- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-12-22
- Bylos Nr.
- e2A-1487-638/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-11750-2020-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Evaldas Burzdikas, Diana Labokaitė, Lina Žemaitienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Dovilės“
- Ieškovas
- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko, Dianos Labokaitės (kolegijos pirmininkė, pranešėja), Linos Žemaitienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Dovilės“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. birželio 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Dovilės“ dėl deklaracijos apie statybos užbaigimą galiojimo panaikinimo ir įpareigojimo išregistruoti kadastro duomenų pakeitimą.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir ieškovė, Inspekcija) ieškiniu prašė: 1) panaikinti atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Dovilės“ (toliau – ir atsakovė, statytoja) valstybės įmonei Registrų centras pateiktos 2019 m. spalio 31 d. automatiškai registruotos IS „Infostatyba“ deklaracijos, kai atlikta statinio ekspertizė, (duomenys neskelbtini)191031-00872 galiojimą (toliau – ir deklaracija); 2) įpareigoti atsakovę išregistruoti 2019 m. spalio 31 d. automatiškai registruotos IS „Infostatyba“ deklaracijos, kai atlikta statinio ekspertizė, Nr. (duomenys neskelbtini)191031-00872 ir 2019 m. birželio 14 d. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos pagrindu atliktą sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir sandėlis), kadastro duomenų pakeitimą Nekilnojamojo turto registre.
2. Ieškinyje, dublike nurodė ir paaiškino, kad atsakovė valstybės įmonei Registrų centras (toliau – VĮ RC) 2019 m. spalio 31 d. pateikė automatiškai Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros IS „Infostatyba“ 2019 m. spalio 31 d. registruotą deklaraciją apie statybos užbaigimą, kai atlikta ekspertizė. Deklaracijos ir statytojos registrų centrui pateiktos 2019 m. birželio 14 d. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos pagrindu buvo atlikta sandėlio su administracinėmis patalpomis adresu(duomenys neskelbtini), kadastro duomenų pakeitimas Nekilnojamojo turto registre.
3. Ieškovė nurodė, kad statytoja – atsakovė, surašydama deklaraciją, patvirtino, jog sandėlio statybos darbai žemės sklype yra užbaigti pagal UAB „V. S. projektavimo ir konsultavimo biuras“, 2017 m. parengto projekto ,,Sandėliavimo paskirties pastatas su administracinėmis patalpomis, (duomenys neskelbtini), statybos projektas“ (toliau – ir statybos projektas) sprendinius, kuriam Kauno miesto savivaldybės administracija 2018 m. sausio 8 d. išdavė statybos leidimą Nr. LSNS-21-180108-00016 (toliau – ir leidimas). Inspekcija patikrino, ar deklaracija atitinka Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ (akto redakcija, galiojusi nuo 2019 m. spalio 11 d. iki 2020 m. balandžio 2 d.) (toliau – Reglamentas I) nuostatas. Inspekcija, prieš tikrindama deklaracijos teisėtumą, 2020 m. balandžio 15 d. surašė statytojai privalomąjį nurodymą Nr. PN-410 dėl papildomų dokumentų pateikimo. Statytoja, vykdydama inspekcijos privalomąjį nurodymą, 2020 m. balandžio 20 d. pateikė statinio ekspertizės aktą, statybos leidimą, 2019 m. birželio 14 d. kadastro duomenų bylą, inžinerinių tinklų geodezinę nuotrauką, sklypo su statiniais geodezinę nuotrauką, energinio naudingumo sertifikatą, statybos darbų ir civilinės atsakomybės draudimą su įmoką patvirtinančiu dokumentu, techninio prižiūrėtojo civilinės atsakomybės draudimą su įmoką patvirtinančiu dokumentu.
4. Ieškovė nurodė, kad atlikusi patikrinimą, Inspekcija 2020 m. gegužės 26 d. surašė deklaracijos apie statybos užbaigimą (kai statybą leidžiantis dokumentas privalomas) patikrinimo aktą Nr. DTA-23 (toliau – ir Aktas), kuriuo nustatė, jog deklaracija neatitinka teisės aktų reikalavimų, kadangi: 1) statytojos įgaliotas atstovas kartu su prašymu patvirtinti deklaraciją apie statybos užbaigimą į IS Infostatyba“ neįkėlė reikalingų dokumentų, nurodytų Reglamento I 93.2-93.18 papunkčiuose; 2) automatiniam deklaracijos registravimui turėjo būti pateiktas bendrosios statinio ekspertizės aktas, parengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. D1-738 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ (akto redakcija, galiojusi 2019 m. sausio 1 d. iki 2020 m. balandžio 7 d.) (toliau – Reglamentas II) 94 punkto nuostatomis, kai remiantis Statybos įstatymo 28 straipsnio 2 ar 3 dalimi, jos neprivaloma tvirtinti Inspekcijoje. Šiuo atveju buvo pateiktas bendrosios ekspertizės aktas, atliktas vadovaujantis šio Reglamento 95 punkto nuostatomis, kai statinio ekspertizės aktas, kaip alternatyva kitiems privalomiems dokumentams, pateikiamas statybos užbaigimo komisijai ar Inspekcijai, kai statinio statyba turi būti užbaigta statybos užbaigimo aktu; 3) statinys neatitinka statinio projekto sprendinių: statytojas pateikė B energetinės naudingumo klasės sertifikatą (pagal projektą turėjo būti A klasės); 4) statinio projekte numatytų inžinierinių tinklų statyba nėra užbaigta kartu su statinio statyba, be šių tinklų statinio naudoti neįmanoma; kai kurie inžineriniai tinklai įrengti ne pagal projektą.
Atsiliepimas
5. Atsakovė atsiliepimu su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsiliepime, triplike nurodė ir paaiškino, kad atsakovė pastatė pastatą – sandėlį su administravimo patalpomis, jam aptarnauti nutiesė reikalingus inžinerinius tinklus, atitinkamus tinklus įregistravo nekilnojamojo turto registre. Užbaigusi pastato statybą bendra tvarka kreipėsi į ieškovę su prašymu patvirtinti deklaraciją, tačiau ieškovė nurodė, kad atitinkamo pastato statyba negali būti užbaigta tokiu būdu, ir turi būti surašomas statybos užbaigimo aktas, nors ieškinyje jau teigiama, kad šio pastato statyba turėjo būti užbaigta ieškovei patvirtinant deklaraciją. Tokiu būdu atsakovės pasamdytas užbaigti statybos procedūras įgaliotas asmuo dėl nepagrįstų ieškovės reikalavimų sukonfliktavo su ieškovės darbuotojais, po ko ieškovė pradėjo persekioti atsakovę taip piktnaudžiaudama valdžia. Skirtingai, nei nurodo ieškovė, projekte statomam pastatui nebuvo numatyta jokia energetinė naudingumo klasė, ką patvirtina pridedama ištrauka iš projekto „Bendrieji statinių rodikliai“. Kaip matyti iš atitinkamos ištraukos, pastatui nenustatyta jokia energetinio naudingumo klasė, nes Statybos įstatymo 51 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta, jog minimalūs privalomi pastatų energinio naudingumo reikalavimai nenustatomi nedaug energijos sunaudojantiems gamybos ir pramonės, sandėliavimo paskirties ir žemės ūkiui tvarkyti skirtiems negyvenamiesiems pastatams. Ginčo pastato paskirtis yra sandėliavimo, todėl šiam pastatui ir nebuvo nustatyti jokie energetinio naudingumo reikalavimai. Nei projekte, nei statybos leidime nebuvo nustatyti jokie energetinio naudingumo reikalavimai visiems atsakovės statomiems statiniams. Pastatui suteikta B energetinio naudingumo klasė parodo, kiek jis efektyviai naudos energiją, bet tai nereiškia, kad pastatas neatitinka projekto. Atsakovė neprivalėjo užsakinėti pastato energetinio sertifikavimo. Aplinkybė, kad kai kurių inžinerinių tinklų sprendiniai buvo pakoreguoti, nereiškia, kad pastatas pastatytas ne pagal projektą. Šioje byloje nėra ginčijamas tinklų statybos užbaigimas. Inžinerinių tinklų sprendiniai buvo pakoreguoti dėl statybos eigoje paaiškėjusių įvairių aplinkybių ir buvo įtraukti į vandentiekio ir nuotekų šalinimo techninį darbo projektą, pagal kurį statyba buvo atlikta bei užbaigta. Tai, kad pastato pirmame aukšte įrengta pirminiame projekte nenumatyta pertvara ir įrengtos dvi sandėliavimo patalpos, taip pat atliktas administracinių patalpų vidaus perplanavimas ir kad projekto A laidoje nebuvo aiškinamojo rašto, aprašančio atliktus pakeitimus, nėra pažeidimas. Atliekant statybos darbus nėra draudžiama keisti tam tikrus projektinius sprendinius. Atsakovė, atlikdama statybos darbus, pakeitė kelis neesminius sprendinius nuo pirminio projekto – pirmame aukšte įrengė pirminiame projekte nenumatytą pertvarą, tokiu būdu įrengdama dvi perpus mažesnes sandėliavimo patalpas vietoj vienos ją perskirdama, taip pat atliko administracinių patalpų vidaus perplanavimą. Visi šie pakeitimai buvo numatyti ir yra aiškiai matomi ieškovei pateiktoje projekto A laidoje. Tai, kad atskirai šie pakeitimai neaprašyti ir aiškinamajame rašte, negali būti pagrindu naikinti deklaraciją. Ieškovės informacinė sistema suteikė deklaracijai numerį, nepareikalavusi pateikti papildomų reikalingų dokumentų, todėl ieškovės administruojamos informacinės sistemos netobulumas, sąlygojęs procedūrinį pažeidimą, neturėjo jokios įtakos statybos teisėtumui ir negali būti pagrindu panaikinti deklaraciją.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Kauno apylinkės teismas 2022 m. birželio 21d. sprendimu ieškinį tenkino. Teismas panaikino UAB ,,Dovilės“ valstybės įmonei Registrų centras pateiktos 2019 m. spalio 31 d. automatiškai registruotos IS „Infostatyba“ deklaracijos, kai atlikta statinio ekspertizė, (duomenys neskelbtini)191031-00872 galiojimą. Teismas įpareigojo UAB ,,Dovilės“ išregistruoti 2019 m. spalio 31 d. automatiškai registruotos IS „Infostatyba“ deklaracijos, kai atlikta statinio ekspertizė, Nr. (duomenys neskelbtini)191031-00872 ir 2019 m. birželio 14 d. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos pagrindu atliktą sandėlio, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), kadastro duomenų pakeitimą Nekilnojamojo turto registre.
7. Teismas nurodė, kad atsakovė, pasirinkdama statybos užbaigimo procedūrą, privalėjo į IS „Infostatyba“ įkelti visus reikalingus ir teisingus dokumentus, nurodytus Reglamento I 93 punkte ir Reglamento II 94 punkte. Teismas pažymėjo, kad automatiškas registravimas IS „Infostatyba“ nesusijęs su jokiais Inspekcijos veiksmais, viešojo administravimo veikla nėra vykdoma, sprendimai nepriimami. Šios deklaracijos pačių statytojų registruojamos IS „Infostatyba“, kurioje sukurtas funkcionalumas gauti deklaracijos numerį, tačiau viešojo administravimo subjektui neįsikišant į šį procesą. Naujo sandėliavimo paskirties pastato su administracinėmis patalpomis(duomenys neskelbtini), statybai Kauno miesto savivaldybės administracija išdavė 2016 m. lapkričio 7 d. specialiuosius architektūrinius reikalavimus Nr.(duomenys neskelbtini). Atsakovei išduotas 2018 m. sausio 8 d. statybos leidimas, suteikiantis teisę statyti neypatingos kategorijos sandėliavimo paskirties statinį pagal UAB ,,V. S. projektavimo ir konsultavimo biuras“ parengtą projektą (laida 0). Teismas nurodė, kad atsakovei specialiųjų reikalavimų gavimas yra sudėtinė privaloma statinio projekto rengimo procedūrų dalis, todėl atmetė kaip nepagrįstus atsakovės argumentus, kad statant neypatingos kategorijos statinį specialieji architektūros reikalavimai nebuvo privalomi ir jais vadovautis atsakovė neprivalėjo.
8. Teismas pažymėjo, kad atsakovei 2018 m. sausio 8 d. išduotame statybos leidime ir techniniame darbo projekte naujai statomo pastato energetinio naudingumo klasė nenurodyta. Teismo vertinimu, atsakovės pastatytas pastatas nepatenka ir į Statybos techninio reglamento STR 2.01.02:2016 „Pastatų energinio naudingumo projektavimas ir sertifikavimas“ 1.4.1 punkte nustatytą atvejį. Pastato energinio naudingumo sertifikavimas atliekamas užbaigus naujo statinio statybą prieš surašant statybos užbaigimo aktą arba prieš teikiant deklaraciją apie statybos užbaigimą (Statybos įstatymo 51 straipsnio 3 dalies 1 punktas, Reglamento I 93.13 papunktis), todėl atsakovės argumentus, kad ji neturėjo pareigos pateikti energetinio naudingumo sertifikato ir aplinkybė, kad pastatas neatitinka A energetinio naudingumo klasės reikalavimų, nėra joks pažeidimas, teismas vertino nepagrįstais.
9. Teismas nurodė, kad atsakovei išduotame statybos leidime statyti neypatingos kategorijos statinius – vandentiekio, lietaus nuotekų inžinerinius tinklus, šie statiniai nekilnojamo turto registre užregistruoti nesilaikant Reglamento I 11 priedo ir Statybos įstatymo 28 straipsnio 2 dalies reikalavimų, t. y. surašant deklaracijas apie II grupės nesudėtingų inžinerinių tinklų statybos užbaigimą. Aplinkybė, kad inžinerinių tinklų statybos užbaigimas nėra ginčijamas, neteikia pagrindo vertinti, kad atsakovės surašytoje deklaracijoje, skelbiančioje, kad statybos darbai užbaigti pagal UAB „V. S. projektavimo ir konsultavimo biuras“, 2017 m. parengto projekto ,,Sandėliavimo paskirties pastatas su administracinėmis patalpomis, (duomenys neskelbtini), statybos projektas“ sprendinius.
10. Teismas nurodė, kad atsakovė pateikė 2019 m. spalio 28 d. statinio ekspertizės aktą Nr.B19-10/56, parengtą vadovaujantis Reglamento I 95 punkto nuostatomis, kas reiškia, kad atsakovė deklaraciją automatiniam jos registravimui teikė neturėdama privalomo turėti ekspertizės akto, kuriuo patvirtinama pati deklaracija (Reglamento I 102.2 papunktis). Atsakovė pagal Reglamento II 94 punkto nuostatas statinio ekspertizės aktą Nr.B19-10/56-02 parengė tik 2021 m. vasario 1 d. ir jį pateikė į bylą kartu su tripliku. Teismas pažymėjo, kad byloje nustatyta, ir atsakovė neginčijo, kad ginčo deklaracija pateikta net neatlikus faktinio patikrinimo pagal Reglamento II 94 punkto reikalavimus ir nesant surašyto privalomo pačią deklaraciją patvirtinančio ekspertizės akto, atitinkančio Reglamento II 100 punkte nurodytos sudėties reikalavimus, kas negali būti laikoma techninio pobūdžio klaidomis. Teismas nurodė, kad vadovaujantis Statybos įstatymo 28 straipsnio 6 dalimi, deklaracijas apie statybos užbaigimą patvirtinimą ir įregistravimą panaikina Inspekcija, jeigu nustatoma, kad deklaracija įregistruota ir patvirtinta nesilaikant teisės aktų nustatytų šios procedūros reikalavimų ar nustačius techninio pobūdžio klaidų, – iki statinio įregistravimo nekilnojamojo turto registre; po statinio įregistravimo nekilnojamojo turto registre – teismas. Kreiptis į teismą dėl statybos užbaigimo akto galiojimo ar deklaracijos apie statybos užbaigimą galiojimo arba jos patvirtinimo ir įregistravimo panaikinimo turi teisę suinteresuotieji asmenys, šių asmenų skundų ar pranešimų pagrindu arba savo iniciatyva – Inspekcija (Statybos įstatymo 28 straipsnio 8 dalis). Teismas sprendė, kad šios nuostatos nenumato galimybės pataisyti klaidų deklaracijose apie statinio užbaigimą, todėl net dėl techninio pobūdžio klaidų deklaracijos gali būti tik panaikinamos ir pateikiamos iš naujo, o ne taisomos.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
11. Apeliaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. birželio 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Teismo akcentuoti specialieji architektūriniai reikalavimai buvo skirti projektui parengti, o ne pastatui statyti. Pastatytas pastatas galėjo neatitikti specialiųjų reikalavimų, nes būtent projektas, pagal kurį buvo išduotas statybos leidimas (kaip ir pats statybos leidimas), neatitiko specialiųjų reikalavimų. Todėl ieškovei neginčijant nei statybos leidimo, nei projekto, teismas net neturėjo ir negalėjo tirti, ar pastatytas pastatas atitiko specialiuosius reikalavimus. Atsakovė visiškai teisėtai pastatė pastatą pagal projektą, kuriame, kaip ir statybos leidime, energetinio naudingumo klasė nenurodyta. Visi teismo motyvai, kiek pastatytas pastatas (ne)atitiko specialiųjų reikalavimų, bet ne paties projekto dėl pastato energetinio naudingumo klasės, yra neteisėti ir šalintini iš teismo sprendimo.
11.2. Teismas, pasisakydamas dėl projekte galimai (ne)numatytų tam tikrų tinklų sprendinių ir pastatytų vandentiekio ir nuotekų tinklų neatitikimų, kurie buvo pagrįsti tik pačio teismo nurodytais argumentais (jie nebuvo nurodyti nei ieškovės nei atsakovės procesiniuose dokumentuose) išėjo už ieškovės suformuluoto ieškinio ribų. Byloje nebuvo net įrodinėjama ir ginčijamasi dėl atitinkamų deklaracijų, pagal kurias buvo užbaigta tinklų statyba, (ne)teisėtumo. Dėl to į bylą nebuvo teikti ir byloje net nėra projekto dalies, kurioje nurodyti atitinkamų inžinerinių tinklų sprendiniai. Todėl visi teismo argumentai apie tai, kas buvo numatyta projekte dėl tinklų užbaigimo (t. y. kartu su pastatu ar atskirai be pastato) yra teismo paprasčiausiai išsigalvoti, o ne paremti byloje esančiais įrodymais.
11.3. Teismo argumentai, kad statybos leidime numatyti statyti neypatingos kategorijos statiniai – vandentiekio, lietaus nuotekų inžineriniai tinklai, nekilnojamo turto registre užregistruoti nesilaikant Reglamento I 11 priedo ir Statybos įstatymo 28 straipsnio 2 dalies reikalavimų, yra nepagrįsti nei byloje ištirtais įrodymais, nei teisiniais argumentais. Tokios išvados padarytos byloje nesant jokių su tuo susijusių įrodymų ir ieškovės reikalavimų. Inžinerinių tinklų statybos užbaigimo teisėtumas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Todėl ir visi teismo motyvai dėl inžinerinių statinių (ne)atitikties yra šalintini iš skundžiamo sprendimo.
11.4. Skirtingai, nei nurodo teismas, bendrosios statinio ekspertizės atlikimo tvarką reglamentuoja visas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. D1-738 patvirtintas statybos techninis reglamentas STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ (akto redakcija, galiojusi 2019 m. sausio 1 d. iki 2020 m. balandžio 7 d.) (toliau – Reglamentas II), o ne tik atskiri jo punktai. Atliekant bendrąją statinio ekspertizę įvertinama, ar pastatyto statinio techninė būklė atitinka Reglamente (ES) Nr. 305/2011 nustatytus esminius statinių reikalavimus, statinio normatyvinę kokybę, kitus statybos teisės aktų nustatytus reikalavimus. Teisme atsakovė pripažino, jog pirmame ekspertizės akte yra padaryti tam tikri rašymo apsirikimai nurodant, jog ekspertizės aktas buvo surašytas kitu tikslu. Tačiau atitinkami rašymo apsirikimai nekeičia bendrosios statinio ekspertizės išvados. Formalus bendrąją statinio ekspertizę atlikusio asmens padarytas rašymo apsirikimas negali būti pagrindu panaikinti Deklaraciją.
11.5. Teismo konstatuoti pažeidimai yra priskirtini prie sandorio formos trūkumų. Tačiau Civilinio kodekso 1.93 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį tik tuo atveju, kada toks negaliojimas įsakmiai nurodytas įstatymuose. Šiuo atveju nei Statybos įstatyme, nei kituose įstatymuose nėra numatyta, jog Deklaracija apie statybos užbaigimą (statybos užbaigimo procedūra) galėtų būti panaikinta tik dėl formalių priežasčių. Teismas visiškai nepagrįstai panaikino Deklaraciją tik dėl formalių formos trūkumų, kurie, beje, visi buvo ištaisyti bylos nagrinėjimo metu.
Atsiliepimas
12. Ieškovė atsiliepimu į atsakovė apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
12.1. Inspekcijos manymu, apeliaciniame skunde nedetalizuojama, kokie konkrečiai įrodymai teismo nebuvo įvertinti, taip pat nenurodoma, kaip byloje esantys rašytiniai įrodymai turėtų būti vertinami visų surinktų įrodymų kontekste pagal įrodymų vertinimo taisykles bei kokios išvados juos įvertinus galėtų būti padarytos.
12.2. Apeliantė turėjo pareigą pastatą projektuoti, pastatyti ne žemesnės kaip A energetinės naudingumo klasės, atlikti pastato energinio naudingumo sertifikavimą, ne tik pagal Specialių architektūrinių reikalavimų 10 punkte pateiktą informaciją, kad naujai statomų pastatų, kuriems statyti prašymas išduoti statybos leidimą pateiktas po 2016 m. lapkričio 1 d., energetinio naudingumo klasė turi būti ne žemesnė kaip A, tačiau ir vadovaujantis Statybos įstatymo 51 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 51 straipsnio 3 dalies 1 punktu, STR 2.01.02:2016 „Pastatų energinio naudingumo projektavimas ir sertifikavimas“ 19 punkto reikalavimais. Inspekcijos nuomone, teismas skundžiamame sprendime visiškai pagrįstai pasisakė dėl apeliantės pastatyto naujo statinio energetinio naudingumo klasės atitikties.
12.3. Teismas, skundžiamo sprendimo motyvuojamojoje dalyje pasisakydamas dėl projekte galimai numatytų tam tikrų tinklų sprendinių ir pastatytų vandentiekio ir nuotekos tinklų neatitikimų, neišėjo iš suformuluoto ieškinio ribų, tokią išvadą teismas padarė išnagrinėjęs bylą ir susipažinęs ne tik su Inspekcijos prie ieškinio pateiktais dokumentais, bet taip pat išnagrinėjo ir apeliantės proceso metu pateiktus dokumentus.
12.4. Atmestinas ir apeliantės apeliacinio skundo argumentas, kad „tik toks formalus bendrąją statinio ekspertizę atlikusio asmens padarytas rašymo apsirikimas, negali būti pagrindu panaikinti Deklaraciją“, kaip prieštaraujantis teismo skundžiamame sprendime nurodytiems teisės aktų reikalavimams. Teismas tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus, pagrįstai padarė išvadą, kad Nekilnojamojo turto registrui pateikta Deklaracija negali būti taisoma, o tik naikinama ir ištaisius klaidas, pateikiama iš naujo.
12.5. Apeliantė, nesilaikydama galiojančių teisės aktų, surašė ir automatiškai IS „Infostatyba“ įregistravo Deklaraciją, taip pat neturėjo teisės Deklaracijos pagrindu įregistruoti sandėlį Nekilnojamojo turto registre. A. D. patvirtino, kad „įstatymų nustatyta atsakomybė už šioje deklaracijoje pateiktų duomenų ir prie prašymo patvirtinti deklaraciją apie statybos užbaigimą pridėtų dokumentų atitiktį tikrovei žinoma“.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.
14. Apeliacinėje byloje kilo ginčas dėl statybos užbaigimą patvirtinančios deklaracijos (Statybos įstatymo 28 straipsnio 3 dalis) teisėtumo. Ieškovė ginčijo atsakovės pateiktą deklaraciją apie objekto - sandėliavimo paskirties pastato su administracinėmis patalpomis 1F2g, unikalus Nr. 4400-4963-1338, (duomenys neskelbtini)- statybos užbaigimą ir prašė ją panaikinti dėl šių priežasčių: 1) pastatas neatitinka reikalaujamos energetinio efektyvumo klasės; 2) inžinerinių tinklų statyba neužbaigta kartu su pastatu; 3) statinio ekspertizės aktas surašytas pagal STR 1.04.04:2017 „Statinio projekto ir statinio ekspertizė“ 95 punktą, nors turėjo būti surašytas pagal to paties STR 94 punktą; 4) nepateiktas pataisytas projektas. Ieškovė prašė panaikinti deklaraciją Statybos įstatymo 28 straipsnio 8 dalies 3 p. pagrindu (kai deklaraciją tvirtinančiam subjektui nepateikti visi privalomi pateikti dokumentai).
15. Byloje nustatyta, kad atsakovė 2016 m. lapkričio 7 d. gavo specialiuosius architektūros reikalavimus, kurių 10 punkte įrašyta, kad naujai statomų pastatų, kuriems prašymas išduoti leidimą statyti yra pateiktas po 2016 m. lapkričio 1 d., energinio naudingumo klasė turi būti ne žemesnė kaip A. T. pat specialiuose architektūros reikalavimuose pažymėta, kad statinio kategorija yra „Ypatingas“. Ieškovės užsakymu 2017 m. UAB „V. S. projektavimo ir konsultavimo biuras“ parengė projektą, kuriame statinio kategorija nurodoma kaip „Neypatingas“, energinio naudingumo klasė nenurodoma. Ieškovei 2018 m. sausio 8 d. buvo išduotas statybos leidimas Nr. LSNS-21-180108-00016, kuriuo leista statyti neypatingą statinį (sandėliavimo paskirties pastatą su administracinėmis patalpomis) pagal UAB „V. S. projektavimo ir konsultavimo biuras“ 2017 m. parengtą projektą. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nepaisant projekto ir išduoto statybos leidimo, kurio ieškovė neginčija, specialieji architektūros reikalavimai atsakovei vis tiek buvo privalomi, pastatas turėjo būti pastatytas ne žemesnė kaip A klasės energinio naudingumo. Teisėjų kolegija su tokia išvada negali sutikti, nes specialieji architektūros reikalavimai buvo išduoti ypatingos kategorijos pastatui, o projektas atliktas ir leidimas statybai išduotas neypatingos kategorijos pastatui. Statybos leidimo ieškovė neginčija. Statybos įstatymo 51 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad minimalūs privalomi pastatų energinio naudingumo reikalavimai nenustatomi, be kita ko, nedaug energijos sunaudojantiems gamybos ir pramonės, sandėliavimo paskirties ir žemės ūkiui tvarkyti skirtiems negyvenamiesiems pastatams, koks ir yra ginčo pastatas(duomenys neskelbtini). Aplinkybė, kad atsakovės parengto pastato projekto privalomųjų dokumentų sąraše įtrauktas toks dokumentas kaip savivaldybės išduoti architektūriniai reikalavimai, neduoda pagrindo daryti išvadą, kad kitos kategorijos pastatui įrašytų reikalavimų turėjo būti laikomasi nepaisant, kad buvo suprojektuotas, gautas leidimas statybai ir pastatytas kitos kategorijos statinys.
16. Be to, sutiktina su apeliante, kad panaikinus deklaraciją dėl netinkamo pastato energinio naudingumo koeficiento, susidarytų teisiškai ydinga situacija: projektas ir leidimas statyti galiotų, o pastato statybos užbaigimo įregistruoti nebūtų įmanoma.
17. Kitas pagrindas pripažinti negaliojančia statybos užbaigimo deklaraciją buvo tas, kad statinio projekte numatytų inžinierinių tinklų statyba nėra užbaigta kartu su statinio statyba, o be šių tinklų statinio naudoti neįmanoma; kai kurie inžineriniai tinklai įrengti ne pagal projektą. Pirmosios instancijos teismas nurodė: „aplinkybė, kad inžinerinių tinklų statybos užbaigimas nėra ginčijamas, neteikia pagrindo vertinti, kad atsakovės surašytoje deklaracijoje, skelbiančioje, kad statybos darbai užbaigti pagal UAB „V. S. projektavimo ir konsultavimo biuras“, 2017 m. parengto projekto ,,Sandėliavimo paskirties pastatas su administracinėmis patalpomis, (duomenys neskelbtini), statybos projektas“ sprendinius“ (kalba netaisyta). Šio teismo sakinio mintis yra neužbaigta ir todėl neaiški: „neteikia pagrindo vertinti, kad deklaracijoje, skelbiančioje, kad darbai užbaigti pagal projekto sprendinius“ ir toliau neaišku, ką ir kaip vertinti neteikia pagrindo. Ieškovė savo ieškinyje rašė, kad inžinerinių tinklų statyba nėra užbaigta kartu su statinio statyba, todėl deklaruoti pastato statybos užbaigimo negalima. Teismas bylos nagrinėjimo metu nustatė, kad vis dėlto inžineriniai tinklai yra pastatyti ir deklaruotas jų užbaigimas, kurio fakto ieškovė neginčija, tačiau vis tiek teismas sprendė, kad ginčo deklaracija yra neteisėta. Teisėjų kolegija vertina, kad tiek ieškinio teiginiai, tiek ir teismo išvada prieštarauja byloje pateiktiems įrodymams. Ginčo deklaracija pirmą kartą buvo pateikta 2019 m. spalio 31 d., kartu su deklaracija į IS „Infostatyba“ buvo įkelta 2019 m. birželio 14 d. kadastro byla. Atsakovė taip pat pateikė į bylą nekilnojamojo turto kadastro duomenų išrašą, iš kurio matyti, kad vandentiekio tinklai į pastatą(duomenys neskelbtini), buitinių nuotekų ir lietaus nuotekų tinklai iš pastato(duomenys neskelbtini), yra pastatyti 2018 m., jų baigtumas yra 100 proc., jie registruoti atsakovės vardu nekilnojamojo turto registre. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad šie inžineriniai tinklai faktiškai nepastatyti arba pastatyti netinkamai, tinklų užbaigimo deklaracijos ir įregistravimo neginčijo. Teisėjų kolegija vertina, kad inžineriniai tinklai yra pastatyti ir įregistruoti dar iki pastato statybos pabaigos, todėl ieškinyje iškelta deklaracijos neteisėtumo versija, kad pastato inžineriniai tinklai nepastatyti, nebuvo įrodyta.
18. Trečiasis ieškovės nurodytas pagrindas pripažinti negaliojančia ginčo deklaraciją buvo tas, kad pateiktas statinio ekspertizės aktas buvo parengtas pagal STR 1.04.04:2017 „Statinio projekto ir statinio ekspertizė“ (toliau - STR) 95 punktą, nors turėjo būti surašytas pagal to paties STR 94 punktą. Teismas sprendė, kad bendrosios statinio ekspertizės aktas, parengtas pagal kitą STR punktą, negu kad turėjo būti parengtas, negali būti laikoma techninio pobūdžio klaida. Teisėjų kolegijos nuomone, tokia teismo išvada stokoja pagrįstumo.
19. STR 1.04.04:2017 „Statinio projekto ir statinio ekspertizė“ redakcijos, galiojusios nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2020 m. balandžio 7 d., 94 punktas nustatė bendrosios statinio ekspertizės sudėtį, kai ji atliekama statytojo iniciatyva Statybos įstatymo 28 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytais atvejais, o 100 punktas nustatė ekspertizės akto sudėtį. Atitinkamai šio STR 95 ir 101 punktai nustatė ekspertizės sudėtį ir ekspertizės akto sudėtį, kai statinio užbaigimo aktas pateikiamas komisijai. Iš atsakovės pateikto 2019 m. rugpjūčio 22 d. „Infostatyba“ pranešimo apie deklaracijos atmetimą matyti, kad ginčo pastato (duomenys neskelbtini)statyba negali būti užbaigta pateikiant deklaraciją, turi būti gautas statybos užbaigimo aktas. Vėliau ieškovė pakeitė savo poziciją, nurodė, kad statyba vis dėlto gali būti užbaigta pateikiant deklaraciją. Teisėjų kolegija vertina, kad pati ieškovė padarė techninio pobūdžio klaidą, nurodydama neteisingą statybos užbaigimo būdą, dėl ko atsakovė 2019 m. spalio 28 d. parengė ekspertizės aktą pagal STR 95 punktą.
20. Vertinant, kuo skiriasi ekspertizės akto sudėtis, kai aktas sudaromas pagal STR 94 punktą nuo ekspertizės akto sudėties pagal to paties STR 95 punktą, matyti, kad ginčo deklaracijos pateikimas pagal 94 p. aprašytas išsamiau, negu 95 punkto atveju, pagal 94 p. buvo reikalinga nurodyti, kokiu pagrindu statytojas valdė žemės sklypą, kuriame atlikta statyba, ar turi statybos leidimą, ar statinį valdo nuosavybės teise, tačiau patį statinį apibūdinantys reikalavimai yra iš esmės analogiški tiek 94 punkto, tiek 95 punkto atveju: turi būti patikrinama, ar reikėjo statybą leidžiančio dokumento projekto keitimo atveju, ar statinys atitinka esminius projekto reikalavimus ir Reglamento (ES) 305/2011 reikalavimus. Pažymėtina, kad nuo 2022 m. gegužės 1 d. STR 94 ir 100 punktai neteko galios, todėl panaikinus ginčo deklaraciją dėl netinkamo statinio ekspertizės akto, naujas statinio ekspertizės aktas būtų sudaromas jau pagal STR 95 ir 101 p. reikalavimus. Atsakovės į bylą pateiktas 2021 m. vasario 1 d. statinio ekspertizės aktas, parengtas pagal STR 94 p., iš esmės savo turiniu nesiskiria nuo ankstesnio ekspertizės akto, parengto pagal STR 95 p. Teisėjų kolegija daro priešingą išvadą, negu kad padarė pirmosios instancijos teismas, kad statinio ekspertizės aktas buvo pateiktas, jo faktinių trūkumų ieškovė neįrodė, todėl nurodymas ne to STR punkto laikytinas techninio pobūdžio klaida. Sutiktina, kad statinio užbaigimo deklaracija savo esme yra vienašalis sandoris, o netikslus STR punkto nurodymas laikytinas formos trūkumu. Civilinio kodekso 1.93 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį tik tuo atveju, kada toks negaliojimas įsakmiai nurodytas įstatymuose. Šiuo atveju nei Statybos įstatyme, nei kituose įstatymuose nėra numatyta, jog Deklaracija apie statybos užbaigimą (statybos užbaigimo procedūra) galėtų būti panaikinta tik dėl formalių priežasčių.
21. Ieškovė taip pat nurodė, kad ginčo statinys buvo pastatytas pakeitus projektą, tačiau paskutinė projekto laida nepateikta. Pirmosios instancijos teismas dėl šių aplinkybių pasisakė, kad inžineriniai tinklai buvo įrengti kitaip, negu kad buvo nustatyta projekte (buitinių nuotekų tinklai įrengti ne taip kaip buvo numatyta projekte, be to, vandentiekio tinkluose yra pažymėtas 1 priešgaisrinis hidrantas, nors projekte yra nurodyti 2). Tačiau, kaip jau minėta šio sprendimo 17 pastraipoje, inžineriniai tinklai yra pastatyti 2018 m. ir įregistruoti nekilnojamojo turto registre, ieškovė šių tinklų statybos užbaigimo deklaracijų neginčija, todėl inžinerinių tinklų statybos atitiktis projektui nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.
22. Sutiktina su apeliantės argumentais, kad atliekant statybos darbus nėra draudžiama keisti tam tikrus neesminius projektinius sprendinius. Statybos įstatymo 2 straipsnio 11 punktu nustatyta, kas yra esminiai statinio projekto sprendiniai – tai statinio vieta žemės sklype (teritorijoje), statinio ar jo dalių paskirtis, statinio laikančiosios konstrukcijos ir jų išdėstymas, statinio išorės matmenys (aukštis, ilgis, plotis ir pan.) ir įgyvendinami specialieji saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimai ir (ar) specialieji paveldosaugos reikalavimai. Visi kiti sprendiniai laikytini neesminiais. Jau minėto STR1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 42 punktu nustatyta, kad kai po statybą leidžiančio dokumento išdavimo keičiami neesminiai projekto sprendiniai, rengiamas naujos laidos projekto sprendinių dokumentas (-ai). Atsakovė pripažino, kad atliko keletą neesminių pakeitimų: pirmame aukšte įrengė pirminiame projekte nenumatytą pertvarą, tokiu būdu įrengdama dvi per pus mažesnes sandėliavimo patalpas vietoj vienos ją perskirdama, taip pat atliko administracinių patalpų vidaus perplanavimą. Visi šie pakeitimai buvo numatyti ieškovei pateiktoje projekto A laidoje (DOK 75722), kurį ieškovė pati pripažino ieškinio pareiškime, kad yra gavusi. Todėl ieškovės argumentas, kad jai nebuvo pateikta projekto laida su numatytais neesminiais pakeitimais, yra atmestinas.
23. Apibendrindama teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias statinio statybos užbaigimą pateikiant deklaraciją, pagrindus panaikinti tokią deklaraciją (Statybos įstatymo 28 straipsnis, CK 1.93 straipsnis), nekvalifikavo, kokiu pagrindu naikino statybos užbaigimo deklaraciją kaip vienašalį sandorį, netinkamai įvertino įrodymus ((duomenys neskelbtini) straipsnis), todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad statinys pastatytas nukrypus nuo projekto sprendinių, taip pat nepagrįstai sprendė, kad statybos užbaigimo deklaracijos formalūs trūkumai (netinkamai nurodytas STR punktas ekspertizės akte) duoda pagrindą deklaraciją ir atitinkamai pastato registraciją valstybiniame registre panaikinti. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs bylos medžiagą, pateiktus įrodymus, išklausęs teismo posėdžių garso įrašų, daro išvadą, kad atsakovės pateiktos statybos užbaigimo deklaracijos ir statinio registracijos panaikinti nėra pagrindo. Todėl teismo sprendimas panaikintinas ir priimtinas naujas sprendimas ieškinį atmesti.
24. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas pirmosios instancijos teisme pakeičiamas. Atsakovės turėtos 1815,00 Eur bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovės. Valstybės išlaidos (11,09 Eur) už procesinių dokumentų siuntimą priteistinos iš ieškovės.
25. Patenkinus apeliacinį skundą, atsakovės išlaidos apeliaciniame procese, kurias sudaro 100 Eur žyminis mokestis ir 605 Eur už advokato pagalbą, priteistinos atsakovei iš ieškovės.
26. Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 31 d. nutartimi šioje byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės - padarytas įrašas viešajame registre uždraudžiant atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Dovilės“ (juridinio asmens kodas 302544548) nuosavybės teise priklausantį sandėlį, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), Kaunas, perleisti atlygintinai ar neatlygintinai, įkeisti, išnuomoti, perduoti naudoti kitiems asmenims ar kitaip šį turtą sutartimi apsunkinti - panaikintinas.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Kauno apylinkės teismo 2022 m. birželio 22 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą ieškinį atmesti.
Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Dovilės“ (juridinio asmens kodas 302544548) iš ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (juridinio asmens kodas 288600210) 2520 Eur (du tūkstančius penkis šimtus dvidešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti valstybei iš ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (juridinio asmens kodas 288600210) 11,09 Eur (vienuolika eurų ir 9 ct) procesinių dokumentų siuntimą.
Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 31 d. nutartimi pritaikytą laikinąją apsaugos priemonę - įrašą viešajame registre uždraudžiant atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Dovilės“ (juridinio asmens kodas 302544548) nuosavybės teise priklausantį sandėlį, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), perleisti atlygintinai ar neatlygintinai, įkeisti, išnuomoti, perduoti naudoti kitiems asmenims ar kitaip šį turtą sutartimi apsunkinti.
Sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.