turto už 1550 Lt, ieškovui natūra priteisiant : garso kolonėles, 18-kos drambliukų kolekciją, tapytą dukros portretą, tapytą paveikslą „Siera Nevada" (kopija), viso turto 1550 Lt sumai, atsakovei - visą likusį turtą, 1550 Lt sumai.
Šiuo metu nepilnametė duktė K. P. gyvena su motina N. P. jos gyvenamojoje vietoje, (duomenys neskelbtini). Ieškovas prašo nustatyti dukters K. gyvenamąją vietą su ieškovu jo gyvenamojoje vietoje. Nepilnametei dukrai K. P. reikalingas išlaikymas. Ieškovo darbingumas siekia 35 proc, gauna neįgalumo šalpos pensiją, kurios dydis – 93,84 Eur (324 Lt). Taip pat verčiasi atsitiktiniais darbais, kad užsidirbtų papildomų pajamų. Dukros išlaikymui skirtina ne mažiau nei 800-900 Lt per mėnesį, išlaikymo išlaidas sudaro išlaidos maistui, drabužiams, avalynei, higienos poreikiams, ugdymo priemonėms, sveikatos priežiūrai ir kt. Atsakovė turi pareigą teikti išlaikymą nepilnametei dukrai K. P., todėl ieškovas teismo prašo priteisti iš atsakovės po 400,00 Lt periodinių išmokų kas mėnesį, nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki dukters pilnametystės. Ieškovas sau išlaikymo neprašo. Bendrų kreditorių neturi. Ieškovas turiu asmeninių skolų, kurias išieško antstoliai Marija Lekstutienė, Birutė Čereškienė ir Darius Jonaitis: pagal 2013-07-25 Vilniaus apskrities VPK Trakų r. PK nutarimą išieškoma 100 Lt skola, pagal Trakų rajono apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-1116-424.2013 išieškoma 1010,63 Lt skola bendrovei TEO, taip pat turi skolų valstybei 166,54 Lt, S. K. - 450 Lt, baudos Trakų rajono PK - 300 Lt, 200 Lt, 100 Lt, 100 Lt, valstybei - 50 Lt, viso 2477,17 Lt skolų. Tai yra ieškovo asmeninės skolos. Apie asmenines atsakovės skolas ieškovas nežinoma.
Atsiliepimas
Atsakovė N. P. teismo posėdžio metu palaikė savo priešieškinį ir prašė ieškovo ieškinį ir atmesti kaip nepagrįstus, bei paaiškino, kad kartu su ieškovu ir trimis savo vaikais: A. V. (gim. (duomenys neskelbtini)), E. V. (gim. (duomenys neskelbtini)), E. V. (gim. (duomenys neskelbtini)), pora metų gyveno gražiai, pagarbiai, lojaliai. (duomenys neskelbtini)susilaukė bendro vaiko - K. P.. Santuokinis gyvenimas su ieškovu nebebuvo laimingas nuo 2012 m. sutuoktinis ne kartą prieš atsakovę smurtavo. Ieškovui pradėjus gerti, vartoti narkotikus, nesistengiant susirasti darbo ir rūpintis šeima, santykiai labai pašlijo, atsirado nepagarba kitai pusei, nuolatiniai konfliktai. Santykiams pasiekus kraštutinę ribą ieškovas nuo 2014 m. vasario mėnesio pradėjo gyventi atskirai. Pradėjęs gyventi atskirai, ieškovas faktiškai nusišalino nuo šeimyninių pareigų, visiškai nustojo domėtis dukterimi, neteikė jai išlaikymo, nelankė ir nesistengė bendrauti. Todėl atsakovė yra įsitikinusi, kad santuoka iširo dėl sutuoktinio kaltės. Pagal ieškinyje ir atsiliepime į ieškinį nurodomus duomenis ieškovas šiuo metu neturi pastovios gyvenamosios vietos, yra ne vieną kartą teistas, turi kreditorinių įsipareigojimų. Šalys kartu nebegyvena ir neveda bendro ūkio nuo 2014 m. vasario mėn., ši data laikytina faktine santuokos pabaiga. Atsakovė išlaikymo sau nereikalauja. Atsakovė po santuokos nutraukimo pasilieka pavardę „P.“. Nepilnametis vaikas K. P., gim. (duomenys neskelbtini)nuo pat gimimo gyvena su motina, ji mergaite rūpinasi, ją išlaiko. Ieškovas nuo vaiko auklėjimo yra nusišalinęs. V. P. gyvenimo būdas yra nesuderinamas su gera morale ir vaiko auklėjimu, jis nėra pajėgus užtikrinti vaiko geriausius interesus. Vaikas nori gyventi su atsakove, kadangi tik ji viena juo rūpinasi, vaikui su mama, skirtingai nei su tėvu, yra saugu ir ramu. Ieškovas nežino nei vaiko poreikių, nei problemų. Pažymėtina, kad pradėjus gyventi skyrium su V. P., šalių dukra liko gyventi su mama, šiuo metu dukra bei kiti trys atsakovės vaikai gyvena su ja (duomenys neskelbtini)., ieškovo broliui A. P. priklausančiame name. Mergaitė su motina gyvena nepertraukiamai. Atsižvelgiant į tai, kad išdėstytos aplinkybės yra esminės, atsakovė vaiku rūpinasi nepertraukiamai, tarp jos ir dukros yra itin glaudus ryšys, ji geba įsigilinti į problemas ir taip užtikrinti normalų vaiko vystymąsi, atitinkamai ieškovas pakankamai dėmesio vaikui neskiria, nebendrauja, neteikia išlaikymo, nesirūpina jos būtinųjų poreikių tenkinimu. Atsakovė atsakingai patikina, kad dukros, K. P. gyvenamosios sąlygos su ja yra ir bus geros. Dukra yra labai prisirišusi prie motinos. Šių aplinkybių buvimas leidžia padaryti išvadą, kad atsakovė gali tinkamai auklėti ir prižiūrėti savo nepilnametę dukrą K. P.. Tikslinga būtų nustatyti, kad ieškovas dukra K. P. bendrauja netrukdomai, susitikimų laiką ir vietą iš anksto, bet ne vėliau kaip prieš dvi dienas suderinęs su atsakove. O atsakovė privalo sudaryti tinkamas galimybes ir sąlygas atsakovui matytis su vaiku, su juo bendrauti ir dalyvauti jo auklėjime. Atsakovė prašo priteisti iš ieškovo išlaikymą K. P. po 144,81 Eur (500 Lt) per mėnesį periodinių išmokų iki dukros pilnametystės. Atsakovė patvirtina, kad šalys santuokos metu nekilnojamojo turto neįgijo. Atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklauso šie kilnojamieji daiktai: televizorius Samsung, du šaldytuvai, , elektrinis židinys, sekcija, spinta, mikrobangų krosnelė, skalbimo mašina, dvi sofos-lovos. Ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklauso šie kilnojamieji daiktai: 10 drambliukų kolekcija, dukros portretas. Atsakovė tvirtina, jos kreditorinių įsipareigojimų neturi.
Teismo posėdžio metu institucijos, teikiančios išvadą byloje Trakų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė Alinai Kuleš palaikė 2014-07-31 atstovaujamos institucijos išvadą, kurioje nurodoma, kad N. P. šeima skyriuje žinoma nuo 2009 metų sausio mėn., ji buvo įtraukta į skyriaus socialinės rizikos šeimų apskaitą, kadangi buvo gauta informacija, kad motina pasišalino iš ligoninės ir paliko savo naujagimį (E. V., gim. (duomenys neskelbtini)). Vėliau, 2019-01-08 gauta informaciją iš VšĮ Vilniaus miesto universitetinės ligoninės, kad Greitosios medicinos pagalbos brigados buvo atvežti iš (duomenys neskelbtini), du nepilnamečiai vaikai A. V., gim. (duomenys neskelbtini), ir E. V., gim. (duomenys neskelbtini), nes jų mama paguldyta į ligoninę. 2009-01-09 trims N. P. (V.) vaikams buvo nustatyta laikinoji globa Trakų lopšelyje-darželyje „Obelėlė“. 2009-02-21 vaikai buvo grąžinti motinai. Nuo 2009 m. vasario mėn. iki 2009 m. rugpjūčio mėn. lankymosi šeimoje metu vaikų teisių pažeidimų nenustatyta, skyriuje nusiskundimų gauta nebuvo. 2009 metais rugpjūčio mėnesį N. persikraustė gyventi į Vilnių, šeima buvo išbraukta iš Trakų rajono socialinės rizikos šeimų apskaitos, byla persiųsta Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriui. Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius informavo, kad atsakovė su vaikais gyvena Vilniuje, vaikų teisių pažeidimų nenustatyta. Šiuo metu šeima nėra įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančius vaikus, apskaitą. 2012 m. sausio mėn. skyriuje buvo gautas Trakų policijos komisariato pranešimas, kad V. P. panaudojo fizinį smurtą prieš savo žmoną N. P., smurtas vyko nepilnamečių vaikų akivaizdoje. 2013-11-14 taip pat buvo gautas pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje. V. P. skyriaus raštu buvo įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės bei kviestas prevenciniam pokalbiui. N. ir V. P. šeima gyvena (duomenys neskelbtini)., šeima užima medinio namo be patogumų dalį, kuriame yra virtuvė, vienas didelis (apie 25 kv. m.) kambarys. Vaikams yra įrengtos vietos poilsiui, žaidimams. K. P. turi atskirą lovytę, daug žaislų. Lankymosi šeimoje metu kambaryje visuomet yra tvarkinga, švaru. Pasak N. P., K. P. sveikata, priežiūra nuolat rūpinasi motina, tėvas tik 2012 m. nuo rugsėjo 19 d. iki spalio 5 d. Trakų ligoninės vaikų ligų skyriuje slaugė sergančią savo dukrą K. P., nes N. P. prižiūrėjo savo likusius namuose tris vaikus. Ieškovas paaiškino, kad nuo 2012 m. gruodžio mėn. iki 2013 m. liepos mėn. buvo įkalinimo įstaigoje, nuo 2014 m. vasario mėn. iki liepos mėn. negyveno su šeima. Pasak atsakovės tuo metu, vaiko tėvas nesirūpino vaiko auklėjimu, priežiūra, neprisidėjo prie išlaikymo. Šeima gyvena iš atsakovės ir jos vaikų gaunamų socialinių pašalpų. V. P. nedirba, darbo biržoje neregistruotas. Pažymėtina, kad vaikas nuo gimimo nuolat gyvena su mama, ir ji sprendžia dėl kasdienių su vaiko priežiūra susijusių klausimų, rūpinasi jo auklėjimu bei sveikata. Vadovaujantis JT Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalies nuostata, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punktu bei Civilinio kodekso 3.174 straipsnio 2 dalimi, 3.194 str., 3.196 str., bei 3.200 str. bei atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko teises ir teisėtus interesus: darytina išvada, kad K. P., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nustatymas kartu su motina N. P. jos gyvenamojoje vietoje labiausiai atitiktų vaiko interesus; siekiant apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus bei atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje nustatytą orientacinį kriterijų - teiktino iš abiejų tėvų vieno mėnesio išlaikymo dydis negali būti mažesnis už vieną minimalią mėnesio algą, Trakų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius siūlo priteisti iš ieškovo išlaikymą nepilnamečiam vaikui periodinėmis išmokomis po 500 Lt kas mėnesį.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas dalinai.
Priešieškinys tenkintinas dalinai.
Šalių santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 523 (b.l. 983). Šalys turi nepilnametį vaiką – dukrą K. P., gim. (duomenys neskelbtini).
Dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės
CK 3.60 ir 3.61 straipsniuose nustatytos santuokos nutraukimo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės sąlygos. CK 3.60 str. 2 d. nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos išvardytos daugelyje CK straipsnių (3.26–3.30, 3.35–3.36 ir kt.) – tai lojalumo, savitarpio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir šeima, kitos pareigos. Pagal CK 3.60 str. 2 d. normos prasmę esminiu santuokinių pareigų pažeidimu laikytinas elgesys, nepriimtinas ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu. Ieškovas, pareiškęs ieškinį, o atsakovė pareiškusi priešieškinį, pagal CK 3.60 straipsnį, privalo įrodyti kito sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo, t. y. privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis dėl subjektyvių priežasčių iš esmės pažeidė savo pareigas ir kad dėl tokio jo elgesio bendras gyvenimas tapo negalimas. Kartu pažymėtina, kad CK 3.60 str. 3 d. nurodyti atvejai, kai sutuoktinio kaltė yra preziumuojama, tai reiškia, kad, įrodžius vieną ar kelis įstatymo normoje paminėtus faktus, pripažįstama, kad sutuoktinis yra kaltas dėl santuokos iširimo.
Santuokiniai ryšiai tarp ieškovo ir atsakovės yra nutrūkę, jie kartu negyvena bei neveda bendro ūkio, santuoka yra faktiškai iširusi ir išsaugoti jos nėra galimybės.
Teismas, nustatydamas sutuoktinių kaltę dėl santuokos iširimo, privalo įvertinti ir šalių elgesį siekiant išsaugoti šeimą. Bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, kad šalys galėtų susitaikyti, ar to siektų. Priešingai, iš byloje esančių duomenų, leidžia teismui daryti išvadą, kad sutuoktinių šeima yra faktiškai iširusi ir galimybės ją išsaugoti nebėra. Pažymėtina, jog sudarę santuoką sutuoktiniai sukuria šeimos santykius kaip bendro gyvenimo pagrindą. Iš ieškovo, atsakovės paaiškinimų, bylos medžiagos, matyti, kad sutuoktiniai kartu negyvena jau pakankamai ilgą laiką. Sutuoktiniai būdami kartu konfliktuoja, o jų konfliktai perauga į smurto naudojimą vienas kito atžvilgiu mažamečių vaikų akivaizdoje, tą patvirtina Trakų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateiktoje išvadoje nurodžius, kad skyriuje gautas Trakų rajono PK pranešimas, jog V. P. panaudojo fizinį smurtą prieš savo žmoną N. P., smurtas vyko vaikų akivaizdoje bei byloje esantis Vilniaus apygardos prokuratūros 2014-01-10 nutarimas apnaikinti nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, kuriame nurodoma, kad 2013-11-18 gautas V. P. skundas dėl galimai nusikalstamų N. P. veiksmų, o būtent fizinio smurto prieš jį naudojimo. Visos paminėtos aplinkybės leidžia teismui manyti, kad abi šalys nebuvo tolerantiškos viena kitai, abiem trūko tarpusavio supratimo ir moralinės pagarbos vienas kitam, atsiradus nesutarimams, sutuoktiniai privalėjo pasikalbėti ir išsiaiškinti iškilusias problemas, bet nė vienas to nepadarė, t.y. neieškojo bendro sutarimo ir kompromiso, nė vienas sutuoktinis nebandė išsaugoti santuokos, o iškilusius tarpusavio konfliktus sprendė naudodami fizinį smurtą vienas kito atžvilgiu. Teismo nuomone sutuoktiniai pažeidė lojalumo pareigą, numatytą CK 3.27 str. Minėtos pareigos pažeidimas sudaro pagrindą išvadai apie abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos nutraukimo, kadangi abu sutuoktiniai nebuvo lojalūs, lojalumo pareigą pažeidė iš esmės - dėl to sutriko tarpusavio nuolatinis bendravimas, nebuvo išsiaiškintos nepasitikėjimo vienu iš sutuoktinių aplinkybės ir priežastys bei nebuvo ieškoma bendro sutarimo, kuris ateityje padėtų atkurti darnius santuokinius ryšius.
CPK 185 straipsnis įtvirtina laisvo įrodymų vertinimo principą, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus vertina teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Įrodinėjimo tikslas byloje – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str.). Be to, pagal vieną iš svarbiausių civiliniame procese galiojančių rungimosi principą, šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis jos remiasi (CPK 12, 178 str.), tuo tarpu teismas, vertindamas pateiktus įrodymus, remiasi civiliniame procese taikoma įrodymų pakankamumo taisykle, pagal kurią, vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu, išvadai apie fakto buvimą ar nebuvimą, pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu, kad jo nebuvo. Dėl šios įrodymų vertinimo taisyklės taikymo konkrečiose bylose ne kartą yra pasisakęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-172/2008, 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001, 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002, 2002 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-862/2002, 2003 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2003 ir kt.).
Teismas laiko, kad byloje yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių tą aplinkybę, kad ieškovas ir atsakovė yra kalti dėl santuokos iširimo, todėl daro išvadą, kad santuoka tarp šalių iširo ir ji nutrauktina, pripažįstant abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos iširimo (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).
Dėl turto padalijimo
Teismui, sprendžiant santuokos nutraukimo klausimą, privalu išspręsti turto padalijimo klausimus (CK 3.59 str.). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, spręsdamas reikalavimą dėl sutuoktinių turto padalijimo, teismas vadovaujasi teisės normų nustatyta veiksmų seka: visų pirma sudaro turto balansą, nustato bendrą sutuoktinių turtą ir asmeninį kiekvieno sutuoktinio turtą (CK 3.118 str. 1 d.), nustato turto vertę (CK 3.119 str.), iš bendro ir iš asmeninio turto mokėtinas skolas ir sutuoktiniams tenkančias turto dalis (CK 3.118 str. 2 ir 3 d.).Dalijant bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę, pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir vieno bei kito sutuoktinių asmeninis turtas (Lietuvos Respublikos CK 3.118 str.).
Nagrinėjamu atveju šalys nekilnojamojo turto santuokos metu neįgijo, o ginčo tarp dalintino kilnojamojo turto nėra. Ieškovo ir atsakovės prašymu po santuokos nutraukimo ieškovui atitenka garso kolonėlės, aštuoniolikos drambliukų kolekcija, tapytas dukros portretas, paveikslas „Siera Nevada“, viso turto vertė 448,91 Eur (1550 Lt), atsakovei po santuokos nutraukimo atitenka šis nekilnojamasis turtas: televizorius Samsung, du šaldytuvai, elektrinis židinys, sekcija, spinta, mikrobangų krosnelė, skalbimo mašina, dvi sofos-lovos, du kilimai, viso turto vertė 448,91 Eur (1550 Lt)
Dėl išlaikymo vaikui priteisimo ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo
Teismas, spręsdamas klausimą dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, visų pirma vadovaujasi CK 3.3 str. 1 d. įtvirtintu prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, reiškiančiu, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Šis principas taip pat įtvirtintas ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d. bei Lietuvos Respublikos vaikų teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 d. 1 p. Todėl, vadovaujantis minėtais straipsniais, teismas turi aiškinti ir CK 3.174 ir 3.192-3.200 str. str. nuostatas.
Teismas atsižvelgia į Trakų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą dėl K. P., gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamosios vietos nustatymo, kurioje nurodoma, jog atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko teises ir teisėtus interesus, į tai, kad vaikas nuo gimimo nuolat gyvena su mama, kuri sprendžia kasdienius su vaiko priežiūra susijusius klausimus, rūpinasi dukros sveikata bei auklėjimu, K. P., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatytina su motina N. P..
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad šalių nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su atsakove geriausiai atitinka vaiko interesus, todėl atsakovės reikalavimas dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su atsakove yra pagrįstas ir tenkintinas, šalių nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su jo motina, t.y. atsakove N. P. CK 3. 174 str.).
CK 3.192 str. 1 d. nustato tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.
Atsakovė prašė iš ieškovo priteisti po 144,81 Eur (500 Lt) kas mėnesį dukros išlaikymui iki vaiko pilnametystės, pinigus pervedant iki to mėnesio 15 dienos į atsakovės sąskaitą.
Teismas, spręsdamas nepilnamečių vaikų išlaikymo klausimą, pažymi, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaikais. Priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004).
CK 3.192 straipsnyje numatyta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus siejama ir su pareiga susirasti tokį darbą, kurio apmokėjimas užtikrintų vaiko poreikius ir būtinas vaikui vystytis sąlygas. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikams išlaikyti.
Vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 str. 1 d.), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Todėl esant abejonėms dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaikų interesų naudai, t.y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaikų poreikius atitinkantį išlaikymo dydį.
Ieškovas nurodė, kad nustatytas jo darbingumo lygis yra 35 procentai ir pateikė tai patvirtinančią Neįgaliojo pažymėjimo Nr. 0878710, kopiją, bei paaiškino, kad kas mėnesį gauna 93,84 Eur (324,00 Lt) šalpos neįgaliajam pensiją. Tačiau pateitame ieškinyje ieškovas sutinka, kad dukros išlaikymui skirtina ne mažiau nei 800-900 Lt per mėnesį suma, todėl iš atsakovės prašo priteisti 400 Lt per mėnesį sumą, pats numatydamas skirti likusią 400 Lt dalį, bei pažymi, kad verčiasi atsitiktinais darbais, kad uždirbtų papildomų pajamų, gyvena taupiai, neišlaidaudamas.
Priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas būtinu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Toks orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio nustatytinas atsižvelgiant į CK 6.461 str. 2 d. nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesinę algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004). Atsižvelgiant į ieškovo turimą invalidumą ir kitas nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju nepilnametei K. P. iš ieškovo V. P. priteitinas išlaikymas po 115,85 Eur (400 Lt) periodinių išmokų, mokamų kas mėnesį.
Vaikui priteistas išlaikymas yra nepilnamečio vaiko nuosavybė, kurią tvarko vaiko tėvas (motina) uzufrukto teisėmis išimtinai vaiko interesais (CK 3.185-3.186 str. str., 3.203 str. 1 d.), todėl atsakovei pavedama nepilnamečiui vaikui priteistą išlaikymą tvarkyti uzufrukto teise.
Priteista išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.).
Nustačius K. P., gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su atsakove N. P. nustatytina tokia ieškovo bendravimo su vaiku tvarka: ieškovas V. P. su dukra K. P. bendrauja netrukdomai, susitikimų laiką ir vietą iš anksto, bet ne vėliau kaip prieš dvi dienas suderinęs su atsakove N. P.. Atsakovė sudaro tinkamas galimybes ir sąlygas ieškovui matytis su vaiku, su juo bendrauti ir dalyvauti jo auklėjime.
Dėl pavardžių
Atsižlegiant į šalių prašymus, nutraukus santuoką atsakovei paliekama P. pavardė, ieškovui P. pavardė.
Vadovaujantis Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2014-04-25 sprendimu Nr. (1.7.)S-1450 ieškovas V. P. pagal LR Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 14 str. 2 d., 20 str. 1 d. 100 procentų atleidžiamas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, o taip pat tuo, kad Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2014-08-01 sprendimu Nr. (1.7.)S-2657 atsakovė N. P. pagal LR Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 14 str. 2 d., 20 str. 1 d. 100 procentų atleidžiama nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų bylinėjimosi išlaidos iš šalių nepriteisiamos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 5, 79, 83, 88, 93, 96, 99, 177-178, 259, 260, 270, 375-386 str., teismas
nusprendžia:
ieškinį patenkinti dalinai.
Priešieškinį patenkinti dalinai.
Nutraukti santuoką, sudarytą 2010 m. balandžio 22 d. Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 983) tarp V. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)., ir N. P. (iki santuokos – V.) a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)., dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Padalinti V. P. ir N. P. santuokoje įgytą kilnojamąjį turtą: N. P. asmeninės nuosavybės teise priteisiant televizorių Samsung, du šaldytuvus, elektrinį židinį, sekciją, spintą, mikrobangų krosnelę, skalbimo mašiną, dvi sofas-lovas, du kilimus, viso turto vertė 448,91 Eur; V. P. asmeninės nuosavybės teise priteisiant garso kolonėles, aštuoniolikos drambliukų kolekciją, tapytą dukros portretą, paveikslą „Siera Nevada“, viso turto vertė 448,91 Eur.
Nustatyti K. P., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su motina N. P. jos gyvenamojoje vietoje.
Priteisti iš V. P., išlaikymą nepilnamečiui vaikui K. P., gim. (duomenys neskelbtini) po 115,84 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nuo iki jos pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Pavesti N. P. nepilnamečiui vaikui K. P., gim. (duomenys neskelbtini), priteistą išlaikymą tvarkyti uzufrukto teise.
Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.
Nustatyti tokią V. P. bendravimo su K. P. tvarką: V. P. su dukra K. P., gim. (duomenys neskelbtini), bendrauja netrukdomai, susitikimų laiką ir vietą iš anksto, bet ne vėliau kaip prieš dvi dienas suderinęs su atsakove N. P., kuri sudaro tinkamas galimybes ir sąlygas ieškovui matytis su vaiku, su juo bendrauti ir dalyvauti jo auklėjime
Nutraukus santuoką V. P. palikti pavardę – P., N. P. palikti santuokinę pavardę – P.
Kitose dalyse ieškinį ir priešieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą.