- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-09-28
- Bylos Nr.
- ATP-467-72/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 4-08-3-01198-2012-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Tomas Zdanavičius
- Pažeidėjas
- A. T.
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėjas Audrius Sadauskas Adm.teisės pažeidimo byla Nr. ATP-467-72/2012
2012 m. rugsėjo 28 d.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Tomas Zdanavičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patrauktos A. T. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 30 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
A. T. 2012-05-03 Administracinės komisijos prie Panevėžio miesto tarybos (toliau – Institucija) nutarimu Nr. 7-1.19-42 nubausta 750 litų bauda už tai, kad 2012-04-05 apie 23.20 val. jai priklausantis vokiečių aviganių veislės šuo, kuris buvo be antsnukio, Panevėžyje, prie (duomenys neskelbtini) al. 6 namo įėjimo durų, įkando L. Š. į pilvą, taip padarydamas pilvo odos nubrozdinimus. Tokiais veiksmais A. T. pažeidė Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo Panevėžio mieste taisyklių, patvirtintų Panevėžio miesto savivaldybės tarybos 2008 m. liepos 3 d. sprendimu Nr. 1-20-8, 76 punkto reikalavimus ir padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 110 str. 5 d.
Šalies argumentai
A. T. skundu kreipėsi į Panevėžio miesto apylinkės teismą, prašydama panaikinti Institucijos nutarimą.
Skundžiamu 2012-07-30 nutarimu Panevėžio miesto apylinkės teismas A. T. skundą dėl Institucijos nutarimo panaikinimo atmetė. Teismas nutarime nurodė, kad Institucijos nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas nepažeidžiant įstatymo normų. A. T. kaltė dėl padaryto pažeidimo įrodyta nuosekliais nukentėjusiojo L. Š., kartu su juo buvusio liudytojo V. A. parodymais, policijos pareigūnų teisme duotais paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto R. Žilionio teisme duotais paaiškinimais.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patraukta A. T. prašo panaikinti Institucijos nutarimą bei Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 30 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Nurodo, kad ji nepažeidė Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo Panevėžio mieste taisyklių 76 p., t. y. garantavo, jog gyvūnų laikymas ir auginimas nekels grėsmės viešajai rimčiai vakaro ir nakties metu, žmonių ramybei, sveikatai, gyvybei, nuosavybei, nepažeis kitų asmenų teisių ir interesų. Mano, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog jai priklausantis šuo įkando nukentėjusiajam į pilvą. Byloje esantis ekspertizės aktas yra nekonkretus ir neįtikinantis. Ekspertas negalėjo atmesti galimybės, kad med. dokumentuose užfiksuoti įdrėskimai – žaizdos pilvo sienoje galėjo atsirasti po šuns įkandimo. Tačiau ekspertai niekaip negalėjo detalizuoti tokios galimybės tikimybės laipsnio, negalėjo nurodyti, didelė ar maža yra tokia tikimybė. Ekspertas taip pat negalėjo paaiškinti, ar jei ant nukentėjusiojo pilvo esantys sužalojimai atsirado dėl šuns įkandimo – didelis ar mažas šuo galėjo įkąsti nukentėjusiajam. Atkreipia dėmesį į tai, kad VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės gydytojų 2012 m. balandžio 5 d., t. y. iš karto po tariamo incidento, sudarytuose medicininiuose dokumentuose nurodoma, kad pilvo srityje stebėti odos nubrozdinimai – įdrėskimai. Apie kastines žaizdas tą dieną sudarytuose dokumentuose neužsimenama. Tik 2012 m. birželio 4 d., t. y. praėjus dviem mėnesiams po tariamo įvykio, J. P. šeimos klinikoje buvo surašytas medicininis dokumentas, kad diagnozė nukentėjusiajam „drėkstinė – kąstinė žaizda“. Mano, kad šių nurodytų aplinkybių visuma nepalieka jokio pagrindo remtis ekspertizės aktu kaip jos kaltės įrodymu. Be to, nebuvo paimti ir ištirti drabužiai, kuriuos 2012 m. balandžio 5 d. vakare vilkėjo nukentėjusysis L. Š.. Kaip liudytojas apklaustas policijos pareigūnas R. Grybė parodė, jog jis neprisimena, kad nukentėjusiojo drabužiai būtų buvę sudraskyti. Parodymai, kuo tariamo incidento metu vilkėjo nukentėjęs L. Š. yra taip pat prieštaringi: jis pats nurodo, kad buvo tik su megztuku ir marškinėliais, liudytojas V. A. nurodo, kad L. Š. nuo didesnių sužalojimų apsaugojo tai, jog šuo įkando per striukę, liudytojas R. Grybė – kad jam nukentėjusysis pakeliui į ligoninę aiškino, esą didesnių sužalojimų išvengta todėl, kad jis su savimi turėjo rankinę. Taigi jos paaiškinimai, kad nukentėjusiojo drabužiai nebuvo sudraskyti, liko nepaneigta. Akivaizdu, kad šuo negali įkąsti į žmogaus pilvą, prieš tai nesugadindamas jo drabužių. Nurodo, kad teismas klaidingai interpretavo policijos pareigūnų parodymus, esą ji jiems prisipažino, kad jos šuo įkando nukentėjusiajam. Iš tiesų ji savo kaltę visada neigė. Kaip liudytojas apklaustas policijos pareigūnas A. Radvanskas parodė, kad su ja bendravo ne jis, o jo kolega. Tuo tarpu pareigūnas R. Grybė parodė jos neklausęs, ar ji prisipažįsta kalta, esą ji ir taip suprato, apie ką kalbama. Ji tvirtino, kad neįvyko nieko blogo, turėdama mintyje tik tai, kad jos šuo niekam neįkando, o ne tai, kad bendrai imant nieko blogo jeigu šunys kandžioja žmones. Atkreipia dėmesį į tai, kad tiek nukentėjusysis, tiek ir kartu su juo buvęs liudytojas pripažino prieš pat nurodomą incidentą vartoję stiprių alkoholinių gėrimų. Mano, kad ši aplinkybė taip pat mažina jų parodymų patikimumą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą nukentėjusysis L. Š. prašo A. T. apeliacinį skundą atmesti ir priteisti iš jos patirtas bylinėjimosi bei atstovavimo išlaidas. Mano, kad A. T. administracinėn atsakomybėn patraukta teisėtai. Nurodo, kad apeliantė savo skunde nagrinėja atskirus bylos įrodymus, vengdama juos vertinti įrodymų visumoje.Vien teismo medicinos specialisto išvada, kurią kritikuoja apeliantė, be kitų įrodymų, neleidžia teigti esant buvus administraciniam teisės pažeidimui, tačiau teismo medicinos specialisto išvadą įvertinus kitų įrodymų kontekste akivaizdžiai matyti, kad jos duomenis visiškai papildo ir pagrindžia kiti byloje sutrinkti įrodymai, o būtent: jo, kaip nukentėjusiojo, nuoseklūs parodymai apie įvykio aplinkybes, t. y. kad šuo jam įkando ir padarė sužalojimus. Tokius sužalojimus esant nustatė ir teismo medicinos specialistas. Jo parodymus ir teismo medicinos specialisto duomenis patvirtino liudytojas V. A., nurodęs, kad jam įkando šuo. Policijos pareigūnų R. Grybės ir A. Radvansko parodymai apie tai, kad iš karto po įvykio A. T. neneigė apie šuns įkandimą taip pat visiškai patvirtino tiek jo, tiek kitų liudytojų parodymus, tiek teismo medicinos specialisto išvadą. Įrodymų visuma neginčytinai patvirtina buvus toms faktinėms aplinkybėms, kurios buvo nustatytos šioje administracinės teisės pažeidimo byloje. Byloje taip pat nebuvo nustatyta aplinkybių, leidžiančių abejoti vieno ar kito įrodymo patikimumu, todėl darytina išvada, kad įrodymai yra patikimi. Taigi mano, kad teismas padarė teisingą išvadą apie įrodymų pakankamumą byloje, teisingai nurodė, kad įrodymai yra nuoseklūs ir vienas kitą papildantys, patikimi bei vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu, padarė teisingą išvadą, jog A. T. padarė jai inkriminuotą administracinės tesės pažeidimą.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
A. T. administracinėn atsakomybėn patraukta už ATPK 110 str. 5 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą. Administracinėn atsakomybėn patraukta A. T. neigia savo kaltę, teigdama, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog jai priklausantis šuo įkando nukentėjusiajam į pilvą.
ATPK 110 str. 5 d. numato atsakomybę asmeniui, kuris pažeidė gyvūnų įsigijimo, laikymo, veisimo, dresavimo, gabenimo ir prekybos jais taisykles, jeigu dėl šio pažeidimo buvo padaryta žala asmens sveikatai ar turtui. Pažeidėjo gyvenamojoje vietoje galiojančių Panevėžio miesto savivaldybės tarybos 2008 m. liepos 3 d. sprendimu Nr. 1-20-8 patvirtintų Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo Panevėžio mieste taisyklių 31 punktas numato, kad iš buto ar privačios valdos šunį būtina vesti ir jį vedžioti su pavadėliu bei antsnukiu, turėti gyvūno registracijos ir skiepų pažymėjimus. Tų pačių taisyklių 76 punktas nustato, kad gyvūnų savininkai privalo garantuoti, kad gyvūnų auginimas ir laikymas nekels grėsmės viešajai rimčiai vakaro ir nakties metu, žmonių ramybei, sveikatai, gyvybei, nuosavybei, nepažeis kitų asmenų teisių ir interesų.
ATPK 256 str. 1 d. nustatyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. To paties straipsnio 2 d. nurodytas įrodymų administracinio teisės pažeidimo byloje sąrašas, kuris nėra baigtinis. ATPK 257 str. įtvirtinta, kad organas (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi konkrečiai šiuo atveju nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų vertinimas yra nutarimą šioje byloje priėmusio Institucijos pareigūno ir skundą dėl nutarimo nagrinėjusio apylinkės teismo teisėjo teisė ir pareiga, todėl klausimo, kuriuos faktinius bylos duomenis laikyti įrodymais, o kuriuos atmesti, sprendimas yra tik pareigūno ir teisėjo kompetencija. Be to, konstatuoti atitinkamo fakto buvimą (ar nebuvimą) galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant reikšmingas faktines bylos aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, liečiamumas, nuoseklumas, logiškumas, jų šaltinių patikimumas ir kitos svarbios aplinkybės. Iš ATPK 257 str. nuostatų taip pat matyti, kad įrodymų vertinimas grindžiamas ir subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, spėjimas ar nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, padaryta išnagrinėjus visus reikšmingus faktus, ištyrus visas galimas versijas ir įvertinus byloje esančių įrodymų visumą.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus duomenys, apeliacinio skundo argumentus ir visą administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, sprendžia, kad tiek Institucijos, tiek ir apylinkės teismo išvados dėl A. T. kaltės padarius jai inkriminuotą pažeidimą yra pagrįstos ir motyvuotos, jos priimtos išsamiai, nešališkai ir teisingai įvertinus byloje surinktų įrodymų visumą.
Administracinėn atsakomybėn patrauktos A. T. abejonės dėl jos kaltę padarius jai inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą patvirtinančių įrodymų pakankamumo atmestinos sistemiškai įvertinus byloje esančių įrodymų visumą: nukentėjusiojo L. Š. ir liudytojo V. A. teisme duotus parodymus, o taip pat jų paaiškinimus policijos pareigūnams, policijos pareigūnų R. Grybės ir A. Radvansko teisme duotus paaiškinimus, o taip pat A. Radvansko tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes, medicininių dokumentų, patvirtinančių nukentėjusiajam padarytų sužalojimų pobūdį ir aplinkybes išrašus, ekspertizės aktą bei specialisto R. Žilionio teismo posėdyje duotus paaiškinimus. Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos, kaip nukentėjusysis apklaustas L. Š. bei kaip liudytojas apklaustas V. A. patvirtino, jog jiems išeinant iš (duomenys neskelbtini) 6 namo, esančio Panevėžyje, ir darant laiptinės duris L. Š. į pilvo sritį įkando vokiečių aviganių veislės šuo, kuris buvo be antsnukio. Iš netrukus į įvykio vietą atvykusio policijos pareigūno A. Radvansko tarnybinio pranešimo, taip pat jo ir kartu su juo buvusio policijos pareigūno R. Grybės teisme duotų paaiškinimų matyti, kad jiems nuvykus prie (duomenys neskelbtini) 6 namo juos pasitiko du jaunuoliai, kurie nurodė, jog jiems išeinant iš (duomenys neskelbtini) 6 namo laiptinės vienam iš jų į pilvą įkando šuo. Policijos pareigūnas R. Grybė taip pat parodė, kad nukentėjusiojo pilve matė mėlynę nuo suspaudimo ir kad jam kalbant su A. T., pastaroji neneigė to fakto, jie laukė kol ji atsiprašys, tačiau pokalbis tuo ir pasibaigė. Byloje esančių medicininių dokumentų išrašai, ekspertizės aktas, specialisto R. Žilionio teismo posėdyje duoti paaiškinimai patvirtina, kad nukentėjusysis buvo sužalotas įvykio aplinkybėse nurodytu laiku, t. y. 2012-04-05, ir galimai šuns. Nukentėjusysis L. Š., liudytojas V. A., policijos pareigūnai A. Radvanskas ir R. Grybė, taip pat specialistas R. Žilionis nėra susiję su apeliante jokiais ryšiais (darbo, šeiminiais ar kitais) ir nėra suinteresuoti jai kaip nors pakenkti. Priežasčių, dėl kurių minėti asmenys būtų suinteresuoti jai pakenkti, nei pirmosios instancijos teismo posėdyje, nei savo skunde nenurodė ir pati A. T.. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, priešingai nei teigiama skunde, visi pirmiau nurodyti įrodymai dėl esminių įvykio aplinkybių yra nuoseklūs, išsamūs, logiški bei objektyvūs, vienas kitą papildantys ir jų visiškai pakanka pažeidėjos kaltei pagrįsti. Ta aplinkybė, kad, kaip pripažino nukentėjusysis su liudytoju V. A., jie prieš pat nurodomą incidentą buvo vartoję stiprių alkoholinių gėrimų, įvertinus jų parodymų nuoseklumą bei atitikimą nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms, neleidžia abejoti jų parodymų patikimumu. Pridurtina ir tai, jog aplinkybę, kad šuo į daugiabučio gyvenamojo namo laiptinę buvo vedamas be antsnukio, t. y. buvo vedžiojamas pažeidžiant Panevėžio miesto savivaldybės tarybos 2008 m. liepos 3 d. sprendimu Nr. 1-20-8 patvirtintų Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo Panevėžio mieste taisyklių 76 punktą, patvirtino ir pati A. T., todėl tiek Institucija, tiek ir pirmosios instancijos teismas, objektyviai įvertinęs byloje surinktų duomenų visetą, jos kaltę nustatė pagrįstai. A. T. skundo argumentas, kad šuo negali įkąsti į žmogaus pilvą nesugadindamas jo drabužių tėra tik jos pačios subjektyvi nuomonė bei prielaida.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą nukentėjusysis L. Š. prašo iš A. T. priteisti jo patirtas bylinėjimosi bei atstovavimo išlaidas. Pažymėtina, kad pagal ATPK 279 str. numatyta atlyginti tik nukentėjusiųjų, liudytojų, ekspertų ir vertėjų dalyvavimo nagrinėjant šias bylas išlaidas, atstovavimo išlaidų atlyginimas iš viso nėra numatytas, todėl toks prašymas negali būti tenkinamas.
Įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad surinktų įrodymų visiškai pakanka neabejotinai išvadai dėl A. T. padaryto administracinio teisės pažeidimo konstatuoti. Kadangi apylinkės teismo išvadų dėl administracinio teisės pažeidimo, su kuriomis sutinka ir apeliacinės instancijos teismas, apeliacinio skundo argumentai nepaneigia, todėl Panevėžio miesto apylinkės teismo nutarimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
NUTARĖ:
Palikti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 30 d. nutarimą nepakeistą ir A. T. apeliacinio skundo netenkinti.
Ši nutartis neskundžiama.