Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės mažosios bendrijos (toliau – MB) „Turto vystymo sprendimai“ atstovui advokato padėjėjui Visvaldui Petrylai,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės MB „Turto vystymo sprendimai“ ieškinį atsakovei S. P., tretiesiems asmenims B. O. A., V. B., G. I., G. I. ir R. M. dėl atsidalinimo iš bendros dalinės nuosavybės.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas patikslintą ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Nurodė, kad ieškovė siekia atidalinti atsakovės dalis. Atsakovė nekelia ginčo dėl atidalijimo, tačiau ginčas kyla dėl sklypo kainos. Bylos nagrinėjimo metu buvo atliktos kelios ekspertizės, sumos keičiasi, to paties eksperto vertinta 2023 metais ir 2024 metais. 2024 m. birželio 20 d. ekspertizės akte kaina yra truputėlį kilstelėjusi. Ieškinio padavimo kaina yra truputėlį mažesnė, rinkos kaina turi būti skaičiuojama ieškinio padavimo metu, o ne bylos nagrinėjimo metu. Jie sutiktų, jeigu teismas padidintų kompensacijos sumą iki 75,59 Eur už kv. m. Jų ieškinys turi būti tenkintas, nes atsakovė nepateikė jokio turto vertinimo dokumento, kuriame būtų paskaičiuota ginčo turto vertė. Nurodė, jog su atsakovės pateiktais įrodymais – pirkimo-pardavimo sutartimis nurodyta kaina nesutinka, nes tose sutartyse yra ne ginčo objekto pardavimo kaina. Ieškovei nėra tikslo permokėti, nes statybos yra sustojusios ir jie niekur neskuba, todėl nenori pirkti didesne nei rinkos verte ir atmeta taikos sutarties sudarymą. Mano, kad turi būti remiamasi eksperto išvadomis. Be to, pažymėjo, kad vertinant visą žemės sklypą, kurio savininkas vienintelis ir parduoda, visada žemės sklypo vertė yra gerokai aukštesnė nei parduodamų atskirų dalių, todėl ieškinyje nurodyta suma yra adekvati ir pilnai atitinkanti realią situaciją.

5. Tretieji asmenys B. O. A., V. B., G. I., G. I. ir R. M. teismo posėdyje nedalyvavo, apie bylos nagrinėjimo datą, laiką ir vietą informuoti tinkamai, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas.

6. Byloje esančio Nekilnojamojo turto registro išrašo duomenimis byloje nustatyta, kad 0,4855 ha ploto žemės sklypas, kadastro Nr. 2501/0023:178, esantis adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso ieškovei MB „Turto vystymo sprendimai“ (4801379/18376175 dalys), atsakovei S. P. (78/4855 dalys) ir tretiesiems asmenims B. O. A. (2/4855 dalys), V. B. (323/4855 dalys), G. I. ir G. I. (347/4855 dalys), R. M. (246/4855 dalys). Šioje civilinėje byloje Plungės apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 29 d. nutartimi patvirtinta taikos sutartimi, sudaryta tarp ieškovės MB „Turto vystymo sprendimai“ ir trečiojo asmens B. O. A., B. O. A. nuosavybės dalis į Žemės sklypą atidalyta, ją prijungiant prie ieškovės MB „Turto vystymo sprendimai“ turimos šiame Žemės sklype nuosavybės dalies, ieškovei už tai įsipareigojus sumokėti kompensaciją. Žemės sklype naudojimosi tvarka nenustatyta. Atsakovei S. P. 78/4855 dalys Žemės sklypo nuosavybės teise priklauso 2022 m. liepos 26 d. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr. 3149 pagrindu. Remiantis bylos duomenimis, atsakovei S. P. priklausanti 78/4855 dalis Žemės sklypo sudaro 78 kv. m.

Dėl ieškinio

7. Ginčas kilo dėl naudojimosi, valdymo ir disponavimo Žemės sklypu. Ieškovė teigia, kad atsakovė yra visiškai neaktyvi ir nesirūpina savo turtu, dėl ko ieškovei ir tretiesiems asmenims nepavyksta susitarti su atsakove nei dėl atsidalinimo, nei dėl Žemės sklypo užstatymo, nei kaip juo naudotis esant savininkų daugetui, todėl Žemės sklypo naudojimas yra apsunkintas tiek, kad juo niekas visiškai nesinaudoja ir nesirūpina, jis šiuo metu yra apleistas. Visa tai apsunkina ieškovei ir tretiesiems asmenims įgyvendinti savo nuosavybės teises į Žemės sklypą, nes be bendraturčių sutikimo (pritarimo) Žemės sklypu neįmanoma ne tik disponuoti, bet jį valdyti ir naudoti. Ieškovė nori atidalinti atsakovės dalis, kompensuojant jai pinigais ir tretieji asmenys tam davė sutikimą. Nelikus atsakovės dalies, Žemės sklypą ieškovei ir tretiesiems asmenims taptų daug lengviau naudoti ir valdyti, nes tarp jų yra sutarimas, kartu rengia detaliojo plano sprendinius, numatančius Žemės sklypą užstatyti. Žemės sklype naudojimosi tvarka nenustatyta. Nustatyti racionalią naudojimosi Žemės sklypu tvarką neįmanoma, nes atsakovė valdo tik 78 kv. m., o tai apsunkina šios mažos dalies panaudojimą, tuo labiau, kad iš jos dar tektų atskirti atitinkamą plotą bendram naudojimui (pravažiavimui, praėjimui, tinklų tiesimui ir pan.). Žemės sklypo paskirtis yra statyti jame gyvenamus namus su priklausiniais, tačiau atsakovei tenkanti užstatymo dalis tokiam tikslui per yra maža. Atsakovė negali ir savo nuosavybės dalių atidalyti natūra iš bendros dalinės nuosavybės, nes pagal Palangos miesto savivaldybės tarybos 2002 m. kovo 28 d. sprendimu Nr. 44 patvirtintus naujai formuojamų žemės sklypų minimalius dydžius Palangos mieste, „Gabijos“ kvartale gali būti formuojami žemės sklypai ne mažesni nei 15 arų (1500 kv. m.). Tokiu būdu atsakovė negali ne tik realizuoti savo nuosavybės teisės statyti pastatus Žemės sklype, bet ir apskritai naudotis ginčo žemės sklypu, o tai iš esmės paneigia jos nuosavybės teisę. Tokia situacija kartu apsunkina ir kitų bendraturčių naudojimąsi Žemės sklypu. Atsižvelgiant į susiklosčiusią situaciją, ieškovė vertina, jog racionalu būtų atsakovės nuosavybės dalį atidalinti iš bendros dalinės nuosavybės jai kompensuojant pinigais.

8. Teisės aktai numato, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.80 straipsnio 1 dalis). Jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais (CK 4.80 straipsnio 2 dalis). Taikant šį atidalijimo būdą būtina motyvuotai pagrįsti, kad atidalijimas natūra neįmanomas.

9. Palangos miesto savivaldybės tarybos 2002 m. kovo 28 d. sprendimas Nr. 44 užkerta kelią natūra atidalinti atsakovės nuosavybės dalį ir jai suformuoti atskirą žemės sklypą, tačiau yra visos sąlygos atidalinti atsakovės nuosavybės dalis jai nesuformuojant atskirą žemės sklypą, o kompensuojant jos dalį pinigais rinkos verte. Nagrinėjamu atveju yra daug bendraturčių, kurių nuosavybė nukreipta į daiktą (Žemės sklypą), registruotą Nekilnojamojo turto registre. Esant tokiai situacijai, pagal CK 4.72 straipsnio 1 dalį laikoma, kad bendras daiktas valdomas, naudojamas ir juo disponuojama bendrosios nuosavybės teise. Bendrosios nuosavybės teisė traktuotina kaip savininko teisių įgyvendinimo apribojimas, kai savininko teisės ribojamos ne trečiųjų asmenų, bet kitų to paties nuosavybės teisės objekto savininkų. Taigi, Ieškovė mano, kad jos kaip Žemės sklypo savininkės teisės naudotis jai priklausančiomis Žemės sklypo dalimis riboja kitas bendraturtis (atsakovė), trukdydamas jai naudoti Žemės sklypą pagal paskirtį, t. y. statyti gyvenamą namą. Eliminavus bendraturtį, turintį mažą žemės dalį ir nesirūpinantį savo turtu (atsakovę), ir likus tik trims Žemės sklypo savininkams, būtų palengvintas Žemės sklypo naudojimas likusiems bendraturčiams. Tai leistų Žemės sklypą naudoti racionaliau. Teismui tenkinus ieškinį, likusių bendraturčių nuosavybės teisės į Žemės sklypą Nekilnojamojo turto registre būtų įregistruotos atitinkamomis dalimis, todėl bendraturčiai Žemės sklypą valdytų ir toliau bendrosios dalinės nuosavybės teise (CK 4.73 straipsnio 1 dalis).

10. Kai atskyrus vieno bendraturčio dalį, sumažėja bendraturčių skaičius, tačiau daiktas išlieka bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu, kiti bendraturčiai tarp savęs lieka neatidalyti. Šis atidalijimas vadinamas santykiniu atidalijimu. Absoliučiu atidalijimu (padalijimu) teisinis santykis kvalifikuojamas tuo atveju, kai iš bendrosios nuosavybės teisinių santykių pasitraukia visi bendraturčiai, t. y., ne tik sumažėja bendraturčių skaičius, bet ir apskritai pasibaigia bendroji dalinė nuosavybė, nes daiktas (daiktai) tampa asmeninės nuosavybės teisės objektu. Nagrinėjamu atveju Ieškovė siekia santykinio nuosavybės teisių atidalijimo, t. y. išpirkti iš atsakovės jos nuosavybės dalį prieš jos valią. Ieškovė mano, kad, esant aukščiau paminėtoms aplinkybėms, atsakovės nuosavybės teisės nebus pažeistos, priešingai – ji kaip tik turės materialinės naudos, nes iki tol jos nuosavybės dalys Žemės sklype buvo bevertės, kadangi jomis atsakovė negalėjo naudotis, o mokesčius mokėti turėjo.

11. Teismo posėdžio metu atsakovė nurodė, kad dėl atidalijimo būdo ji sutinka ir neginčija, bet nesutinka perleisti savo sklypo dalies ieškovės siūlomomis sąlygomis, nesutinka su siūloma sklypo kaina, pageidauja pati nuspręsti, kokia kaina parduoti savo nuosavybę. Todėl ginčas šioje byloje iš esmės kyla dėl piniginės kompensacijos dydžio, t. y. dėl teisingo atlygio atsakovei už jos turimą Žemės sklypo dalį.

12. Ieškovė nagrinėjant bylą pirmą kartą pirmosios instancijos teisme pateikė UAB „Oberhaus“ nekilnojamojo turto vertinimo konsultacinę ataskaitą, kurioje buvo įvertinta „Gabijos“ kvartale esančių dviejų žemės sklypų ((duomenys neskelbtini)) rinkos vertė. Konsultacinėje ataskaitoje nurodoma, jog šių žemės sklypų (jie yra šalia Žemės sklypo) rinkos vertė yra 110000,00 Eur, t. y. po 7033,00 Eur už 1 arą (100 kv. m.) arba po 70,33 Eur už vieną kvadratinį metrą. Po ko, ieškovė užsakė nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), turto vertės nustatymo ekspertizę. Ją atliko nekilnojamojo turto vertinimo teismo ekspertas Renatas Gricius, kuris savo ekspertizės akte Nr. 31103 nurodė, jog nekilnojamojo turto, kurį sudaro 0,4855 ha žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertė, nustatyta lyginamuoju metodu, vertinimo dieną (2023 m. lapkričio 20 d.) yra 359000,00 Eur arba 7394,00 Eur už arą. Remiantis minėtame ekspertizės akte pateikta eksperto išvada, ieškovė patikslino ieškinio reikalavimą ir nurodė, kad atsakovei turėtų būti sumokėta 5767,32 Eur (73,94 x 78 kv. m.) dydžio kompensacija. Ieškovė garantavo, kad ji turi galimybę tokią sumą sumokėti atsakovei iškart įsiteisėjus teismo sprendimui, kuriuo būtų tenkintas ieškovės reikalavimas priteisti atsakovei nurodytą sumą. Apeliacinės instancijos teismui grąžinus bylą nagrinėti iš naujo, ieškovė užsakė dar vieną nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), vertės nustatymo ekspertizę, kurią atliko nekilnojamojo turto vertinimo teismo ekspertas Renatas Gricius, kuris savo ekspertizės akte Nr. 40603 nurodė, jog nekilnojamojo turto, kurį sudaro 0,4855 ha žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertė, nustatyta lyginamuoju metodu, vertinimo dieną (2024 m. birželio 20 d.) yra 367000 Eur arba 7559,22 Eur už arą. Ieškovė atsižvelgiant į pateiktą ekspertizės aktą ieškinio reikalavimų nekeitė, tačiau teismo posėdžio metu nurodė, jog neprieštaraus, jeigu teismas remiantis pateikta eksperto išvada, priteis iš ieškovės 5896,19 Eur (75,5922 x 78 kv. m) dydžio kompensaciją.

13. Atsakovei S. P. 2024 m. birželio 17 d. nutartimi skiriant bylą nagrinėti į teismo posėdį buvo pasiūlyta pateikti specialistų atliktą savo turto dalies įvertinimą. 2024 m. rugsėjo 3 d. atsakovė teismo posėdyje nurodė vadovaujantis jos pirmą kartą bylą nagrinėjant teisme pateiktu įrodymu dėl turto vertės nustatymo byloje (procesinio dokumento Nr. DOK‑24452), tarp jų – 2023 m. birželio 12 d. elektroniniu laišku su nekilnojamojo turto brokerės atsakymu dėl galimos preliminarios sklypų kainos už arą, tarp jų nurodyta galima preliminari kaina už arą (40 000 Eur) (duomenys neskelbtini) 2024 m. rugsėjo 3 d. teismo posėdžio metu ir pakartotinai 2024 m. spalio 3 d. teismas atsakovei dar kartą siūlė pateikti specialistų atliktą savo turto dalies įvertinimą, tačiau atsakovė paaiškino, jog daugiau jokių įrodymų neteiks. 2024 m. rugsėjo 18 d. atsakovė pateikė papildomus įrodymus dėl turto vertės (Nr. DOK - 25984), tai yra, pirkimo-pardavimo sutartys, iš kurių matyti, jog atsakovė 2023 m. gruodžio 6 d. pardavė 1/775 dalį, lygią 2 kv. m. plotui iš bendro ploto Žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini)už 240 Eur ir 4/1833 dalį, lygią 4 kv. m. plotui iš bendro ploto Žemės sklypo, esančio adresu unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) už 480 Eur. Atsakovė teigia, kad jos pateiktos pirkimo-pardavimo sutartys yra svarus įrodymas dėl kainos, nes (duomenys neskelbtini). yra arčiausiai ginčo žemės sklypo – (duomenys neskelbtini)

14. Ieškovė kaip įrodymą dėl kompensacijos dydžio priteisimo pateikia nekilnojamojo turto ekspertizės aktus, o paskutiniame ekspertizės akte Nr. 40603 yra nustatyta, kad nekilnojamojo turto, kurį sudaro 0,4855 ha žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertė, nustatyta lyginamuoju metodu, vertinimo dieną (2024 m. birželio 20 d.) yra 367000 Eur arba 7559,21 Eur už arą. Atsakovė nesutinka su ekspertizės akte išdėstytomis aplinkybėmis ir mano, kad jai gali būti priteista didesnė piniginė kompensacija. Nors eksperto išvada teismui neprivaloma ir įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu (CPK 218 straipsnis), tačiau teismas neturi pagrindo netikėti eksperto patirtimi, turinčio 20 metų patirties turto vertinimo srityje (2004 m. lapkričio 4 d. išduotas turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimas Nr. A 000333) ir 9 metų patirtį atliekant ekspertizes (2015 m. kovo 23 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymas Nr. 1R-79 dėl Renato Griciaus įrašymo į teismo ekspertų sąrašus), todėl priimdamas sprendimą vadovaujasi ekspertizės aktu Nr. 40603.

15. Atsakovės pateiktus įrodymus - 2023 m. birželio 12 d. elektroniniu laišku gautu nekilnojamojo turto brokerės atsakymu dėl galimos preliminarios sklypų kainos už arą, tarp jų nurodyta galima preliminari kaina už arą (40 000 Eur) (duomenys neskelbtini), teismas vertina kaip bendro pobūdžio informaciją, pateiktą byloje. Dėl atsakovės į bylą pateiktų pirkimo-pardavimo sutarčių teismas pažymi, kad minėtose sutartyse kaina buvo nustatyta šalių susitarimu, kuri galėjo būti nustatyta ir mažesnė, ir didesnė, todėl tai nėra svarus įrodymas vertinant kompensacijos dydį šioje byloje.

16. Atsižvelgiant į aukščiau aptartus įrodymus, teismas daro išvadą, kad ekspertizės aktas yra svaresnis ir tinkamas įrodymas, kad nagrinėjamu atveju tiksliausi nekilnojamojo turto duomenys pateikti ekspertizės akte, todėl ieškovės reikalavimas, išeinant už ieškinio reikalavimo ribų (ieškovei sutikus), yra tenkintinas ir atsakovei iš ieškovės priteistina 5896,19 Eur (75,5922 x 78 kv. m) kompensacija.

17. Teismas vertina, kad 75,5922 Eur už vieną kvadratinį metrą yra teisinga, sąžininga ir proporcinga kaina esamai situacijai, todėl atsakovės teisės nebus pažeistos, teismui tenkinus ieškovės patikslintą ieškinį.

18. Teismas pažymi, kad atsakovės nurodyta aplinkybė, kad ieškovė MB „Turto vystymo sprendimai“ privalėjo su ja derinti jos žemės sklypo dalies kompensavimo klausimą ir nesikreipti į teismą, teismas vertina nepagrįstu. Šalims ne kartą buvo suteikta galimybė bylą užbaigti taikiu būdu, tai, kad šalims nepavyko derybos dėl taikos sutarties, neatima iš asmens teisės kreiptis į teismą dėl ginčo išsprendimo iš esmės. Be to, atsakovei buvo pasiūlyta pateikti specialistų atliktą savo turto dalies įvertinimą, tačiau atsakovė pateikė tik bendro pobūdžio informaciją apie panašaus turto vertę, kuri negali būti laikoma pagrįsta ir teisinga.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

19. Ieškovė pateikė byloje prašymą atlyginti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

20. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 98 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas.

21. Ieškinį tenkinus, atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos. Atsakovė teigia, kad bylinėjimosi išlaidos neturėtų būti iš jos priteistos ieškovei, nes ji sutiko bylą pabaigti derybų būdu, taikiai. Tačiau teismas dar kartą pažymi, kad šalims ne kartą buvo suteikta galimybė bylą užbaigti taikiu būdu, o šalims nepavykus susitarti dėl taikos sutarties, ieškovė turėjo teisę kreiptis į teismą dėl ginčo išsprendimo iš esmės.

22. Ieškovės atstovas pateikė teismui įrodymus, patvirtinančius, kad jos patirtas bylinėjimosi išlaidas sudarė 2157 Eur. Į bylą pateikti įrodymai patvirtina: sumokėtas 107,00 Eur žyminio mokesčio (priedas prie ieškinio), 2023 m. gruodžio 15 d. DOK – 36345 pateiktas prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 2023 m. gruodžio 14 d. sąskaita faktūra VP Nr. 2023-065 už ieškinio surašymą ir atstovavimą civilinėje byloje Nr. e2-2717-588/2023 – 1200 Eur, apmokėta mokėjimo pavedimu 2023 m. gruodžio 14 d.; sąskaita faktūra serija RG Nr. 23/37 nekilnojamojo turto, esančio Žiogų g. 12, Palangoje, ekspertizės aktas Nr. 31103 – 400 Eur, apmokėta 2024 m. gruodžio 12 d. mokėjimo pavedimu Nr. 889; 2024 m. rugsėjo 2 d. DOK – 24393 sąskaita faktūra VP Nr. 2024-052 už atstovavimą civilinėje byloje Nr. e2-3558-999/2024 – 450 Eur, apmokėta 2024 m. rugsėjo 2 d. mokėjimo pavedimu.

23. Teismas, spręsdamas dėl atlygintinų išlaidų dydžio, vadovaujasi CPK 98 straipsnio 2 dalyje, Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti Rekomendacijų redakcija) 2 punkte įtvirtintais kriterijais, atsižvelgia į Rekomendacijose nurodytus rekomendacinius maksimalius užmokesčio dydžius, galimas darbo ir laiko sąnaudas, parengtų procesinių dokumentų pobūdį bei jų turinį.

24. Teismas sprendžia, kad ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos atitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo, realumo bei būtinumo kriterijus ir laikomos pagrįstomis, todėl priteistinos pilna apimtini iš atsakovės ieškovės naudai.

25. Byloje susidarė procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, kurios priteistinos iš atsakovės valstybės naudai (CPK 92 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Atidalyti atsakovės S. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybės dalį į žemės sklypą, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), ją prijungiant prie ieškovės MB „Turto vystymo sprendimai, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), turimos šiame žemės sklype nuosavybės dalies, už tai įpareigojant ieškovę sumokėti atsakovei 5896,19 Eur (penkių tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt šešių eurų 19 ct) kompensaciją.

Priteisti iš atsakovės S. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2157,00 Eur (du tūkstančius vieną šimtą penkiasdešimt septynis eurus) bylinėjimosi išlaidų ieškovės MB „Turto vystymo sprendimai, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), naudai.

Priteisti iš atsakovės S. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 157,84 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt septynis eurus 84 ct) pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą skolininko pasirinktame banke, įmokos kodas 5662.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Palangos rūmus.