Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2019-07-29 · Baudžiamoji byla Nr. T-870-486/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-07-29
Bylos Nr.
T-870-486/2019
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jeugenijuš Jaglinsk
Nuteistasis
D. K.
NuorašasTeikimas Nr. T-870-486/2019
Proceso Nr. 1-01-1-31966-2018-9Procesinio sprendimo kategorija (S) 2.5.14
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2019 m. liepos 29 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Jeugenijuš Jaglinski, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2019 m. liepos 3 d. nutarimo Nr.59-135 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam D. K., gim.(duomenys neskelbtini), patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. K. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 17 d. nuosprendžiu buvo nuteistas pagal LR BK 135 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis LR BK 64¹ straipsniu bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta galutinė 2 metų laisvės atėmimo bausmė. Bausmės pradžia 2018-07-11, bausmės pabaiga 2020-07-11, 1/3 bausmės atliko 2019-03-11. Neatliktos bausmės dalis 2019-06-27, 1 metai ir 14 dienų.

Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gautas Vilniaus pataisos namų Lyginio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 dalies 1 punktu, prašymas patvirtinti jos 2019 m. liepos 3 d. nutarimą, paleidžiant D. K. iš pataisos įstaigos, nustatant jam intensyvią priežiūrą, o jai pasibaigus taikant baudžiamojo poveikio priemones.

Motyvuojamoji dalis

Nutarimas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos tvirtintinas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. LR BVK 157 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija penkiolikos metų laisvės atėmimo, gali teikti Komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ne anksčiau kaip likus mėnesiui iki laiko, kai jie faktiškai bus atlikę du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės. LR BVK 157 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 2 dalyje nurodyti nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali teikti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ne anksčiau kaip likus devyniems mėnesiams iki laiko, kai jie faktiškai bus atlikę šio straipsnio 2 dalyje nustatytą minimalią laisvės atėmimo bausmės dalį.

Spręsdamas klausimą dėl D. K. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos patvirtinimo, teismas atsižvelgia į tai, kad nuteistasis atitinka visas formalias lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas. Vis dėlto, formalių kriterijų atitikimas yra lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, o ne lygtinio paleidimo pagrindas. Sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, vertintina ir materialioji lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlyga, įtvirtinta LR BVK 157 straipsnio 1 dalyje. Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo įstaigos taikomas tik tuo atveju, jeigu, įvertinus visas aplinkybes, galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis (LR BK 41 straipsnio 2 dalis).

Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo yra labai svarbu įvertinti tai, ar lygtinio paleidimo taikymas asmeniui, nebus prieštaringas visuomenės interesui, kuri visų pirma skiriant bausmę ir stengiamasi apsaugoti. Tokiu būdu vertinamas, nuteistojo elgesys iki atliekant laisvės atėmimo bausmę ir laisvės atėmimo bausmės laikotarpiu, kas leistų įvertinti ar nuteistojo elgesys yra koreguojamas teigiama linkme.

Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad nuteistasis ankščiau teistas 2 kartus. Šis nusikaltimas yra sunkesnis už ankstesnius, jam būdinga nusikalstamo elgesio modelio dalis. Nuteistojo kriminalinė istorija byloja apie tai, jog jis smurtinius nusikaltimus įvykdo spontaniškai, vienas, neįtakojamas grupės bendrininkų. Nusikalstama dėl perteklinių neigiamų emocijų (pykčio, pagiežos, pavydo) bei impulsų kontrolės stokos. Nuteistasis pripažįsta, kad jo nusikalstamas elgesys tiesiogiai koreliuoja su alkoholio vartojimu, tačiau šį faktą stengiasi menkinti. Kriminalinio elgesio rizikos prognozė suponuoja imperatyvą nuteistajam stiprinti alkoholio vartojimo įpročių kontrolę. Ši aplinkybė nuteistajam yra žinoma, jo motyvacija alkoholio vartojimo įpročių kontrolės užtikrinimui yra pakankami stipri. Nuteistasis neigia palaikantis bei besivadovaujantis kriminalinės subkultūros nuostatomis, nereiškia diskriminacinių nuostatų. Dėl įvykdyto nusikaltimo kaltę pripažino visiškai, teismas tai vertino kaip lengvinančią aplinkybę. Bausmės atlikimo metu laikėsi nustatytų elgesio taisyklių, režimo reikalavimų nepažeidė, nebuvo nei baustas, nei skatintas, 2 kartus savanoriškai atliko gerbūvio darbus. Su įstaigos darbuotojais bendrauja išlaikydamas pagarbų atstumą. Priežiūrą suvokia kaip būtiną įstatymų įgyvendinimo priemonę, tačiau atlikdamas 2018-07-17 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu skirtą bausmę - 8 mėnesius laisvės apribojimą, padarė naują nusikaltimą, už kurį dabar atlieka laisvės atėmimo bausmę. Supranta įstatymų svarbą visuomenės saugumui, turi motyvaciją jų laikytis. D. K. iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo į Vilniaus pataisos namus atvyko 2017-02-27. Bausmės atlikimo metu nei baustas, nei skatintas nebuvo. Laisvės atėmimo bausmę nuteistasis atlieka paprastosios grupės sąlygomis. Tačiau teigiamai vertintina tai, jog nors nuteistasis nurodo, kad būdamas 18 metų pradėjo vartoti narkotines medžiagas (kanabinoidus). Vartojimo dažnis 2-3 kartai per mėnesį. „Žolę“ rūkė apie metus, bet, jo žodžiais, priklausomu netapo, o po metų metė ir daugiau prie šio įpročio negrįžo. Bet nuteistojo asmens byloje duomenų apie narkotikų vartojimą nenustatyta, taip pat nėra fiksuota nuteistojo narkotinių medžiagų vartojimo atvejų Vilniaus PN laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. Nuteistojo asmens byloje yra informacijos apie tai, kad nuteistasis būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, sunkiai sutrikdė asmens sveikatą (2019-01-17 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis). Nuteistasis pripažįsta, jog nusikaltimą įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, suvokia, kad alkoholis menkina impulsų kontrolę ir didina agresyvumą, nurodo, kad alkoholį vartoja pakankami retai, „prie progos“. Šios laisvės atėmimo bausmės atlikimo Vilniaus PN metu nėra fiksuota nuteistojo alkoholio vartojimo atvejų.

Akcentuotina ir tai, kad Vilniaus pataisos namuose jis baigė psichoedukacinę programą „Įžanginė grupė“, skirtą psichiką veikiančių medžiagų vartojimo problemų turintiems asmenims, dalyvavo psichokorekcinės „Bendravimo grupės“ užsiėmimuose, lankė individualias psichologines konsultacijas, stiprino problemų sprendimo įgūdžius, gebėjimus atpažinti neigiamas emocijas, reikšti jas konstruktyviais ir socialiai priimtinais būdais. Prieš 10 mėnesių nuteistasis atsisakė dar vieno žalingo įpročio, metė rūkyti. Nuteistojo praeityje buvę žalingo alkoholio vartojimo epizodai sietini su ankstesniu nusikalstamu elgesiu, tolesnis alkoholio vartojimas didintų nusikalstamo elgesio riziką ateityje. Nuteistasis nėra socialiai atsiskyręs, geba megzti ir palaikyti ilgalaikius santykius, adaptuotis įvairiose socialinėse bendravimo situacijose. Bendraudamas su aplinkiniais yra selektyvus, atsiveria tik saugioje sau psichologinėje aplinkoje.

Be to, laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Laisvės atėmimo įstaigoje motyvuotas prasmingam užimtumui, geranoriškai atlieka gerbūvio darbus, skaito knygas, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose. Bausmės atlikimo metu nuteistasis D. K. dalyvavo „Naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos programoje“, 2019-03-22 - 2018-06-14 dalyvavo psichokorekcinės „Bendravimo grupės“ 10-yje kassavaitinių privalomų užsiėmimų (Pažymėjimo Nr. 65-268), kuriuose buvo labai gerai įvertintas nuteistojo dalyvavimas, 2019-05-14 - 2019-03-04 dalyvavo ir baigė psichoedukacinę programą „Agresijos ir autoagresijos valdymas“ (Pažymėjimo Nr. 65-254), 2019-03-20- 2019-04-24 dalyvavo ir baigė ikireabilitacinę programą „Įžanginė grupė“ (Pažymėjimas Nr. 65-194). 2019-04-18 nuteistajam pareikšta padėka už dalyvavimą šachmatų simultane, 2019-06-03, už aktyvų dalyvavimą eilėraščių skaitovų konkurse. 2019 m. balandžio - gegužės mėnesiais nuteistasis dalyvavo Vilniaus arkivyskupijos „Caritas“ vykdomo projekto „Kompleksinės pagalbos teikimas teistiems ir iš įkalinimo įstaigų išėjusiems asmenims, siekiant sėkmingos jų integracijos į visuomenę“ keturiose konsultacijose. Aktyvus dalyvavimas įstaigoje vykdomose tikslinėse programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse paskatino nuteistąjį intensyviau užsiimti saviugda. Nuteistojo teigimu, jis perskaitė 34 psichologinio turinio knygas, orientuotas į teigiamus asmens mąstymo ir elgesio pokyčius. Nuteistasis turi nepilnametį vaiką (duomenys neskelbtini), kurio susilaukė su žmona. Pagal galimybes sūnaus išlaikymu bei auklėjimu rūpinasi. Santuokoje išgyveno 2 metus. Prieš įkalinimą apie metus gyveno su sugyventine, vaikų su ja neturi, šiuo metu santykiai nutrūkę. Dėl šio praradimo nepergyvena, teigia, jog sprendimas kartu gyventi nebuvo labai tinkamas. Iki įkalinimo D. K. pragyvenimo šaltinis buvo darbo užmokestis. Šių pinigų užteko pragyvenimui, tačiau, nuteistojo teigimu, susikaupė skolos apie 3 tūkstančius eurų už priteistus mokėti alimentus savo nepilnamečio sūnaus išlaikymui. Nuteistajam buvo priteistas 11247,33 eurų ieškinys Vilniaus teritorinei ligonių kasai ir 1477,82 eurų, ieškinys SODRAi, iš viso 12725,15 eurų. Abu ieškiniai visiškai padengti, antstolių kontoroms pavedimus atliko nuteistojo sesuo iš lėšų, kurias nuteistasis gavo pardavęs seseriai jam priklausančio motinos buto dalį, yra pateikti mokestinius mokėjimus patvirtinantys dokumentai. Šiuo metu Vilniaus pataisos namų Buhalterinės apskaitos skyriaus duomenimis, įstaigoje nėra vykdomųjų dokumentų dėl skolos išieškojimo. Nuteistojo teigimu, išėjęs į laisvę stengsis kuo greičiau padengti įsiskolinimus nepilnamečio sūnaus išlaikymui. Turimi finansiniai įsipareigojimai nėra kriminalinę riziką didinantis veiksnys, kadangi nuteistasis adekvačiai suvokia privalomumą juos padengti ir tai įrodė išmokėdamas priteistus ieškinius. Tai, kad nuteistasis planuoja gyventi naujoje jam socialinėje aplinkoje (tėvo bute), retina galimybes dažnai dalyvauti provokatyviose situacijose konfliktuojant su motina ir jos sugyventiniu dėl piktnaudžiavimo alkoholiu ir tuo pačiu tampa apsauginiu veiksniu dėl galimo nusikalstamo elgesio pasikartojimo.

Nuteistasis sutinka, jog lygtinio paleidimo atveju jam būtų taikoma intensyvi priežiūra. Atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą naudojant OASys metodiką nustatyta, kad nuteistasis priklauso žemai rizikos grupei - 37 balai, iš jų 20 balų yra statiniai (sumažinti nėra galimybės), 17 balų - dinaminiai (yra galimybė mažinti)

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas sutinka su komisijos sprendimu taikyti nuteistajam D. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su baudžiamosiomis poveikio priemonėmis, kadangi nuteistojo žema nusikalstamo elgesio rizika, aukščiau išvardintų kitų aplinkybių visuma leidžia pagrįstai manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Komisijos nutarime taikyti nuteistajam D. K. lygtinį paleidimą išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, LR BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos taikytos tinkamai, todėl komisijos nutarimas laikytinas teisėtu, pagrįstu ir yra tvirtinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamas Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 5 dalies 2 punktu, teismas

nutaria:

Patvirtinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2019 m. liepos 3 d. nutarimą Nr. 59-135 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam D. K., gim.(duomenys neskelbtini).

Taikyti nuteistajam D. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 dalies 1 punktą.

Nustatyti intensyvią priežiūrą, kuri bus vykdoma Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo nustatyta tvarka.

Pasibaigus intensyvios priežiūros taikymui nustatyti nuteistajam D. K. šias baudžiamojo poveikio priemones:

- - neišeiti iš namų nuo 22.00 valandos iki 06.00 valandos, jei tai nesusiję su darbu arba mokymusi iki 2020-07-11;

- nevartoti psichiką veikiančių medžiagų iki 2020-07-11.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas (parašas)Nuorašas tikrasTeisėjas Jeugenijuš Jaglinski