- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-12-17
- Bylos Nr.
- I1-8636-394/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-01930-2020-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Jarūnė Sedalienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- T. Ž.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybė, Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių TI, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. Ž. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas T. Ž. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu ir patikslintu skundu (1-2, 54 b. l.), prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Atsakovas, Šiaulių TI), 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Pareiškėjas skunduose ir teismo posėdžio metu nurodė, kad skundžiamas laikotarpis yra nuo 2020 m. gegužės 28 d., pilnos kameros blakių, Šiaulių TI pareigūnai nieko nedaro, parazitų nenaikina, jų pasitaiko netgi maiste. Šiuos parazitus kaliniai platina važiuodami į areštines, teismus. Ne kartą kreipėsi į įstaigos pareigūnus, bet jie nereaguoja, neregistruoja, skundus, prašymus naikina. Šiaulių TI administracija skiria netinkamas valymo priemones – valgomąją sodą, ūkišką muilą, neįmanoma panaikinti nei šlapimo, nei fekalijų kvapo ar išsiplauti gyvenamąsias kameras. Tokiu būdu yra kalinamas kankinant.
Atsiliepimas
Atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių TI, apie teismo posėdį pranešta tinkamai (64 b. l.), pateikė teismui atsiliepimus (12-15, 66-67 b. l.), kuriuose prašė skundą nagrinėti jai nedalyvaujant. Atsiliepimuose taip pat nurodė, kad su skundais nesutinka, prašo atmesti kaip nepagrįstus. Pareiškėjas įstaigoje buvo periodiškai laikomas nuo 2020-05-28 iki 2020-09-09 skirtingose gyvenamosiose kamerose. Laisvės atėmimo vietų administracija esant poreikiui įstaigoje organizuoja profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą (dezinfekciją, dezinsekciją, deratizaciją). Patalpų priežiūra pareiškėjo kalinimo laikotarpiu buvo vykdoma vadovaujantis Šiaulių TI higienos – dezinfekcijos planu 2020 – 2021 metams. Kamerų dezinsekcija vykdoma ir pagal kalinamų asmenų prašymus. Iš Kenkėjų stebėjimo ir naikinimo žurnalo matyti, kad nariuotakojų planiniai stebėjimai, o esant poreikiui – ir naikinimas atlikti 2020 m. vasario, gegužės ir rugpjūčio mėnesiais, o prašymų iš asmenų dėl kenkėjų naikinimo konkrečiose kamerose negauta. Įstaiga neturi duomenų dėl pareiškėjo kreipimosi į medikus dėl sukandžiojimų, tokių aplinkybių nenurodo ir pats pareiškėjas. Maistas Šiaulių TI laikomiems asmenims įstaigoje negaminamas, atvežamas pagamintas termosuose, todėl pareiškėjo teiginys, kad maiste randami Šiaulių TI besiveisiantys kenkėjai – nepagrįstas, kontroliuojančios institucijos nei karto nenustatė, kad maiste būtų kenkėjų. Nors pareiškėjas teigia, kad skundai nebuvo registruojami, išmetami, tačiau nenurodo, kada konkrečiai jo prašymai ar skundai nebuvo užregistruoti, nedetalizuoja, kada ir kokia pagalba jam nebuvo suteikta, skundžiasi abstrakčiai.
Atsiliepime į patikslintą skundą (66-68 b. l.) atsakovė nurodė, kad Šiaulių TI laikomi asmenys privalo nuolat rūpintis švaros ir tvarkos palaikymu gyvenamosiose patalpose. Suimtuosius, paskirtus valyti gyvenamąsias patalpas, valymo priemonėmis (soda, ūkišku muilu) ir inventoriumi (šluota, šepetys, šiukšlių semtuvas, šiukšlių kibiras, šluostės) aprūpina Saugumo valdymo skyriaus specialistas. Maistinė soda yra puiki šveičiamoji priemonė, pašalinanti nešvarumus, ji puikiai dezodoruoja bei pašalina nemalonius kvapus iš kanalizacijos vamzdžių ir pan. Suimtiesiems (nuteistiesiems), pageidaujantiems įsigyti papildomų valymo priemonių, yra sudaryta galimybė jų nusipirkti Šiaulių TI veikiančioje parduotuvėje. Vadovaujanti Higienos – dezinfekcijos planu 2020 – 2021 metams, gyvenamųjų patalpų sanitariniai įrenginiai kiekvieną dieną valomi ir dezinfekuojami dezinfekuotojo, valytojo.
Pareiškėjo skundas netenkinamas.
Pareiškėjas T. Ž. nagrinėjamą administracinį ginčą iškėlė dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią kildina iš to, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo laikomas sąlygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymi, kad ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, jog administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo. CK 6.271 straipsnis nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Vadovaujantis šio straipsnio 4 dalimi, valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.
Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 straipsnis), gali būti tenkinamas esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Neteisėtumo pagal CK 6.271 straipsnio prasmę konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktų priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skundu siekia, jog jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių TI, būtų priteistas 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimas nuo 2020 m. gegužės 28 d., neturtinę žalą iš esmės grindžia tuo, kad jo laikymo kamerose buvo blakių, o administracija nesiėmė priemonių joms naikinti, išdavė netinkamas valymo priemones. Teismas 2020 m. rugsėjo 23 d. nutartimi nutarė laikyti, kad pareiškėjo skundžiamas laikotarpis yra nuo 2020 m. gegužės 28 d. iki 2020 m. rugsėjo 15 d. (skundo padavimo dienos).
Iš byloje esančios 2020-09-29 pažymos Nr. 69-3746 (18 b. l.) matyti, kad pareiškėjas T. Ž. nagrinėjamu laikotarpiu Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo laikomas skirtingose gyvenamosiose kamerose.
Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 20 punkte nurodyta, kad laisvės atėmimo vietoje neturi būti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų, laisvės atėmimo vietoje atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas bei, nustačius jų buvimo pėdsakus, jų naikinimas teisės akto nustatyta tvarka. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą (dezinsekciją, deratizaciją) įstaiga organizuoja esant poreikiui, kamerų dezinsekcija vykdoma ir pagal kalinamų asmenų prašymus. Į bylą pateiktos Kenkėjų stebėjimo ir naikinimo darbų atlikimo žurnalo lapų kopijos, iš kurių matosi, kad 2020 m. vasario 13 d. ir 2020 m. gegužės 15 d. UAB „Profilaktinė dezinfekcija“ Šiaulių tardymo izoliatoriaus patalpose ir teritorijoje atliko stebėjimą, užkrėstumo bei efektyvumo įvertinimą, kenkėjų nebuvo nustatyta, nurodytos panaudotos priemonės (33-34 b. l.). Nors atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad nariuotakojų planiniai stebėjimai, o esant poreikiui – ir naikinimas atlikti 2020 m. vasario, gegužės ir rugpjūčio mėnesiais, tačiau į bylą pateikė ne 2020 m. rugpjūčio mėn., o 2019 m. rugpjūčio mėn. Šiaulių TI teritorijoje ir patalpose atliktų darbų žurnalo kopiją, taigi pagal byloje esančius įrodymus matosi, kad pareiškėjo buvimo Šiaulių TI laikotarpiu nariuotakojų ir graužikų stebėjimas buvo atliktas tik 2020 m. gegužės 15 d. Atsakovės atstovas nepateikė jokių duomenų, kokiu periodiškumu Šiaulių TI patalpose pagal susitarimą su UAB „Profilaktinė dezinfekcija“ turi būti atliekami stebėjimo ir parazitų naikinimo darbai, nors pagal higienos normos HN 134:2015 reikalavimus nariuotakojų ir graužikų stebėjimas turi būti nuolatinis, taip pat nepateikė nei vieno Nacionalinio visuomenės sveikatos centro patikrinimo akto, kuriame būtų užfiksuota, jog Šiaulių TI tinkamai laikomasi higienos normos HN 134:2015 20 punkto reikalavimų. Teismas, įvertinęs išdėstytas faktines aplinkybes, laiko, kad atsakovė neįrodė, jog imasi visų priemonių, kad Šiaulių TI patalpose nebūtų nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų, o tai sudaro pagrindą konstatuoti neteisėtus Šiaulių TI pareigūnų veiksmus (neveikimą).
Pareiškėjas nurodo, kad Šiaulių TI administracija skiria netinkamas valymo priemones – valgomąją sodą, ūkišką muilą, neįmanoma panaikinti nei šlapimo, nei fekalijų kvapo ar išsiplauti gyvenamąsias kameras.
Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintos Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normos nustato, kad tardymo izoliatorių kamerose turi būti valymo inventorius (išduodamas): šepetys (šluota), kibiras, šiukšlių dėžė, šiukšlių semtuvas, valymo šluostės – 1 komplektas. Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 37 punkte numatyta, kad patalpoms, kurias valo patys jose laikomi asmenys, tame tarpe ir gyvenamosioms patalpoms, turi būti skirtos valymo priemonės (šepetys grindims, šluostė, šiukšlių semtuvėlis, kibiras, valikliai). Atsakovė atsiliepime nurodė, kad suimtuosius (nuteistuosius), paskirtus valyti gyvenamąsias patalpas, valymo priemonėmis (soda, ūkišku muilu) ir inventoriumi (šluota, šepetys, šiukšlių semtuvas, šiukšlių kibiras, šluostės) aprūpina Saugumo valdymo skyriaus specialistas. Į bylą pateiktas ir Šiaulių TI direktoriaus 2018 m. lapkričio 28 d. įsakymu patvirtintas Suimtųjų (nuteistųjų) gyvenamųjų patalpų tvarkymo ir jose esančio turto naudojimo tvarkos aprašas (71-73 b. l.), kuriame nurodyta, kad Šiaulių TI laikomi asmenys privalo įstaigos administracijos paskyrimu eilės tvarka tvarkyti gyvenamąsias patalpas, kuriose gyvena, suimtieji (nuteistieji), skirti atsakingais už gyvenamųjų patalpų tvarkymą, privalo iš gyvenamojoje patalpoje esančių talpų buitinėms atliekoms dienotvarkėje nustatytu laiku pašalinti buitines atliekas, gyvenamosios patalpos sienas, grindų, tualetų, prausyklų, sanitarinių bei kitų įrenginių bei baldų paviršius valyti kiekvieną dieną drėgnuoju būdu, suimtuosius (nuteistuosius), paskirtus tvarkyti gyvenamąsias patalpas, valymo priemonėmis ir inventoriumi aprūpina SVS specialistas. Iš byloje esančio Šiaulių TI aplinkos (patalpų, daiktų, įrenginių) paviršių higienos - dezinfekcijos plano 2020 – 2021 metams matosi, kad gyvenamųjų patalpų sanitariniai įrenginiai kasdien valomi ir dezinfekuojami atitinkamomis dezinfekavimo priemonėmis (Mikrobac forte, WC valiklis ir kt.), tą atlieka specialistas ir valytojai (36-38 b. l.).
Taigi nurodyti teisės aktai nereglamentuoja, kokie valikliai turi būti išduodami gyvenamosioms patalpoms valyti, pareiškėjas pats patvirtina, kad valymo priemonės – valgomoji soda ir ūkiškas muilas buvo skiriamos, taip pat nenurodo, kad jam konkrečiai paprašius į kamerą nebuvo išduotos konkrečios valymo priemonės, kada tai buvo, kad jis dėl to skundėsi Šiaulių TI administracijai ar kitoms institucijoms, todėl nėra pagrindo laikyti, kad Šiaulių TI gyvenamosiose kamerose laikomi asmenys neaprūpinami valymo priemonėmis ar jose netinkamai atliekamas patalpų pagrindinis valymas ir įrenginių dezinfekcija, o pareiškėjas dėl to galėjo patirti neturtinę žalą.
Konstatavus atsakovės neteisėtus veiksmus (dėl higienos normos HN 134:2015 20 punkto reikalavimų laikymosi), svarstytinas klausimas, ar pareiškėjui buvo padaryta neturtinė žala.
Pagal Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymą, kaip ir atlyginimo teisinius pagrindus, lemia šios žalos prigimtis ir objektas. Neturtinė žala atlyginama pažeidus vertybes, kurių įkainoti neįmanoma, ir pasireiškia neturtinio pobūdžio praradimais, kurie negali būti tiksliai apskaičiuojami piniginiu ekvivalentu. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ar teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyviais ir objektyviais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytą žalą, atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą ir suponuojančiais pareigą preciziškai įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes. Neturtinės žalos dydį nustato teismas, o ją patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-09-23 nutartį administracinėje byloje Nr. A492-939/2013).
Dėl CK 6.250 straipsnio taikymo teisminėje praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, jog neturtine žala pripažintinas ne bet koks, net menkiausio laipsnio, valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis. Neturtinė žala konstatuojama tik tada, kai ją sukeliantys neteisėti veiksmai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-548-602/2017, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1865-520/2017 ir kt.).
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas tiek skunduose, tiek teismo posėdžio metu pasisakė tik dėl atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų, nurodydamas, jog kamerose, kuriose jis buvo laikomas, buvo blakių, o pareigūnai jų nenaikino. Pareiškėjas nenurodo, kuo jam pasireiškė neturtinė žala, kokius jis patyrė nepatogumus, išgyvenimus ir kita dėl kamerose galimai buvusių blakių, ar buvo sukandžiotas, ar kreipėsi dėl to į medikus ir pan. Iš įrašų pareiškėjo asmens sveikatos istorijoje matosi, kad pareiškėjas buvimo Šiaulių TI laikotarpiu su skundais dėl bėrimų ar vabzdžių sukandžiojimų nesikreipė, 2020 m. rugpjūčio 6 d. padarytas įrašas, jog pareiškėjas skundų neturi (43 b. l.). Byloje taip pat nėra duomenų, kad pareiškėjas dėl blakių ar kitokių parazitų buvimo kamerose būtų skundęsis Šiaulių TI administracijai ar kitoms institucijoms, atsakovė į bylą pateikė pareiškėjo rašytų skundų ir atsakymų į juos kopijas, tačiau tarp jų nėra nei vieno skundo, rašyto dėl šioje byloje nagrinėjamų dalykų (19-32 b. l.). Nors pareiškėjas tiek skunde, tiek teismo posėdžio metu nurodė, kad jis rašo daug skundų, tačiau Šiaulių TI administracija jų neima arba sunaikina, jam pavyksta išsiųsti tik skundus, rašytus kitose įkalinimo vietose, tačiau iš byloje esančių dokumentų matosi, kad tarp jo rašytų skundų yra ir adresuotų Šiaulių TI direktoriui, jie buvo gauti ir užregistruoti būtent pareiškėjo buvimo Šiaulių TI metu ir į juos buvo atsakyta, be to, skundus teismui jis taip pat teikė per Šiaulių TI administraciją ir jie buvo išsiųsti. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, laikytina, kad pareiškėjas neįrodė neturtinės žalos buvimo fakto, o nenustačius bent vienos iš minėtų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, prievolė atlyginti žalą valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla. Atitinkamai šiuo atveju nenustačius neturtinės žalos, pareiškėjo skundas atmestinas, kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo T. Ž. skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti, kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.